Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. V., skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „J. I.“, UAB „Credit Service“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstolis Aleksandras Selezniovas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas, 2022 m. spalio 10 d. antstoliui Aleksandrui Selezniovui pateikė skundą, kuriuo prašė grąžinti 2022 m. rugsėjo 26 d. nurašytas pinigines lėšas. Skolininkas nurodo, kad į banko sąskaitą gautos ir vėliau antstolio patvarkymu nurašytos lėšos yra gautos iš Sodros kaip nedarbingumo išmoka bei antstolis pritaikė LR Civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 739 str., kuris yra taikomas trečiųjų asmenų gautų lėšų nurašymui. Pareiškėjas teigia, kad 2022 m. rugsėjo 26 d. nuskaityta pinigų suma buvo iš nedarbingumo išmokos. Prašo išnagrinėti skundą ir jai lėšos negražinamos pateikti CPK straipsnį, kuriame būtų rašoma, jog gautų pinigų į banko sąskaitą eiliškumas nesvarbus.

Antstolis Aleksandras Selezniovas 2022 m. rugsėjo 17 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalis). Patvarkyme nurodė, kad pareiškėjas per 2022 m. rugsėjo mėn. visiškai išnaudojo visą leistiną/nustatytą tą mėnesį laisvai disponuojamą sumą, todėl išieškojimas pagrįstai buvo nukreiptas į jo sąskaitoje likusių lėšų sumą. Prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir už piktnaudžiavimą procesu skirti pareiškėjui baudą.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo klausimą dėl skundo pagrįstumo palieka spręsti teismo nuožiūra, institucijos atstovui nedalyvaujant.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0010/17/04919, Nr. 0010/18/00816, Nr. 0010/18/01579, Nr. 0010/22/00731 dėl skolų išieškojimo iš skolininko M. V. išieškotojų UAB „J. I.”, UAB „Credit service“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

2022 m. gegužės 11 d. skolininkas antstoliui pateikė prašymą padidinti laisvai disponuojamą lėšų sumą, kadangi skola dengiama skolininko darbovietei atliekant atskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio. 2022 m. gegužės 12 d. nurodymu, vadovaudamasis CPK 689 straipsnio 1 dalimi, antstolis patvarkė priverstinai nurašyti nuo skolininko sąskaitos 2 354,17 Eur lėšų sumą, taip pat nustatyta per kalendorinį mėnesį nenurašoma/laisvai disponuojama 483,23 Eur lėšų suma.

2022 m. birželio 14 d. skolininkas antstoliui pateikė prašymą padidinti laisvai disponuojamą lėšų sumą. 2022 m. birželio 15 d. taip pat pateikė prašymą grąžinti į skolininko sąskaitą pervestas papildomas sumas, taip pat pateiktas skolininko banko sąskaitos išrašas aktualiu laikotarpiu. Tęsiant vykdymo veiksmus, antstolis 2022 m. birželio 16 d., 2022 m. liepos 5 d., 2022 m. liepos 14 d., 2022 m. liepos 27 d., 2022 m. rugpjūčio 16 d. surašė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymus ir paskirstė lėšas išieškotojams.

2022 m. spalio 3 d. pareiškėjas elektroniniu paštu kreipėsi į antstolį Aleksandrą Selezniovą su prašymu grąžinti 2022 m. rugsėjo 26 d. iš jo nurodytos banko sąskaitos nurašytas lėšas, kadangi jos buvo gautos iš Sodros kaip nedarbingumo išmoka. Pateikė savo banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.

2022 m. spalio 4 d. antstolis elektroniniu paštu pareiškėjui pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog prašymas dėl reikalaujamos grąžinti sumos netenkinamas, kadangi skolininkas 2022 m. rugsėjo mėn. turėjo galimybę laisvai disponuoti tiek darbo užmokesčiu, tiek socialinėmis išmokomis, neviršydamas nustatytos laisvai disponuojamos sumos. Taip pat antstolis nurodė, kad šiai dienai skolininko banko sąskaitai nustatyta laisvai disponuojama 609,80 Eur suma. Paaiškino, kad piniginės lėšos gautos iš trečiųjų asmenų nepatenka į grąžintinų lėšų taikymo apimtį pagal CPK 739 straipsnį bei neišieškoma suma tokioms lėšoms nenustatoma.

Dėl skundo

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas konkretaus antstolio patvarkymo neskundžia, reiškia prašymą grąžinti nuo jo sąskaitos nurašytas lėšas, nes, jo nuomone, į Sodros išmoką išieškojimas negalėjo būti nukreiptas. Antstolio nuomone, skolininkui pasinaudojus nustatyta laisvai disponuojama lėšų suma, išieškojimas pagrįstai buvo nukreiptas į skolininko sąskaitoje likusias lėšas, todėl nėra pagrindo jas skolininkui grąžinti.

CPK 689 straipsnyje įtvirtintas piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose, išieškojimas elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – PLAIS) CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka pagal antstolio nurodymą priverstinai nurašyti lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas pateikęs antstolis, pareigūnas ar institucija, nustatę, kad gauta pinigų suma yra didesnė, negu reikia reikalavimams patenkinti, arba kad gautos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo privalo pinigines lėšas, viršijančias reikalavimus, grąžinti skolininkui (CPK 689 straipsnio 7 dalis). CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kredito įstaigai, kurioje yra skolininko banko sąskaita (AB „Swedbank“), antstolis Aleksandras Selezniovas yra pateikęs nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS (CPK 689 straipsnis), todėl kredito įstaiga, nustačiusi, kad skolininkas turi lėšų, pagristai jas paskirstė ir pervedė visiems nurodymus pateikusiems antstoliams (CPK 689 straipsnio 6 dalis). Asmuo, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita, yra joje esančių piniginių lėšų savininkas ir antstolis gali nukreipti išieškojimą į šias pinigines lėšas. Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje skolininko sąskaitos yra areštuotos antstolio nurodymu, todėl tiek tretiesiems asmenims, tiek kitiems mokėtojams, pvz. Sodrai, pervedus pinigines lėšas į skolininko sąskaitą, nepriklausomai nuo gautų lėšų šaltinio, antstolis turėjo teisinį pagrindą nukreipti išieškojimą į lėšas, viršijančias nustatytą laisvai disponuojamą sumą einamąjį mėnesį. Pažymėtina ir tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, lėšų, pervestų į skolininko sąskaitas, pervedimo teisėtumo, kilmės, pagrindų ar pagrįstumo klausimų nenagrinėja.

Iš skolininkui priklausančios AB „Swedbank“ sąskaitos išrašo nustatyta, kad jam 2022 m. rugsėjo 23 d. VSDFV pervedė 366,85 Eur Sodros išmoką, kuri 2022 m. rugsėjo 26 d. paskirstyta ir įskaityta į antstolio Aleksandro Selezniovo 50,88 Eur depozitinę sąskaitą. Taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjo sąskaitos debeto apyvarta buvo 759,58 Eur.

Teismas susipažinę su pateiktu sąskaitos išrašu, sprendžiant nurašytų piniginių lėšų klausimą, nustatė, jog 2022 m. rugsėjo mėn. pareiškėjas turėjo galimybę disponuoti tiek darbo užmokesčiu, tiek socialinėmis išmokomis, tačiau į banko sąskaitą papildomai gavo piniginių lėšų iš trečiųjų fizinių asmenų t. y. 108 Eur, šias lėšas pareiškėjas panaudojo kaip laisvai disponuojamas, taip išnaudodamas banko sąskaitoje esantį neišieškomos sumos dydį. Iš byloje pateikto Swedbank banko išrašo gautos piniginės lėšos iš trečiųjų fizinių asmenų:

2022 m. rugsėjo 1 d. R. K. su nurodymu „Papildymas“ 8 Eur;

2022 m. rugsėjo 2 d. R. V. su nurodymu „Pinigų pervedimas“ 20 Eur;

2022 m. rugsėjo 4 d. R. V. su nurodymu „Pinigų pervedimas“ 30 Eur;

2022 m. rugsėjo 12 d. A. N. su nurodymu „Su meile narmalas“ 20 Eur;

2022 m. rugsėjo 15 d. R. V. su nurodymu „Pinigų pervedimas“ 30 Eur;

Šios bylos ir vykdomųjų bylų duomenimis, pareiškėjas neinformavo antstolio per 14 dienų terminą apie lėšas, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas. CPK nedraudžia išieškoti iš lėšų, gautų iš trečiųjų asmenų. Šios gautos piniginės lėšos gali būti skolos grąžinimas, pajamos iš veiklos ir t.t. Teismas pažymi, jog informacija iš kur yra skolininko gaunamos lėšos antstoliui yra neprieinama nei PLAIS sistemoje, nei depozitinės sąskaitos išraše, t. y. antstolis neturi galimybės matyti pareiškėjo detalizuotos banko sąskaitos išrašo, kuriame būtų matomos piniginių lėšų įplaukos ir mokėjimai.

Sisteminė nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad net ir tuo atveju, jeigu antstolis areštavo ir (ar) nurašė lėšas, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, tačiau skolininkas nepasinaudojo teise pateikti antstoliui dokumentus, patvirtinančius, kad į šias lėšas negalima nukreipti išieškojimo, šios lėšos turi būti išmokamos išieškotojui. Antstoliui nėra palikta kitokio elgesio diskrecijos. Kadangi tokios lėšos nurodytu atveju (skolininkui nepateikus antstoliui dokumentų, patvirtinančių, kad į jas negalima nukreipti išieškojimo) turi būti išmokėtos išieškotojui, tai tokių antstolio veiksmų (šių lėšų išmokėjimo išieškotojui) negalima pripažinti neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-37-856/2022).

Teismas pažymi, kad pareiškėjas į jo sąskaitą iš trečiųjų asmenų pervestas lėšas jis jau buvo panaudojęs iki iš Sodros pervestų lėšų nurašymo, savaime nėra pagrindas antstoliui nurašytas lėšas grąžinti pareiškėjui, kadangi einamąjį mėnesį lėšų patekimo į sąskaitą eiliškumas neturi įtakos lėšų panaudojimo apimčiai. Kaip minėta, pareiškėjui pasinaudojus visa nustatyta laisvai disponuojama suma, į likusią lėšų sumą skolininko banko sąskaitoje pagrįstai nukreiptas išieškojimas. Šiuo atveju nepateikta jokių įrodymų, kad skolininko sąskaitoje buvo lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo (CPK 668 straipsnio 1 dalis, 738–739 straipsniai).

Taigi skolininkui per nustatytą terminą neinformavus antstolio apie piniginių lėšų kilmę, pats antstolis neturi galimybės identifikuoti gaunamų pinginių lėšų kilmės, todėl atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad antstolis, išskaičiuodamas skolininko nurodytas sumas, nepažeidė teisės normų ir neatliko neteisėtų veiksmų.

Pažymėtina, kad antstolio patvarkymų, raginimų, kitų dokumentų siuntimo skolininkui tikslas, be skolininko tinkamo informavimo, taip pat yra aktyvus skolininko dalyvavimas vykdymo procese. Antstolio galimybės sužinoti skolininko turimo turto, lėšų kilmę vykdymo procese, skolininkui nebendradarbiaujant, yra ribotos. Būtent skolininkas, siekdamas kuo greitesnio vykdymo proceso pabaigos, yra (turi būti) suinteresuotas atitinkamų duomenų antstoliui atskleidimu ir dokumentų pateikimu, ypač tais atvejais, kai iš atitinkamo turto, lėšų nėra galimas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28- 378/2021).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas nenustatė, kad antstolis būtų viršijęs jam įstatymų suteiktus įgaliojimus. Antstolio atlikti vykdymo veiksmai, priimti procesiniai sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, išieškojimą antstolis vykdė nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo M. V. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0010/17/04919, Nr. 0010/18/00816, Nr. 0010/18/01579, Nr. 0010/22/00731 grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.