Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant ieškovei A. K., jos atstovei advokatei Daivai Vaškelienei, Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Reginai Domaševičienei, civilinėje byloje, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui H. K., kurioje institucija teikianti išvadą byloje - Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė bylą pagal ieškovės A. K. pareikštą ieškinį atsakovui H. K., kuriame ieškovė prašė:

1. Nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą 2010 m. rugsėjo 15 d. Turkijos Respublikos Diyarbakir miesto civilinės metrikacijos skyriuje, kuri įregistruota Lietuvoje 2011 m. balandžio 4 d. Jurbarko rajono CMS, akto įrašo Nr. 22, dėl atsakovo H. K. kaltės;

2. Po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę – K.;

3.Nepilnametės dukters S. K., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

4. Iš atsakovo H. K. priteisti dukters S. K. išlaikymui po 144,81 Eur (500 Lt) periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukros pilnametystės, lėšas indeksuojant LR Valstybės nustatyta tvarka, jas pervedant į nurodytą sąskaitą banke iki kiekvieno mėnesio 25 dienos. Piniginių lėšų tvarkytoja paskirti vaiko motiną A. K..

5. Išlaikymo ieškovei nepriteisti.

6. Iš atsakovo priteisti teismo ir bylinėjimosi išlaidas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ieškovė nurodė, kad nepilnametė dukra S. K. gyvena kartu su ja jos tėvų namuose Lietuvoje. Dukra visą laika gyveno su ja, ieškovė nuolat ja rūpinasi, prižiūri, kad vaikas augtų sveikas, tinkamai išauklėtas. Kadangi dukra geriausiai jaučias gyvendama su ieškove, prašo jos gyvenamąją vietą nustatyti su ja.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo nurodė, kad atsakovas H. K. nuo išvykimo į Turkiją visiškai nesirūpina nepilnametės dukters išlaikymu. Išlaikyti dukrą ieškovei padeda jos tėvai, pas kuriuos su dukra gyvena. Ieškovės finansinės padėtis yra sunki, ji nepajėgia viena išlaikyti nepilnametės dukters. Tinkamam dukters S. poreikių tenkinimui kas mėnesį reikėtų skirti apie 289,62 Eur (1000,00 Lt), tačiau ieškovė išgali tenkinti tik pačius minimaliausius dukters poreikius. Kadangi pareigą išlaikyti vaiką turi abu tėvai, todėl iš atsakovo prašo priteisti dukros išlaikymui po 144,81 Eur (500,00 Lt) periodines išmokas kas mėnesį. Atsakovas yra darbingas, neturintis jokių sveikatos problemų, todėl gali teikti prašomo dydžio išlaikymą ir taip lygiaverčiai prisidėti prie dukters poreikių tenkinimo.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Be aplinkybių, išdėstytų ieškinyje, ieškovė paaiškino, kad su atsakovu susipažino internetu. Susituokus su atsakovu sutarė, jų santykiai buvo geri. Nesusipratimai prasidėjo kai atsakovas nesutiko persikelti iš savo tėvų namų, kuriuose jie gyveno, į Pietų Turkiją, kur ieškovei būtų buvusios didesnės galimybės susirasti darbą. Jie jau buvo susitarę, tačiau paskutinę minutę atsakovas persigalvojo ir jie liko gyventi ten, kur gyveno atsakovo giminės ir draugai. Atsakovas dirbdavo iki 14-15 val., o grįždavo vakare. Sakydavo, kad jis turi darbų. Paskui paaiškėjo, kad jis laiką leisdavo vyrų kavinėse su draugais. Atsakovas visą laiką dirbo nelegaliai, nuolat sakydavo, kad neturi pinigų ir neduodavo jų šeimos poreikiams, buities reikmenims, maistui. Atsakovas niekada namuose nevalgydavo, valgydavo mieste. Jis nesiderindavo su ieškove nei dėl maisto, nei dėl grįžimo namo, nei dėl tvarkos. Viską už jį darydavo mama arba seserys. Jeigu ieškovė pasakydavo, kad reikia ką nors nupirkti, sakydavo, kad neturi pinigų. Konfliktai dėl lėšų pradėjo kelti problemų. Atsirado ir trintis. Be to, atsakovas darėsi vis agresyvesnis - buvo susipykęs su broliu, trenkė su stikline broliui į veidą, liko randas.

Per nėštumą ieškovė buvo Lietuvoje. Gimus dukrai, susitarė su atsakovu gyventi Lietuvoje. Atsakovui buvo reikalingas leidimas gyventi, dirbti. Abu surinko reikiamas lėšas, atsakovas gavo leidimą, reikėjo deklaruoti jo gyvenamąją vietą. Tačiau jis atsisakė deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje. Tuomet atsakovas susirado darbą Latvijoje, ten davė būstą, buvo geras atlyginimas. Tačiau atsakovas nesistengė ir jį atleido. Iš Latvijos grįžo į Lietuvą, gyveno pas juos tėvus. Pirmas konfliktas buvo, kai mama paprašė apmokėti dalį komunalinių mokesčių. Atsakovas pradėjo grubiai šnekėti, ji net apsiverkė. Jie apsipyko, atsakovas grįžo vėl į Turkiją. Ieškovė prašė grįžti į Lietuvą, dirbti, tačiau atsakovas nesutiko. Ieškovė viena liko Lietuvoje.

Pagrindinė skyrybų priežastis - atsakovo agresyvumas. Jis buvo patekęs į avariją, buvo be sąmonės, išrašyti raminamieji. Po šio įvykio tapo nervingas, kabinėdavosi. Latvijoje irgi pasireiškė nervingumas. Kontroliavo ieškovės skambučius, buvo nesveikas pavydas. Buvo kivirčas dėl telefono skambučio, nors iš tiesų tai buvo žadintuvas. Atsakovas ją puolė, buvo likę ant kaklo jo rankų žymės. Gyvenant Kaune, taip pat panaudojo fizinį smurtą, supykęs, kad ieškovė išjungė kompiuterį. Jis bandė trenkti jai į veidą, bet ieškovė pasisuko, tai trenkė į petį ir į kaklą. Atsakovo poreikiai visada buvo svarbesni nei šeimos, jis prie nieko neprisidėdavo. Nesirūpino šeima, neparnešdavo pinigų šeimai. Prasidėjus skyrybų procesui, grasina pasidalinti vaiką – perpjauti per pusę. Atsakovui užeina priepuoliai, jis nebesivaldo. Jis skambinėja jai ir netgi jos mamai po keliasdešimt kartų. Sako, kad visi kalti dėl jo nesėkmių. Jo nuotaikos keičiasi, tai siūlo toliau kartu gyventi, tai visokiais žodžiais ją įžeidinėja. Atsakovas niekur nemato savo kaltės. Jau daugiau kaip du metai gyvena atskirai. Per tą laiką dukros išlaikymui per draugą buvo perdavęs 80 eurų. Daugiau lėšų nebuvo teikęs. Tačiau ieškovė išlaikymo įsiskolinimo priteisti neprašo. Prašomą priteisti išlaikymą mažina iki 115 eurų. Šiuo metu ji įsidarbino, jos pajamos apie 170 eurų. Veda bendrą ūkį su mama. Mamos pajamos apie 220-230 eurų.

Į teismo posėdį atsakovas neatvyko. Byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Liudytoja V. K. paaiškino, kad ieškovė yra jos dukra. Į šalių santykius nesikišo. Iš pradžių jie gyveno Turkijoje. Dukra prasitarė, kad atsakovas grįžta vėlai, kad trūksta maisto, neduoda pinigų. Ji siuntė siuntinius. Per nėštumą dukra grįžo dukra į Lietuvą, buvo jos išlaikoma, atsakovas neatsiųsdavo pinigų. Per gimdymą atvažiavo atsakovas, atvežė kelias dovanėles. Vėliau vėl išvažiavo, dukra su vaiku liko gyventi pas ją. Kai dukra paprašydavo pinigų vaikui, atsakovas sakydavo, kad neturi, kad turi skolų. Jis neklausdavo kaip vaikas, kalbėdavo tik apie savo planus. Kiek jai yra žinoma, ieškovė vaiko su atsakovu negalėjo palikti, nes jis pliaukštelėdavo vaikui, kai trukdydavo. Atsakovas namų ūkiui ir šeimai neskirdavo pinigų, liudytojai teko ir jį išlaikyti. Atsakovui viskas buvo negerai. Buvo konfliktas, atsakovas puolė ieškovę, kai paprašė išjungti kompiuterį. Supykęs naktį išėjo žiemą. Dukra negalėjo Turkijoj gyventi, nes ten net valgyti neturėjo ką, nes ieškovas neduodavo šeimai pinigų. Jam svarbiau buvo draugai, kavinės. Atsakovo nuotaikų kaita didelė. Atsakovas jokių lėšų vaiko išlaikymui per šį laikotarpį neteikė, nors dirba kepykloje. Su dukra faktiškai nebendrauja, nors ir prašo ją pakviesti pasikalbėti per „Skype“ programą, tačiau ją pakvietus tik pasisveikina ir toliau užsiima savo reikalais. Mergaitė nebenori su juo bendrauti, nes atsakovas nekalba su ja. Paskutiniu metu jis pradėjo ieškovei ir jai grasinti.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad A. K. šeima skyriui nežinoma, nėra gauta informacijos, kad pažeidinėjamos vaiko teisės. Vaikas turi savo kampą pažaisti, sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti. Ieškovei padeda mama, giminaičiai padeda pinigais, daiktais. Atsakovas nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, nesidomi dukros sveikata, priežiūra, net neprisideda prie jos išlaikymo. Vaikas net nebenori bendrauti, nes atsakovas nesikalba su ja. Mano, kad vaiko gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su mama, kur jai sudarytos tinkamos sąlygos, vaiku yra pasirūpinta.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė taip pat nurodė, jog ieškovės prašoma priteisti 115 eurų suma per maža vaiko išlaikymui, nes vaiko poreikiai tik didėja. Tačiau palieka tai spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 2010-09-15 Turkijos Respublikoje, Diyarbakir mieste. Lietuvoje registruota 2011-04-04, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 22 (b.l. 7). Ieškovės teigimu, sutuoktiniai kartu negyvena jau dvejus metus, santuokiniai ryšiai yra nutrūkę.

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Respublikos CK 3.26 str., 3.27 str., 3.28 str. numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Iš ieškovės ir liudytojos V. K. parodymų nustatyta, kad atsakovas H. K. pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, kadangi gyvenant santuokoje šeima nesirūpino, nerėmė jos materialiai, buvo agresyvus, naudojo fizinį smurtą. Be to, atsakovas ieškovę paliko vieną su vaiku ir išvyko gyventi į Turkiją. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti šiomis nurodytomis aplinkybėmis.

CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Atsakovo elgesys vertintinas pagrindžiančiu aplinkybes, kad jis savo netinkamu elgesiu, fiziniu smurtu, pažeidė lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos pareigas, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl jos iširimo kaltas yra atsakovas (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str., 3.62 str.).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.).

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokoje turėtą pavardę. Atsakovas savo pozicijos šiuo klausimu neišreiškė. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog byloje nustatyta, kad sutuoktiniai turi bendrą vaiką, ieškovei po santuokos nutraukimo jos prašymu paliekama santuokinė pavardė –K., atsakovui po santuokos nutraukimo paliekama prigimtinė pavardė – K..

Dėl santuokinio turto padalijimo.

Šalys santuokos metu turto neįgijo. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b.l. 15-16). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovė ir atsakovas transporto priemonių neturi (b.l. 17-18).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuokos metu kreditorinių įsipareigojimų neįgijo, todėl klausimai, susiję su kreditorinių prievolių padalijimu po santuokos nutraukimo, nespręstini.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.

Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. K. (b.l. 8). Ieškovės ir vaiko gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-10). Ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi nuo gimimo ja rūpinasi, viena tenkina visus jos poreikius. Atsakovas savo rašte nurodė, jog neprieštarauja, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove (b.l. 83). Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus.

Atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena su ieškove, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nusiskundimų dėl ieškovės elgesio neturi, į kitas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausia atitiks vaiko interesus. Todėl šie ieškinio reikalavimas tenkintinas – S. K. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina A. K. (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 str. 3 d. numato vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. CK 3.170 str. įtvirtinta tėvo, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.

Šalims išaiškintina, kad vaikai turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir šią teisę pirmiausia turi užtikrinti patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaikais – nekliudydamas bendrauti antrajam, o, tas kuris gyvena atskirai – įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaikais ir juos auklėti.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 dalies nuostatą, nustatančią tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Šios tėvų pareigos nustatytos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 - 3.203 straipsniuose.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigos prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs kultūriniai, moraliniai, turtiniai poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė tėvų pareiga. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.).

Iš ieškovės pateiktos vaiko poreikių išklotinės matyti, kad vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 230 eurų: darželio mėnesinis mokestis 52 Eur, transporto išlaidos – 24 Eur, batai – 5 Eur, rūbai – 10 Eur, higienos reikmenys – 2 Eur, vaistai ir vitaminų kompleksas - 3 Eur, žaislai ir laisvalaikio priemonės - 8 Eur, maistas – 45 Eur, pramogos ir atostogos – 56 Eur, internetas – 6 Eur, komunaliniai mokesčiai – 23 Eur (b.l. 141). Iš ieškovės pateiktos ikimokyklinio ugdymo sutarties nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra lanko lopšelį – darželį „Vaidilutė“ (b.l. 131), už kurį moka apie 57 Eur (b.l.131,144). Išlaidas komunaliniams mokesčiams pagrindžia pateikti į bylą komunalinių mokesčių mokėjimo kvitai (b.l. 145-150).

Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo vaikui išlaikymą po 144,81 Eur, tačiau teismo posėdyje prašomo priteisti išlaikymo dydį sumažino iki 115 Eur, motyvuodama, kad įsidarbino, gauna pajamas, be to, išlaikyti dukrą jai padeda mama. Atsakovas pateiktame rašte nurodė, kad Turkijoje gyvenamąją vietą nuomojasi, iš minimalios mėnesinės algos neišgyvena, todėl vaiko išlaikymui mokėti alimentų galimybių neturi. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paliko spręsti išlaikymo klausimą teismo nuožiūra.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

VĮ Registrų centras duomenimis ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi (b.l. 15-16). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės ir atsakovo vardu transporto priemonių nėra registruota (b.l. 17-18). Iš atsakovo pateiktos pažymos nustatyta, kad jis registruoto nekilnojamojo turto Turkijoje neturi (b.l.63). Iš Gokalp mokesčių inspekcijos Diyarbakir išduotos pažymos nustatyta, kad įrašų apie atsakovą, kaip mokesčių mokėtoją, duomenų bazėje nėra (b.l. 69).

Iš VSDFV pažymos matyti, kad ieškovės pajamos laikotarpiu 2013-02-01 – 2014-01-23 vidutiniškai buvo 474,09 Lt – 137,30 Eur (b.l.13-14). Kauno teritorinės darbo biržos duomenimis ieškovė laikotarpiu nuo 2013-08-14 iki 2013-12-31 išmokų negavo (b.l. 19). Ieškovė nuo 2014-09-02 dirba UAB „Headex“ gamybos darbuotoja (b.l.127-130,137-139). Ieškovės pajamos 2014-12 buvo 135,75 Eur, 2015-01 – 176,74 Eur (b.l.142-143).

Iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos medicininio išrašo matyti, kad ieškovei diagnozuotas sveikatos sutrikimas (b.l. 151).

Spręsdamas dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio pagrįstumo, teismas visais atvejais privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Šis principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien minimalių vaiko poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų tinkamas sąlygas vystytis, realizuoti savo sugebėjimus.

Atsakovas nurodo, kad prašomo teikti išlaikymo negali, kadangi gauna minimalias pajams. Tačiau atsakovas apie savo sveikatos sutrikimus duomenų nepateikė, byloje nėra duomenų, kad jis nedarbingas ar jo darbingumas yra ribotas ir jis negali uždirbti daugiau. Todėl teismas vertintina, kad atsakovas yra darbingas ir jam privalu vykdyti bent vieną iš tėvų pareigų - teikti išlaikymą savo dukrai. Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų.

Įvertinus ieškovės pateiktus duomenis apie jos turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovės gaunamos pajamos nedidelės. Teismų praktikoje vertinama, kad didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis tik išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia, nors nepilnamečiui vaikui neabejotinai reikia maisto, drabužių, avalynės, ugdymo priemonių, vaistų, vitaminų, kitų prekių, taip pat reikia mokėti už komunalines paslaugas, mergaitės ugdymą ikimokyklinėje įstaigoje.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad mažametės S. K. poreikiai su amžiumi didėja, atsiranda papildomos išlaidos mokymosi reikmenims, laisvalaikiui, socialiniam bendravimui ir pan. Todėl iš atsakovo priteisia dukros S. K. išlaikymui ieškinyje nurodyta ir jos išlaikymui realiai reikalinga suma - 144,81 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-02-11) iki vaiko pilnametystės (CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė A. K. išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo iš esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 93,13 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d., 85 str. 1 d. 3 p.), 445, 72 Eur vertimo išlaidų, 12,91 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 96 str., 1 tomo 2 b. l.), ir 153,44 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265 str., 270 str.

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą 2010 m. rugsėjo 15 d., Turkijoje, Diyarbakir mieste, registruotą Lietuvoje 2011 m. balandžio 4 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 22, sudarytą tarp H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo H. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. K. palikti santuokinę pavardę – K., H. K. – prigimtinę pavardę K..

Nustatyti nepilnamečio vaiko S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo H. K., asmens kodas 17842885788, išlaikymą nepilnametei S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – po 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 euro centą) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, sumokant iki kiekvieno mėnesio 25 dienos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-02-11) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametei S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 551,76 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 76 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 153,44 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus 44 euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5630.

Sprendimą dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.