Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turi pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, gyvena (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. S. P. 2023 m. rugpjūčio 26 d. apie 23.49 val. (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio namo ne mažiau kaip tris kartus kumščiais sudavė ant suoliuko sėdėjusiam A. S. į veido sritį, kuris nuo suduotų smūgių nukrito ant žemės, po ko ne mažiau kaip du kartus kumščiais sudavė ant žemės gulinčiam A. S. į veidą, ir tokiais savo veiksmais padarė A. S. apatinio žandikaulio lūžį ir kraujosruvas veide, ir taip nesunkiai sutrikdė A. S. sveikatą. S. P. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

4. Kaltinamojo S. P. kaltė padarius BK 138 straipsnio dalyje, numatytą nusikalstamą veiką be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais rašytiniais įrodymais:

10. Nenustatyta, kad byloje esantys įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, nuosekliai tarpusavyje susiję ir patvirtina nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo, leistinumo reikalavimus ir laikytini S. P. kaltės įrodymais. Teismo vertinimu, tokie veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

12. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

13. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta nesunki nusikalstama veika), kaltės formą (nusikaltimas padarytas veikiant tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę – neteistas, išsituokęs, turi du nepilnamečius vaikus, registruotas Užimtumo tarnyboje, nedirbantis. Nors nurodė, kad nedirba dėl sveikatos, tačiau taip pat nurodė, kad ims patentą ir dirbs prie stogų, taip galės sumokėti žalą. Baustas administracine tvarka daugiausiai už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (nesumokėtos baudos) (b. l. 98-112).

14. Kaltinamojo S. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors byloje yra duomenys, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kai nustatytas neblaivumas 0,76 prom. (b. l. 17), tačiau duomenų, kad tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, nėra. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad tai padarė tik dėl to, kad netinkamai elgėsi nukentėjusysis, t. y. dėl nukentėjusiojo tą vakarą padarytų veiksmų (iškoneveikė necenzūriniais žodžiais, bandė įspirti jo šunims), o ne dėl neblaivumo. Nesant duomenų, kad nusikalstamai veikai padaryti kaltinamajam turėjo įtakos jo neblaivumas, nėra jokio pagrindo tai pripažinti kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

15. Nustatyti kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys leidžia teigti, kad jis yra teigiama asmenybė, nėra linkęs pažeidinėti visuomenėje priimtinas elgesio taisykles. Kaltinamojo padaryti administraciniai nusižengimai nors ir rodo jo atsainų požiūrį į Kelių eismo taisykles, nemoka paskirtų baudų, tačiau vien tai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad kaltinamajam yra pagrindas skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, t. y. laisvės apribojimą nenustatant intensyvios priežiūros, jos trukmę nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis kaltinamas padaręs smurtinio pobūdžio nusikaltimą, yra nedirbantis, skirtini įpareigojimai - dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktai).

16. Kaltinamasis S. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

IV. Civilinio ieškinio išsprendimas

17. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 straipsnis). Byloje civilinius ieškinius pareiškė nukentėjusysis ir Šiaulių teritorinė ligonių kasa.

Dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

18. Šiaulių teritorinė ligonių kasa prašo priteisti iš kaltinamojo 1 464,80 Eur PSDF biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiojo A. S. gydymo (b. l. 52-64).

19. Teismas konstatuoja, kad S. P. kaltė tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį A. S. yra įrodyta visiškai. Šiaulių teritorinė ligonių kasa patyrė žalą dėl A. S. gydymo.

20. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.290 straipsnio 3 dalimi, kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, dėl ko jis buvo nedarbingas, privalo atlyginti išmokėtas draudimo išmokas socialinio draudimo įstaigai. Atsižvelgus į aptartas tenkintinas Šiaulių teritorinės ligonių kasos reikalavimas priteisti iš S. P. 1464,80 Eur PSDF biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiojo gydymo.

Dėl nukentėjusiojo A. S. civilinio ieškinio

21. Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad nukentėjusysis po įvykio jaučia baimę, nerimą, kad gali būti užpultas. Dvi savaites gulėjo ligoninėje, atlikt žandikaulio operacija, pašalinti du dantys, du mėnesius žandikauliai buvo sukabinti, galėjo valgyti tik skystą maistą, jautė skausmą. Nukentėjusiojo atstovė advokatė J Kareivė palaikė civilinį ieškinį ir prašė jį tenkinti visiškai. Prokurorė taip pat prašė tenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, tačiau prašė mažinti priteistiną sumą. Kaltinamasis sutiko, kad nukentėjusiajam padarė neturtinę žalą, tačiau prašė sumažinti prašomą neturtinės žalos dydį.

22. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

23. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019).

24. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl gydymo, buvo pašalinti du dantys, tačiau duomenų, kad nukentėjusiajam dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo būtų likę reikšmingi liekamieji padariniai ar padaryta kitokia ilgalaikė žala nukentėjusiojo fizinei ar psichinei sveikatai, nepateikta. Teismas, įvertinęs nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, patirtus nepatogumus, kaltinamojo elgesį (nuo pat pradžių pripažino padaręs nusikalstamą veiką), jo materialinę padėtį (nedirbantis, augina du nepilnamečius vaikus), nukentėjusiojo netinkamą, provokuojamą elgesį (nukentėjusysis buvo neblaivus, necenzūriniais žodžiais iškoneveikė kaltinamąjį, teismas sprendžia, kad 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju bus teisinga kompensacija. Pažymėtina, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu sutiko atlyginti būtent tokio dydžio neturtinę žalą. Tokia suma, teismo vertimu, yra adekvati, užtikrinanti nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą bei neprieštarauja teismų praktikai.

V. Proceso išlaidos ir kiti klausimai

25. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti pripažintos proceso išlaidomis, tik jeigu jos yra realios, t. y. realiai turėtos išlaidos. Išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos. Pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę, bet ne pareigą asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, ir bylą nagrinėjantis teismas turi diskrecijos teisę dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, į byloje pateiktu įrodymus dėl patirtų išlaidų.

26. Byloje nukentėjusiajam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, paskirta advokatė Juta Kareivė (b. l. 37-39). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2024 m. sausio 5 d. ir 2024 m. sausio 29 d. teismui pateikė pirminę ir patikslintas pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodė, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam A. S. iš viso patyrė 306,92 Eur atstovavimo išlaidų.

27. Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos dėl nukentėjusiojo atstovavimo teisme, pripažintinos proceso išlaidomis.

28. Įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį (surašytas civilinis ieškinys, dalyvavimas teismo posėdyje), proceso trukmę, teismas sprendžia, kad valstybės už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą patirta ir prašoma išieškoti išlaidų suma yra protinga ir atitinka kaltinamojo turtinę padėtį. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis, todėl ji išieškotina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

29. Kaltinamasis yra nedirbantis, tačiau yra jauno darbingo amžiaus asmuo, duomenų apie prastą sveikatos būklę dėl kurios negalėtų dirbti, kaltinamasis nepateikė ir byloje tokių duomenų nėra. Be to, pats kaltinamasis nurodė, kad ketina pradėti dirbti statybose (dengti stogus). Taigi kaltinamasis turi visas galimybes dirbti ir taip atlyginti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidas, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo S. P.

30. Kaltinamajam S. P. 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 124-127).

31. Daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalimi, 48 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktais S. P. įpareigoti:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktais S. P. įpareigoti:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

S. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš S. P. civiliniam ieškovui priteisti 1 464,80 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt keturis Eur 80 ct).

Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš S. P. civiliniam ieškovui A. S. priteisti 2 000 Eur (du tūkstančius Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą nukentėjusiojo A. S. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Pripažinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidas, patirtas dėl nukentėjusiojo A. S. atstovavimo teisme, proceso išlaidomis ir priteisti iš S. P. valstybės naudai 306,92 Eur (tris šimtus šešis Eur, 92 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti S. P., kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos:

„Swedbank“, AB - Lt 24 7300 0101 1239 4300;

AB „Citadele bankas“ Lietuvos filialas - LT 78 7290 0000 0013 0151;

„Luminor bankas“ AS Lietuvos skyrius - LT74 4010 0510 0132 4763;

AB SEB bankas - LT 05 7044 0600 0788 7175;

AB Šiaulių bankas - LT 32 7180 0000 0014 1038;

UAB „Medicinos bankas“ - LT42 7230 0000 0012 0025.

Išaiškinti S. P., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai; jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę; jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti S. P., kad jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus. Suimtam asmeniui apskundimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos.

Išaiškintina, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.