Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-428-327-2013

Teisėjas Dalis Žilionis Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00244-2011-6

2013 m. gegužės 17 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Reginos Cemnolonskienės ir Algimanto Smolsko, sekre­to­riau­jant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nukentėjusiesiems ir ci­vi­liniams ieškovams D. A. ir V. A., jų atstovei advokatei Vy­tau­tei Linaburgienei, nuteistosios R. P. gynėjui advokatui Albinui Miliauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo bau­džiamąją bylą pagal nuteistosios R. P. ir nukentėjusiųjų – civilinių ieškovų D. A. ir V. A. apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nuos­pren­džio, kuriuo R. P. pripažinta kalta pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo ko­dekso (toliau – BK) 281 str. 1 d. ir nuteista 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda, kurią privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąs­kai­tą per dvylika mėnesių nuo nuos­pren­džio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., 68 str. 1, 2, 3 d., R. P. skirta bau­džiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – uždrausta vairuoti visų rūšių transporto priemones vieneriems metams, draudimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsitei­sė­ji­mo dienos.

Nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovams D. A. ir V. A. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas na­gri­nė­ti civilinio proceso tvarka.

2012-04-02 teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-445/2012 (Nr. 1-3-445/2013) paskirtas nuo­savybės teisių laikinas apribojimas civilinio ieškinio užtikrinimui – areštuoti R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), turtą, reika­lau­ja­mos priteisti sumos – 43523,65 Lt ribose, kurį sudaro: 0,15 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 300/1108 dalis 11,0800 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 0,27 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), taikytas iki bus įvyk­dytas priimtas nuosprendis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteista už tai, kad vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė Ke­lių eismo taisykles (toliau – KET), dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesun­kiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent: 2011 m. gegužės 1 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama savo automobilį Audi 100 Avant, v/n (duomenys neskelbtini) artėdama prie sankryžos su keliu (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 9 p., 158 p. reikalavimus, t. y. nely­gia­reikš­mių kelių sankryžoje, važiuodama šalutiniu keliu, nedavė kelio prie sankryžos pagrindiniu ke­liu artėjančiam automobiliui VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamam V. A., ir san­kry­žoje susidūrė, dėl eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio VW Golf vairuotojo V. A. sveikata dėl krūtinkaulio lūžio, lengvo galvos smegenų sukrėtimo, ir nesunkiai sutrik­dy­ta to paties automobilio keleivės D. A. sveikata dėl lengvo galvos smegenų su­krė­timo, dešinio kelio sąnario vidinio šalutinio raiščio plyšimo, krūtinkaulio lūžio, dešinio stipin­kaulio lūžio tipinėje vietoje, kairės krūties sumušimo.

Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, nuken­tėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliacinį skundą atmesti, pa­tvir­tino nuteistosios apeliacinio skundo ar­gumentus.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai ir jų atstovė prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, nuteis­tosios apeliacinį skundą atmesti.

Pro­ku­rorė prašė nuteistosios ir nuken­tėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios R. P. apeliacinis skundas atmetamas, nuken­tėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. A. ir V. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 str. 3 d.). Apeliaciniais skun­dais nėra ginčijama nuteistosios kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Nuteistoji R. P. prašo nuosprendį pakeisti, paskirti jai mažesnę bau­dą ir panaikinti baudžiamojo poveikio prie­mo­nę – drau­di­mą nau­do­tis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams. Nuken­tė­ju­sie­ji ir ci­vi­li­niai ieškovai apeliaciniu skundu prašo patenkinti civilinį ieškinį, paskirtą nuosavybės teisių laikiną apri­bo­ji­mą taikyti iki bus atlyginta nu­kentėjusiesiems priteista žala, paskirti R. P. griežtesnę bausmę sankcijos ribose ir pri­teisti bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bau­džia­mąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą vei­ką ir paskyrė R. P. bausmę, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nu­teis­tosios asmenybę, tiek jos padaryto nusikaltimo bei jos pačios pavojingumą apibū­di­nan­čias ap­linkybes.

Spręsdamas bausmės rūšies pa­rin­ki­mo klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai at­si­žvelgė į tai, jog R. P. padarė neatsargų nusikaltimą, už kurį yra numatyta keletas baus­mių rūšių: bauda, areštas ir terminuotas laisvės atėmimas. Apylinkės teismas, atsižvelgęs, kad R. P. nusikalto pirmą kartą, remdamasis BK 55 str. pagrįstai parinko švelniausią, su lais­vės atėmimu nesusijusią sankcijoje numatytą bausmę rūšį – baudą, kurios dydį, mažesnį negu sank­ci­joje numatytas šios bausmės vidurkis, nuosprendyje reikiamai motyvavo – atsižvelgė į nusi­kal­ti­mo sun­ku­mą, aplinkybes ir pasekmes, į kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią ap­lin­kybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, darbingumą, įgytą specialybę, nekilnojamojo turto tu­rėjimą. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pir­mo­sios instancijos teismas, skirdamas baus­mę nu­teis­tajai, vadovavosi BK 54 str. 2 d. nu­matytomis aplinkybėmis, nenukrypo nuo BK 61 str. numa­ty­tų baus­mės dydžio nustatymo taisyklių, paskyrė bausmę, kuri pagal savo rūšį ir dydį yra adekvati pa­da­ry­tam nusikaltimui. Teisėjų kolegija spren­džia, kad R. P. paskirtoji bausmė yra tei­singa ir neprieš­ta­rau­ja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str. ir 54 str.), todėl nėra pagrindo ją švelninti arba griež­tinti atsižvelgiant į apeliacinių skundų argumentus.

BK 67 str. numato, kad kartu su bausme teisiamam asmeniui gali būti skiriama bau­džia­mo­jo poveikio priemonė. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta vairuojant transporto prie­monę, kai nuteistoji dėl neatsargumo gana šiurkščiai pažeidė KET, dėl ko dviems nuken­tė­ju­siems asmenims buvo sutrikdyta sveikata, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, taip pat siek­da­mas, kad nuteistoji pakartotų mokymąsi šioje srityje, nusprendė nuteistosios atžvilgiu taikyti bau­džia­mojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (BK 68 str.) ir atėmė jai teisę vai­ruo­ti transporto prie­mo­nes minimaliam laikotarpiui – vieneriems metams.

Nuteistosios R. P. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad ji yra be­dar­bė, turi neįgalų sutuoktinį, studijuojančią dukrą ir, turė­da­ma teisę vairuoti transporto priemones, ga­lė­tų lengviau susirasti darbą, tei­sėjų kolegijos nuo­mone, yra nepakankamos tam, kad būtų ver­ti­na­mos kaip sudarančios pagrindą švelninti jai paskirtą bausmę ir netaikyti baudžiamojo poveikio prie­mo­nės jos atžvilgiu.

Taip pat nepagrįstu pripažintinas ir nuteistosios skundo argumentas, kad pir­mo­sios instan­ci­jos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos dėl bau­džiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis spe­cia­lia teise, skyrimo. Pažymėtina, kad, teis­mui nagrinėjant bylą, faktiniu požiūriu identišką kitai ankstesnei bylai, kurioje buvo sufor­mu­luo­ta teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, naujoje byloje rekomenduotina vadovautis ta teisės aiš­ki­nimo ir taikymo taisykle. Tačiau kiekvieną atvejį teismas privalo vertinti individualiai ir sufor­muotu precedentu remtis, tik jei bylos aplinkybės yra tapačios. Iš nuteistosios apelia­ci­niame skunde pa­mi­nėtų nutarčių matyti, jog specialiosios teisės atėmimas buvo taikomas, kai nu­teis­tasis sistemingai pažeidinėjo Kelių eismo saugumo ar trans­porto priemonių eksploatavimo tai­sy­k­les ar jas pažeidė būdamas ap­svai­gęs nuo alkoholio, narkotinių, psi­cho­tro­pinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, todėl šių bylų ratio decidendi skirtingi ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsižvelgti į nu­ro­dytas bylas ir daryti išvadą, jeigu analogišką veiką padarė blaivus asmuo, tai nurodytoji baudžiamojo po­veikio priemonė neturi būti taikoma.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovams D. A. ir V. A. pripažino teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieš­ki­nio dydžio perdavė na­gri­nė­ti civilinio proceso tvarka. Nors pirmasis nukentėjusiųjų civilinis ieš­ki­nys buvo pateiktas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 61), tačiau šioje baudžiamojo proceso sta­di­joje draudikas atsakovu patrauktas nebuvo. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovai pateikė teismui patikslintą ieškinį (t. 2, b. l. 23-30), o po įrodymų tyrimo pradžios civilinių ieškovų atstovė pateikė prašymą su dar kartą patikslintu civiliniu ieškiniu, kuriame ne tik patikslino ieškinio reikalavimus, bet ir papildomai civiliniu at­sa­kovu įtraukė draudimo įmonę - (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 166-173). Pirmosios instancijos teismas nusprendė perduoti ieškinį na­gri­nė­ti civilinio proceso tvarka motyvuodamas, kad civilinių ieškovų pateiktas prašymas papildomai įtraukti ci­vi­li­niu atsakovu (duomenys neskelbtini) ir jam reiškiant atskirus reikalavimus dėl tur­tinės ir netur­ti­nės žalos atlyginimo, nurodo išimtinį atvejį, kai civilinio ieškinio negalima tiksliai ap­s­kaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo, todėl civilinių ieškovų teisė į ieškinio pa­ten­ki­nimą nebus suvaržyta, civilinį ieškinį perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes nuos­pren­džiui įsi­teisėjus civilinis ieškinys nagrinėjamas toliau, pasiūlant šalims pasinaudoti savo pro­ce­si­nė­mis tei­sėmis (pateikti papildomus ieškinio reikalavimus, įtraukti atsakovais kitus asmenis ir t.t.).

BPK 45 str. nustatyta teisėjo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno pareiga išaiškinti pro­ceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. BPK nuostatos įpa­rei­goja prokurorą ir teismą būti aktyviems sprendžiant baudžiamajame procese civilinio ieškinio klau­simus. Materialiai atsakingi asmenys civilinio atsakovo statusą įgyja ta pačia tvarka kaip ir ci­vi­li­nis ieškovas (BPK 111 str. 1 d.). Net ir tuo atveju, kai civilinis ieškovas neišreiškia savo valios dėl ci­vilinio atsakovo įtraukimo į procesą, prokuroras ar teismas privalo priimti sprendimą dėl mate­ria­liai už įtariamojo (kaltinamojo) veiksmus atsakingo asmens įtraukimo į bylą kaip civilinio atsakovo. Todėl galima pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinę klaidą laiku neiš­aiš­ki­nęs civiliniams ieškovams jų teisių ir nepripažinęs draudimo įmonės civiliniu atsakovu. Tačiau ci­vi­li­niai atsakovai turi BPK 110 str. 2 d. nustatytas civilinio atsakovo procesines teises ir į bau­džiamąjį pro­cesą gali būti įtraukiami tik iki įrodymų tyrimo pradžios. Šios procesinės nuostatos užtikrina ieš­ko­vui ir atsakovui galimybę lygiomis teisėmis dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje ti­riant įrodymus. Baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai nustato, kad civilinis ieš­kinys paduo­da­mas ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 str. 1 d.). Todėl tai, kad teismas, neįtraukęs draudimo įmonės civilinio atsakovu byloje iki įrodymų tyrimo pradžios, teisiamajame po­sėdyje priimdamas patikslintą civilinių ieškovų ieškinį, baudžiamosios bylos nagrinėjimo neati­dėjo ir nusprendė pripažinti jiems teisę į ieškinio patenkinimą klausimą dėl ieškinio dydžio per­duo­dant na­gri­nė­ti civilinio proceso tvarka, nelaikytina nukentėjusiųjų – civilinių ieškovų teisių pa­žei­di­mu, kaip teigiama jų apeliaciniame skunde, nes savo teises jie galės įgyvendinti nagrinėjant ieškinį civilinio proceso tvarka, kuris pradedamas teismo iniciatyva įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Prie­šingu at­ve­ju būtų pažeistas BPK 2 str. ir 44 str. 5 d. įtvirtintas bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką principas.

Pažymėtina ir tai, kad teismas taip pat vi­siškai pagrįstai nesprendė ir dėl nukentėjusiųjų tu­rė­tų atstovavimo išlaidų atlyginimo, nes nukentėjusiųjų prašymas ir visi įro­dymai apie patirtas by­li­nė­jimosi išlaidas teismui buvo pateikti kartu su civiliniu ieškiniu. Nusprendęs toliau ieškinį na­gri­nėti civilinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo ir ieškinio reika­la­vi­mo pri­teisti nu­ken­tėjusiųjų ir civilinių ieškovų patirtas bylinėjimosi teisme išlaidas.

Kadangi teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu pirmos instancijos teismo sprendimą perduoti nukentėjusiųjų D. ir V. A. ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka, todėl nesvarsto ape­lia­cinio skundo argumento dėl jų atstovės įgaliojimų apimties (teikti civilinio ieškinio patikslinimus, papildomus prašymus ir reikalavimus).

Tačiau teisėjų kolegija iš dalies sutinka su D. ir V. A. apeliacinio skundo argu­men­tu, kad teismas, pri­imdamas nuosprendį, neteisingai išsprendė 2012-04-02 teismo nutartimi nu­teistajai paskirto laikino nuosavybės teisių apribojimo civilinio ieškinio užtikrinimui klausimą ir nepa­grįstai nusprendė nuo­savybės teisių laikiną apribojimą taikyti iki nuos­prendžio įvykdymo. Iš teismo nutarties turinio (t. 2, b. l. 118-119) matyti, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo taikytas civilinio ieškinio, o ne nuosprendžiu paskirtos bausmės įvykdymo užtikrinimui. Nu­ken­tė­jusieji apeliaciniu skundu prašo laikiną nuosavybės teisių apribojimą civilinio ieškinio užtikri­ni­mui taikyti iki bus at­ly­ginta nu­kentėjusiesiems priteista žala. Teismui pripažinus ieškovams teisę į ieš­ki­nio patenkinimą ir civilinį ieškinį perdavus nagrinėti civilinio proceso tvarka pagal BPK 115 str. 2 d., visi su civiliniu ieškiniu susiję klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio pro­ceso ko­dek­so (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Pagal BPK 151 str. R. P. pritaikytas laikinas nuo­sa­vybės teisių apribojimas – jai priklausančių žemės sklypų areštas, atitinka CPK 145 str. 1 d. 1 p. nu­matytą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo nekilnojamojo daikto areštą. Kadangi nuos­pren­džiu civilinio ieš­kinio klausimas liko neišspręstas, aplinkybės, dėl kurių žemės sklypų areštas buvo pritaikytas, nepasikeitė, panaikinus šią priemonę teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.), todėl teismo 2012-04-02 nutartimi pritaikytas žemės sklypų areštas ieš­kinio užti­kri­ni­mui palik­ti­nas iki civilinis ieškinys bus išnagrinėtas iš esmės.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išva­das dėl nuteistosios kaltės, baus­mės rūšies, jos dy­džio ir civilinio ieškinio sprendimo tolesnės eigos pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas moty­vavo. Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teisminio tyrimo ir jos teisminio na­gri­nė­ji­mo me­tu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garan­tuotos nu­teistosios ir nukentėjusiųjų – civilinių ieškovų teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Tačiau apylinkės teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio už­ti­krinimo priemonės tai­ky­mo klausimą. Todėl nuteistosios R. P. apeliacinis skundas atme­tamas, o nuken­tėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. A. ir V. A. apeliacinis skun­das tenkinamas iš dalies, Varėnos rajono apy­lin­kės teismo 2013 m. vasario 20 d. nuosprendis kei­čia­mas dalyje dėl civilinio ieškinio užtikrinimo priemonės tai­ky­mo (BPK 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios R. P. apeliacinį skundą atmesti, nuken­tėjusiųjų ir civilinių ieš­ko­vų D. A. ir V. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta teismo 2012-04-02 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-445/2012 (Nr. 1-3-445/2013) nuosavybės teisių laikiną apribojimą civilinio ieškinio užtikrinimui – areštuoti R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), turtą, reikalau­jamos priteisti sumos – 43523,65 Lt ribose, kurį sudaro: 0,15 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 300/1108 dalis 11,0800 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 0,27 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), taikyti iki bus įvyk­dy­tas priimtas nuosprendis ir šia teismo nutartimi paskirtą nuosavybės teisių laikiną ap­ri­boji­mą ci­vi­li­nio ieškinio užti­krinimui taikyti iki nuken­tėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. A. ir V. A. civilinis ieškinys bus išnagrinėtas iš esmės.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.