Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. (A. S.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria išspręstas atsakovo A. S. (A. S.) prašymas atnaujinti terminą pateikti apeliacinį skundą ir apeliacinio skundo priėmimo klausimas civilinėje byloje pagal ieškovės T. L. (T. L.) ieškinį atsakovui A. S. (A. S.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Nagrinėjamu atveju atsakovas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti, ir apeliacinis skundas su priedais grąžintas jį padavusiam asmeniui.

7. Byloje nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2014 m. spalio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4089-122/2014 nutraukė T. L. ir A. S. santuoką. 2022 m. gegužės 19 d. teisme gautas A. S. prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, kartu su prašymu pateiktas apeliacinis skundas. Atsakovas nurodo, jog apie teismo posėdį jam nebuvo žinoma, teismo šaukimo jis negavo, sutuoktinė jam nepranešė apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką, jokių dokumentų, įskaitant ir 2014 m. spalio 13 d. teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo, negavo iki 2022 m. kovo 15 d., kadangi visus dokumentus iš pašto dėžutės ar kurjerio paimdavo jo sutuoktinė.

8. Pagal Civilinio proceso kodekso 78 straipsnį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (1 dalis); pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas; prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (4 dalis). Taigi pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Įstatyme nėra reglamentuojama, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, konkrečiu atveju palikta teisė spręsti, kokias termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – ne.

9. CPK 307 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą, ir šis terminas neatnaujinamas. Apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimai reglamentuoti specialioje teisės normoje, t. y. CPK 307 straipsnyje, kuri šiuo atveju ir taikytina (CPK 302 straipsnis), ir kurioje nurodyta, kad praleistas terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas, jeigu sprendžiantis jo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamos bylos atveju teismo sprendimas, kurį apeliantas siekia apskųsti apeliaciniu skundu, buvo priimtas 2014 m. spalio 13 d. Paskutinė termino diena, kai dalyvaujantys byloje asmenys galėjo paduoti apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo, buvo 2014 m. lapkričio 13 d. Atsakovas apeliacinį skundą su prašymu atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti pateikė tik 2022 m. gegužės 19 d., taigi praleidęs terminą 7,5 metų.

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2007). Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).

11. Bylą nagrinėjantis teismas privalo suteikti byloje dalyvaujantiems asmenims galimybę išreikšti savo poziciją dėl bylos dalyko. Šios galimybės įgyvendinimas susijęs su procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims, taip suteikiant teisę pateikti atsiliepimą ir naudotis visomis kitomis proceso dalyvio procesinėmis teisėmis. Procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir būdus reglamentuoja CPK 117–132 straipsniai. Teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais (CPK 117 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 122 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

12. Bendra procesinių dokumentų įteikimo fiziniam asmeniui tvarka įtvirtinta CPK 123 straipsnyje (taikytina proceso pirmosios instancijos teisme metu galiojusi straipsnio redakcija): jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o, jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (1 dalis); kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. CPK 124 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinių dokumentų dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai įteikiami šio CPK 129, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

13. Vadovaujantis CPK 129 straipsnio 1 dalimi, kai šalies interesams byloje atstovauja kuratorius (šio kodekso 39 straipsnis), šiai šaliai skirti procesiniai dokumentai įteikiami kuratoriui. CPK 39 straipsnyje nurodyta, kad šaliai, kuri neturi civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal įstatymą arba kuri neturi jai atstovaujančio organo, arba kurios gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, priešingos šalies, kuri siekia atlikti procesinius veiksmus, prašymu teismas gali paskirti kuratorių, kuris konkrečioje byloje veikia kaip atstovas pagal įstatymą. Pagal CPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu.

14. Aptardamas procesinių dokumentų įteikimo būdus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 130 straipsnyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra galimas tuomet, kai yra išnaudoti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyti procesinių dokumentų įteikimo būdai. Taigi įstatymo leidėjo valia šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Prieš taikydamas šį įteikimo būdą, teismas turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus fizinio asmens gyvenamosios ar darbo vietos adresu, fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, be to, procesiniai dokumentai gali būti palikti adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tai nurodant teismui grąžintinoje pažymoje, skiriant kurjerį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-684/2020).

15. Nagrinėjamu atveju atsakovui teigiant, jog apie teismo posėdį ir priimtą sprendimą jam nebuvo žinoma iki pat 2022 metų, nes su buvusia sutuoktine gyveno tuo pačiu adresu ir ji paimdavo visą korespondenciją, taip pat, jog įteikimas viešo paskelbimo būdu buvo pritaikytas neišnaudojus visų įmanomų galimybių informuoti atsakovą, aptartinos procesinių dokumentų įteikimo procese ir informavimo apie procesą aplinkybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės ieškinys su priedais skyrybų byloje atsakovui A. S. 2014 m. kovo 12 d. buvo įteiktas asmeniškai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), taigi atsakovui apie iškeltą skyrybų bylą buvo žinoma nuo 2014 m. kovo 12 d. (b. l. 14). Atsakovas atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė, bylos eiga nesidomėjo, kito savo gyvenamosios vietos adreso teismui nenurodė. Procesiniai dokumentai ir šaukimai į posėdžius atsakovui toliau buvo siunčiami tuo pačiu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. 2014 m. liepos 28 d. nutartimi ieškovė buvo įpareigota patikslinti atsakovo gyvenamosios vietos adresą ir pasirinkti procesinių dokumentų įteikimo būdą. Ji pateikė pažymą apie tą patį atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą ((duomenys neskelbtini)), procesiniai dokumentai toliau buvo siunčiami minėtu adresu. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyko, taip pat nustačius, kad atsakovas niekur nedirba, 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi apie 2014 m. rugsėjo 22 d. vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį atsakovui buvo pranešta viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas galimybes įteikti atsakovui procesinius dokumentus: dokumentai buvo siunčiami deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, informavimas apie posėdį viešo paskelbimo būdu buvo taikytas pagrįstai, taigi atsakovas buvo tinkamai informuotas apie procesą.

16. Pasisakydamas dėl galimybės paskirti kuratorių, teismas pažymi, kad ieškovas turi teisę, bet neprivalo naudotis tokiu procesinių dokumentų įteikimo būdu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė siekė pasinaudoti nurodytu procesinių dokumentų įteikimo būdu, dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl kuratoriaus paskyrimo ir procesinių dokumentų įteikimo tokiu būdu. Be to, kuratoriaus paskyrimas reikštų papildomas išlaidas ieškovei, dėl to siekiant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu.

17. Konstatavus, jog atsakovas apie vykstantį procesą informuotas tinkamai, svarbu įvertinti paties atsakovo elgesį proceso metu. Kaip jau nurodyta, ieškovės ieškinys atsakovui buvo įteiktas asmeniškai, taigi atsakovas jau nuo ieškinio įteikimo momento žinojo apie ieškovės inicijuotą bylą dėl santuokos nutraukimo, tačiau proceso metu savo procesinėmis teisėmis nesinaudojo, pareigų nevykdė: nesidomėjo procesu, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Toks proceso šalies elgesys neatitinka atidaus, sąžiningo ir rūpestingo šalies elgesio standarto (CPK 42 straipsnis). Taip pat akcentuotina, jog atsakovas teigia, kad visus procesinius dokumentus paimdavo ieškovė, tačiau, kaip jau minėta, ieškinys atsakovui buvo įteiktas asmeniškai – tai paneigia atsakovo argumentą, jog jo galimybės gauti procesinius dokumentus buvo ribotos.

18. Nustačius, jog atsakovas nebuvo rūpestingas ir atidus procese, būdamas informuotas apie procesą, tinkamai ir laiku neįgyvendino savo procesinių teisių ir pareigų, nėra pagrindo konstatuoti, jog terminas apeliaciniam skundui pateikti praleistas dėl svarbių priežasčių.

19. Apeliacinės instancijos taip pat atkreipia dėmesį, jog CPK 307 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau nei trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Nagrinėjamu atveju atsakovas buvo tinkamai informuotas apie procesą, prašymas paduotas po daugiau nei po 7 metų po sprendimo paskelbimo, taigi yra suėjęs naikinamasis sprendimo apskundimo terminas, kuriam pasibaigus pasibaigia ir teisė į apeliaciją.

20. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, aptartą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl nepakankamo apdairumo ir nerūpestingumo. Bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas žinojo apie teisme vykstantį procesą dėl santuokos nutraukimo, todėl turėjo būti aktyvus ir pasidomėti teisminio nagrinėjimo rezultatu, tačiau to nepadarė.

21. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta svarbių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas apeliaciniam skundui pateikti, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl atsakovo atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis kaip teisėta ir pagrįsta paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.