Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

dalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui N. J., jo atstovui advokatui Ryčiui Satkauskui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Mantui Kunigėnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini)piliečio N. J. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui N. J.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

3. Užsienietis nėra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, taip pat nėra duomenų apie šio asmens paiešką, pradėtą ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį. Nėra duomenų, kad užsienietis dirbtų Lietuvoje. Užsienietis neturi deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje ar pakankamai lėšų joje pragyventi. Administracinių nusižengimų registre išrašų taip pat nerasta.

4. Nustatyta, kad užsienietis į Lietuvą atvyko neteisėtai vykdamas per Lietuvos Respubliką tranzitu kartu su neteisėtų migrantų grupe, su savimi neturėdamas dokumentų suteikiančių teisę atvykti ar būti Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio asmens tapatybė nustatyta, jis turi (duomenys neskelbtini) piliečio pasą.

5. Kadangi užsienietis iki Lietuvos atvyko nevaržomai keliavęs per kelias šalis (Jungtinius Arabų Emyratus, Uzbekistano Respubliką, Rusijos Federaciją), o prieglobsčio prašymas pateiktas tik pasiekus Europos Sąjungą (toliau – ir ES), Centro vertinimu, kyla pagrįstų abejonių dėl jo prieglobsčio prašymo motyvų ir galimo ekonominės migracijos pobūdžio. Yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė ne dėl tikrų prieglobsčio poreikių, o siekdamas įgyti nevaržomo judėjimo galimybę, taip siekdamas pasišalinti iš Lietuvos teritorijos ir išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūros.

6. Centro įsitikinimu, nėra priežasčių taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, kadangi byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių teigti, kad Lietuva nebuvo jo kelionės galutinis tikslas, taip pat nėra išaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai, o įgijęs laisvą judėjimo teisę jis gali bandyti siekti neteisėtai išvykti į kitas ES valstybes nares, kol yra sprendžiamas klausimas dėl atsakingos šalies už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Apribota užsieniečio judėjimo laisvė leis užtikrinti, kad užsienietis dalyvaus prieglobsčio procedūroje jos nagrinėjimo metu ir bus galima priimti galutinį sprendimą jo byloje.

II.

11. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes (užsienietis buvo sulaikytas 2025 m. rugsėjo 8 d., vykstant asmenų grupėje per Lietuvos Respublikos teritoriją tranzitu ir nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. jo judėjimo laisvė buvo suvaržyta individualiu administraciniu aktu; prieglobsčio prašymą pateikė – 2025 m. rugsėjo 13 d.; nėra duomenų, kad užsienietis būtų pažeidęs nustatytas laikino apgyvendinimo vietose sąlygas bei tvarką), užsieniečio asmenybę (jis yra prieglobsčio prašytojas, jo asmenybė ir tapatybė nustatyta; duomenų, leidžiančių vertinti, kad jis šiuo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teismui nepateikta), atsižvelgdamas į Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 26 d. pateiktoje nuomonėje Nr. 25SD18944 išdėstytas faktines aplinkybes bei siekdamas užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą, sprendė, jog Įstatymo tikslai gali būti pasiekti taikant mažiau nei sulaikymas asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Teismo vertinimu, dar mažiau užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, Įstatymų tikslų pasiekti nebus negalima, kadangi yra didelė tikimybė, jog, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas ES šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir sutrukdydamas priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

III.

13. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 6 d. sprendimą ir paskirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą neribojant judėjimo laisvės. Taip pat užsienietis prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

16. Užsieniečio manymu, išspręsti bylos negalima neįvertinus Įstatymo (2025 m. sausio 1 d. redakcija) 115 straipsnio 2 dalies 5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui ir jame įtvirtintam asmenų laisvės neliečiamumo principui. Užsienietis neturi galimybės skųsti sprendimo dėl jo laisvės apribojimo tais atvejais, kai apgyvendinimo vietos vadas ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimą neleisti užsieniečiams išvykti iš apgyvendinimo teritorijos. Tokio sprendimo priėmimo ir apskundimo tvarkos nenumato įstatymas.

20. Užsienietis prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje pateikė tik būdamas apgyvendintu laikino apgyvendinimo vietoje. Tokie veiksmai akivaizdžiai rodo, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, norint išvengti grąžinimo ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, taip pat tokie užsieniečio veiksmai rodo, kad jo tikslas yra gauti judėjimo laisvę, kad pasiektų norimą ES valstybę. Šiuo atveju, įvertinus užsieniečio elgesį, būtina taikyti išimtį ir riboti jo judėjimo laisvę kol bus nustatyta valstybė, atsakinga už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą ir jis bus perduotas tai valstybei.

21. Užsienietis vyko iš Latvijos Respublikos į Lenkijos Respubliką, t. y. neteisėtai vyko tranzitu, todėl tikėtina, kad pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai. Laikino apgyvendinimo vietoje jam yra užtikrinamos visos būtinosios sąlygos, reikalingos jo poreikiams patenkinti, jo judėjimo laisvė nagrinėjamu atveju nėra absoliučiai apribota tik apgyvendinimo teritorijoje, nes esant objektyviai būtinybei, jis apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti išleistas už apgyvendinimo teritorijos ribų.

23. Centro vertinimu, užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali bandyti pasislėpti ar pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, išvykti į kitas ES valstybes nares, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu kelti nelegalios migracijos grėsmę, bei sutrukdyti teisėsaugos institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus jo atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

24. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026 m. sausio 6 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ar išnyks sulaikymo pagrindai, teisėtumas ir pagrįstumas.

26. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jam taikoma laisvės apribojimo priemonė prilygsta sulaikymui. Jis bendradarbiauja su valstybės institucijomis, teikia prašomus duomenis. Nors jis šiuo metu turi galimybę kreiptis į laikino apgyvendinimo vietos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, norėdamas gauti leidimą išvykti iš įstaigos, tačiau jam niekada nebuvo atsakyta. Užsieniečio manymu, Įstatymo tikslai gali būti pasiekti taikant mažiau judėjimo laisvę ribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas.

28. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.).

29. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

30. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024).

31. Byloje nustatyta, kad užsienietis buvo sulaikytas, vykęs vienuolikos neteisėtų migrantų grupėje. Užsienietis neturėjo su savimi dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio asmens tapatybė nustatyta (jis turi galiojantį (duomenys neskelbtini) piliečio pasą). Užsieniečio pateiktame (duomenys neskelbtini) piliečio pase esančios įklijos bei atvykimo ir išvykimo spaudai patvirtina, jog iki atvykimo į Lietuvos Respubliką, jis keliavo per kelias šalis – Jungtinius Arabų Emyratus, Uzbekistano Respubliką, Rusijos Federaciją, o vėliau, automobiliu pasiekė Europos Sąjungos teritoriją. Nėra fiksuota kaip (kada ir kur) Užsienietis kirto Lietuvos Respublikos sieną.

32. VSAT 2025 m. rugsėjo 8 d. (23 val. 00 min) sprendimu Nr. 25S197451 užsienietis buvo sulaikytas iki 48 val. ir pristatytas į Centrą. VSAT 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 15K-3675 Užsienietis apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūros Pabradės skyriuje (laikinojo apgyvendinimo vietoje), nustatant terminą iki 2025 m. lapkričio 10 d., iki kol sprendžiamas klausimas dėl jo perdavimo Latvijos Respublikai.

33. Užsienietis 2025 m. rugsėjo 13 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 22 d. priėmė sprendimą Nr. 25S206685 – nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

34. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 26 d. pateiktoje nuomonėje Nr. 25SD18946, nurodė, kad užsienietis laikomas nepatikimu asmeniu, prisidedančiu prie neteisėtos migracijos procesų, tikėtina, jog jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas nebuvo kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti ir Migracijos departamentas neturės galimybės pagal tarptautinius susitarimus perduoti užsieniečio Latvijos Respublikai. Migracijos departamentas siūlė ir toliau apriboti užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol nebus išspręstas procedūros pagal Dublino reglamentą klausimas.

35. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, neturi lėšų pragyventi bei socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje. Jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, vykdamas per Lietuvos Respubliką tranzitu kartu su neteisėtų migrantų grupe. Užsienietis su savimi neturėjo dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ar būti Lietuvos Respublikoje.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes (užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, kuris neteisėtu būdu kirto valstybės sieną, jis neturi teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų), ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir ginčo šalių argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

37. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju užsieniečiui buvo skirta ne pati griežčiausia priemonė - sulaikymas, o pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų, Įstatyme įtvirtintų, tikslų. Atsižvelgiant į minėtos alternatyvios sulaikymui priemonės esmę ir pobūdį (judėjimo laisvės ribojimus), atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – yra prilyginama sulaikymui. Taip pat šiuo atveju nėra pagrindo užsieniečiui taikyti švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kadangi jo elgesys (užsienietis 2025 m. spalio 24 d. buvo sulaikytas prie Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybės sienos, t. y. už laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos ribų, dideliu atstumu, paslėptas transporto priemonėje bei vežamas tautiečio) nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti Migracijos departamentui priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo.

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

39. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nors Įstatyme nustatyta, jog asmuo gali kreiptis į laikino apgyvendinimo vietos vadovą ar jo įgaliotą asmenį gauti leidimą išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, bet teisės aktuose nenumatyta neigiamo sprendimo apskundimo tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai deklaratyvaus pobūdžio samprotavimai, nepagrįsti pakankamai įtikinamais teisiniais argumentais (ABTĮ 113 str. 2 d. 4 p.). Be kita ko, byloje nėra duomenų, kad užsienietis buvo kreipęsis į laikino apgyvendinimo vietos vadovą ar jo įgaliotą asmenį gauti leidimą išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos ir jam buvo atsisakyta suteikti tokį leidimą, ar kad užsienietis tokį laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens neigiamą atsakymą bandė apskųsti.

40. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl užsieniečio prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pažymi, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Taigi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei pats teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė nėra siejama su atitinkamais proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-858/2015, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016).

41. Įvertinus užsieniečio prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, konstatuotina, kad jis nepateikė pagrįstų teisinių argumentų, leidžiančių abejoti konkrečių teisės aktų nuostatų atitiktimi Konstitucijai ar jose įtvirtintiems principams. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl šis užsieniečio prašymas netenkinamas.

42. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas ne užsieniečio naudai, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio N. J. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.