- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-04
- Bylos Nr.
- 2A-40-212/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03935-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zinos Mickevičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-419-723/2019 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei V. S. dėl uzufrukto nustatymo, trečiasis asmuo – AB SEB bankas,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. S. ieškiniu prašė nustatyti jo gyvenimo trukmei ieškovo asmeninio uzufrukto teisę naudotis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto patalpomis, 2018-02-21 namo plane pažymėtomis indeksais 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, įpareigojant atsakovę V. S. nesudaryti ieškovui kliūčių įgyvendinant šį uzufruktą.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, kad 2012-03-06 sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi šalys pasidalijo santuokos metu įgytą turtą. Ieškovei atiteko 1 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 203,31 kv.m. ploto gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), bei atsiskaitomoje sąskaitoje esančios lėšos. Atsakovui atiteko 12084 vnt. paprastų vardinių nematerialių UAB „Automobilis“ akcijų, bei atsiskaitomoje sąskaitoje esančios lėšos. Šios sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties turinys buvo sąlygotas šalių žodinio susitarimo pasirašyti sutartį, pagal kurią ieškovo gyvenimo trukmei būtų suteikta ieškovui ir jo motinai A. S. teisė neatlygintinai, bet dengiant atitinkamas namo remonto ir namo išlaikymo išlaidas, asmeniškai naudotis minėto gyvenamojo namo antro aukšto patalpomis. Susitarimas buvo sąlygotas keleto priežasčių. Ieškovo indelis į žemės sklypo įsigijimą ir namo statybą ženkliai viršijo atsakovės indelį. Iki 2008 metų pabaigos ieškovo pajamos ženkliai viršijo atsakovės pajamas. Ieškovas liko solidariai su atsakove atsakingas už paskolą, paminėtą 2012-03-06 Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties 4.1.3. punkte. Be to, UAB „Automobilis“ akcijos faktiškai buvo bevertės. Ieškovas neturėjo jokio būsto, išskyrus ginčo namą. Jame faktiškai gyveno ir ieškovo motina, kuri mirė (duomenys neskelbtini), bei atsakovės motina. Šalys laikė, kad ieškovo ir jo motinos teisės naudotis ginčo namu negalėjo būti sutuoktinių turto padalijimo sutarties ir santuokos nutraukimo dalyku, todėl susitarė, kad pasirašys atitinkamą sutartį nutraukus santuoką. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-04-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1408-494/2012 šalių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Po santuokos nutraukimo ieškovas gyveno ir gyvena ginčo name. Ieškovo motina gyveno ginčo name iki pat jos mirties. 2013 metais ieškovui pašlijo sveikata, o 2014 metais jam buvo suteiktas invalidumas (70 proc. nedarbingumas). Dėl šių priežasčių jis nesurūpino minėta sutartimi ir tikėjo atsakovės geranoriškumu, tačiau 2018 metais pastebėjo, kad atsakovės elgesys jo atžvilgiu esmingai pasikeitė,- atsakovė tapo itin konfliktiška, todėl nutarė įteisinti savo gyvenimą ginčo name ir sudaryti sutartį – 2018-08-03 raštu kreipėsi į atsakovę, kad įforminti sutartį, tačiau jokio atsakymo nesulaukė iki šiol.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinys atmestas, iš ieškovo valstybei priteista 8,46 Eur pašto išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad atsakovei V. S. asmeninės nuosavybės teise pagal Statybos inspekcijos tarnybos 2006-08-08 pažymą Nr. (100)-11.22-398, Statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2008-03-04 aktą Nr. (100)-11.75-155, Turto pasidalijimo 2012-03-06 sutartį priklauso 203,31 kv.m. bendro ploto pastatas – ūkininko sodyba (gyvenamasis namas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6-9), namui įregistruota hipoteka (1 t., b. l. 8).
5. Šalys 2005-09-12 su AB SEB banku sudarė kredito sutartį Nr. 1750518092216-26, pagal kurią ir vėlesnius jos pakeitimus jiems žemės sklypo, namo statybai ir įrengimui bankas suteikė 258‘080,24 Eur kreditą, kurio likutis 2012-05-24 dienai buvo 206‘723,26 Eur, o 2018-11-21 dienai kredito dalies likutis buvo 84‘127,55 Eur, kredito grąžinimo terminas 2025-09-15 (1 t., b. l. 136). Ginčo žemės sklypą šalys nusipirko už bendrą 173‘000 Lt kainą pagal 2005-09-08 Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, 158‘000,00 Lt kainos dalis pardavėjams buvo sumokėta iš banko paimto kredito lėšomis (sutarties 2.1.2. punktas; 1 t., b. l. 98-106).
Atsiliepimas
6. Atsakovė nurodė, kad namo statybai ir įrengimui panaudojo savo asmenines lėšas, gautas pardavus jos iki santuokos su ieškovu sudarymo asmeninės nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą: 2005-08-12 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarti atsakovė už 36‘000 Lt (10‘426,32 Eur) pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 107-112). Taip pat nurodė, kad tam pačiam tikslui buvo panaudotos lėšos, gautos pardavus jos motinai A. B. priklausiusį butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 119‘000 Lt (34‘464,78 Eur) pagal 2007-12-17 pirkimo-pardavimo sutartį (1 t., b. l. 113-119). Atsakovė tikslu sumažinti prievolės bankui dydį 2013-11-19 sutartimi pardavė ½ dalį ginčo žemės sklypo ir visi gauti pinigai – 200‘000 Lt (57‘780,07 Eur) buvo panaudoti kredito grąžinimui (1 t., b. l. 120-127).
7. Pažymėjo, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri nutraukta abiejų sutuoktinių bendrų sutikimu 2012-04-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1408-494/2012, kartu patvirtinant jų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (1 t., b. l. 49-50). Teismo sprendimas nutraukti santuoką įsiteisėjo 2012-05-22 (1 t., b. l. 51). Šalys dar būdamos santuokoje, 2012-03-06, 11:15 val. sudarė Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, notarinio registro Nr. 1536 (1 t., b. l. 21-27), pagal kurią atsakovei asmeninės nuosavybės teise atiteko: 1) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2) pastatas – ūkininko sodyba (gyvenamasis namas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 3) AB SEB banko sąskaita ir joje esančios piniginės lėšos Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovui asmeninės nuosavybės teise atiteko: 1) UAB „Automobilis“ 12084 vnt. paprastųjų vardinių 10 Lt nominalios vertės akcijų (akcijų vertė pagal nominalią akcijų vertę buvo 120‘840 Lt/atitinka 34‘997,68 Eur); 2) AB SEB banko sąskaita ir joje esančios piniginės lėšos Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys tą pačią dieną, t. y. 2012-03-06, 11:30 val., sudarė ir Povedybinę sutartį, notarinio registro Nr. 1538, kuria susitarė, jog turtas, įgytas po šios sutarties įsigaliojimo, bus laikomas kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, t. y. nustatė asmeninės nuosavybės turto teisinį rėžimą (1 t., b. l. 46-48).
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas vertino, kad pagal UAB „Automobilis“ balanso už 2011 metus (2011-01-01 – 2011-12-31) duomenis, įmonė turėjo ilgalaikio turto 939‘158 Lt sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 894‘613 Lt sumą (1 t., b. l. 28). Pagal balansą įmonė 2011 metais patyrė 117‘803 Lt nuostolį. UAB „Automobilis“ turėjo dvi dukterines įmones - UAB „Autounija“ ir UAB „Autodersva“ (1 t., b. l. 36). Pagal UAB „Automobilis“ 2011-12-21 finansinio ir kito ilgalaikio turto detalizavimo pažymą įmonės finansinį turtą sudarė: UAB „Autodersva“ skola 103‘193,73 Lt, UAB „Autounija“ akcijos (34558 vnt.) apskaitinė vertė 184‘586,35 Lt, UAB „Autodersva“ akcijos (1700 vnt.) apskaitinė vertė 65‘583,79 Lt, o kitą ilgalaikį turtą sudarė UAB „Autodersva“ skola 581‘506 Lt (1 t., b. l. 39). Atsakovė teikdama, kad dar 2011 metais ieškovas jam priklausančias UAB „Automobilis“ akcijas ketino parduoti už 1‘100‘000 Lt, pateikė į bylą 2011-01-24 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašytą abiejų šalių (1 t., b. l. 132-135), ko ieškovas neginčijo. Nustatė, kad ieškovui Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-09-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-3616-860/2016 iškelta fizinio asmens bankroto byla (1 t., b. l. 58-62).
9. Teismas atsisakė vertinti ieškovo paskaičiavimus apie 2005 – 2013 laikotarpyje jo sąskaitoje buvusias lėšas, jų panaudojimą, kadangi tai nėra ginčo dalykas. Teismas vertino, kad atsakovė kategoriškai neigia buvus žodiniam susitarimui dėl uzufrukto, atsakovė nurodė geranoriškai leidusi gyventi ieškovui ir atsižvelgė į jo buvusią sunkią sveikatos būklę. Pripažino, kad ieškovas neprisideda prie namo išlaikymo.
10. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.147 straipsnio 1 dalis nuostatomis, numatančiomis, kad uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai, bei sandoriais. Pažymėjo, kad uzufrukto nustatymo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir negali būti nustatomas jokiais kitais pagrindais, teismo sprendimu uzufruktą galima nustatyti tik tada, kai tai numato įstatymas. Sprendė, kad šiuo atveju įstatymu nustatyti uzufrukto ieškovui nėra teisinio pagrindo.
11. Teismas vertino, kad ieškovas ieškininius reikalavimus grindžia CK 1.93 straipsnio 4 dalimi, nes laiko, kad jis įvykdė žodinio sandorio reikalavimus,o atsakovė neįvykdė, jis neatlygintinai naudodamasis atsaskovės nuosavybe, prašo ginti jo teisę ir toliau gyventi atsakovei priklausančiame name tuo pagrindu, kad buvo žodinis susitarimas su ja dėl ateityje leidimo gyventi jam iki gyvenimo pabaigos. Teismas nustatė, kad ieškovas ginčo patalpoje gyvena ilgą laiką, šios patalpos buvo suteiktos jam geranoriškai po santuokos nutraukimo atsakovės sutikimu. Pripažino, kad namo savininkas - uzufrukto davėjas, sandorio su atsakovu nesudarė (CK 4.148 str.). Pažymėjo, kad tokiam sandoriui yra būtina notarinė sutartis, kuria užfiksuojama abiejų šalių valia ir jiems išaiškinamos tokio sandorio pasekmės. Jokių įrodymų,kad atsakovė turėjo valią sudaryti su ieškovu uzufrukto sandorį ginčo patalpoms neterminuotam laikotarpiui, byloje nėra. Pripažino, kad neformalus leidimas gyventi ginčo name ieškovui ir jo motinai atitiko neatlygintiną neterminuota panaudą, tačiau tai nesukelia atsakovei pareigos sudaryti uzufrukto sandorį, net ir tuo atveju, kai ieškovas įrodinėja, kad ginčo būstą ieškovas padėjo statyti santuokoje su atsakove ir galimai jis daugiau materialiai prisidėjo prie būto pastatymo. Pažymėjo, kad nutraukus santuoką turto padalinimo klausimas buvo išspręstas galutinai, buvo pasirašyta povedybinė sutartis pas notarą, kurioje aiškiai buvo išreikšta šalių valia, kuri niekaip nesusijusi su uzufrukto nustatymu ateityje. Konstatavo, kad atsakovė neturi jokios pareigos sudaryti uzufrukto sutartį su ieškovu, nėra jokių įrodymų apie žodinį susitarimą, kuris be notarinio susitarimo neturi jokios reikšmės. Sprendė, kad negali būti suvaržyta atsakovės konstitucinė teisė į turto neliečiamybę be jos valios, o toks teismo sprendimas būtų neteisėtas, neteisingas ir nesąžiningas CK 1.5, 4.141, 4.147, 4.148 straipsnių prasme.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą motyvai
12. Apeliaciniu skundu ieškovas R. S. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus byloje, iš esmės neteisingai nustatė faktinę situaciją, todėl padarė neteisingas ir neteisėtas išvadas. Pažymi, kad vienas iš uzufrukto nustatymo pagrindų yra sandoriai (CK 4.147 str. 1 d.). Neginčijama, kad šiuo atveju atsakovė, kaip gyvenamojo namo savininkas, uzufrukto davėjas, notarinės formos sandorio su ieškovu nesudarė. Tačiau ieškovas turi teisę įrodinėti, kad dėl tokio sandorio buvo sutarta. Ieškovas įvykdė žodinio sususitarimo reikalavimus, priešingai nei atsakovė. Vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi vienai iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdžius sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antrajai šaliai vengiant įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Todėl išvada dėl negalėjimo nustatyti servitutą yra nepagrįsta.
14. Ieškovas sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise įgijo UAB „Automobilis“, kuri turėjo finansinių sunkumų ir kuriai netrukus buvo iškelta bankroto byla, akcijas, o atsakovė - gyvenamąjį namą ir žemės sklypą. Ieškovui buvo suprantama rizika, kad bankroto byla bus iškelta, todėl jo interesas buvo išsaugoti galimybę gyventi gyvenamajame name ir po to, kai jis atiteko atsakovės asmeninėn nuosavybėn. Todėl žodiniu susitarimu šalys sutarė, kad ji leis neterminuotai gyventi ieškovui ir jo motinai namo antrame aukšte. Name ieškovas gyveno nuo pat jo pastatymo, kito būsto neturėjo, jis buvo statomas kaip tenkinantis būtent šalių interesus. Jei tokio susitarimo - ateityje sudaryti notarinės formos uzufrukto sutartį - nebūtų, ieškovas niekada nepasidalintų turto taip, kaip buvo pasidalinta. Atsakovei palanku teigti, kad ji niekada neturėjo valios sudaryti su ieškovu uzufrukto sandorį ginčo patalpoms neterminuotam laikotarpiui. Ieškovas tikėjosi kad notarinės formos sutartis bus sudaryta, jis to siekė, tačiau dėl pablogėjusios sveikatos būklės (70 proc. darbingumo praradimo) nepasiekė, kad atsakovė jį sudarytų taip, kaip ir buvo tartasi, kas turėjo įvykti neužilgo po to, kai buvo pasidalintas turtas ir nutraukta santuoka.
15. Šiuo metu atsakovei, gavusiai didesnės vertės turtą bei kilus ginčams, naudinga atsisakyti savo žodinio susitarimo. Mano, kad esant tęstiniams nuolatinio naudojimosi gyvenamąja patalpa santykiams, kai susitarimai buvo sudaryti iki turto pasidalijimo, taip pat nuolatinis ieškovo ir jo artimojo giminaičio gyvenimas atsakovei priklausančiame name nuo 2012 metų iki dabar, rūpinimasis būstu, neprieštaraujant įstatymams, gerai moralei bei papročiams, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, yra galimas uzufrukto (naudojimosi gyvenamąją patalpa teisės) nustatymas. Teismas nelogiškai pripažino, kad neformalus leidimas gyventi atitiko panaudos santykius, kadangi nutraukus santuoką nebuvo pagrindo suteikti ieškovui keturis kambarius, nebuvo sudaryta rašytinė panaudos sutartis, ji neįregistruota viešame registre. Nesutinka, kad nustačius servitutą būtų pažeisti trečiojo asmens interesai, kadangi šalys yra solidarūs skolininkai, gyvenę visą laiką name, paskola grąžinama laiku, likusi negrąžinta paskola nedidelė (termino pabaiga 2025 m.), trečiajam asmeniui įkeistas namas.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šalys, nutraukdamos santuoką buvo aiškiai nusprendę, kam koks turtas, priklausęs jų bendrai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, atiteks. Šalys, būdamos išsilavinę, turėdamos pakankamai gyvenimiškos patirties, o ieškovas – ir būdamas patyręs verslininkas, savo valią patvirtino net du kartus, t. y. sudarydami 2012-03-06 sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį bei santuokos nutraukimo klausimą nagrinėjusiam teismui pateikdami tvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalys 2012-03-06 sudarė du notaro patvirtintus sandorius, t. y. ne tik sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, bet ir povedybinę sutartį, jie ne tik planavo atlikti jiems abiems teisines pasekmes sukelsiančius veiksmus, tačiau juos ir faktiškai atliko, šių sandorių niekuomet nekvestionavo. Šalys puikiai suvokė šių sudarytų sutarčių esmę, sąlygas, kiekvieno jų teisėms ir pareigoms atsiradusias teisines pasekmes.
Šalies argumentai
17. Ieškovo teiginiai, jog sudarant notarines sutartis jis tikėjosi, kad ateityje atsakovė su juo sudarys notarinės formos sutartį dėl teisės gyventi name, yra nepagrįsti, nelogiški. R. S. negalėjo paaiškinti, kokios kliūtys sutrukdė šalims bet kurioje iš šių notarine forma patvirtintų sutarčių ar jų abiejų sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyti sąlygas, sietinas su ieškovo teise iki jo gyvenimo pabaigos gyventi atsakovei atitekusiuose nekilnojamuose daiktuose, jei dėl tokių sąlygų jie iš tiesų būtų buvę susitarę.
18. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad sudarius žodinį susitarimą dėl teisės gyventi name, jis nesirūpino sutartimi ir tikėjo atsakovės geranoriškumu. Ieškovas raštu atsakovei siūlė pasirašyti susitarimą dėl jo teisės naudotis V. S. po santuokos nutraukimo atitekusiais nekilnojamaisiais daiktais (ne nustatant uzufruktą, o panaudos tvarka), taigi, net ir praėjus keleriems metams po jų santuokos nutraukimo jis nesiūlė atsakovei kreiptis į notarą, kad būtų sudaryta tokiam sandoriui privalomos – notarinės formos - sutartis. Pažymi, kad ieškovas apie tariamą notarinę sutartį su atsakove dėl uzufrukto užsiminė tik po to, kai atsakovės atstovė pareiškė, kad ieškinys negali būti patenkintas dėl to, jog daiktinių teisių į nekilonojamąjį daiktą perleidimo ir nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. Jei ir būtų žodinis susitarimas, toks sandoris negaliotų dėl privalomos notarinės formos nesilaikymo.
19. Mano, kad ieškovas siekia revizuoti įsiteisėjusio civilinėje byloje Nr.2-1408-494/2012Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-04-19 sprendimo dalį, sietiną su jiems bendros jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto padalinimu, nes teigia, jog turtas padalintas neteisingai. Ieškovas nepateikė neginčijamų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog nutraukiant šalių santuoką R. S. atiteko bevertės akcijos, o V. S. – vertinti nekilnojamieji daiktai. Išvadą apie įmonės UAB „Automobilis“ įmonės akcijų rinkos vertę galėjo nustatyti tik šios srities specialių žinių turintis turto vertintojas, o tokia išvada nepateikta. Nors atsakovei liko nekilnojamasis turtas, tačiau po šalių santuokos nutraukimo atsakovė pati asmeniškai bankui grąžina pasiskolintas lėšas, be to, tikslu sumažinti visos prievolės dydį 2013-11-19 pardavė ½ dalį žemės sklypo, visus už šį parduotą daiktą gautus pinigus (200‘000 Lt) panaudojo kredito gražinimui. Ieškovas po šalių santuokos nutraukimo bankui iš viso sumokėjo tik 897,87 Eur, siekdamas bankrutuoti ir fizinio asmens bankroto byloje norėdamas pademonstruoti, jog yra „lojalus“ skolininkas. Ši suma menka, įvertinus, kad jis neatlygintinai gyvena name, prie jo išlaikymo neprisideda. Nutraukiant santuoką paskolos likutis buvo 206‘723,26 Eur, šią prievolę vykdė viena atsakovė, todėl negalima teigti, kad turtas buvo itin vertingas.
20. Tai, kad atsakovė leido gyventi name, vertintina kaip ieškovui suteikta neterminuota panauda, tačiau atsakovė nesutinka, jog buvo sudarytas susitarimas, suteikiantis ieškovui gyventi name iki gyvenimo pabaigos. Atsakovė dėl ieškovo elgesio bijojo imtis veiksmų dėl jo iškeldinimo. Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti uzufruktą teismo sprendimu, tačiau skunde teigia, kad teismas turėjo pripažinti sandorį, kuriam būtina notarinė forma, galiojančiu. Akivaizdu, jog šie reikalavimai yra skirtingi, ieškovas ieškinio netikslino. Teismas negalėjo viršyti ieškinio ribų. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokiu būdu ir kokias, kokio susitarimo sąlygas įvykdė ar kad ragino atsakovę sudaryti notarinės formos sutartį. Atsakovė nėra su ieškovu sudariusi jokios sutarties, įskaitant bet kokį susitarimą, sudarytą žodžiu, suteikiantį teisę ieškovui atsakovei po santuokos nutraukimo atitekusiuose nekilnojamuose daiktuose gyventi iki gyvenimo pabaigos, o ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti priešingas išvadas.
Atsiliepimas
21. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB SEB Bankas prašo skundo netenkinti, prašo priteisti iš apelianto 400 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo formuluojamas reikalavimas, jei jis būtų patenkintas teisme, sukurtų naujus ir ilgalaikius apribojimus įkeistam turtui, kas tiesiogiai turėtų įtakos jo likvidumui ir kreditoriaus skolos iš jo atgavimui, ieškovui iškelta fizinio asmens bankroto byla. Ieškovas nenurodė jokios teisės normos, kuri nustatytų jo reikalaujamą uzufruktą, daikto savininkė neigia buvus žodiniam susitarimui dėl neva turėtos sudaryti uzufrukto sutarties. Ieškovui su mama pragyvenus 7 metus name, mažai tikėtini, neįrodyti ieškovo teiginiai dėl susitarimo sudaryti uzufrukto sutartį, kurio ieškovas kažkodėl itin ilgą laiką nesiekė įgyvendinti, lyginant su atsakovės paaiškinimais, kad ieškovui buvo leista gyventi name dėl gana greitai po skyrybų jį užklupusios ligos, gydymo ir reabilitacijos laikotarpio, taip pat ir kitų žmogiškų priežasčių, apimančių ir ieškovo motinos gyvenimą ginčo name.
22. Nesuteikia ieškovui teisės reikalauti uzufrukto ir jo buvimas bendraskoliu su atsakove banko atžvilgiu, deklaruojamas didesnis indėlis į namo įrengimą, jam atitekusių bendrovės akcijų vertė, kadangi nutraukdamas santuoką ieškovas pats rašytine sutartimi su atsakove pasidalino prievoles ir turtą, palikdamas ginčo namą atsakovės nuosavybėn, santuokos nutraukimo pasekmių ir/ar turto pasidalinimo sutartis nėra nuginčyta.
23. Neaišku, kas trukdė ieškovui įtraukti į tokią sutartį sąlygos dėl uzufrukto. Ieškovas teigė, kad jam atsakovė leido gyventi neatlygintai, tačiau nenurodo apie menamo uzufruktoriaus pareigų vykdymą (CK 4.144 str. 1 d., 4.144 str. 2 d.). Tokioje situacijoje ieškovo santykis su ginčo namu atrodo atitinkantis ne deklaruojamo uzufrukto, o panaudos teisinius santykius. Pažymi, kad dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių ieškovas teigia nebuvus raštu sudarytą ir įregistruotą uzufruktą, galėjo būti tinkamai neformalizuota ir panauda.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
25. Bylos nagrinėjimo dalykas – sprendimo, kuriuo netenkintas reikalavimas nustatyti gyvenimo trukmei ieškovo asmeninio uzufrukto teisę naudotis gyvenamojo namo dalimi, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
26. Byloje nustatyta, kad V. S. ir R. S. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką. Šalys, būdamos santuokoje, 2012 m. kovo 6 d. sudarė Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, notarinio registro Nr. 1536 (1 t., b. l. 21-27), kurios pagrindu atsakovei asmeninės nuosavybės teise atiteko: 1) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2) pastatas – ūkininko sodyba (gyvenamasis namas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 3) AB SEB banko sąskaita ir joje esančios piniginės lėšos Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovui asmeninės nuosavybės teise atiteko: 1) UAB „Automobilis“ 12084 vnt. paprastųjų vardinių 10 Lt nominalios vertės akcijų (akcijų vertė pagal nominalią akcijų vertę buvo 120‘840 Lt/atitinka 34‘997,68 Eur); 2) AB SEB banko sąskaita ir joje esančios piniginės lėšos Nr. (duomenys neskelbtini).
27. Taip pat 2012 m. kovo 6 d. šalys sudarė Povedybinę sutartį, notarinio registro Nr. 1538, kuria susitarė, jog turtas, įgytas po šios sutarties įsigaliojimo, bus laikomas kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, t. y. nustatė asmeninės nuosavybės turto teisinį rėžimą (1 t., b. l. 46-48).
28. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1408-494/2012 šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendrų sutikimu, patvirtinus šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Teismo sprendimas nutraukti santuoką įsiteisėjo 2012 m. gegužės 22 d. (1 t., b. l. 49-51). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą atsakovės V. S. vardu asmeninės nuosavybės teise įregistruotas šis nekilnojamas turtas: ½ dalis žemės sklypo ir pastatas – ūkininko sodyba (gyvenamasis namas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui įregistruota hipoteka (1 t., b.l. 6-9).
29. Ieškovas pareiškė reikalavimą nustatyti jo gyvenimo trukmei asmeninio uzufrukto teisę naudotis atsakovei priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto patalpomis. Ieškovas teigia, kad tarp jo ir atsakovės buvo žodinis susitarimas, jog po santuokos nutraukimo, turto pasidalijimo jis galės iki gyvenimo pabaigos gyventi namo antrame aukšte ir kad 2012-03-06 sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis buvo sąlygota šio susitarimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas teigė, kad siekė įforminti žodinį susitarimą dėl uzufrukto nustatymo pas notarą, tačiau tai nebuvo padaryta dėl ligos, pasitikėjimo atsakove. Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino, dėl ko apeliantas pateikė apeliacinį skundą.
30. Pagal CK 4.141 straipsnio 1 dalį uzufruktas yra asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. Uzufruktas yra viena iš daiktinių teisių, pagal kurią uzufruktorius įgyja teisę valdyti daiktą ir jį naudoti pagal paskirtį. Uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymas, bei sandoriais (CK 4.147 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismas negali nustatyti uzufrukto sandorio pagrindu, nes tokį sandorį gali sudaryti tik šalys bendru sutarimu ir savo valia (CK 4.147 straipsnio 4 dalis). Sandoriu uzufruktą turi teisę nustatyti tik pats daikto savininkas (CK 4.148 straipsnis). Uzufrukto nustatymo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir negali būti nustatomas jokiais kitais pagrindais. Teismo sprendimu uzufruktą galima nustatyti tik tada, kai tai numato įstatymas.
31. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad įstatymo pagrindu ieškovas negali uzufrukto teise naudotis namo dalimi, nes ieškovas tokios subjektinės teisės neturi. Teismas sprendimu ieškovui uzufruktą galėtų nustatyti tik įstatymo pagrindu, tačiau tokio įstatyme numatyto ieškovui pagrindo pagal byloje pateiktus įrodymus nėra. Kad ieškovas įgytų uzufruktą sandorio pagrindu, reikalinga turto savininko valia (CK 1.63, 1.64 straipsniai). Pagrindo uzufrukto teisei atsirasti (CK 4.147 straipsnis) be gyvenamojo namo savininkės išreikštos valios nenumato įstatymas (CK 1.63, 1.64, 4.148 straipsniai).
32. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis, nepagrįstai darė išvadą, kad negalima nustatyti uzufrukto, kad šalys buvo susitarusios dėl tokio pobūdžio sandorio, tik atsakovė vengė šį sandorį įforminti notarine tvarka. Pažymėtina, kad ieškovas, teigdamas, jog šalys buvo sudariusios žodinį susitarimą dėl uzufrukto nustatymo, šią aplinkybę turėjo įrodyti, tačiau to nepadarė, jokių įrodymų teismui nepateikė, be to, šios aplinkybės nepripažino atsakovė. Pažymėtina ir tai, kad šalys, spręsdamos dėl turto padalijimo, santuokos nutraukimo pasekmių, nei sutartyje, nei teismui, sprendusiam santuokos nutraukimo klausimą, nebuvo nurodžiusios, kad ieškovui bus leidžiama gyventi name iki gyvenimo pabaigos, kad sutariama dėl uzufrukto nustatymo.
33. Ta aplinkybė, kad apeliantas iš esmės nebesutinka su santuokoje įgyto turto padalijimu, įrodinėja, jog yra ženkliai didesne dalimi prisidėjęs prie turto sukūrimo, nesudaro pagrindo spręsti, jog šalys buvo sudariusios susitarimą dėl uzufrukto nustatymo. Vien tik apelianto teiginys, kad nesant sutarimo ateityje sudaryti notarinės formos uzufrukto sutartį, jis nebūtų sutikęs taip pasidalinti turtą, kaip jam nenaudinga, nepatvirtina buvus tokiam susitarimui. Pagrįstai primosios instancijos teismas nurodė, kad nutraukus santuoką turto padalinimo klausimas buvo išspręstas galutinai, pas notarą buvo pasirašyta povedybinė sutartis, kurioje aiškiai buvo išreikšta šalių valia, niekaip nesusijusi su uzufrukto nustatymu ateityje. Pastebėtina, kad pats apeliantas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kokios kliūtys sutrukdė šalims bet kurioje iš notarine forma patvirtintų sutarčių ar jų abiejų sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyti sąlygas, sietinas su ieškovo teise iki jo gyvenimo pabaigos gyventi atsakovei atitekusiame name, jei dėl tokių sąlygų jie iš tiesų būtų buvę susitarę. Jokių įrodymų, kad atsakovė turėjo valią sudaryti su ieškovu būtent uzufrukto sandorį ginčo patalpoms neterminuotam laikotarpiui, byloje nėra ir su apeliaciniu skundu tokių įrodymų nepateikta.
34. Apelianto nuomone, ta aplinkybė, kad jis gyveno atsakovei priklausančiame name nuo 2012 metų iki dabar, rūpinosi būstu, leistų nustatyti uzufruktą, tai neprieštarautų įstatymams, gerai moralei bei papročiams, teisingumo ir protingumo ir sąžiningumo principams. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks teiginys laikytinas deklaratyviu, nelogišku, prieštaraujančiu anksčiau nurodytam teisiniam reglamentavimui. Kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, leidimas gyventi ginčo name ieškovui ir jo motinai atitiko neatlygintiną neterminuota panaudą, tačiau tai nepatvirtina buvus susitarimui dėl uzufrukto nustatymo, byloje nėra duomenų, kad tokią valią būtų išreiškusi atsakovė. Panaudos prievoliniai teisiniai santykiai be išreikštos daikto savininko valios išvestinės daiktinės teisės- uzufrukto teisės naudotis namu, nesukuria.
35. Apelianto teiginiai, kad jis galimai didesne dalimi prisidėjo prie namo statybos, po santuokos nutraukimo jam atiteko faktiškai bevertės akcijos, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl uzufrukto nustatymo, kadangi turtas padalintas šalių sudaryta sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi bei įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Toks turto padalinimas buvo inicijuotas paties ieškovo, turinčio verslininko patirties, turto padalijimas atitiko tuometinę šalių valią.
36. Taip pat pažymėtina, kad apeliantas ieškiniu nereiškė reikalavimo pripažinti sandorį galiojančiu vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi, ieškinio nepakeitė, nors buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko. Daiktinių teisių sandoriai į nekilnojamąjį daiktą (tarp jų ir sandoriai dėl uzufrukto) privalo būti notarinės formos (CK 1.74 straipsnio 1 punktas), to neginčija ir pats apeliantas. Todėl, net jei ir šalys būtų sudariusios sandorį dėl uzufrukto nustatymo, tačiau nesilaikius privalomos notarinės formos, jis bet kuriuo atveju turėtų būti laikomas negaliojančiu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo ribas šiuo atveju nustato reikalavimus reiškiantis asmuo ir teismas negali jų peržengti ir pareikšti nuomonės bei spręsti dėl tų reikalavimų, kurių byloje dalyvaujantys asmenys nepareiškė. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva spręsti ir dėl sandorio pripažinimo galiojančiu, bylą pagrįstai nagrinėjo atsižvelgdamas į ieškinio reikalavimus.
37. Negalima sutikti su apeliantu, kad nustačius uzufruktą nebūtų pažeisti trečiojo asmens interesai, kadangi nustačius uzufruktą atsirastų ilgalaikiai apribojimai įkeistam turtui, kas tiesiogiai turėtų įtakos jo likvidumui ir kreditoriaus skolos iš jo atgavimui.
38. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovas neįrodė buvus susitarimą, kuriuo šalių būtų nustatyta ieškovo asmeninio uzufrukto teisė jo gyvenimo trukmei naudotis gyvenamojo namo antro aukšto patalpomis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad negali būti suvaržyta atsakovės konstitucinė teisė į turto neliečiamybę be jos valios, toks teismo sprendimas būtų neteisėtas, neteisingas ir nesąžiningas CK 1.5, 4.141, 4.147, 4.148 straipsnių prasme.
39. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, kt.).
40. Dėl pirmiau išdėstytų motyvų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei priėmė motyvuotą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Apeliacinio skundo netenkinus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Trečiasis asmuo AB SEB bankas prašo priteisti patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keltų klausimų pobūdį, pateikto atsiliepimo argumentavimą, apimtį, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas (Teisingumo ministro 2015 m kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija), priteistinos iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti AB SEB bankui, įmonės kodas 112021238.