Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovams S. G. ir uždarajai akcinei bendrovei „Milvidos turtas“ dėl vienintelio akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiu, duomenų apie akcininkus Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje panaikinimo, tretieji asmenys S. C. ir valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. 2023 m. spalio 4 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje buvo priimtas ieškovės iš esmės analogiško teisinio ir faktinio pagrindo patikslintas ieškinys (e. t. 1, b. l. 110–113), kuriame prašoma teismo: 1) pripažinti UAB „Milvidos turtas“ (pavadinime rašymo apsirikimas – turėtų būti „Mivildos turtas“) vienintelio akcininko 2021 m. liepos 26 d. sprendimą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento; 2) panaikinti Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje 2021 m. liepos 5, 12, 13 ir 14 d. teiktus duomenis apie Bendrovės akcininkus. Patikslintame ieškinyje VĮ Registrų centras buvo nurodytas ne atsakovo, o trečiojo asmens statusu, taip pat trečiuoju asmeniu į bylos procesą buvo įtraukta S. C.

9. Teismas 2023 m. lapkričio 13 d. ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą panaikino ir grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje nustatė šias faktines aplinkybes:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį ir pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Mivildos turtas“ 2021 m. liepos 26 d. vienintelio akcininko sprendimą, kuriame užfiksuota, kad V. B. (ieškovė), būdama vienintele Bendrovės akcininke, atšaukia iš direktoriaus pareigų S. G. (atsakovą) ir nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovės direktore skiria save (e. t. 1, b. l. 8).

15. Ieškovė prašė ginčo Sprendimą pripažinti negaliojančiu trimis teisiniais pagrindais: 1) kaip sudarytą dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis); 2) kaip sudarytą dėl realaus grasinimo, susidėjusių sunkių aplinkybių (CK 1.91 straipsnis); 3) kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).

Dėl prašymo pripažinti Sprendimą negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu

16. CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Pagal minėto straipsnio 4 dalį, suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Pagal minėto straipsnio 5 dalį, suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Pagal minėto straipsnio 7 dalį, suklydusi šalis neturi teisės reikalauti pripažinti sutartį negaliojančia, jeigu ji savo teises ir interesus adekvačiai gali apginti kitais gynimo būdais.

17. Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas asmuo sandorio nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974; 2005 m. spalio 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005). Sandorio sudarymo motyvas nėra esminė sandorio sudarymo sąlyga, todėl suklydimas dėl sandorio motyvų negali būti pripažintas esminiu suklydimu, išskyrus atvejus, kai sandorio sudarymo motyvai buvo inkorporuoti į sandorį kaip esminės jo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005). Tai, ar išorinis valios išreiškimas atitinka vidinį – tikrąjį valios turinį, reikšminga įvertinti, kaip asmuo suvokė esmines sandorių aplinkybes, t. y. teismas tiria ir vertina, ar asmens sudaryti sandoriai turi valios trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). Sandorio šalies individualios savybės (amžius, sveikata, išsilavinimas, verslo ir kitokia praktika ir kita) yra svarbios, kai vertinama, ar asmuo suvokė ar galėjo suvokti be suklydimo sandorio sudarymui svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017).

19. Ieškovė 2021 m. liepos 26 d. (Sprendimo pasirašymo dieną) buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, susituokusi, turėjo vaikų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, buvo vaiko priežiūros atostogose, kai darbo santykiai siejo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė yra (duomenys neskelbtini) pilietė, kuriai 2021 m. spalio 12 d. buvo išduotas leidimas nuolat gyventi (duomenys neskelbtini) tuo pagrindu, kad ji pragyveno (duomenys neskelbtini) be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi (e. t. 1, b. l. 4). Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad turi aukštąjį ekonominį išsilavinimą, įgytą (duomenys neskelbtini).

20. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagal savo individualias savybes galėjo teisingai suvokti, kad ginčo Sprendimo pasirašymas yra teisines pasekmes sukeliantis veiksmas, t. y. jog pasirašius Sprendimą, ji tampa Bendrovės direktore. Kad ieškovė šias Sprendimo teisines pasekmes teisingai suvokė patvirtina ir byloje esantys įrodymai, iš kurių matyti, kad ieškovė po ginčo Sprendimo pasirašymo pasirašinėjo Bendrovės dokumentus kaip Bendrovės direktorė (šio teismo sprendimo 9.4 punktas). Šios teismo išvados nepaneigia ieškovės patikslinto ieškinio argumentai, kad „lietuvių kalba jai sekasi sunkiai“. Taigi, ieškovės prašymas pripažinti Sprendimą negaliojančiu dėl esminio ieškovės suklydimo (CK 1.90 straipsnis) atmetamas kaip nepagrįstas (neįrodytas).

Dėl prašymo pripažinti Sprendimą negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu

21. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Ieškovė ieškinyje tvirtino, kad ginčo Sprendimą pasirašė dėl atsakovo S. G. grasinimo, jog „jai baigsis blogai“.

22. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Ginčijant sandorį dėl apgaulės, ekonominio spaudimo, prievartos (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi, sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu. Nagrinėjamos bylos atveju būtent ieškovė turėjo įrodyti aplinkybes, jog Sprendimą pasirašė atsakovui pavartojus prieš ją realų grasinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Vis dėlto, ieškovė byloje jokių (nei tiesioginių, nei netiesioginių) įrodymų, įrodinėdama savo argumentą dėl iš atsakovo S. G. patirto realaus grasinimo, nepateikė, todėl teismas šį ieškovės argumentą atmeta kaip nepagrįstą (deklaratyvų).

23. Ieškovė taip pat neįrodė ir kitos CK 1.91 straipsnio 1 dalies aplinkybės, kad ji dėl susidėjusių aplinkybių buvo priversta pasirašyti Sprendimą labai nenaudingomis sąlygomis. Nors ieškovė ir nurodė tam tikrus argumentus kaip susidėjusias aplinkybes, t. y. jog ji buvo vaiko priežiūros atostogose ir 2021 m. birželio 21 d. gavo pranešimą iš (duomenys neskelbtini), kad jos sutuoktinis yra sulaikytas (pastarąjį argumentą patvirtinantys įrodymai teismui nebuvo pateikti), tačiau nepagrindė, kodėl šios aplinkybės privertė ją pasirašyti ginčijamą Sprendimą, atšaukiant atsakovą S. G. iš Bendrovės direktoriaus pareigų. Be to, ieškovė apskritai neįrodinėjo, kad ginčijamą Sprendimą pasirašė labai nenaudingomis sąlygomis. Ieškovė patikslintame ieškinyje tik nurodė, kad Bendrovės vadovas yra atsakingas už Bendrovės veiklos organizavimą, o šiuo konkrečiu atveju ieškovė Bendrovės veikloje niekuomet nedalyvavo. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad tam, jog tam tikras asmuo būtų paskirtas vadovauti juridiniam asmeniui, jo ankstesnis dalyvavimas to juridinio asmens veikloje nėra būtinas ir anksčiau juridinio asmens veikloje nedalyvavusio asmens paskyrimas to juridinio asmens vadovu negali būti laikomas vadovo paskyrimu „labai nenaudingomis sąlygomis“.

24. Taigi, ieškovės prašymas pripažinti Sprendimą negaliojančiu dėl realaus grasinimo arba kurį ieškovė dėl susidėjusių aplinkybių buvo priversta pasirašyti labai nenaudingomis sąlygomis (CK 1.91 straipsnis) atmetamas kaip nepagrįstas (neįrodytas).

Dėl prašymo pripažinti Sprendimą negaliojančiu CK 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu

25. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos.

26. Ieškovė apie ginčijamą Sprendimą sužinojo jo priėmimo metu 2021 m. liepos 26 d. Taigi, Sprendimą ginčyti CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu, ieškovė, kreipdamasi į teismą tik 2023 m. birželio 5 d. yra akivaizdžiai praleidusi tam įstatyme įtvirtintą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą. Vis dėlto, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovai nereikalavo taikyti ieškinio senaties termino, todėl teismas pasisakys ir dėl minėto teisinio pagrindo, kuriuo ginčijamas Sprendimas.

27. Ieškovė patikslintame ieškinyje nenurodė, kokioms imperatyviosioms įstatymų normoms prieštarauja ginčijamas Sprendimas, taip pat nenurodė ir Bendrovės steigimo dokumentų, kuriems prieštarauja ginčijamas Sprendimas. Ieškovė patikslintame ieškinyje neteikė ir argumentų, susijusių su tuo, kad ginčijimas Sprendimas prieštarauja protingumo ar sąžiningumo principams. Taigi, ieškovės prašymas pripažinti Sprendimą negaliojančiu dėl jo prieštaravimo imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis) ieškovės iš esmės nebuvo ne tik įrodinėjamas, bet ir išsamiau argumentuojamas.

28. Bylą nagrinėjant iš naujo, pirmosios instancijos teismui yra privalomi apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, kaip minėta, išaiškino, kad šios bylos vienas iš esminių nagrinėjimo klausimų yra akcijų perleidimo sandorio (sandorių) fakto buvimas. Taigi, teismas išnagrinėjęs bylą iš naujo, pasisakys ir dėl šio klausimo.

29. Bendrovės vardinių paprastųjų akcijų skaičius yra 100 vnt., vardinės paprastosios akcijos nominali vertė yra 25 Eur, vienintelė Bendrovės akcininkė nuo 2021 m. liepos 15 d. Juridinių asmenų registre įregistruota ieškovė pagal 2021 m. liepos 5 d. prašymą registruoti Juridinių asmenų registre JAR-1-E (e. t. 1, b. l. 5–6). Minėtą prašymą pateikė trečiasis asmuo S. C., prašymą el. parašu pasirašiusi 2021 m. liepos 14 d. (e. t. 1, b. l. 9–10). 2021 m. liepos 14 d. Bendrovės direktoriumi buvo atsakovas S. G. (e. t. 1, b. l. 5). Taigi tam, kad S. C. pateiktų Bendrovės vardu prašymą dėl vienintelio Bendrovės akcininko pasikeitimo, S. C. buvo reikalingas tuometinio Bendrovės direktoriaus (S. G.) įgaliojimas.

30. Atsakovas S. G. atsiliepime į ieškovės ieškinį, kaip minėta, nurodė, kad 2021 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais buvo sudaryti penki akcijų perleidimo sandoriai. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į ieškovės ieškinį, kaip minėta, nurodė, kad S. C. 2021 m. liepos 5 d. Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai pateikė duomenis apie tai, kad 2021 m. liepos 1 d. atsakovas S. G. perleido, o ieškovė įgijo 20 vienetų Bendrovės akcijų, taip pat, kad S. C. 2021 m. liepos 12 d. minėtai sistemai pateikė duomenis, kad atsakovas S. G. 2021 m. liepos 2 d. perleido, o ieškovė įsigijo dar 20 vienetų Bendrovės akcijų. VĮ Registrų centas nurodė, kad 2021 m. liepos 13 d. S. C. pateikė sistemai duomenis apie tai, kad atsakovas S. G. 2021 m. liepos 3 d. ir 2021 m. liepos 4 d. perleido, o ieškovė įsigijo dar po 20 vienetų Bendrovės akcijų. Galiausiai S. C. 2021 m. liepos 14 d. pateikė duomenis sistemai apie tai, kad atsakovas S. G. 2021 m. liepos 5 d. perleido, o ieškovė įsigijo paskutinius 20 vienetų Bendrovės akcijų. VĮ Registrų centras nurodė, kad S. C. teikdama minėtai informacinei sistemai duomenis veikė pagal Bendrovės direktoriaus S. G. 2020 m. rugsėjo 25 d. įgaliojimą. Trečiasis asmuo S. C. atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį nurodė, kad atsakovas S. G. ir ieškovė jai pateikė kelis egzempliorius akcijų (po 20 proc.) pirkimo pardavimo sutarčių, kad pakeisti įmonės akcininką.

31. Kaip minėta, ieškovė patikslintame ieškinyje pažymėjo, kad joks Bendrovės akcijų perleidimo sandoris nebuvo sudarytas. Pasisakydamas dėl šio ieškovės iš esmės deklaratyvaus argumento, teismas pažymi, kad pagal CK 2.71 straipsnio 3 dalį, Juridinių asmenų registro tvarkytojo išduodami registro duomenų ir informacijos išrašai turi prima facie galią. Tai reiškia, kad jie nuginčyti gali būti tik įrodžius, kad yra neteisingi. Nagrinėjamos bylos atveju būtent ieškovė turėjo įrodyti aplinkybes, kad prima facie galią turintys bylos duomenys (jog ji nuo 2021 m. liepos 5 d. yra vienintelė Bendrovės akcininkė) yra neteisingi (CPK 178 straipsnis). Ieškovė šiuo atveju tokių įrodymų teismui nepateikė, taip pat neprašė teismo išreikalauti kokių nors įrodymų iš kitų proceso dalyvių (pavyzdžiui, atsakovo S. G. nematerialių akcijų perleidimo įrašus jo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose). Net ir nagrinėjant bylą iš naujo ieškovė nesuformulavo reikalavimo pripažinti negaliojančiomis Bendrovės akcijų perleidimo sutartis, o tiesiog laikėsi pozicijos, kad tokių sandorių ji nesudarė.

32. Kaip minėta, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas byloje jau konstatavo, kad tam tikrais savo veiksmais ieškovė pripažino bei patvirtino, jog eina Bendrovės direktorės pareigas ir iš esmės vykdė ginčijamą Sprendimą (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 19 d. nutarties 51–52 punktai). Taigi, šiuo atveju aktualus CK 1.79 straipsnis, reglamentuojantis nuginčijamo sandorio patvirtinimą. Šio straipsnio 1 dalis, be kita ko, numato, kad šalis, patvirtinusi sandorį, netenka teisės jį ginčyti. Minėto straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad preziumuojama, jog šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai ji įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti, sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė.

33. Ginčijamo Sprendimo patvirtinimo aspektu, kaip minėta, jau apeliacinės instancijos teismo yra konstatuota, kad ieškovė Sprendimą vykdė. Atsižvelgiant į ginčijamo sandorio specifiką, t. y. į tai, jog tai yra vienašalis sandoris (dėl Bendrovės vadovo pakeitimo), jo vykdymas pasireiškė tuo, kad ieškovė iš esmės po ginčijamo Sprendimo pasirašymo reikšmingą laiko tarpą (ne mažiau kaip metus) elgėsi kaip Bendrovės vadovė. Kaip nustatė jau apeliacinės instancijos teismas, ieškovė pasirašė VĮ Registrų centrui pateiktus 2021 m. rugpjūčio 5 d. prašymą dėl juridinio asmens kontaktinių duomenų pakeitimo ir Prašymą dėl vadovo duomenų pakeitimo (e. t. 1, b. l. 46–53). Ieškovė kaip Bendrovės direktorė pasirašė Bendrovei priklausančios transporto priemonės 2021 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį (e. t. 1, b. l. 68–69). Byloje pateikta ieškovės elektroniniu parašu 2022 m. liepos 26 d. patvirtinta Bendrovės finansinė ataskaita už 2021 m. laikotarpį (e. t. 1, b. l. 70). Ieškovė, kaip Bendrovės direktorė, 2022 m. spalio 10 d. priėmimo-perdavimo aktu perėmė iš MB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus (e. t. 1, b. l. 129). Taigi, jau apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad ji ginčijamą Sprendimą vykdė, ieškovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui iš naujo, nenuginčijo įstatyminės prezumpcijos, jog ji vienašalį ginčo sandorį (Sprendimą) pati patvirtinto ir taip iš esmės neteko teisės jį ginčyti (CK 1.79 straipsnio 1 dalis). Ieškovė byloje neteikė jokių argumentų, susijusių su tuo, kokiu teisiniu pagrindu (jei ne ginčijamo Sprendimo), ji veikė Bendrovėje kaip Bendrovės vadovė. Tai, kad Bendrovės akcijų perleidimo sandoriai nebuvo sudaryti, be ieškovės paaiškinimų, jokių kitų net ir netiesioginių įrodymų byloje nėra, todėl vien ieškovės paaiškinimų nepakanka teismui padaryti pagrįstą išvadą, jog Bendrovės akcijos ieškovei 2021 m. liepos 1–5 d. nebuvo perleistos penkiais sandoriais (po 20 vnt.).

34. Teismas atsakovo S. G. argumentus, susijusius su tuo, kad ieškovė ieškiniu siekia išvengti savo kaip Bendrovės vadovės galimai ateityje kilsiančios atsakomybės dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-2287-918/2023, kurioje buvo pareikštas Bendrovei ieškinys dėl 24 497 Eur skolos priteisimo, pripažįsta iš dalies pagrįstais. Pažymėtina, kad ieškovė, kaip Bendrovės direktorė, 2023 m. gegužės 2 d. sudarė atstovavimo sutartį ir pavedė advokatei Redai Matuliūkštei atstovauti Bendrovę minėtoje byloje. Netrukus po to, t. y. 2023 m. birželio 5 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, ginčydama savo, kaip Bendrovės vienintelės akcininkės pasiskyrimą Bendrovės vadove, argumentuodama, kad tokį dokumentą ji pasirašė iš esmės per klaidą, dėl buvusio Bendrovės vadovo grasinimų, kad nesuprato tokio dokumento teisinės reikšmės. Kaip minėta, visi šie ieškovės argumentai teismo buvo atmesti kaip neįrodyti. Tai, jog ieškovė siekia, kad teismas nuo 2021 m. liepos 26 d. pripažintų, kad ji nebuvo Bendrovės vadovė (pripažinus Sprendimą negaliojančiu) ir tokį ieškinį teismui pareiškė iš esmės tik susipažinusi su ieškiniu dėl skolos iš Bendrovės priteisimo, rodo, jog ieškovė iš esmės nori atsisakyti visų 2021 m. liepos mėnesį prisiimtų atsakomybių, kaip Bendrovės vienintelės akcininkės ir vadovės.

35. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad CK 2.50 straipsnio 2 dalis įtvirtina juridinio asmens ir jo dalyvio (pvz. akcininkų) turto atskyrumo principą, numatant, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Jei visgi ateityje ir kiltų Bendrovės vadovų civilinės atsakomybės klausimas, tai turėtų būti įrodytos tokios atsakomybės taikymo visos sąlygos. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje byloje teismas 2023 m. liepos 3 d. sprendime (įsiteisėjęs) konstatavo, kad į bylą pateiktas UAB „Mivildos komercija“ sąskaitos išrašas patvirtina, kad nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2021 m. birželio 30 d. UAB „Mivildos komercija“ atliko atsakovei 53 156 Eur dydžio mokėjimus įvairiomis sumomis, mokėjimo paskirtyje nurodant „Avansas“, o UAB „Mivildos turtas“ 2020 m. spalio 15 d. – 2021 m. birželio 11 d. laikotarpiu į ieškovės sąskaitą pervedė bendrą 29 859 Eur sumą, mokėjimų paskirtyje nurodydama „Avansų grąžinimas“. Teismas konstatavo, kad UAB „Mivildos turtas“ be teisinio pagrindo įgijo 23 297 Eur sumą, įvardintą kaip avansas, todėl ši suma priteistina iš UAB „Mivildos turtas“ (e. t. 2, b. l. 16, 18). Iš minėto teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad minėti veiksmai (pervedimai) buvo atliekami ieškovei dar nesant nei Bendrovės akcininke, nei Bendrovės vadove, tuo laikotarpiu Bendrovės vadovu ir vieninteliu akcininku buvo būtent S. G.

36. Apibendrindamas visa tai, kas buvo išdėstyta, teismas ieškovės patikslintą ieškinį atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 109 Eur žyminio mokesčio (e. t. 2, b. l. 4). Daugiau įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovas S. G. į bylą nepateikė. Taigi, ieškovės patikslintą ieškinį atmetus, atsakovui S. G. priteistina iš ieškovės 109 Eur bylinėjimosi išlaidų.

38. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 73,32 Eur. Jos priteistinos valstybės naudai iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovės V. B. patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovui S. G. (S. G.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke 73,32 Eur (septyniasdešimt tris eurus 32 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos ministerijos, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.