Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB Mano būstas Neris ūkis ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui UAB Corpus A dėl įsakymo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apie teismo posėdžio vietą ir laiką byloje dalyvaujantys asmenys informuoti tinkamai. Į teismo posėdį šalių atstovams neatvykus bylą išnagrinėta šalių atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas visiškai

Savivaldybė pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją vykdo gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdymo organų, savivaldybės paskirtų administratorių, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, veiklos priežiūrą ir kontrolę. Savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais. Tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, savivaldybės administracijos direktorius teisės aktų nustatyta tvarka gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, savivaldybės administracijos filialams – seniūnijoms ir į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais - savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams (Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktas, 29 straipsnio 8 punktas).

Šiuo atveju daliai ieškovo dėstomų argumentų byloje reikšmę turi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1133-614/2019. Civilinėje byloje dėl administratoriaus rinkimo procedūros ir terminų pasisakyta, kad „Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (LR VAĮ) 6 straipsnio 4 dalį privalomus reikalavimus asmenims nustato tik įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės aktai. Savivaldybės administracijos direktorius yra viešo administravimo subjektas, todėl savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais (minimo Įstatymo 6 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (LR VSĮ) 4 straipsnio 6 punktas nustato, kad vietos savivalda grindžiama savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principu, todėl savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262; 2012, Nr. 57-2828) 4.84 straipsnio 2 dalimi, 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 nutarė patvirtinti Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašą (Aprašas). Aprašas taikomas savivaldybių vykdomosioms institucijoms, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams ir asmenims, pretenduojantiems teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas. Administratorius daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams administruoti skiriamas daugiabučiuose namuose, kuriuose butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigė daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudarė jungtinės veiklos sutarties, taip pat jeigu bendrija yra likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis. Pagal Aprašo 4 – 26 punktus, asmenys, pretenduojantys teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, savivaldybės vykdomai institucijai savivaldybės interneto svetainėje paskelbus dėl administratorių atrankos savivaldybės teritorijoje, teikia prašymus. Kartu su prašymais savivaldybės vykdomajai institucijai pateikiama užpildyta Aprašo priede nurodyta Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus deklaracija. Savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi prašymą, įvertina, ar prašymą pateikusio asmens deklaracijoje nurodyta informacija atitinka Apraše nurodytas sąlygas, ir priima sprendimą šį asmenį įtraukti į savivaldybės vykdomosios institucijos sudaromą Asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąrašą. Jeigu prašymą pateikusio asmens deklaracijoje nurodyta informacija neatitinka Apraše nurodytų sąlygų, savivaldybės vykdomoji institucija priima motyvuotą sprendimą neįrašyti šio asmens į sąrašą. Savivaldybės vykdomoji institucija, organizuodama butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu ar susirinkimą dėl administratoriaus pasirinkimo. Pasirinktu administratoriumi laikomas asmuo, už kurį per butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu ar susirinkime savininkai atitinkamai balsavo. Jeigu nė vienas iš savivaldybės sąraše nurodytų administratorių nesurenka šiame punkte nurodyto butų ir kitų patalpų savininkų balsų skaičiaus, laikoma, kad butų ir kitų patalpų savininkai administratoriaus nepasirinko. <...> savivaldybė turėjo prievolę atlikti administratorių atranką pagal galiojančius teisės aktus ir vykdyti naujas administravimo paskyrimo procedūras dėl iki 2013 m. paskirtų administratorių, išskyrus tuos atvejus kai dėl konkretaus pasirinkimo/paskyrimo butų ir kitų patalpų savininkai po 2013 m. sausio 1 d. yra priėmę sprendimą juos pasirinkti ar juos pakeisti ir tik tuo atveju jei pasirinkti administratoriai buvo įvertinti pagal CK 4.84 straipsnio 7 dalį ir savivaldybė tai patvirtino administraciniu aktu. <...> Naujos redakcijos CK 4.84 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria penkeriems metams. Likus šešiems mėnesiams iki šio termino pabaigos, pradedama šio straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra, jeigu bent 1/5 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareiškia pageidavimą spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo arba savivaldybės vykdomoji institucija gauna šio namo gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos. Nesant tokio pageidavimo ir nusiskundimų, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimas šiam daugiabučiam namui pratęsiamas kitų penkerių metų laikotarpiui. Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi teisę priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių ir nesuėjus penkerių metų terminui. <...> Vadovaudamasi išdėstytu reglamentavimu, apeliacinio teismo teisėjų kolegija spendžia, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo neterminuotam laikui paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai savo veiklą vykdyti turėjo iki 2014 m. liepos 1 d. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnį, iki 2014 m. liepos 1 d. turėjo būti paskirti šio įstatymo nustatyta tvarka ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantys bendrojo naudojimo objektų administratoriai, atrinkti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtinto Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Šią išvadą teisėjų kolegija grindžia aplinkybe, jog minimomis įstatymo nuostatomis nustatytas terminas savivaldybių vykdomosios institucijoms, iki kada jos turi pasiekti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4,85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme įtvirtintą rezultatą: gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas turi teikti asmenys, (1) nesusiję su šilumos, elektros energijos, dujų, geriamojo vandens tiekėjais, asmenimis, teikiančiais atliekų vežimo paslaugas, liftų nuolatinės priežiūros paslaugas (išskyrus namus, kuriuose nėra liftų), jeigu jie dirba tos pačios savivaldybės teritorijoje, taip pat kitus asmenis, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiais su išvardytais asmenimis pagal Konkurencijos įstatymą; (2) juos, Vyriausybės nustatyta tvarka atrinkus, turi pasirinkti daugiabučių namų bendraturčiai. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta išvada, kad nagrinėjamam ginčui reguliuoti turi būti vadovaujamasi naujos redakcijos CK 4.84 straipsnio 4 dalimi. <...> Manytina, kad savivaldybė turėjo prievolę atlikti administratorių atranką pagal galiojančius teisės aktus ir vykdyti naujas administravimo paskyrimo procedūras dėl iki 2013 m. paskirtų administratorių, išskyrus tuos atvejus kai dėl konkretaus pasirinkimo/paskyrimo butų ir kitų patalpų savininkai po 2013 m. sausio 1 d. yra priėmę sprendimą juos pasirinkti ar juos pakeisti ir tik tuo atveju jei pasirinkti administratoriai buvo įvertinti pagal CK 4.84 straipsnio 7 dalį ir savivaldybė tai patvirtino administraciniu aktu. Priešingu atveju tokia padėtis reikštų, jog ieškovai įgytų teisę Vilniaus miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių administravimo veiklą neribotą laiką vykdyti nediferencijuojant esamų administratorių pagal jų atitiktį 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusiai Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 7 daliai.“

Taigi minėtame įsiteisėjusiame teismo sprendime aiškiai pasisakyta dėl savivaldybės teisės ir pareigos organizuoti konkursą bei sąlygų laikymosi bei pareigos vadovautis CK 4.84 straipsnio 4 dalimi.

Analogiškai panašius ginčus dėl būsto administratoriaus skyrimo sprendė ir kiti teismai. Pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismas 2020 m. spalio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. E2A-518-440/2020 nurodė, kad „Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog tais atvejais, kai administratorius paskiriamas terminuotam laikotarpiui ir atitinka CK 4.84 straipsnio 7 dalyje įtvirtintus reikalavimus, Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalo taikyti CK 4.84 straipsnio 4 dalį ir pratęsti administravimo terminą 5 metams. Kaip jau minėta, 2012 m. gegužės 10 d. buvo priimtas CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-2005. Pastarojo įstatymo Nr. XI-2005 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstytų CK 4.84 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 dalių nuostatos, išskyrus 4 dalies nuostatas dėl butų ir kitų patalpų savininkų teisės visais atvejais priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių, taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamiems bendrojo naudojimo objektų administratoriams. Iki šio įstatymo įsigaliojimo neterminuotam laikui paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai savo veiklą vykdo iki 2014 m. liepos 1 d. Iki 2014 m. liepos 1 d. turi būti paskirti šio įstatymo nustatyta tvarka ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantys bendrojo naudojimo objektų administratoriai. Aptartų teisės normų analizė leidžia spręsti, jog, pirmiausia, po 2014 m. liepos 1 d. administratoriai turi būti skiriami Vyriausybės aprašo nustatyta tvarka, tokiu būdu užtikrinant, kad paskirti administratoriai atitiktų tikrąją butų ir kitų patalpų savininkų valią, būtų apsidraudę civilinės atsakomybės draudimu ir nebūtų susiję su šilumos, vandens, komunalinių paslaugų tiekėjais (CK 4.84 straipsnio 7 dalis). Antra, CK 4.84 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 dalių nuostatos, išskyrus 4 dalies nuostatas dėl butų ir kitų patalpų savininkų teisės visais atvejais priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių, taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamiems bendrojo naudojimo objektų administratoriams. Trečia, minėti CK pakeitimai taikomi administratoriams, kurie buvo paskirti neterminuotai. Nagrinėjamu atveju apeliantės prieš įsigaliojant CK pakeitimams (iki 2013 m. sausio 1 d.), (2012 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. liepos 20 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo paskirtos administratorėmis 5 metų terminui. 2017 m. gruodžio 28 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl administravimo termino Vilniaus daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ apeliančių įgaliojimai pratęsti 1 metams, t. y. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Vertinant nustatytas aplinkybes CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2005 kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo daryti išvados, jog terminuotai paskirtam administratoriui šiuo atveju turėjo būti dar pratęstas administravimo terminas, kadangi apeliantės nurodomos CK 4.84 straipsnio 4 dalies nuostatos, susijusios su administratoriaus paskyrimo pratęsimu, nagrinėjamu atveju nėra aktualios: apeliantės administratorėmis buvo paskirtos iki 2013 m. sausio 1 d., terminuotai iki konkretaus termino. Aiškinimas, jog bendro naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo terminas galėtų būti pratęstas CK 4.84 straipsnio 4 dalies pagrindu, jeigu gyventojai neišreiškė pageidavimo jį pakeisti ar negauta nusiskundimų, kuomet administratorius paskirtas iki CK 4.84 straipsnio pakeitimų ir jokia forma šiame procese nedalyvaujant butų ir kitų patalpų savininkams, sudarytų prielaidas paneigti įstatymo leidėjo tikslą – į administratoriaus paskyrimą įtraukti ir butų bei kitų patalpų savininkus, siekiant sudaryti sąlygas išreikšti savo valią dėl administratoriaus parinkimo.“

Šiais teismų sprendimais kaip prejudiciniais bylą nagrinėjantis teismas nesivadovauja, tačiau pažymi, kad ir panašias bylas nagrinėdami teismai nenustatė jokių pažeidimų kaip ir nagrinėjamoje byloje teismas ieškovo atžvilgiu (galima būtų nurodyti ir kitus teismų sprendimus, kuriuose kartojami nurodytas teisės aktų aiškinimas, pavyzdžiui, 2020 m. liepos 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-113-656/2020 ir kt.).).

Kadangi naujų aplinkybių nei aukščiau aptartose byloje ieškovas nenurodė, todėl teismas pakartotinai nemotyvuoja aplinkybių, susijusių su Vilniaus miesto savivaldybės administratorių atrankos organizavimu ir bendra konkurso tvarka ir terminais, laikydamas, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas kaip vykdomoji institucija, priimdama įsakymą dėl namo administratoriaus skyrimo, veikė neteisėtai, pažeidė teisės aktuose įtvirtintą tvarką ir terminus, todėl šioje dalyje ieškinys laikytinas nepagrįstu ir atmestinu.

Ieškovės nurodyti samprotavimai, kad biuleteniuose nurodyta informacija klaidinti, netiksli ar pan. taip pat atmestini kaip neįrodyti. Kaip teisingai pažymėjo atsakovas savo atsiliepime, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 nutarimu Nr. 567, patvirtintame Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 18 punkte yra nustatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija, organizuodama butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu ar susirinkimą dėl administratoriaus pasirinkimo, kartu su balsavimo raštu ar šaukiamo susirinkimo dokumentais (balsavimo biuletenis, jeigu organizuojamas balsavimas raštu, arba skelbimas apie šaukiamą susirinkimą ir jo darbotvarkė, jeigu šaukiamas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas) pateikia butų ir kitų patalpų savininkams Aprašo 8 punkte nurodytą sąrašą. Visą informaciją, teikdamas prašymus teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, turi nurodyti asmuo, pretenduojantis būti įrašytas į Asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąrašą. Savivaldybės vykdomoji institucija sprendime (administracijos direktoriaus įsakyme) dėl administratoriaus skyrimo nurodo administruoti skiriamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifą, kuris turi neviršyti savivaldybės nustatyto maksimalaus administravimo tarifo, apskaičiuoto pagal savivaldybės tarybos patvirtintą bendrojo naudojimo objektų administravimo maksimalaus tarifo apskaičiavimo tvarką ir tokį, koks nurodytas deklaracijoje ir sąraše, priklausomai nuo daugiabučio namo naudingo ploto (Aprašo 5, 20, 21 punktai). Tai reiškia, kad asmenys, pretenduojantys teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, patys pasiskaičiuoja konkretų administravimo tarifą, jį nurodo deklaracijoje, būtent šis kriterijus turi būti išviešintas gyventojams, priimantiems sprendimą dėl administratoriaus pasirinkimo, o savivaldybės, rengdamos administracijos direktoriaus įsakymą dėl administratoriaus skyrimo, nagrinėdamos asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, pateiktus dokumentus, patikrina, kad pretendento siūlomas daugiabučio namo administravimo tarifas neviršytų savivaldybės tarybos patvirtinto maksimalaus administravimo tarifo (Aprašo 5 punktas).

Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai), daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.

Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kad balsavimo biuleteniuose būtų nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija arba, kad nors vienas biuletenis buvo suklastotas. Šiuo atveju ieškovo samprotavimai šiuo klausimu yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais.

Ieškovas patikslintame ieškinyje nenurodė, kokia konkreti informacija balsavimo biuleteniuose pateikta neteisėtai ir kaip konkrečiai balsavimo biuleteniuose pateikta informacija gali paveikti daugiabučių namų bendro naudojimo objektų savininkų pasirinkimą balsuojant dėl administratoriaus kandidatūros. Abstraktūs ieškovo svarstymai apie informacijos nepakankamumą ar klaidingumą, neleidžia teismui daryti išvados, jog atsakovo biuleteniuose pateikta informacija buvo netiksli ir galėjo lemti tai, kad gyventojai rinksis kitą namo administratorių, o ne ieškovą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, kad nors vienas daugiabučio namo gyventojas būtų skundęs administratoriaus pasirinkimą ir prašęs tokią atranką panaikinti.

Be to, iš balsavimo biuletenio turinio matyti, kad atsakovas, apklausdamas daugiabučių namų gyventojus, laikėsi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų, kadangi visi tiekėjai išvardinti abėcėlės tvarka (neteikiant kuriam nors potencialiam administratoriui pirmenybės), visų įmonių nurodyta administravimo patirtis, siūlomas paslaugių tarifas, atsižvelgiant į naudingą patalpų plotą, taip pat kontaktiniai duomenys (adresas bei telefono numeris). Iš balsavimo biuletenio turinio nematyti jokio atsakovo protegavimo kurio nors iš dalyvių ar kitų galimų pageidavimų, nusistatymų, kas būtų paskirtas nauju namo administratoriumi, apie visus pasirinktinus paslaugos teikėjus suteikiama vienoda informacija. Vertinant susidariusią situaciją bei pateiktus įrodymus akivaizdu, kad nebuvo pažeistas sąžiningo dalyvių varžymosi principas, ko pasekoje visi potencialūs daugiabučių namų administratoriai galėjo sąžiningai konkuruoti. Akcentuotina, kad apklausos metu niekas nekliudė nei ieškovui (ar kitiems potencialiems namo administratoriams) tiesiogiai bendrauti su daugiabučio namo (įskaitant ir ginčo daugiabutį namą) gyventojais, tiek teikti papildomus paaiškinimus žodžiu, raštu, skrajutėmis, savo interneto svetainėje ar kitomis teisėtomis priemonėmis.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas laiko, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimų, todėl jo ieškinys atmestinas visiškai.

Kiti šalių pasisakymai neturi ryšio su nagrinėjamu bylos dalyku, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys).

Ieškovo ieškinys atmestas visiškai, todėl ieškovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93 straipsniai).

Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovo ieškinį atmetus, jokios teisinės pagalbos ar kitos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo atsakovui nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).

CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Iš ieškovo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi išlaidos neviršija nurodytos sumos (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

nusprend ž i a:

Ieškovo UAB Mano būstas Neris, ieškinį, pareikštą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl 2018-12-21 d. Dalies įsakymo panaikinimo atmesti visiškai.

Šalys turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.