Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovams E. L., V. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui V. L. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2007 m. sausio 10 d. pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas V. L., būdamas santuokoje (santuoka įregistruota 1980 m. gruodžio 4 d., nutraukta 2014 m. rugpjūčio 27 d.) su E. L., jai žinant ir sutinkant, šeimos interesams tenkinti (namų ūkio poreikiams) sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 701565022 (toliau – Sutartis), kuria išperkamosios nuomos būdu įsigijo kompiuterį ir kolonėlę. Sutartimi atsakovai įsipareigojo per 24 mėnesių išpirkimo laikotarpį pagal sutartimi suderintą mokėjimų grafiką sumokėti kreditoriui visas sutarties mokėjimo grafike numatytas įmokas (509,64 Eur sumą), tačiau įmokų nuo 2007 m. vasario 15 d. kreditoriui nemokėjo ir daugiau jokių įsipareigojimų kreditoriui nebevykdė ir iki šiol nebevykdo, su kreditoriumi nebendradarbiauja. Sutartimi atsakovai taip pat įsipareigojo kreditoriui pranešti, jeigu pasikeičia atsakovo (atsakovų) adresas, telefonas, o, pažeidus šią pareigą, – įsipareigojo mokėti 10 proc. dydžio baudą nuo neišpirkto turto vertės (Sutarties 11.2 punktas), o vėluojant mokėti įmokas – mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Sutarties 11.2 punktas). Atsakovai nuo 2007 m. vasario 15 d. įmokų nemoka ir yra skolingi 466,20 Eur dydžio sumą.

2009 m. kovo 4 d. pradinis kreditorius UAB ,,Ūkio banko lizingas“ ir ieškovė UAB „Kapitalo valda“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, pagal kurią pradinis kreditorius perleido ieškovei visas reikalavimo teises atsakovų atžvilgiu. Reikalavimo perleidimas yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius perduoda kitam asmeniui turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). UAB „Ūkio banko lizingui“ perleidus reikalavimo teises ieškovei, ieškovė išsiuntė atsakovams pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą ir pareikalavo įvykdyti perduotą neįvykdytą prievolę (reikalavimą), t.y. paragino atsakovus sumokėti perleistą ir pradelstą kreditorinį įsiskolinimą, t.y. 466,20 Eur skolą ir 0,2 procentų dydžio delspinigius, tačiau atsakovai įsipareigojimų neįvykdė, skolos negrąžino ir nesikreipė į kreditorių dėl įsipareigojimų įvykdymo dalimis. Darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikšti kreditorinius reikalavimus, kylančius iš išperkamosios nuomos sutarties Nr. 701565022 atsakovams.

Dėl solidarios skolos priteisimo iš atsakovų

Ieškovė prašo skolą iš atsakovų priteisti solidariai, nurodydama, jog išperkamosios nuomos sutartį atsakovas V. L. sudarė būdamas santuokoje su atsakove E. L., o šia sutartimi įgytas turtas – kompiuteris ir kolonėlė, yra šeimyninio pobūdžio, namų ūkio poreikiams tenkinti.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Tinkamas sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Jas savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte; bendromis - sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).

Iš paskolos sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąją sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes), todėl šeimos poreikių samprata kiekvienu atveju yra individuali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009).

Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovų prievolės solidarumą grindžia išimtinai aplinkybėmis, kad atsakovas V. L. išperkamosios nuomos sutartį sudarė atsakovei E. L. žinant ir sutinkant, šeimos interesais. Pažymėtina, kad ieškovei, siekiančiai, kad atsakovo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendrąja solidaria sutuoktinių prievole, tenka pareiga įrodyti ginčo sandorio sudarymą šeimos interesais (CPK 178 straipsnis).

Iš byloje pateiktų atsakovės duomenų ir įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos miesto teismo 1999 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu atsakovų santuoka buvo nutraukta (civilinė byla Nr. 2-0491/1999) šio teismo sprendimo pagrindu. Bylos duomenimis nuo 1999 m. atsakovų jokie santykiai nebesieja, atsakovė su atsakovu jokios paskolos, kokio pobūdžio ji bebūtų, neėmė ir tam leidimo kitam asmeniui nesuteikė. Atsakovė E. L. nurodo, kad ištuokos liudijimą išsiėmė tik 2014 m. rugpjūčio 27 d., tačiau tai jokiu būdų neįpareigoja mokėti buvusio sutuoktinio skolų.

Taip pat teismas pažymi, kad byloje neįrodyta, kad pagal išperkamosios nuomos sutartį perduotas naudoti atsakovui kompiuteris ir kolonėlė buvo naudoti bendriems šeimos poreikiams, tokiems kaip nepilnamečių vaikų interesai, būsto, pragyvenimui, tenkinti. Be to, išperkamosios nuomos sutartis sudaryta tik atsakovo V. L. vardu, todėl darytina išvada, kad kompiuterį ir kolonėlę atsakovas įsigijo išimtinai asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl prievolė, pagal išperkamosios nuomos 2007 m. sausio 10 d. sutartį Nr. 701565022 yra asmeninė atsakovo V. L. prievolė.

Dėl skolos priteisimo iš atsakovo V. L. ieškovės naudai

Tarp pradinio kreditoriaus UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovo išperkamosios nuomos sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 - 6.4 straipsniai, 6.886 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

Vadovaujantis CPK 176 str. nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12, 178 straipsnių nuostatas šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau atsakovas savo prievolės sumokėti už suteiktą kompiuterį ir kolonėlę nevykdė, atsiliepimo į pareikštą ieškinį ar priešpriešinių įrodymų teismui nepateikė, o byloje yra pateikti duomenys apie prievolės nevykdymo faktą, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalis 1, 2 punktai, 6.245 straipsnio 1 dalis). Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas priteisti 466,20 Eur skolą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl delspinigių priteisimo

Ieškovė už sutartinės prievolės nevykdymą prašo priteisti iš atsakovo 1 151,50 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus už 4940 pradelstų dienų. Nurodo, kad savo iniciatyva, vadovavosi LR Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis delspinigių dydį sumažino nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Netesybos yra šalutinė prievolė, kuria siekiama užtikrinti pagrindinės prievolės įvykdymą. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Taigi netesybos atlieka kompensacinę, o ne baudinę funkciją. Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018).

Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nėra sukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos, atsakovas savo prievolės nevykdė nuo 2007 m. vasario 15 d. Pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškovės ieškinys teisme gautas tik 2020 m. rugpjūčio 27 d., t.y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau kaip dešimt metų. Todėl, spręstina, kad ieškovė ypač ilgą laiką nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, tačiau už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius. Kreipimosi į teismą dienai paskaičiuota delspinigių suma jau daugiau kaip du kartus viršija pagrindinės skolos sumą. Ieškovė teismui nenurodė jokių logiškų, svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymais pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo. Todėl nors ieškovė savanoriškai sumažino sutartyje numatytus delspinigius nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc., prašoma priteisti delspinigių suma ( 1 151,50 Eur) palyginus su pagrindine skola (466,20 Eur) yra akivaizdžiai per didelė ir prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus (CK 1.2 straipsnis).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei tai, kad, nagrinėjamu atveju, atsakovas yra silpnesnė šalis – vartotojas, o ieškovės per ilgai delsdama kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, ieškovė leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, kurių priteisimas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, teismas sprendžia, jog yra pagrįsta netesybas mažinti iki negrąžintos skolos sumos, t.y. 466,20 Eur. Teismo vertinimu delspinigių sumažinimas iki skolos sumos (466,20 Eur) atitiktų teisingumo kriterijus, nepažeistų atsakovo, kaip silpnesnės sandorio šalies teisių bei kompensuotų minimalius kreditoriaus patirtus nuostolius. Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėję ieškovės apeliacinius skundus tokio pobūdžio bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1396-538/2020; 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1089-6132020). Ieškovės reikalavimas dėl likusios delspinigių dalies priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl baudos priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 46,62 Eur baudą. Savo reikalavimą ieškovė grindžia tuo, kad atsakovas, pažeidę Sutarties 5.5 punktą, nepranešė kreditoriams apie telefono numerio ir galimai gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, ir tokiu būdu neįvykdė papildomų sutartimi prisiimtų prievolių bei apsunkino kreditoriaus galimybes susisiekti su atsakovais, todėl šiuo pagrindu atsakovui turi būti taikytina sutartinė civilinė atsakomybė už papildomos prievolės neįvykdymą pagal sutarties 11.2 punktą. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.2 punkte numatyta, kad nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas sutarties 5.2, 5.5 punktus nuomininkas sumoka Lizingo įmonei 10 proc. dydžio neišpirktos turto vertės baudą.

Bauda - tai iš anksto įstatymu arba sutartimi nustatyta konkreti pinigų suma arba atitinkama procentinė užtikrinamosios prievolės sumos išraiška (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). Esminiai baudos skirtumai nuo delspinigių yra tai, kad ji gali būti nustatoma ne tik už sutarties įvykdymo termino praleidimą, bet ir už kitaip išreikštą sutarties neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, yra vienkartinė (neturi tęstinio pobūdžio), nėra skaičiuojama už kiekvieną prievolės įvykdymo termino praleidimo laiko tarpą (pavyzdžiui, už kiekvieną praleistą dieną, savaitę ir pan.).

Iš šalių sudarytos sutarties turinio matyti, kad sutarties 5.5 punkte numatyta nuomininko pareiga informuoti per 5 dienas lizingo įmonę, jeigu pasikeičia nuomininko adresas, telefonas, faksas ar banko rekvizitai, keičiasi darbovietė, turto laikymo vieta. Išperkamosios nuomos sutartyje atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad ieškovei su atsakovu susiekti nurodytais atsakovo kontaktiniais duomenimis nepavyko.

Iš bylos duomenų matyti, kad ir teismui įteikti procesinių dokumentų atsakovui nurodytu adresu nepavyko, jam procesiniai dokumentai įteikti CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl ir teismui nepavykus nustatyti atsakovo gyvenamosios vietos adreso yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas pažeidė pareigą bendradarbiauti, pranešti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl nustačius, kad atsakovas pažeidė sutarties 5.5 punkto nuostatas, išperkamosios nuomos sutarties 11.2. punkto pagrindu atsakovui kyla pareiga mokėti 10 proc. dydžio baudą nuo neišpirktos turto vertės, t. y. 46,62 Eur. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas priteisti 46,62 Eur baudą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovė taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (979,02 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju teismas patenkino 58,8 procentus (979,02 Eur / 1664,32 Eur x 100 proc.) konkrečia pinigų suma išreikštų ieškinio reikalavimų. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 38 Eur žyminis mokestis bei 5,80 Eur kitos išlaidos, susijusios su gaunamais duomenimis iš Gyventojų registro, todėl patenkinus 58,8 procentus ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 28,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. mažinant žyminį mokestį proporcinga patenkintų reikalavimų dalimi, tačiau neįtraukiant bylinėjimosi išlaidų, susijusių su Gyventojų registro išrašu (38 Eur x 58,8 proc. + 5,80 Eur) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 268 -270, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“ iš atsakovo V. L. 466,20 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 20 centų) skolos, 466,20 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 20 centų) delspinigių, 46,62 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 62 centus) baudos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 28,14 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 14 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.