Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), LR pilietė, netekėjusi, pradinio (8 kl.) išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teista 4 kartus:

1) 2018-09-11 pagal BK 236 str. 1 d. - 4 mėn. viešųjų darbų bausme;

2) 2018-11-19 pagal BK 140 str. 2 d. (už sugyventinio E. L. sužalojimą peiliu) - subendrinta 8 mėn. viešųjų darbų bausme;

3) 2020-11-11 pagal BK 236 str. 1 d. - 34 MGL dydžio bauda, baudos nesumokėjus;

4) 2022-05-16 pagal BK 140 str. 2 d. (už sugyventinio E. L. sužalojimą peiliu), remiantis BK 64 str. - bausmę subendrinus su 2020-11-11 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (bauda) – 4 mėnesių laisvės apribojimu be intensyvios priežiūros ir 34 MGL, tai yra 1700 Eur bauda, įskaitant sulaikymo laiką ir sumokėtas baudos sumas, nuosprendis įsiteisėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimu/nežymiu sveikatos sutrikdymu sugyventiniui E. L. duriant peiliu), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022 m. balandžio 16 d. apie 13.30 val., J. Š., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia dūrė peiliu vieną kartą savo šeimos nariui - sugyventiniui E. L. į krūtinę, taip smurtaudama sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė jam durtinę-pjautinę dešinės krūtinės pusės žaizdą, tai yra nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamoji J. Š. kalta prisipažino visiškai. Prisipažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdama neblaivi, sugyventiniui E. L. peiliu vieną kartą dūrė į krūtinę. Suvokia, kad sugyventiniui sukėlė fizinį skausmą, jį sužalojo. Jei būtų buvusi blaiva, nebūtų taip pasielgusi. Nukentėjusiojo atsiprašė. Gailisi. Sutiktų gydytis dėl alkoholio vartojimo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė visiškai įrodyta liudytojų parodymais bei bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis E. L. ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė (1 t., b. l. 66-68).

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus E. L., ant jo krūtinės dešinės pusės matosi užklijuota žaizda, ant mėlynos spalvos megztinio matosi dūrimo žymės ir dėmės, panašios į kraują (1 t. b. l. 53-58).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 699/2022(02) nurodyta, kad E. L. konstatuota durtinė-pjautinė dešinės krūtinės pusės žaizda, padaryta aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Konstatuotas sužalojimas yra savo ranka pasiekiamoje lokalizacijoje, tačiau tyčiniam savęs žalojimui nebūdingas (1 t. b. l. 93-95).

Liudytoja I. S. – policijos pareigūnė, parodė, kad dėl smurto artimoje aplinkoje buvo nuvykusi į ligoninę, kur nukentėjusįjį E. L. rado vaikštinėjantį lauke. Nukentėjusysis buvo akivaizdžiai neblaivus. Bendraujant su E. L. šis paaiškino, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sėdint miegamajame, jo sugyventinė J. Š., kuri įvykio metu buvo neblaivi, vieną kartą peiliu dūrė jam į krūtinės dešinę pusę. Jis tuoj pat pats išsikvietė greitąją pagalbą. Policijos pareigūnų jis nekvietė. E. L. paaiškino, kad tarp jo ir sugyventinės J. Š. konfliktas kilo dėl to, kad J. iškėlė pavydo sceną, nes jis per televizorių pamatė ir pakomentavo kažkokią moterį, pagyrė jos išvaizdą, todėl J. įsiuto ir paėmusi peilį jam dūrė. Taip pat E. minėjo, kad jis bandė nuslėpti įvykio aplinkybes medikams sakydamas, kad susižalojo pats, bet medikai juo, matydami sužalojimą, netikėjo. Be to, E. L. ir jai bandė aiškinti, kad niekas jo nežalojo, kad jis susižalojo pats ir niekam jokių pretenzijų neturi. Bet vėliau pokalbio metu E. L. smulkiai paaiškino visas įvykio aplinkybes patvirtindamas, kad jį sužalojo jo sugyventinė J. Š., sakė, kad įvykio metu namuose jie buvo tik dviese (1 t. b. l. 98-101).

Liudytoja E. L. parodė, kad E. L. yra jos sūnus, kuris gyvena savo sugyventinės J. Š. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apie 10 metų. 2022-04-16 apie 16-17 val., tiksliai laiko neprisimena, bet jau buvo gerokai po pietų, E. atėjo pas ją į namus ir pasakė, kad J. jam dūrė peiliu į krūtinę. Sakė, kad jis atėjo tiesiai iš Kėdainių ligoninės, kur buvo pristatytas iš J. namų, sakė, kad jį apžiūrėjo medikai, sutvarstė žaizdą ir jis išėjo. Paklausus kaip viskas atsitiko E. tik pasakė, kad jie dėl kažko susiginčijo ir J., paėmusi peilį, dūrė vieną kartą jam į krūtinę. Ant E. krūtinės matėsi užklijuoti tvarsčiai. E. atėjo kartu su J. kaimynu K. A., kuris irgi girdėjo, ką E. pasakojo. Nurodė, kad J. Š. nuolat puola E., prieš jį smurtauja. Be to, 2022-04-17 pas ją į namus, kur buvo E., K., atėjo ir kaltinamoji, su kuria E. išėjo pakalbėti (1 t., b. l. 109-112).

Liudytojas K. A. parodė, kad E. L. ir J. Š. yra jo pažįstami, kurie gyvena kartu, juos pažįsta jau daug metų. 2022-04-16 apie 16 ar 17 val., tiksliai neprisimena, jis buvo Jakšių kaime pas pažįstamą, kai pamatė, kad pro kaimą važiuoja greitosios pagalbos automobilis. Jis privažiavo prie medikų automobilio, kuriame buvo E. L.. Netrukus privažiavo ir policijos pareigūnai. E. policijos pareigūnams parodė krūtinę ir pasakė, kad jam dūrė peiliu jo sugyventinė J. Š.. E. nenorėjo važiuoti su greitosios medikais į ligoninę, bet jam liepė važiuoti, kadangi reikėjo sutvarkyti žaizdą. Kitą dieną, tai yra 2022-04-17, apie 11.00 val., jis ėjo į parduotuvę ir sutiko E. L., kuris pasiūlė eiti pas jo motiną E. L., todėl nusipirkę alaus jie ėjo pas E. motiną, kur trise gėrė alų. Geriant alų E. keikė J., sakė, kad jie susipyko ir J. jam peiliu dūrė į krūtinę. 2022-04-18 E. jį vėl pakvietė ateiti pas jo motiną atsigerti alaus. Apie 10 val. jis atėjo į E. motinos namus, kuriuose buvo E., E. ir J., visi gėrė alų. E. su J. nesipyko, abu tarėsi, ką sakys policijai, kai pakvies apklausai dėl to, kad J. dūrė E. peiliu. E. vis kartojo, kad pareigūnams sakys, kad susižalojo pats, dirbdamas su metalu (1 t. b. l. 115-118).

Liudytojas R. N. - greitosios pagalbos specialistas, nurodė, kad 2022-04-16 apie 13.30 val., tikslaus laiko neprisimena, gavo iš dispečerinės pranešimą apie susižalojusį vyrą, kuris pranešime nurodė, kad susižalojo krūtinę dirbdamas su elektriniu įrankiu. Nuvykus į įvykio vietą, t. y. (duomenys neskelbtini) ., kieme pasitiko vyras, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, pusnuogis, dešinėje krūtinės pusėje buvo stebima žaizda. Kambaryje sustabdė kraujavimą, sutvarstė to vyro žaizdą. Kambaryje buvo ir moteris, kurią vyras įvardino kaip draugę. Moteris taip pat buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, buvo nusiteikusi agresyviai. Kai vyrui sutvarstė žaizdą, nuėjo su juo iki greitosios automobilio, nes pasakė, jog reikia užpildyti dokumentus. Vyrai nenoriai, bet ėjo kartu. Buvo nustatyta to vyro asmenybė – E. L.. Kadangi automobilyje jis buvo vienas, o moteris buvo likusi kambaryje, paklaustas, kas iš tikrųjų atsitiko, E. L. iš pradžių aiškino, kad susižalojo pats, dirbdamas su elektriniu įrankiu, bet pokalbio metu jis pripažino, kad jam vieną kartą peiliu dūrė jo sugyventinė, ta pati moteris, kuri buvo kambaryje. Nurodė, kad jis prie jos bijojo kalbėti, todėl visas aplinkybes papasakojo greitosios automobilyje. E. L. nenorėjo vykti į ligoninę, bet pavyko jį įkalbėti ir jie išvažiavo (1 t. b. l. 121-124).

Iš įvykio vietos buvo paimtas peilis ir vyriški berankoviai marškinėliai (1 t. b. l. 18-25), kurie buvo apžiūrėti ir nurodyta, kad ant peilio matomi galimai kraujo pėdsakai, ant marškinėlių matomi galimai kraujo pėdsakai ir galimai peilio padarytas sugadinimas (1 t. b. l. 26-32).

Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), vyras, dirbdamas prie metalo, įsidūrė prie širdies, stipriai kraujuoja. Nuvykus buvo rastas atvykęs greitosios pagalbos automobilis, kuriame buvo E. L., kuris nurodė, kad jam į krūtinę peiliu dūrė sugyventinė J. Š.. Mediku automobilyje buvo kruvinas peilis, L. vilkėjo mėlynu bliuzonu, ant kurio matėsi įdrėskimai, padaryti galimai dūrus peiliu. Namuose rasta J. Š., kuriai nustatytas 2,74 promilių girtumas. Ji neigė sužalojusi sugyventinį (1 t. b. l. 40).

Iš aprašyto vaizdo įrašo, padaryto policijos pareigūno „body“ kamera, matyti, jog ligoninėje buvo nufilmuotas pokalbis tarp policijos pareigūnės ir E. L., kuris nurodė, kad jam sėdint, sugyventinė J. Š. vieną kartą peiliu dūrė į krūtinę. Taip pat nurodė, kad atvykus medikams jis norėjo nuslėpti, bandė meluoti, sakė, kad griuvo, tačiau medikai iškart pasakė nemeluoti, nes matė, jog žaizda durtinė (1 t. b. l. 44-49).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad per 5 metus užfiksuota, jog adresu (duomenys neskelbtini), policija buvo kviesta 24 kartus, 2022-03-19 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje (1 t. b. l. 41-43).

J. Š. 2022-04-16 14.41 val. nustatytas 2,74 promilių girtumas (1 t. b. l. 132-133).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma buvo nustatyta, kad 2022 m. balandžio 16 d. apie 13.30 val., J. Š., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia dūrė peiliu vieną kartą savo šeimos nariui - sugyventiniui E. L. į krūtinę, taip smurtaudama sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė jam durtinę-pjautinę dešinės krūtinės pusės žaizdą, tai yra nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos BK 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kaltinamoji ir nukentėjusysis yra sugyventiniai, kurie įvykio laiku kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, todėl jie laikytini šeimos nariais.

Kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, patvirtino, kad tyčia vieną kartą peiliu dūrė sugyventiniui.

Kaltinamosios kaltę įrodo ir ištirti liudytojų parodymai, kuriais jie patvirtino, kad nukentėjusysis jiems pasakojo, jog peiliu į krūtinę jam dūrė būtent kaltinamoji.

Liudytojų, nors ir netiesioginių, parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes juos teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pati kaltinamoji, be to, patvirtina ir rašytiniai įrodymai, kurių svarbiausi - teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tokį sužalojimą, kuris nurodytas kaltinime, nukentėjusysis pats sau pasidaryti negalėjo, taip pat policijos kūno kamera užfiksuoti nukentėjusiojo parodymai, kad jį peiliu sužalojo kaltinamoji, bei apžiūrėtų daiktinių įrodymų (peilio ir marškinėlių), paimtų iš įvykio vietos, požymiai. Visi šie įrodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine (BPK 20 straipsnio 3 dalis) ir patvirtina kaltinamosios kaltę.

Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamoji alkoholį vartojo savo valia, žinojo, kad išgėrusi pasidaro agresyvi, ką įrodo ir jos teistumų priešistorė bei charakterizuojanti medžiaga, todėl, prieš vartodama alkoholį ji turėjo įvertinti tai, kokia tampa būdama neblaivi. Byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad darydama nusikaltimą kaltinamoji, nors ir buvo neblaivi, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė tik dėl nuo jos pačios valios priklausančių aplinkybių.

Kadangi smurtinius veiksmus už analogišką nusikaltimą teista kaltinamoji atliko suvokdama savo pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jos veiksmų duriant peiliu į krūtinę nukentėjusiajam bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl J. Š., veikdama tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui – sugyventiniui).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamoji kalta prisipažino, tačiau tai padarė tik teisiamojo posėdžio metu, o ikiteisminio tyrimo metu kaltę neigė duodama tyrimą klaidinančius parodymus, dėl ko buvo būtina atlikinėti papildomus tyrimo veiksmus, kas pakenkė bylos ekonomiškumui, be to, šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą padarė nepraėjus net mėnesiui po tokio paties nusikaltimo padarymo, kurio metu tam pačiam nukentėjusiajam taip pat dūrė peiliu ir jį sužalojo. 2018-11-19 taip pat buvo teista už to paties nukentėjusiojo sužalojimą peiliu, o 2016-10-31 atleista nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius (BK 38 str.) - vėlgi už to paties nukentėjusiojo sumušimą.

Atsižvelgdamas į tai, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, negali būti formalus, turi ir gali būti įrodomas konkrečius elgesiu visuomenėje, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji už to paties nukentėjusiojo sužalojimą nuteisiama jau trečią kartą, tai yra išvadų nepadarė, vėl smurtavo peiliu, tai yra įrankiu, kuriuo galima padaryti ne tik sužalojimus, bet ir sukelti mirtinas pasekmes, jos teistumai neišnykę, kas rodo, jog ir toliau smurtaudama kaltinamoji savo elgesio kritiškai nevertina, teismas daro išvadą, kad tokia kaltinamosios elgesio priešistorė eliminuoja galimybę jos gailėjimąsi ketvirtą kartą vertinti kaip nuoširdų. Teismo įsitikinimu, kaltinamoji, deklaruodama gailėjimąsi, išgyvena tik dėl savo padėties, o ne dėl padaryto nusikaltimo ar nukentėjusiojo savijautos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, Nr. 2K-163/2014, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-273-245/2018).

Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pati kaltinamoji, bei būdama recidyviste (turėdama neišnykusį teistumą).

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kuris yra tyčinis ir baigtas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl niekaip nepateisinamo pykčio, peiliu duriant į gyvybiškai svarbią kūno dalį; į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės; į kaltininkės asmenybę charakterizuojančius duomenis: teista keturis kartus, tame tarpe du kartus už analogiškus nusikaltimus to paties nukentėjusiojo atžvilgiu, paskutinį kartą už 2022-03-19 nusikaltimą, kurio metu irgi peiliu dūrė tam pačiam nukentėjusiajam, vieną kartą baudžiamoji byla nutraukta susitaikius dėl jos to paties nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto smurto, teistumas neišnykęs, bausta administracinėmis nuobaudomis, Priklausomybės ligų registre nurodyta, kad konsultuota dėl alkoholio vartojimo, dirba, teismui pareiškė, kad sutiktų gydytis dėl alkoholio vartojimo.

Kadangi kaltinamoji išvadų nepadarė, turėdama neišnykusį teistumą, neatlikusi baudos bausmės, vėl padarė tokį patį nusikaltimą, teismas mano, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas už nusikaltimą kaltinamajai skiriant straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią - terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais – mažesnę (BK 54 str. 3 d.), nei galimos skirti bausmės vidurkis, paskirtą bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), bausmę, visiško sudėjimo būdu subendrinant su 2022-05-16 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme (BK 63 str. 3 d., 9 d.), į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitant laikiname sulaikyme/suėmime išbūtą laiką, o į baudos bausmę įskaitant išieškotas baudos sumas, apie kurias teismas duomenų neturi (BK 66 str.), ir, nors kaltinamoji turi neišnykusį teistumą, kartoja tuos pačius nusikaltimus, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, atsižvelgiant ir į valstybėje vykdomą bausmių politiką, ir į nukentėjusiojo poziciją, atidedant vidutiniam laikui be intensyvios priežiūros, nes teismas paskutinį kartą suteikia kaltinamajai galimybę pasikeisti be patalpinimo į pataisos namus, tai yra viliasi, jog bausmės tikslas dar gali būti pasiektas be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajai skiriant įpareigojimus (BK 75 str. 2 d., 3 d.), kurie įtakotų jos elgesį, kurį, kaip pripažino ir pati, kaip matyti ir iš charakterizuojančios medžiagos, esminiai sąlygoja alkoholio vartojimas, kurio vartojimo, teismo įsitikinimu, kaltinamoji pati negali kontroliuoti, o neblaivi tampa agresyvi ir daro nusikaltimus.

2022-05-16 nuosprendžiu kaltinamajai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d.), su šiuo nuosprendžiu nebendrinama, nes bendrinamos tik bausmės, ir turi būti vykdoma atskirai.

Kardomoji priemonė.

Kaltinamoji šioje byloje buvo laikinai sulaikyta nuo 2022-04-16 14.17 val. iki 2022-04-17 11.30 val. (1 dieną). Paleidus jai buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai.

Peilis, kaip nusikaltimo padarymo įrankis, ir vyriški marškinėliai, kurių nukentėjusysis pasiimti nepageidavo, saugomi Kėdainių r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini ir sunaikintini (BK 72 str.).

CD su vaizdo/garso įrašu, saugomas byloje, paliktinas toliau saugoti byloje.

Proceso išlaidos.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos ir valstybės skirto advokato išlaidos už kaltinamosios gynybą, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajai gynėją užtikrino teismas, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamosios turtinė padėtis sudėtinga, nes ji turi baigti atlikti baudos bausmę, į tai, kad procesas buvo baigtas sutrumpinus įrodymų tyrimą, iš kaltinamosios šioje byloje valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304, 305 straipsniais, 307, 308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas peiliu duriant sugyventiniui), ir nuteisti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę 1/3 mažinti ir paskirti bausmę - 6 mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, 2 dalimi - bausmę visiško sudėjimo būdu, remiantis bausmių keitimo taisyklėmis, subendrinti su 2022 m. gegužės 16 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme – 4 mėnesių laisvės apribojimu ir 34 MGL, tai yra 1700 Eur bauda, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą ir 34 MGL, tai yra 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5-6 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikui, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant: 1) kaltinamosios sutikimu - per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir visą bausmės laiką gydytis nuo alkoholizmo; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (bet kokio alkoholio, be gydytojo paskyrimo – narkotinių/psichotropinių medžiagų); 3) nebendrauti/nesiartinti prie nukentėjusiojo E. L., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra uždraudžiant prieiti prie jo, kalbinti ar kitais būdais (telefonu, rašant raštu, per kitus asmenis) susisiekti ar bandyti susisiekti su nukentėjusiuoju, draudžiant lankytis vietose (nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje ir kitose vietose), kuriose būna ar yra nukentėjusysis, įpareigojant iki bausmės pabaigos gyventi skyrium (atskirai) nuo nukentėjusiojo.

Išaiškinti, kad jei nuteistoji be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jai paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jai gali būti panaikintas ir nuteistoji pasiunčiama į pataisos namus atlikti jai paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Išaiškinti kaltinamajai, kad baudą ji privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Įmokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju teks atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui). Jei baudos išieškoti priverstinai nepavyks, bauda gali būti keičiama į viešuosius darbus arba areštą (Bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnis).

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką: nuo 2022-03-19 22.50 val. iki 2022-03-20 12.15 val., ir nuo 2022-04-16 14.17 val. iki 2022-04-17 11.30 val. (2 dienas/paras, 1:1). Į baudos bausmę įskaityti pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendį sumokėtas/išieškotas baudos sumas.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus: 1) peilį ir vyriškus marškinėlius, saugomus Kauno AVPK Kėdainių r. PK, nuosprendžiui įsitesėjus konfiskuoti ir sunaikinti; 2) CD su vaizdo/garso įrašu, saugomą byloje, palikti toliau saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).