- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-12
- Bylos Nr.
- e2-44-1150/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01419-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- I. M., S. M.
- Advokatai
- Artūras Sebeika
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovams S. M. ir I. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas J. S. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovų S. M. ir I. M. (toliau – ir atsakovai) solidariai jo naudai priteisti 155,58 Eur turtinę žalą, 2 500 Eur neturtinę žalą, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė:
1.1. Ieškovui su sutuoktine ir su atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypas), bei sklype esantis gyvenamasis namas. Sklype atsakovai buvo įrengę nesaugų šuns voljerą.
1.2. Atsakovai tinkamai neprižiūrėjo šuns, šuo visą laiką praleisdavo uždarytas voljere, dėl ko šuo yra agresyvus. Šuo ne kartą buvo pabėgęs, yra sukandžiojęs žmogų, tačiau į ieškovo reikalavimus tinkamai prižiūrėti šunį atsakovai nekreipė dėmesio.
1.3. 2022 m. gegužės 11 d. apie 20:30 val. ieškovas išėjo į savo namų kiemą ir buvo užpultas iš voljero ištrūkusio atsakovų šuns.
1.4. Ieškovas tą pačią dieną kreipėsi į medikus. Apžiūros metu nustatytos kąstinės žaizdos dešinės kojos blauzdoje. Dėl jų ieškovas buvo nukreiptas pasiskiepyti nuo pasiutligės. Taip pat buvo išrašyti vaistai, ieškovas buvo nukreiptas gydytis ambulatoriškai. Ieškovas patyrė 64,68 Eur išlaidas vaistams bei 90,90 Eur transporto išlaidas kelionėms pas medikus.
1.5. Dėl patirto įvykio ieškovas patyrė didelį stresą ir sukrėtimą. Ieškovas serga (duomenys neskelbtini), dėl ko jam labai sunkiai gyja žaizdos, pablogėjusi kraujotaka kojose, didelė infekcijų rizika. Ieškovas vis dar jaučia pasekmes. Dėl nerimo sutriko miegas, ieškovas jaučia baimę išeiti į nuosavą kiemą, nes nėra jokios tikrumo, kad atsakovai padarė kokias nors išvadas. Ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 2 500 Eur.
Atsiliepimas
1.6. Atsakovų nurodomos aplinkybės, kad šuo ieškovą pažįsta nuo pat mažens, kad ieškovas bei jo šeimos nariai itin dažnai ateidavo prie šuns, kalbėdavo, glostydavo, maitindavo įvairiais skanėstais, nors atsakovai prašydavo to nedaryti, kad atsakovams išvykus, ieškovas ir jo šeimos nariai prižiūrėdavo jų šunį ir ūkį, nepašalina atsakovų atsakomybės už šuns įkandimu padarytą žalą.
2. Atsakovai S. M. ir I. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydami jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
2.1. Šuo pas atsakovus atsirado 2018 m. spalį. Apie mėnesį jis gyveno namuose, po to – lauke. Šuo pažįsta ieškovą nuo pat jo vaikystės. Ieškovas bei jo šeimos nariai itin dažnai prie jo ateidavo, kalbėdavo, glostydavo, maitindavo įvairiais skanėstais, nors mes prašydavome to nedaryti. Kai šuo paaugo, jam buvo padarytas voljeras. Kai atsakovai išvykdavo, ieškovas prižiūrėdavo jų ūkį ir šunį.
2.2. Kas įvyko 2022 m. gegužės 11 d. apie 20.30 val. atsakovams nėra žinoma, nes tuo metu jie nebuvo kieme.
2.3. Su ieškiniu pateiktos nuotraukos neįrodo ieškovo teiginių, susijusių su ginčo įvykiu, nes neaišku, kada šios nuotraukos darytos.
2.4. Medicininiuose dokumentuose fiksuotos tik dešinės blauzdos žaizdos, o jų prigimtis yra nurodoma tik iš ieškovo žodžių.
2.5. Kuro išlaidos (kaip ir kitos nurodomos esą patirtos išlaidos) negali būti priteisiamos, nes neįrodyta, jog jos buvo patirtos dėl nurodomo įvykio (t. y. šuns įkandimo).
2.6. Reikalavimas dėl neturtinės žalos nepagrįstas.
2.7. Ieškovo pateiktas į bylą vaizdo įrašas nieko nepatvirtina, nes jame matyti tik tai, kad šuo išlindo iš voljero. Tačiau toliau įraše jokios objektyvios informacijos nėra ir neaišku, kas iš tiesų vyko po to. Įrašas neinformatyvus ir iš jo negalima padaryti išvados, kad šuo įkando, tačiau matyti, kad ieškovas priėjo prie šuns ir jį spardė bei daužė. Taigi tai patvirtina paties ieškovo tyčią ar didelį neatsargumą.
3. Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad į bylą pateiktame vaizdo įraše matyti, kaip šuo užpuola ir įkanda ieškovui. Įrašas nepilnas, nes ieškovai turi problemų su internetu – ryšys trūkinėja. Tai patvirtina ir teismo posėdžio metu vykę interneto ryšio sutrikimai, dėl kurių posėdis buvo atidėtas. Įkandimas gijo tris savaites.
Atsiliepimas
4. Atsakovai teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad patvirtina, kad į bylą pateiktame vaizdo įraše yra užfiksuotas jų šuo, o nuotraukoje, kurioje vaizduojamas voljeras, – jų šuns voljeras. Pažymėjo, kad ieškovas nuolat vartoja alkoholį, todėl tikėtina, kad ginčo žaizda atsirado, jam nugriuvus, o ne dėl jų šuns įkandimo. Šuo niekada nėra niekam įkandęs. Patvirtino, kad 2022 m. gegužės 11 d. šuo buvo ištrūkęs iš voljero, pro jame atsiradusią angą. Paaiškino, kad turi tris vaikus, visi pilnamečiai, du iš jų – atsakovų išlaikytiniai, nes studijuoja. Be turimo turto ir gaunamų pajamų (atsakovės mėnesinės pajamos apie 900 Eur, atsakovo – 1 000 – 1 500 Eur, atsakovai turi 2 ha žemės sklypą, kuriame yra namas ir ūkinis pastatas, du automobilius ir traktorių) atsakovai turi ir įsipareigojimų (skolos likutis sudaro apie 10 000 – 15 000 Eur, kuris dengiamas po 500 – 600 Eur per mėnesį).
5. Ekspertai teismo posėdžio metu pristatė jų į bylą pateiktas išvadas.
6. Liudytoja Ž. S. (ieškovo sutuoktinė) parodė, kad apie ginčo įvykį žino tik iš ieškovo pasakojimo ir vaizdo įrašo. Paaiškino, kad šuo yra agresyvus, auklėjamas žiauriai. Po įkandimo ieškovo žaizdos sunkiai gijo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
7. Byloje kilo ginčas dėl atsakovų civilinės atsakomybės dėl jiems priklausančio šuns ieškovui įkandimo (ne)atsiradimo, turtinės ir neturtinės žalos (ne)atsiradimo, jų dydžio.
Byloje teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Žemesnės instancijos teismas
8.0.1. Nuo 2018 m. spalio atsakovai augina šunį, kurį ginčo momentu laikė voljere, esančiame sklype, priklausančiame šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise.
8.0.2. 2022 m. gegužės 11 d. sklypas nebuvo atidalintas, nebuvo nustatyta naudojimosi sklypu tvarka.
8.0.3. Voljeras, kuriame buvo laikomas šuo, buvo labai prastos būklės, padrikai suręstas iš įvairaus statybinio laužo ir atliekų (aplūžusių lentų, įvairių vielos atliekų). Šuns laikymo sąlygos labai prastos. Atsakovai patvirtino, kad į bylą ieškovo pateiktoje nuotraukoje yra atvaizduotas jų šuns voljeras.
8.0.4. 2022 m. gegužės 11 d. apie ieškovui atsirado sužalojimai dešinės kojos blauzdoje.
8.0.5. 2022 m. gegužės 11 d. dėl atsiradusių sužalojimų ieškovas kreipėsi į policiją, taip pat – greitąją medicinos pagalbą.
8.0.6. Į bylą pateiktos ieškovo kojos nuotraukos, kuriose matyti jo patirti sužalojimai.
8.0.7. Į bylą pateiktas vaizdo įrašas, padarytas 2022 m. gegužės 11 d. ieškovui priklausančia vaizdo kamera. Jame matyti, kaip pro voljero kampe esančią angą išlenda šuo, ir po kurio laiko į kiemą ateina ieškovas. Ieškovui perėjus visą kiemą, dalinai matyti šuns ir ieškovo grumtynės, kaip ieškovas bando nusikratyti šunį nuo savo kojos, o šuo yra įsikabinęs į ieškovo koją. Atsakovai patvirtino, kad šiame vaizdo įraše užfiksuotas jų šuo.
8.0.8. Atsakovai patvirtino, kad 2022 m. gegužės 11 d. šuo buvo ištrūkęs iš voljero, pro jame atsiradusią angą.
8.0.9. Į bylą pateiktas ekspertizės aktas Nr. EKG 40/2023 (1) (toliau – ir Aktas). Jame pateiktos šios išvados:
8.0.9.1. Tikėtina, kad ieškovo sužalojimai galėjo būti padaryti 2022 m. gegužės 11 d.
8.0.9.2. Ieškovui 2022 m. gegužės 11 d. buvo nustatytos paviršinės žaizdos dešinėje blauzdoje su vėliau išryškėjusiomis kraujosruvomis. Sužalojimai yra trauminės kilmės ir galėjo būti padaryti gyvūno (šuns).
8.0.9.3. Tikėtina, kad ieškovui sužalojimai galėjo būti padaryti nuo įkandimo šuns dantimis.
8.0.9.4. Kiek vėliau išryškėjusios poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje galėjo susiformuoti dėl šuns įkandimų. Negalima teigti, kad po dviejų mėnesių diagnozuotas kojų venų uždegimas buvo priežastiniame ryšyje su šuns įkandimais, kadangi ši patologija nustatyta po nemažo laiko po traumos, per kurį nebuvo užfiksuota sužalojimų infekcinių komplikacijų. Be to, dešinės blauzdos trofikos sutrikimai buvo diagnozuoti dar prieš nagrinėjamą įvykį.
8.0.10. 2023 m. gruodžio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl to, kad atsakovų interneto ryšys trūkinėjo.
Dėl atsakovų civilinės atsakomybės
9. Ieškovo teigimu, atsakovams iškyla solidari civilinė atsakomybė dėl to, kad ieškovą sukandžiojo atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis šuo. Atsakovai su tuo nesutinka ir teigia, kad ieškovo sužalojimų kilmė yra kita (nėra neteisėtų atsakovų veiksmų), be to, jei ir būtų nustatyta, kad ieškovą sukandžiojo ginčo šuo, atsakovų atsakomybę šalina tai, kad ieškovas šuns atžvilgiu tyčia ar dėl didelio neatsargumo šuns atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus – daužė ir spardė šunį.
10. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).
11. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022 35 punktą).
12. CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės; asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą. Tuo tarpu CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
13. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovų deliktinės atsakomybės sąlygos. Tokią išvadą teismas daro žemiau išdėstytų motyvų pagrindu:
13.1. Dėl neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis): į bylą pateikti įrodymai, o konkrečiai – ieškovo pateiktas vaizdo įrašas, ieškovo ir liudytojos paaiškinimai – patvirtina, kad 2022 m. gegužės 11 d. ieškovas turėjo fizinį kontaktą su atsakovams priklausančiu šunimi, jo metu šuo buvo agresyvus ieškovo atžvilgiu, t. y. įsikabinęs dantimis į ieškovo koją.
13.2. Dėl žalos (CK 6.249 straipsnis): į bylą pateikti įrodymai, o konkrečiai – ieškovo kojos nuotraukos, medicininiai duomenys, Aktas, ieškovo ir liudytojos paaiškinimai – patvirtina, kad ieškovo dešinė blauzda buvo sužalota.
13.3. Dėl priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis): Akte nurodyta, kad ieškovo sužalojimai yra trauminės kilmės ir galėjo būti padaryti gyvūno (šuns); tikėtina, kad ieškovui sužalojimai galėjo būti padaryti nuo įkandimo šuns dantimis. Ieškovo fizinis kontaktas su šunimi įvyko tą pačią dieną, kai atsirado ieškovo kojos sužalojimai, kontaktas buvo agresyvus. Tad yra labiau tikėtina, kad ieškovo dešinės blauzdos sužalojimai yra sąlygoti būtent atsakovų šuns įkandimo.
13.4. Dėl kaltės: nors šiuo atveju atsakomybė kyla be kaltės, tačiau vertintina, kad atsakovai yra kalti dėl ieškovui atsiradusios žalos. Į bylą ieškovo pateiktos nuotraukos ir vaizdo įrašas patvirtina, kad šuo buvo laikomas labai prastomis sąlygomis, iš statybinių atliekų suręstame voljere. Vaizdo įraše matyti, kaip šuo be jokio vargo išlenda iš voljero. Šios aplinkybės atskleidžia didelį atsakovų nerūpestingumą ir neatsargumą, cinišką požiūrį į gyvūno gerbūvį, aplinkinių (šiuo atveju – ieškovo ir jo šeimos) saugumą ir sveikatą.
13.5. Dėl atsakovų atsakomybę šalinančių aplinkybių (CK 6.270 straipsnio 1 dalis): teismas tokių aplinkybių nenustatė. Dėl ieškovo elgesio fizinio kontakto su šunimi metu atskirai pažymėtina, kad vaizdo įraše užfiksuoti ieškovo veiksmai šuns atžvilgiu yra panašesni į savigyną, bandymą nukratyti nuo kojos į ją įsikabinusį šunį, o ne, kaip teigia atsakovai, – ieškovo provokatyvius veiksmus, kvalifikuotinus kaip ieškovo didelis neatsargumas.
14. Papildomai pažymėtina, kad teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad deliktinė atsakomybė atsakovams kyla solidariai. Tokia išvada daroma, nes byloje nustatyta, kad šuo yra įgytas atsakovams esant santuokoje, jie kartu augino ir prižiūrėjo šunį. Dėl šios priežasties šuo laikytinas bendrąja jungtine atsakovų nuosavybe. Į bylą nepateikta duomenų dėl kitokio gyvūno atžvilgiu taikytino teisinio režimo. Atsakovai neįrodinėjo, kad vienas iš jų yra netinkamas atsakovas byloje.
Dėl turtinės žalos
15. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai 155,58 Eur turtinę žalą. Atsakovai su tuo nesutinka.
16. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
17. Ieškovas teismui pateikė tiek jo turtinę žalą (t. y. išlaidas vaistams ir transportui iki gydymo įstaigų) patvirtinančius įrodymus, tiek atitinkamus paskaičiavimus. Nors atsakovai kvestionuoja pastaruosius, teismo vertinimu, jie nenuginčijo nei ieškovo pateiktų paskaičiavimų, nei jų atlikimo metodikos. Tad teismas nagrinėjamą ieškovo reikalavimą tenkina pilna apimtimi.
Dėl neturtinės žalos
18. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai 2 500 Eur neturtinę žalą. Atsakovai su tuo nesutinka – jie ginčija tiek žalos atsiradimo faktą, tiek jos dydį.
19. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama, kai asmuo sužalojamas naminio gyvūno (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1129/2003).
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismo vertinimu, ieškovas įrodė, kad jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė vidiniu nerimu dėl nesiliaujančio kojos skausmo, mėlynavimo, taip pat dėl to, kad dėl sunkiai gyjančių žaizdų, sutrikusios kraujotakos, gali kilti infekcija, gautis kraujo užkrėtimas ir gali tekti amputuoti koją; ieškovo nepatogumais vasaros metu dėl patirto įkandimo negalint dėvėti šortų, negalint maudytis atviruose vandens telkiniuose; netikrumo jausmu, baime išeiti į savo namų kiemą.
21. Įvertinęs ieškovo prašomą priteisti neturtinės žalos dydį, teismas sprendžia, kad jis yra pagrįstas. Tokią išvadą teismas daro žemiau išdėstytų motyvų pagrindu:
21.1. Šuns užpuolimas yra agresijos aktas, iš esmės traumuojantis įvykis.
21.2. Ieškovas buvo sužalotas savo kieme, t. y. aplinkoje, kuri turėtų būti saugi, o taip nesant, yra pagrindas atsirasti padidintam baimės jausmui.
21.3. Sužalojimai gijo tris savaites. Tiek šiuo laikotarpiu, tiek po to ieškovas jautė fizinį skausmą.
21.4. Ieškovas serga (duomenys neskelbtini), kas sudaro pagrindą nerimauti ir jausti didelį stresą dėl glimų sunkių komplikacijų, neišskiriant kojos amputacijos galimybės.
21.5. Atsakovų elgesys, laikant šunį itin prastomis sąlygomis, atskleidžia didelį atsakovų nerūpestingumą ir neatsargumą, cinišką požiūrį į ieškovo ir jo šeimos saugumą ir sveikatą.
21.6. Įvertinus atsakovų turtą ir pajamas, įskaitant turimus finansinius įsipareigojimus ir išlaikytinius (teismas atsakovų sutikimu surinko tokius duomenis, jie yra byloje), dabartinio pragyvenimo lygio šalyje kontekste, reikalaujamas priteisti neturtinės žalos dydis yra adekvatus, nepagrįstai neapsunkinsiantis atsakovų.
Dėl procesinių palūkanų
22. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. Remiantis tuo kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo yra tenkinamas.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Teismas, remdamasis aukščiau pateiktais motyvais, sprendžia, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti pilna apimtimi ir iš atsakovų solidariai ieškovo naudai priteisti 155,58 Eur turtinę žalą, 2 500 Eur neturtinę žalą, 5 procentų metines procesines palūkanas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Ieškinį patenkinus iš esmės, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas, o atsakovų – atmetamas, iš atsakovų ieškovo naudai priteisiant 1 910 Eur lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 955 Eur (CPK 93 straipsnio 1dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti solidariai iš atsakovų S. M. ir I. M. ieškovo J. S. naudai 155,58 Eur (vieno šimto penkiasdešimt penkių eurų 58 ct) turtinę žalą, 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) neturtinę žalą, 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą 2 655,58 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 58 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, 2022 m. liepos 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 910 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 955 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.