Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), neteisto, administracine tvarka nebausto, nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V., 2016 m. balandžio 3 d., apie 16:53 val., (duomenys neskelbtini), žinomai melagingai informavo bendrąjį pagalbos centrą apie tai, kad prie PC, esančio Liukonių k., Širvintų raj., guli partrenktas vyras, kuriam sužalota koja. Nukentėjusį vyrą O. C. partrenkė automobilis arba motociklas, kuris pasišalino. Policijos pareigūnų pranešėjas nesulaukė, skambindamas į bendrąjį pagalbos centrą prisistatė svetimu vardu. Dėl šio įvykio buvo išsiųstos policijos pareigūnų pajėgos, kurioms atvykus į Liukonių k., Širvin ų raj., nebuvo jokio eismo įvykio, dėl to policijos pareigūnai buvo kviečiami be reikalo. Tokiais savo veiksmais L. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 186 str.

L. V. į teismo posėdį neatvyko, jam apie posėdį pranešta tinkamai, teismo posėdžio atidėti neprašė, todėl teismas sprendžia, kad jis vengia dalyvauti bylos nagrinėjime ir bylą nagrinėja jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo kaltė įrodyta jo rašytiniu paaiškinimu (b.l. 1, 16), administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1), policijos pareigūno Andriaus Aleksandravičiaus tarnybiniu pranešimu (b.l. 2), policijos iškvietimų suvestine (b.l. 3-5), Arūno Aleksandravičiaus paaiškinimu (b.l. 15) ir kita bylos medžiaga.

Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą L. V. teismas atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pobūdį, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad jis galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl jam skirtina 90 Eur bauda.

Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK (toliau – Institucija) nurodė, kad dėl neteisėtų L. V. veiksmų Vilniaus apskrities VPK patyrė 11,68 Eur turtinę žalą, kurią sudaro policijos pareigūnų darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų išlaidos 6,15 Eur ir transporto išlaidos – 5,52 Eur. Remiantis ATPK 37 str., prašo šią žalą priteisti iš pažeidėjo.

Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 str. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. ATPK 37 str. 2 d. numatyta, kad kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog nei ATPK 37 str., nei kituose šio kodekso straipsniuose turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Kaip matyti, Institucija, perduodama pirmosios instancijos teismui medžiagą dėl L. V. padaryto administracinio teisės pažeidimo, taip pat pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus pažymą (b.l. 14), iš kurios matyti, kad Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas, tačiau ne visos pateiktame paskaičiavime nurodytos išlaidos gali būti pripažįstamos turtiniais nuostoliais, patirtais dėl gauto melagingo pranešimo.

Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublik?s policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tarp jų ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 str. 1 d.). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 str. 1 d.), kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tarp jų ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt. atlikti lėšas skiria valstybė.

Šiuo atveju akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, o jiems mokamas darbo užmokestis yra apskaičiuojamas nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į L. V. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei jis būtų išmokėtas, jeigu šio pranešimo nebūtų buvę ir policijos pareigūnai į jį nebūtų reagavę, todėl Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl L. V. padaryto administracinio teisės pažeidimo šiuo atveju jokių nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš L. V. pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį ir socialinio draudimo įmokas už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas.

Nepaisant to, neginčytina, jog L. V. melagingai pranešus apie tai, kad prie parduotuvės guli partrenktas vyras, kuriam sužalota koja, ir policijos pareigūnams į jį reaguojant, buvo vykta į pranešėjo nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų buvę, nesant pranešimo apie nesamą įvykį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad dėl melagingo L. V. pranešimo Institucija patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, sunaudotiems tarnybiniu automobiliu reaguojant bei vykstant į melagingą pranešimą. Šių išlaidų suma pagal Institucijos pateiktą paskaičiavimą yra 5,52 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo (taip pat žr. 2015-08-15 Klaipėdos apygardos teismo nutartį, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-552-255/2015, 2015-09-14 Kauno apygardos teismo nutartį, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-882-582/2015, ir kt.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

L. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 186 str., padarymą paskirti 86 Eur baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos, o jį apskundus – per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie jo nepanaikinimą gavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas VMI, gavėjo kodas 188659752, įmokos kodas 1001, įmokos paskirtis ROIK: 16058183761).

Priteisti iš L. V. 5,52 Eur žalą Vilniaus apskrities VPK, lėšas pervedant į Vilniaus apskrities VPK sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, esančią AB SEB banke.

Išaiškinti L. V., kad priteistą turtinį nuostolį pažeidėjas turi atlyginti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo jam įteikimo dienos, o jeigu toks nutarimas apskundžiamas – ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos.

Nutarimas per 20 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.