- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-01
- Bylos Nr.
- 2-1846/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis
- Pareiškėjas
- V. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui V. D. ieškinys atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. 2-4720-262/2011),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. D. pateikė ieškinį, atsakovu nurodęs Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl „valstybės tyčia daromos neįkainojamos vertės dydžio žalos sveikatai, turtui ir garbei teroro bei smurto veikomis, Konstitucijos ir įstatymų nesilaikymu bei teisminių bylų nenagrinėjimu“, kuriuo prašė priteisti iš valstybės natūra 3 000 000 000 Lt vertės žemės gelmes, valstybinės reikšmės vidaus vandenis, miškus, parkus, kelius, istorijos, archeologijos ir kultūros objektus vertės arba 3 000 000 000 Lt kompensaciją ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (t. 1, b. l. 1-16). Pareiškėjas nurodė, kad, remdamasis BPK 412 straipsniu bei kartu su ieškinio pateiktais rašytiniais įrodymais, teigia, jog: „Lietuvos Respublika, teroristiniais pagrindais nacionalizavusi turtą, užkirto kelią teisingumui, sukūrė genocido veikas, o neleistinomis aplinkybėmis ir priemonėmis, periodiškais persekiojimais bei smurtu pasikėsinusi į žmogaus gyvybę, garbę ir turtą, padarė smurtinio pobūdžio sveikatos sužalojimus, sukėlė skausmą bei suluošino asmens kūną“, dėl ko pareiškėjas patyrė 3 000 000 000 Lt žalos. Pažymėjo, kad, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais bei 2 dalies 4 punktu, jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 24 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2011 m. balandžio 11 d. pašalinti ieškinio trūkumams, t. y. pateikti teismui ieškinį, atitinkantį įstatymų reikalavimus (t. 3, b. l. 151-152). Nurodė, kad, nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, pareiškėjo ieškinys bus laikomas nepaduotu ir jam grąžintas. Teismas pažymėjo, kad asmens reiškiamas reikalavimas ieškiniu tampa tik tada, kai kreipiamasi į teismą su nustatyta tvarka surašytu ieškiniu, atitinkančiu CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytus reikalavimus, kurie yra imperatyvūs (privalomi) kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui, kuriam neiškeliama civilinė byla, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio elementus – ieškinio dalyką (reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus), kurie apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą; reikalavimas nurodyti ieškinio dalyką reiškia, kad ieškovas turi aiškiai, tiksliai ir suprantamai suformuluoti ieškininius reikalavimus.
Teismo teigimu, pareiškėjas nesuformulavo aiškiai, tiksliai ir suprantamai ieškinio reikalavimo bei faktinių jo aplinkybių, t. y. nenurodė, kokių konkrečių valdžios institucijų ir asmenų neteisėtais veiksmais bei kokiais sprendimais buvo padaryta pareiškėjui žalos (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 3 p., 4 p.), taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis patyrė žalą, susijusią su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu arba dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl sprendė, kad pareikštas ieškinys turi būti apmokėtos žyminiu mokesčiu. Be to, teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai netinkamai patvirtinti UAB „Evelauta“ spaudu, nors nurodyta įmonė nėra byloje dalyvaujantis asmuo bei neturi teisės ir įgaliojimų tvirtinti pareiškėjo teikiamus rašytinius įrodymus (CPK 114 str.), kad pareiškėjas ieškinyje privalo išvardinti visus prie ieškinio pridedamus priedus (CPK 111 str. 2 d. 5 p.). Beje, teismas pasiūlė pareiškėjui pasirūpinti tinkamu atstovavimu teisme (CPK 161 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas2011 m. balandžio 11 d. pateikė teismui prašymą, kuriuo, jo teigimu, šalindamas teismo nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus, vadovaudamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis ir CPK 300 straipsniu, prašė priteisti iš valstybės 600 000 000 Lt žalos, patirtos, anot pareiškėjo, „valstybės nusikalstamomis veikomis neteisėtai suvaržius pareiškėjo turtines ir neturtines teises bei laisves, įvykdžius neteisėtą persekiojimą, genocidą, terorą ir kontrabandą, pasikėsinus į žmogaus gyvybę, sugriovus konstitucinę santvarką, neteisėtai praturtėjus ir nuteisus pareiškėją bei įvykdžius neteisėtus teisminius procesus“ (t. 3, b. l. 155-158). Nurodė, kad pareiškimo aplinkybėmis ir argumentais patvirtinama dėl „neteisėto persekiojimo ir teroro, pasikėsinimų į žmogaus gyvybę, neteisėto žmogaus asmens pardavinėjimo, genocido bei konstitucinės santvarkos griovimo, neteisėtų pajamų ir nevartotinų paslaugų atsiradimo Lietuvos Respublikos rinkoje, t. y. kontrabandos, neteisėto praturtėjimo, neteisėtų teisminių procesų ir kitų asmenų nuteisimo“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 27 d. nutartimi laikė nepaduotu pareiškėjo V. D. ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui (t. 3, b. l. 160-161).
Teismas konstatavo, kad kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio dalyką (reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus), kurie apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Teismo teigimu, pareiškėjas pateiktame (2011 m. balandžio 11 d.) prašyme pakartojo anksčiau pateiktame procesiniame dokumente nurodytas aplinkybes, iš kurių nėra aiškus ieškinio dalykas (reikalavimas) bei pagrindas, t. y. nepašalinti 2011 m. kovo 24 d. teismo nutartyje nustatyti ieškinio trūkumai, dėl ko ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas V. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutartį ir bylą išnagrinėti iš esmės (t. 3, b. l. 166-168).
Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra nusikalstama ir neteisėta iš prigimties, neatspindinti laisvos, demokratinės ir teisinės valstybės pamatinių principų bei materialiųjų vertybių, netoleruotina kitų teismų, kadangi prieštarauja Konstitucijai, įstatymams bei tarptautinei teisei ir susitarimams. Pareiškejo teigimu, jis atstovauja visuomenės interesus, taip pat ir kitų valstybių žmogaus pažeistas turtines ir moralines teises bei interesus, kadangi, anot pareiškėjo, nėra kitų kliūčių nagrinėti bylą, išskyrus akivaizdžią teismų nusikalstamą veiką, o pareiškėjas teismui pateikė išsamius duomenis apie reketą, nužudymus ir genocidą, t. y. nusikalstamas veikas, numatytas BK 100 straipsnyje, dėl kurių atsakinga Lietuvos Respublika.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą (t. 3, b. l. 171-172). Nurodo, kad, jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, trūkumai privalo būti pašalinti CPK 138 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepašalino teismo nustatytų ieškinio trūkumų per nustatytą terminą, todėl apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).
Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 str. 1 d.); tačiau šios teisės įgyvendinimas įmanomas tik tada, jeigu į teismą bus kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (formos, turinio), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Pagal civilinio proceso taisykles, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį trūkumams pašalinti, o jeigu į teismą kreipiantysis asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 2 d., 3 d.). Ieškinio turiniui ir formai keliami reikalavimai numatyti CPK 111 bei 135 straipsniuose, tarp jų – reikalavimas nurodyti ieškinio dalyką (ieškovo reikalavimą) bei faktinį jo pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą), taip pat pridedamus rašytinius įrodymus, pateikti jų originalus arba CPK nustatyta tvarka patvirtintus dokumentų nuorašus bei įrodymus, kad sumokėtas žyminis mokestis (CPK 111 str. 2 d. 4 p., 5 p., 114 str. 1 d., 135 str. 1 d. 2 p., 4 p., 2 d.).
Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, 2011 m. kovo 24 d. nutartimi pagrįstai konstatavęs pareiškėjo ieškinio trūkumus, nustatė jų pašalinimo terminą bei teisingai nurodė, kad nustatytu terminu nepašalinus nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų, pareiškėjo ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiajam asmeniui. Iš pareiškėjo ieškinio turinio matyti, kad apygardos teismas turėjo pagrindo nurodyti pareiškėjo ieškinio trūkumus bei nustatyti terminą juos pašalinti. Teisėjų kolegijos nuomone, neaiškūs, neapibrėžti (neatskleisti) pareiškėjo teiginiai, kad valstybė savo neteisėtais veiksmais padarė neįkainojamos vertės žalą pareiškėjo sveikatai, turtui ir garbei, nesilaikė Konstitucijos ir kitų teisės aktų bei nenagrinėjo bylų teisme, dėl ko pareiškėjas patyrė prašomą priteisti žalą, kadangi ieškinyje nenurodyti nei laikas, nei vieta, nei aplinkybės, kuriomis buvo atlikti, pareiškėjo teigimu, neteisėti (nenurodyta - kokie) veiksmai prieš pareiškėją, nei asmenys, kurie juos atliko, nors ieškovas privalo tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kadangi šie ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Tai nurodoma ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).
Be to, teismas turėjo pagrindo 2011 m. kovo 24 d. nutartyje teigti, kad kartu su ieškiniu nepateikti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl žalos pobūdžio, o pateikti rašytiniai dokumentai nėra tinkamai patvirtinti (neturinčio teisės ir nedalyvaujančio byloje asmens), kadangi pagal CPK 114 straipsnio 1 dalies nuostatas, pridedamų procesinių dokumentų priedų nuorašai turi būti patvirtinti teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio asmens; pareiškėjo ieškinyje net nesurašyti visi pridedami rašytiniai įrodymai, o to reikalaujama pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 dalį. Pagrįsta ir apygardos teismo nuoroda, kad, nesant byloje duomenų, patvirtinančių, jog pagal pareiškėjo pateikto ieškinio pobūdį, jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio, jo ieškinys turi būti apmokamas žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatytas ieškinio apmokėjimo žyminiu mokesčiu taisykles.
Bylos duomenimis, pareiškėjas teismo nustatytu terminu pateiktame prašyme „Dėl valstybės teroro ir smurto veikomis tyčia daromos neįkainojamos vertės dydžio žalos sveikatai, turtui ir garbei, konstitucijos ir įstatymų nesilaikymo, teisminių bylų nenagrinėjimo“ neištaisė paminėta teismo nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, nesuformulavo ieškinio pagrindo ir dalyko, pakartodamas dalį jo ieškinyje nurodytų aplinkybių, taip pat nepašalino ir kitų teismo nustatytų ieškinio trūkumų (nepateikė įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų rašytinių įrodymų nuorašų, ieškinio priedų sąrašo bei nesumokėjo už ieškinį žyminio mokesčio arba nepateikė įrodymų apie jo atleidimą ar pagrindą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo). Todėl apygardos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas nepašalino 2011 m. kovo 24 d. teismo nutartimi nustatytų trūkumų, bei grąžinti jam pateiktą ieškinį (CPK 115 str. 3 d., 138 str.).
Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą apygardos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Be to, pažymėtina, kad nurodytos apygardos teismo nutartys bei ši teisėjų kolegijos nutartis neužkerta kelio apeliantui iš naujo kreiptis į teismą, pareiškiant naują, tinkamai suformuluotą ir įstatymo reikalavimus atitinkantį ieškinį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutartį.