- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-23
- Bylos Nr.
- 2A-259-357/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė (pran.), Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- J. P.
- Trečiasis asmuo
- V. Š.
- Kategorijos
- 76.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. P. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-22-767/2013 pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei J. P., trečiajam asmeniui V. Š. dėl tėvystės nuginčijimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. P. ieškiniu kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą prašydamas nuginčyti tėvystę ir nustatyti, kad ieškovas nėra J. P. tėvas, o ji nėra jo dukra bei priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2011 metų vasario mėnesį Pakruojo rajono apylinkės teisme, tarp jo ir V. Š. įvyko konfliktas, kurio metu ji pasakė, kad J. P. nėra jo dukra. Iki 2011 metų gera valia mokėjo išlaikymą dukrai, sužinojęs iš V. Š., kad J. P. nėra jo dukra, išlaikymo nebemoka. Radviliškio rajono apylinkės teismui V. Š. yra pateikusi ieškinį dėl išlaikymo dukrai priteisimo, ši byla yra sustabdyta, kol bus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Ieškovas nurodo, kad iki 2011 metų jokių abejonių, kad J. P. nėra jo dukra, neturėjo. Prašė skirti DNR biologinę ekspertizę J. P. biologinei tėvystei nustatyti.
Atsiliepimas
Atsakovė J. P. su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, nes neturinti duomenų, kad ieškovas nėra jos tėvas, visą laiką manė ir mano, kad ieškovas yra jos tėvas. Pas ieškovą svečiuose buvo prieš 14 metų, bendravo kaip su tėvu, jai nekilo jokių abejonių, kad jis ne jos tėvas. Po to nebendravo su ieškovu, nes laukė, kad jis parodytų norą bendrauti su ja.
Trečiasis asmuo V. Š. su ieškinio reikalavimais iš esmės nesutiko ir paaiškino, kad ieškovui dėl tėvystės kildavo abejonių dar tuo metu, kai ji laukėsi dukters. Gimus dukrai, ieškovas V. Š. atsiprašė dėl abejonių tėvyste. Ieškovas su J. elgėsi kaip su dukra, ją mylėjo. Kai ji paprašė priteisti iš jo išlaikymą dukrai, jis kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Ieškovui niekada nesakė, kad J. P. ne jo dukra. 2011 metais nebuvo grįžusi į Lietuvą, nes tada jau gyveno Anglijoje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškovo R. P. ieškinį atmetė.
Priteisė iš ieškovo R. P. atsakovei J. P. 1500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisė iš atsakovo R. P. 47,89 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad gimimo liudijime J. P. tėvu nurodytas R. P.. Iš byloje esančios 1999 m. rugsėjo 23 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarties kopijos teismas matė, kad 1999 metais V. Š. kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo iš ieškovo dukrai J. P.. Ieškovas pateikė teismui prieštaravimą, kuriame nurodė, kad nesutinka mokėti dukrai išlaikymo, nes abejoja, ar jis yra J. tėvas. Dėl pateiktų R. P. prieštaravimų mokėti išlaikymą, V. Š. pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtu. Tai sukėlė V. Š. ir J. P. teisines pasekmes, t. y. dukra liko be materialinės tėvo paramos. Iš LITEKO sistemos duomenų teismas nustatė, kad V. Š. į Radviliškio rajono apylinkės teismą dėl išlaikymo priteisimo iš R. P. dukrai J. kreipėsi 2011-07-05. Atsakovas 2011-10-06 kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas nuginčyti tėvystę J. P. atžvilgiu. Civilinė byla dėl išlaikymo priteisimo yra sustabdyta, kol bus išnagrinėta civilinė byla pagal R. P. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog atsakovas R. P. abejonių dėl to, kad nėra J. P. biologinis tėvas, turėjo jau 1999 metais, nepaisant to jis, niekieno neverčiamas, savo apsisprendimu, beveik prieš keturiolika metų turėdamas abejonių, kad nėra biologinis tėvas, neginčijo tėvystės, bendravo su J. P. kaip su savo dukra, o ji visą laiką jį laikė savo tėvu.
Šalies argumentai
Teismas laikė įrodytu, kad ieškovas R. P. nuo 1999 metų žinojo aplinkybę, jog J. P. gali būti ne jo dukra. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad pagal susitarimą su dukters motina teikė dukrai išlaikymą iki 2011 m. Teismas atkreipė dėmesį, kad nuginčijus ieškovo tėvystę, J. P. liktų be tėvo, pasikeistų jos žinoma objektyvi tikrovė, susiformavusi per 18 metų, kad R. P. yra jos tėvas.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, praleido CK 3.152 str. nustatytą vienerių metų terminą, bei į tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, atsakovės prašymą teismas tenkino, taikė ieškinio senatį ir ieškovo reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo atmetė bei išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas R. P. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Šalies argumentai
1. Apeliantas nurodo, kad teismas taikydamas jo keliamam reikalavimui ieškinio senatį vadovavosi prielaidomis, o ne faktais, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.
2. Apeliantas pažymi, kad nors 1999 m. abejojo, jog yra J. P. tėvas, tačiau, neturėdamas savo abejones patvirtinančių įrodymų, neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl tėvystės ginčijimo, tačiau, kada tas abejones 2011 m. vasario mėn. patvirtino atsakovės motina V. Š., tuomet ir atsirado pagrindas kreiptis į teismą bei ginčyti tėvystę. Atkreipia dėmesį, kad tėvystės nuginčijamas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis bei pareigomis.
3. Teismas turėjo vadovautis LR CPK 3 str. 1 d. nuostatomis, bei aiškindamas ir taikydamas įstatymus vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Teismas tinkamai neįvertino byloje pateiktų įrodymų, padarė nepagrįstas išvadas, pažeidė LR CPK 185 str. reikalavimus, netinkamai taikė LR CK 3.152 str. nuostatas. Paminėti procesinės teisės normų pažeidimai bei netinkamas materialinės teisės normų taikymas, apelianto įsitikinimu, lėmė tai, kad buvo neteisingai išspręsta byla.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos įrodymus ir ar pagrįstai pritaikė ieškovo reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo ieškinio senatį.
Dėl ieškinio senaties taikymo
CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Šioje normoje nustatytas vienerių metų terminas gali būti atnaujinamas ir pažeistoji teisė ginama, jeigu terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus – būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-9/2007; 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. F. v. S. K., bylos Nr. 3K-3-460/2007).
CK 3.149 – 3.153 straipsniuose nustatyta tvarka yra leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. Tokiu atveju ieškinyje ieškovas turi išdėstyti aplinkybes ir jas pagrįsti nurodytais įrodymais, jog gimimo akto įraše įrašytas asmuo nėra vaiko tėvas, taip pat nurodyti bei pagrįsti tokių aplinkybių sužinojimo laiką (CK 3.150 str. 1 d., 3.152 str. 1 d.).
Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio senaties taikymo, ginčija teismo nustatytą faktinę aplinkybę – laiko momentą, kada ieškovas sužinojo aplinkybes apie tai, kad jis nėra dukters tėvas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai yra fakto klausimas, kuris turi būti sprendžiamas vertinant šalių pateiktus įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai).
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio senaties kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo termino pradžiai nustatyti būtina įvertinti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei atsižvelgti į tėvystės nuginčijimo instituto paskirtį.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, laiko, kad ieškovas neįrodė, jog 2011 m. vasario mėn. iš atsakovės motinos V. Š. sužinojo, kad nėra biologinis dukters tėvas. Apeliantas neįrodė, kad tik 2011 metais jam tapo žinoma aplinkybė, jog J. P. gali būti ne jo dukra. Pažymėtina, kad apeliantas ir apeliaciniame skunde pripažįsta, kad dar 1999 metais abejojo, ar yra J. P. tėvas, tačiau teigia, neturėdamas savo abejones patvirtinančių įrodymų neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl tėvystės ginčijimo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia apelianto pozicija nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas nuo 1999 metų, niekieno neverčiamas, savo apsisprendimu buvo mergaitės tėvu, turėdamas abejonių, bendravo su ja kaip su dukra, kuri, ieškovą visą laiką laikė savo tėvu. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nepateikia jokių argumentų dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 23 d. nutartyje nustatytos aplinkybės, jog R. P. pateikė teismui prieštaravimus, nurodydamas, kad nesutinka mokėti alimentus, nes abejoja ar jis yra J. P. tėvas (107 b. l.). Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad apeliantas, beveik per penkiolikos metų laikotarpį, nesiėmė jokių priemonių savo subjektinėms teisėms ginti ir neginčijo faktinės tėvystės. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad senaties terminas ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo prasidėjo dar 1999 metais ir šiuo atveju jis yra praleistas. Pažymėtina, kad apeliantas šios aplinkybės nepaneigia jokiais įstatymo leistinais įrodymais. Taigi, būtent nuo tos datos prasidėjo ieškovo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą vienerių metų termino eiga. Į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo ieškovas kreipėsi tik 2011 m. spalio 6 d., todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 3.152 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Taigi, kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus – būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-169/2010). Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-9/2007). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund prieš Suomiją (Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95,ECHR 1999-VI) nurodė, kad yra visiškai pateisinama, kai nacionaliniai teismai, spręsdami klausimą dėl biologinio fakto nustatymo, laiko vaiko ir šeimos, kurioje jis gyvena, interesus prioritetiniais.
Apeliacinės instancijos teismas vertina tai, kad šiuo metu atsakovė J. P. yra pilnametė, nuo pat mergaitės gimimo momento yra susiformavę apelianto, kaip tėvo ir dukros santykiai, atsakovė pripažino ir visada laikė ieškovą savo tėvu. Ieškovas iki pat 2011 metų teikė išlaikymą savo dukrai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju tėvystės nuginčijimas neatitiktų, jau dabar ir pilnamečio vaiko interesų. Be to, nagrinėjamoje byloje, jei būtų sprendžiama dėl tėvystės nuginčijimo, kad ir pilnamečiam vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo, nes biologinio tėvo nustatymas yra visai neaiškus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pagal nustatytas faktines aplinkybes vaiko teisės žinoti savo tėvus įgyvendinimas nėra galimas, nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą. Vaiko teisė žinoti, kas yra biologinis jo tėvas, nesusijusi su įrašu jo gimimo liudijime, nes vaikas turi teisę ir galimybę žinoti apie savo biologinį tėvą ir tuo atveju, kai dokumentuose tėvu įrašytas kitas asmuo, o tai, ar pranešti vaikui apie jo biologinį tėvą, sprendžia vaiko motina. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuginčijus ieškovo tėvystę, J. P. liktų be tėvo, pasikeistų jos žinoma objektyvi tikrovė, susiformavusi per 18 metų, kad R. P. yra jos tėvas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.