Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo Šri L. D. Socialistinės Respublikos piliečiui N. J., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas.

3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

4.1. 2025 m. rugsėjo 8 d. 17.00 val. VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardoje, gauta Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, Rokiškio rajono policijos komisariato budėtojo informacija, jog Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Rokiškio rajono savivaldybėje Pandėlio seniūnijoje, Panemunio miestelio prieigose, patikrinus automobilį „Chrysler“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (registruotas (duomenys neskelbtini)) rastas ir sulaikytas Užsienietis, vykęs 11 neteisėtų migrantų grupėje, kuris neturėjo su savimi dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio asmens tapatybė nustatyta, jis turi Šri L. D. Socialistinės Respublikos piliečio pasą, Nr. (duomenys neskelbtini) galiojantį nuo 2016-05-03 iki 2026-05-03.

4.2. Užsieniečio pateiktame Šri L. D. Socialistinės Respublikos piliečio pase (Nr. (duomenys neskelbtini) galiojančiame nuo 2016-05-03 iki 2026-05-03) esančios įklijos bei atvykimo ir išvykimo spaudai patvirtina, jog iki atvykimo į Lietuvos Respubliką, Užsienietis keliavo per kelias šalis – Jungtinius A. E., Uzbekistano Respubliką, Rusijos Federaciją, o vėliau, pagal savo parodymus, automobiliu pasiekė Europos Sąjungos teritoriją. Atlikus patikrinimą duomenų bazėse nustatyta, kad nėra fiksuota kaip (kada ir kur) Užsienietis kirto Lietuvos Respublikos sieną.

4.3. 2025 m. rugsėjo 8 d. 23 val. 30 min. VSAT prie LR VRM sprendimu Nr. 25S197451 Užsienietis buvo sulaikytas iki 48 val. ir pristatytas į VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centrą.

4.4. 2025 m. rugsėjo 10 d. VSAT prie LR VRM sprendimu Nr. 15K-3675, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 4 dalimi, Užsienietis apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūros Pabradės skyriuje (laikinojo apgyvendinimo vietoje), nustatant terminą iki 2025-11-10, iki kol sprendžiamas klausimas dėl jo perdavimo Latvijos Respublikai, vadovaujantis 1995-06-30 Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos vyriausybių sutartimi dėl nelegaliai gyvenančių asmenų grąžinimo.

4.5. 2025 m. rugsėjo 13 d. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.

4.6. 2025 m. rugsėjo 22 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) priėmė sprendimą Nr.25S206685 – nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

4.7. 2025 m. rugsėjo 22. Latvijos Respublikos pasienio tarnyba raštu Nr. 23.1-8.16/4191 atsakydama į 2025 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos prašymą Nr. 21-14-1843, sutiko priimti Užsienietį remiantis minėta sutartimi.

4.8. 2025 m. rugsėjo 24 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Dublino reglamento 13 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į Latvijos Respubliką dėl atsakomybės prisiėmimo už Užsieniečio Lietuvos Respublikoje pateiktą prieglobsčio prašymą. Atsakymas dar nėra pateiktas, jis turi būti pateiktas vėliausiai iki 2025-11-24, tikimasi teigiamo atsakymo.

4.10. Lietuvos Respublikos migracinės informacinės sistemos MIGRIS duomenimis Užsienietis, nėra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, taip pat nėra duomenų apie šio asmens paiešką. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre duomenų apie Lietuvos Respublikoje pradėtą ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį nėra. Valstybinėje darbo inspekcijos sistemoje nėra įrašų, kad minėtas Užsienietis dirbtų Lietuvoje. Minėtas užsienietis neturi deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ar pakankamai lėšų joje pragyventi. Administracinių nusižengimų registre išrašų taip pat nerasta.

5. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Įstatymo (toliau – Įstatymas) X2 skyriaus, reglamentuojančio Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 140⁷ str.).

6. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

7. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jis neturi jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, todėl turi būti nustatoma užsieniečio teisinė padėtis ir priimami atitinkami sprendimai. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.); kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (5 p.).

8. Nustatyta, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (prieglobsčio pasiprašė 2025-09-13 po to kai 2025-09-08 buvo sulaikytas tranzitu vykstantis per Lietuvos Respublikos teritoriją ), jis nėra apklaustas prieglobsčio byloje, tai yra prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas < ... > tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. < ...>. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019). Konstatuotina, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius).

9. Teismas, vertindamas, ar yra pagrindas sulaikyti Užsienietį pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2, 3, 5 punktų nuostatas, pažymi, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, per Lietuvos Respubliką vyko tranzitu (kas sudaro pagrindą manyti, jog Lietuvos Respublika nebuvo Užsieniečio kelionės tikslas), neturėdamas jokių dokumentų, suteikiančių jam teisę būti Europos Sąjungoje (vyko neteisėtai). Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo asmenybė ir tapatybė nustatytos, duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietis nebendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai – teismui nepateikta. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų nėra, todėl daroma išvada, kad Užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi). Duomenų apie teistumą ar baustumą administracine tvarka nėra (patikrinus įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nieko nenustatyta).

10. Pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas; 2024 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1315-662/2024, 20 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

11. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022, 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024).

12. Nagrinėjamu atveju Užsieniečio asmenybė ir tapatybė nustatyta (Užsieniečio pateiktame Šri L. D. Socialistinės Respublikos piliečio pase (Nr. N6579461 galiojančiame nuo 2016-05-03 iki 2026-05-03) esančios įklijos bei atvykimo ir išvykimo spaudai patvirtina, jog iki atvykimo į Lietuvos Respubliką, Užsienietis keliavo per kelias šalis – Jungtinius A. E., Uzbekistano Respubliką, Rusijos Federaciją), į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (Užsienietis per Lietuvos Respubliką vyko tranzitu, vienuolikos asmenų grupėje, kas sudaro pagrindą manyti, jog Lietuvos Respublika nebuvo Užsieniečio kelionės tikslas; neturėdamas jokių dokumentų, suteikiančių jam teisę būti Europos Sąjungoje). Byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietis šiai dienai nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.

13. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog kad Užsienietis buvo sulaikytas 2025 m. rugsėjo 8 d., o nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. jo judėjimo laisvė buvo suvaržyta individualiu administraciniu aktu (2025 m. rugsėjo 10 d. VSAT prie LR VRM sprendimu Nr. 15K-3675, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 4 dalimi, Užsienietis apgyvendintas laikinojo apgyvendinimo vietoje, nustatant terminą iki 2025-11-10), prieglobsčio prašymą Užsienietis pateikė – 2025 m. rugsėjo 13 d. Duomenų, kad Užsienietis būtų pažeidęs nustatytas laikino apgyvendinimo vietose sąlygas bei tvarką, nėra.

14. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).

15. Teikimu prašoma taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, Užsienietis su teikimu sutinka, Užsieniečio atstovas prašo taikyti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje be judėjimo ribojimo.

16. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes (Užsienietis buvo sulaikytas 2025 m. rugsėjo 8 d., vykstant asmens grupėje per Lietuvos Respublikos teritoriją tranzitu ir nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. jo judėjimo laisvė buvo suvaržyta individualiu administraciniu aktu. Prieglobsčio prašymą pateikė – 2025 m. rugsėjo 13 d. Duomenų, kad Užsienietis būtų pažeidęs nustatytas laikino apgyvendinimo vietose sąlygas bei tvarką, nėra), Užsieniečio asmenybę (Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo asmenybė ir tapatybė nustatyta; duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietis šiai dienai nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teismui nepateikta), atsižvelgdamas į 2025 m. rugsėjo 26 d. Migracijos departamento pateiktoje nuomonėje Nr. 25SD18944 išdėstytas faktines aplinkybes, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2693-602/2024; 2024-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2688-415/2024 ir kt.) bei siekdamas užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą, daro pagrįstą išvadą, jog Įstatymo tikslai gali būti pasiekti taikant mažiau nei sulaikymas asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo). Teismo vertinimu, dar mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, Įstatymų tikslų pasiekti nebus negalima, kadangi yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir sutrukdydamas priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, todėl tekimas tenkintinas, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 6 d.

17. Atsakydamas į Užsieniečio atstovo teiginius apie neproporcingą Užsieniečio judėjimo laisvės varžymą, teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nors alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcijoje, įsigaliojusioje 2023-12-30, – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo), – pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus formaliai ir yra laikoma alternatyvia sulaikymui, toks asmuo yra atskirtas nuo kitų gyventojų, netekęs judėjimo laisvės, todėl 2013-06-26 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 2 straipsnio h punkto prasme jis yra laikytinas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas. Nuo 2025-01-01 pasikeitus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties reglamentavimui, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsieniečio apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; užsieniečio apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai). Šio įstatymo 115¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Užsieniečių priėmimą užtikrinančia įstaiga yra Priėmimo ir integracijos agentūra. Pagal Priėmimo ir integracijos agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024-09-17 įsakymu Nr. A1-614, 10.11 punktą Agentūra prižiūri laikino apgyvendinimo vietoje apgyvendintų prieglobsčio prašytojų, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, ir užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, išvykimą iš laikino apgyvendinimo vietos ar jai priklausančios teritorijos, imasi kitų neteisėto išvykimo rizikos mažinimo priemonių. Taigi, apgyvendinus užsieniečius Priėmimo ir integracijos agentūroje, jie nebus atskirti nuo kitų Agentūros gyventojų, jų judėjimo laisvė nėra ribojama, tik nustatomi įpareigojimai neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Esant tokioms aplinkybėms teigti, kad asmuo, kuriam paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, yra laikytinas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas, nėra pagrindo, nes užsienietis gali teikti prašymą ir gauti vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą išvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 5 dalies 2-4, 12 punktais, 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti.

S. Š. L. D. Socialistinės Respublikos piliečiui N. J., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU (duomenys neskelbtini)), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – 3 (trims) mėnesiams, iki 2026 m. sausio 6 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.