Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3654-466/2021 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, ieškinį atsakovei L. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Neris“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 13 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino ieškovės Seesam Insurance AS, Lietuvoje vykdančios savo veiklą per Seesam Insurance AS, Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei L. B. ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 524,34 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. 2020 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ (pradinė ieškovė Seesam Insurance AS, Lietuvoje vykdanti savo veiklą per Seesam Insurance AS, Lietuvos filialą, 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi buvo pakeista jos teisių bei pareigų perėmėja ADB „Compensa Vienna Insurance Group“) atsiliepimas į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Ieškovė pateiktų atsiliepimu su atsakovės pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad byloje esantis trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Neris“ raštas patvirtina, kad vandens išsiliejimas vyko ne iš bendrojo naudojimo vamzdžių, byloje nėra įrodymų ir pati atsakovė niekaip neįrodinėja, kad iš aukščiau esančių patalpų būtų užlietas ir jai priklausantis butas, todėl ieškovės apdraustas turtas buvo užlietas būtent iš atsakovei priklausančio buto, kuris yra virš ieškovės apdraustojo. Ieškovė taip pat nurodė, kad pareiškime pateikiami deklaratyvūs teiginiai apie neva neegzistuojančią atsakovės atsakomybę, bet nepateikiami įrodymai, kurie sudarytų pagrindą faktinę situaciją vertinti kitaip, nei tai buvo padaryta priimant teismo sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovės pareiškimas dėl 2020 m. liepos 13 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo ir išreikalavimo

12. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui (išreikalavimui) apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti (išreikalauti), arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

13. Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės dėl apeliacinės instancijos teismo atsisakymo priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 314 straipsnio reglamentavimu dėl naujų įrodymo priėmimo ribojimo siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumų po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. To reikalauja civilinio proceso ekonomiškumo, koncentracijos, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai, kadangi šalims civiliniame procese nustatyta pareiga sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

14. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus – 2021 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, darbingumo lygio pažymą, VŠĮ Vilniaus Universiteto Ligoninė Santaros Klinikos Stacionaro Epikrizę ir VŠĮ Vilniaus Universiteto Ligoninės Santaros Klinikos išrašą iš medicininių dokumentų. Šiais įrodymais atsakovė grindžia, jog turi neįgalumą, tik 45 procentų darbingumo, sirgo meningokokiniu meningitu bei gydėsi ligoninėje, o po ligos palikta observacijai su sunka diagnoze VŠĮ Vilniaus Universiteto ligoninėje Santaros klinikoje. Teismas pažymi, jog šie dokumentai jau buvo pateikti byloje kartu su atsakovės pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir yra priimti, be to, 2021 m. sausio 12 d. nutarties kopijos priėmimas į tą pačią bylą, kaip ir kiti atsakovės dokumentai, būtų pertekliniai. Dėl šių priežasčių teismas minėtus dokumentus priimti atsisako.

15. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė tualeto patalpos grindų fotonuotraukas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šios fotonuotraukos nebuvo teiktos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi jų priėmimo klausimas pirmosios instancijos teisme nespręstas. Atskirajame skunde atsakovė nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš pateiktų fotonuotraukų nėra aišku, kada jos darytos, t. y. nėra domenų, kad šios fotonuotraukos darytos draudžiamojo įvykio dieną ir pan. Teismas atsižvelgęs į šiuos pridedamus įrodymus, neturint duomenų apie jų atsiradimo laikotarpį, sprendžia, kad šie įrodymai galimai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, o atsakovei nenurodant jokių aplinkybių apie šių įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla bei byloje nesant duomenų, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti šiuos įrodymus, atsakovės pateiktų naujų įrodymų nepriima, jų nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis).

16. Atsakovė taip pat prašo išreikalauti iš Seesam Insurance AS, Lietuvoje vykdanti savo veiklą per Seesam Insurance AS, Lietuvos filialą draudimo sutartį su T. S. bei išreikalauti iš Seesam Insurance AS, Lietuvoje vykdanti savo veiklą per Seesam Insurance AS, Lietuvos filialą darbuotojo, kuris pasirašė Nekilnojamojo turto techninės apžiūros aktą, licenciją, tačiau pagrindo išreikalauti šiuos naujus įrodymus apeliantė nepagrindžia jokiomis aplinkybėmis bei nenurodo, kaip draudimo sutartis ar darbuotojo licencija galėtų patvirtinti ar paneigti ieškovės reikalavimą priteisti žalą dėl aplieto buto ar sprendimo už akių peržiūrėjimo šioje byloje pagrįstumo (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokių duomenų išreikalavimas prieštarautų civilinio proceso ekonomiškumo, koncentracijos ir kt. principams, todėl apeliantės prašymas atmestinas.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo

17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

18. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio kodekso nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Taigi viena iš esminių sąlygų priimti sprendimą už akių yra tinkamas priešingos šalies informavimas apie jai pareikšta ieškinį, t. y. tinkamas procesinių dokumentų įteikimas.

19. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškinys su priedais ir teismo pranešimas, kuriame taip pat nurodyta, jog siunčiamas ieškinys su priedais atsiliepimui pateikti, 2020 m. gegužės 26 d. buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir 2020 m. gegužės 28 d. įteikti asmeniškai pasirašytinai atsakovei (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Nors atsakovė nurodo, kad jos liga yra laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė jau sirgo nuo 2019 m. ir buvo hospitalizuota laikotarpiu 2020 m. sausio 28 d. iki 2020 m. sausio 30 d., o ieškovė ieškinį teismui dėl žalos iš atsakovės priteisimo pateikė 2020 m. gegužės 14 d., t. y. ieškinys buvo pateiktas teismui daug vėliau nei atsakovės nurodytos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastys, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo faktinės aplinkybės dėl atsakovės ligos ir hospitalizavimo nevertintinos. Pažymėtina, jog atsakovei nepateikus įrodymų, kad jos sveikatos būklė atsiliepimo į ieškinį pateikimo laikotarpiu buvo sunki, kad ji šiuo laikotarpiu buvo hospitalizuota, pripažinti, kad ji neturėjo galimybės apie šias priežastis informuoti teismą, ar atlikti kitus procesinius veiksmus, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovei procesiniai dokumentai buvo tinkamai įteikti 2020 m. gegužės 28 d., 2020 m. liepos 13 d. teismas pagrįstai priėmė atsakovės atžvilgiu sprendimą už akių. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, o nustatytu terminu atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovei prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).

Dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo

20. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Pažymėtina, kad bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesirūpinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020).

21. Taigi, siekdama savo pareiškime nurodyto rezultato, atsakovė turėjo pateikti tokius duomenis, kurie leistų pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad niekas neapžiūrėjo jos buto įvykio metu ir vėliau. Pradinės ieškovės darbuotojas neatėjo pas atsakovę ir neapžiūrėjo jos buto, kai ruošė Nekilnojamojo turto techninės apžiūros aktą. Be to, Techninės apžiūros protokole parašyta, kad užpylimas iš viršaus ir priežastis nėra aiški. Atsakovė kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė UAB „Mano būstas“ el. laišką, kuriame administratorius nurodo, kad į viršutinį būtą jo darbuotojas nepateko.

22. Pažymėtina, jog priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas formaliai įvertino pateiktus ieškovės įrodymus ir ieškinį tenkino.

23. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

24. Apibendrinant tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuotina, kad reiškiančiam reikalavimą atlyginti užliejus butą patirtą žalą ieškovui pakanka įrodyti jo buto užliejimo židinį iš viršuje esančio atsakovo buto; ieškovas neprivalo įrodinėti vandens atsakovo bute išsiliejimo priežasčių ir susiklosčiusių atsakovo bute aplinkybių, dėl kurių išlietas vanduo. Kai teismas nenustato kitų užliejimo šaltinių, tokiais atvejais spręstina, kad žalą sukėlė atsakovas (viršuje esančio buto savininkas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

25. Teismui priimant sprendimą už akių atsakovės atžvilgiu, buvo remiamasi 2019 m. spalio 18 d. pranešimu apie įvykį, kuriame buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė T. S. nurodė, kad 2019 m. spalio 14 d. buvo užpiltas jos butas, o būtent: buto lubos, sienos, koridorius ir tualeto kambarys; dėl užpylimo dingo elektra. Taip pat pradinės ieškovės Seesam Insurance AS, Lietuvoje vykdančios savo veiklą per Seesam Insurance AS, Lietuvos filialą, 2019 m. spalio 18 d. parengtame Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokole buvo nustatyta, jog užpylimas įvyko iš viršaus, tačiau užpylimo priežastis (dėl kokių aplinkybių įvyko vandens pratekėjimas) nebuvo nustatyta. Be to, namo administratorės UAB „Mano Būstas Neris“ 2020 m. vasario 12 d. pažymoje dėl informacijos pateikimo Nr. 19/220-1324, buvo nurodyta, jog 2019 m. spalio 14 d. administratoriui buvo perduoti duomenys apie galimai įvykusią vandentiekio avariją name. Administratoriaus darbuotojams nuvykus į įvykio vietą, į viršutinį butą patekti nepavyko bei tai, kad galimai įvykis yra susijęs dėl viršutiniame bute atsiradusių santechnikos prietaisų defektų.

26. Kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo sutikti su atskirajame skunde nurodytais argumentais. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą nekilo abejonių, kad vanduo, užliejęs ieškovės apdraustą butą, esantį (duomenys neskelbtini), apliejo iš atsakovės viršuje esančio buto adresu (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos argumentais, jog vien tai, kad pradinė ieškovė 2019 m. spalio 18 d. Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokole nenurodė užpylimo priežasčių, nesudaro pagrindo teigti, jog nėra atsakovės kaltės, nes dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovės buto, ieškovė neprivalėjo nustatinėti ir įrodinėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pateikė įrodymus, jog nors ir nesant aiškios priežasties, tačiau vandens užliejimas įvyko iš viršaus bei tai, kad atsakovės butas yra virš ieškovės apdraustojo buto, kuris buvo užlietas ir įvertinus tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog vanduo prabėgo ne iš jai priklausančių, jos valdomų santechnikos įrenginių ir teismui nenustačius kitų galimų buto užliejimo šaltinių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškime peržiūrėti teismo sprendimą už akių nenustatyta ir antroji aplinkybė, o būtent tai, kad tiek su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek su atskiruoju skundu apeliantė nepateikė įrodymų ir duomenų, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

27. Teismas pažymi, kad rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą. Nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad priimtas teismo sprendimas akivaizdžiai yra neteisingas (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas įvertinęs bylos faktinius duomenis bei teisinę situaciją konstatuoja, kad atsakovė nenurodė jokių svarbių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, pareiškimą grindė deklaratyviais teiginiais, todėl atsakovės pateikti argumentai negali turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Nustačius, kad atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepagrindė aplinkybės, jog negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, taip pat nenurodė naujų su bylos dalyku susijusių aplinkybių bei įvertinus tai, kad atsakovė nei kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei su atskiruoju skundu nepateikė priimtame teismo sprendime už akių konstatuotų argumentų paneigiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), kurie galėtų turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui, yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas. Dėl šios priežasties panaikinti ar pakeisti teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Kiti apeliantės argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

30. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.