Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovui AB „Lesto“ dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys A. M., Utenos 1-ojo notarų biuro notarė D. M., BUAB „Bitilis“ bankroto administratorius UAB „Projektų valdymo biuras“, UAB „Audata“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškinio reikalavimai buvo atmesti nemotyvuotai ir nepagrįstai. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovei vekselio sudarymas buvo pateiktas kaip imperatyvus reikalavimas, ieškovės laisva valia buvo apribota. Vekselio pasirašyti ieškovė nesiekė. Bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas ir kai kurie tretieji asmenys veikė ieškovės nenaudai. Visų šalių sudarytų sandorių sistema buvo finansinė apgaulė, išimtinai naudinga tik atsakovui bei trečiajam asmeniui UAB „Audata“. Vekselis buvo pasirašytas dėl suklydimo. Pirmosios inatncijos teismas netyrė šalių valios susiformavimo, nevertino tarp šalių susiklosčiusių santykių, neatsižvelgė į šalių elgesį pagal patirtį, išsilavinimą bei kitas aplinkybes. Vekselis buvo išduotas siekiant sumokėti skolą , susidariusią neatsiskaičius už suvartotą elektros energiją. Akivaizdu, jog vekselis tiesiogiai susijęs su sandoriais bei sutartiniais santykiais. Pasirašytas dokumentas neatitinka vekselio prievolės abstraktumo kriterijaus, buvo nukrypta nuo vekselio esmės. Vekselyje neteisingai nurodyta valiuta, kadangi tik „LTL“ yra pripažįstamas kaip oficialus Lietuvos valiutos simbolis. Vekselis akivaizdžiai turi tiek formos, tiek valios trūkumų, todėl pripažintinas negaliojančiu. Vekselis buvo pasirašytas vien ieškovės, nesant tam jos sutuoktinio sutikimo. Sutuoktinis apie vekselio išdavimą nežinojo, nors jis tiesiogiai susiję su šeimos turtu, finansiniais įsipareigojimais. Tai patvirtina vekselio turėtojo bei trečiųjų asmenų tyčinį veikimą skolininkės nenaudai, o pirmosios inatncijos teismas tokių faktinių aplinkybių nevertino. Pirmosios inatncijos teismas nevertino, ar byloje dalyvaujantys asmenys atliko tyčinius, nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovė buvo suklaidinta ir paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kurio norėjo. Šiuo tikslu teismas turėjo ištirti šalių elgesį bei šalių susitarimus, pažadus, laiškus, verslo planus, rizikos pasidalinimą. Ieškovė prašo priimti papildomus įrodymus (UAB „Audata“ raštą), turinčius ypatingą reikšmę bylos išsprendimui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo argumentai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamojoje byloje sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta, o apeliacijos dalyką sudaro apeliantės skundo teiginiai, susiję su jos prievolės atsakovui pagal vekselį atsiradimo aplinkybėmis, su šio vertybinio dokumento turiniu, kas, apeliantės nuomone, sąlygoja šio vekselio negaliojimą. Dėl tokių argumentų apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Nustatyta, kad apeliantė inicijavo šį ginčą antstoliui pradėjus vykdymo procedūras (b.l. 13-15) pagal 2010-04-20 jos pasirašytą paprastąjį vekselį (b.l. 8), kuriuo apeliantė įsipareigojo iki 2010-06-30 tiesiogiai AB Rytų skirstomųjų tinklų (dabartinis pavadinsimas – AB „Lesto“) klientų aptarnavimo skyriuje, arba Lietuvos pašte, banko skyriuje, „Perlo“ terminale, Lietuvos spaudos kioske, Ignalinos būtų ūkyje, Ignalinos kredito unijoje sumokėti atsakovui 12 361,16 Lt. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, liudijančius vekselio atsiradimo priežastis ir jos valios šį dokumentą pasirašyti susiformavimą, neatsižvelgė į dokumentą, kurį ji prašo prijungti prie bylos kaip itin svarbų - 2010-07-12 atsakovo pranešimą, adresuotą „UAB „Audata“ (b.l. 133). Pažymėtina, kad toks dokumentas jau yra byloje (b.l. 16), todėl jo prijungimo klausimas iš naujo nesvarstytinas. Tačiau nei šis dokumentas, surašytas vėlesne data, nei buvo pasirašytas pats vekselis, nei kiti byloje esantys duomenys ir juos patvirtinantys įrodymai, kitokio apeliantės valios išraiškos vertinimo (įsipareigojant atsakovui vekseliu), nei tą padarė pirmosios instancijos teismas, nesuponuoja. Šie apeliacinio skundo argumentai pripažinti nepagrįstais.

Vekselis, kaip vertybinis popierius, tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui; paprastuoju vekseliu jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.101 str. 6 d., 1.105 str. 4 d., Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d. ir 4 d.). Vekselis yra priskiriamas prie materialių vertybinių popierių, vekselio davėjo bei turėtojo valia yra išreikšta rašytine forma, todėl būtent pagal vekselio turinį spręstinas šalių bei iš vekselio kylančių šalims prievolių klausimas. Vekselio atsiradimo pagrindas yra vekselio išrašymas – vienašalis sandoris. Išrašydamas vekselį, jo davėjas sukuria atitinkamas teises ir pareigas sau ir kitiems asmenims (vekselio gavėjui). Vekselį išrašius, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius. Vekseliu patvirtintos prievolės specifika – jos abstraktumas ir viešas patikimumas – suteikia kreditoriui papildomą garantiją, kad skola bus grąžinta. Be to, vekseliu gali būti įformintas bet koks įstatymo nedraudžiamas teisinis santykis (įsipareigojimas) (CK 6.2 str.). Įstatymų leidėjas pateikia tam tikrus pavyzdinius kriterijus, kuriais remiantis galima aiškinti (nustatyti) teisiniame santykyje dalyvaujančių asmenų išoriškai išreikštą valią. Antai CK 6.193 str. nustato, kad visos sutartys (susitarimai, vienašaliai ar daugiašaliai sandoriai) turi būti aiškinami sąžiningai, pirmiausiai išnagrinėjant tikruosius juos sudariusių asmenų ketinimus, kartu atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą, į jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, į šalių elgesį po sutarties sudarymo. Nagrinėjamojoje byloje abi šalys vienodai įvardija motyvus, kurie įtakojo ginčo vekselio pasirašymą –12 361,16 Lt dydžio įsiskolinimo už tiektą elektros energiją objektui – poilsiavietei, esančiai (duomenys neskelbtini), kuriame patalpas ketino išsinuomoti apeliantės vadovaujama bendrovė UAB „Bitilis“ (b.l. 9-12), susidarymas, gręsiantis elektros energijos nutraukimu minėtam objektui. Taip pat nėra jų ginčo ir dėl to, kad būsimo nuomininko (nuomos sutartis sudaryta tik 2010-06-01) administracijos vadovė, apeliantė B. M., dar 2010-04-20 vekseliu asmeniškai įsipareigojo buvusią IĮ „Atsipūsk“ skolą sumokėti iki 2010 m. birželio paskutinės dienos. Toks įsipareigojimas, įformintas vekseliu ir sukūręs naują prievolę – apeliantės įsipareigojimą atsakovui, pašalino jos vadovautai UAB „Bitilis“ (šiuo metu bankrutuojančiai bendrovei, b.l. 99-100), kliūtis vykdyti (tęsti) šioje kaimo turizmo sodyboje, priklausančioje bankrutuojančiai įmonei IĮ „Atsipūsk“, ūkinę veiklą (verstis poilsio verslo organizavimu) laikotarpiu nuo 2010-06-01 iki 2010-09-01. Apeliantė teismo posėdyje pripažino, kad yra IĮ „Atsipūsk“ mirusio savininko sesuo, sodyboje tebegyveno jos brolio vaikai, kuriems ji ir siekė padėti bei išlaikyti sodybą (b.l. 111). Taigi jos interesas, nepaisant pakankamai ženklaus buvusio įsiskolinimo paslaugos teikėjui, išspręsti ankstesnės skolos gražinimo klausimą, tokiu būdu užsitikrinant teisę ir toliau nekliudomai verstis verslu kaimo turizmo sodyboje, priklausiusioje su ja artimos giminystės ryšiais susijusiems asmenims, yra akivaizdus. Skundo motyvai, kad apeliantei nebuvo kito pasirinkimo, norint tęsti veiklą tame objekte, kaip tik pasirašyti vekselį, kad ir vekselį pasirašiusi ji tikėjosi skolos atsakovui padengimo iš jos mokamo nuomos mokesčio bankroto bylos administratoriui UAB „Audata“, kad vekselio pasirašymas buvo jai nenaudingas, kad ji nesuvokė vekselio reikšmės ir jo pasirašymo padarinių, nėra teisiškai aktualūs sprendžiant dėl vekselio galiojimo ar negaliojimo. Apeliantė, būdama verslininke, negali pateisinti savo veiksmų nežinojimu ar tikėjimusi kitokios skolos grąžinimo baigties, juolab, pati aktyviais veiksmais siekė vystyti verslą ir išlaikyti sodybą, o tai yra neabejotinas naudos siekimas.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad įsipareigojimas už kitą asmenį grąžinti skolą įstatymui neprieštarauja, priešingai, pagal CK 6.115 str. trečiasis asmuo gali pagal sutartį su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises be jokių išlygų ar naudos sau. Konstatuotina, kad pagal vekselį susiklostė nauja savarankiška naujo skolininko (apeliantės) prievolė, nes pirmoji prievolė baigėsi, o vietoje jos atsirado nauja abstrakti prievolė, besiskirianti nuo ankstesniosios teisine prigimtimi, t.y. iš esmės įvyko novacija (CK 6.141 str. 1 d.). Tai, kad pradinis skolininkas yra atleistas nuo prievolės vykdymo, patvirtina ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama IĮ „Atsipūsk“ bankroto byla Nr. B2-3347-450/2012. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovo AB „Lesto“ nėra patvirtintame kreditorių sąraše, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2011-11-25 nutartimi buvo patvirtintas apeliantės kreditorinis reikalavimas skolininkui IĮ „Atsipūsk“ 103 584 Lt sumai. Tokių faktinių aplinkybių kontekste nėra teisinių prielaidų išvadai, kad apeliantės valia, pasirašant ginčo vekselį bei prisiimant įsipareigojimą už brolio įmonę sumokėti skolą, susiformavo ydingai ar buvo įtakota kurių nors neleistinų atsakovo veiksmų (elgesio), apie jos buvusį suklydimą ar suklaidinimą.

Akivaizdžiai nepagrįsti yra apeliantės skundo argumentai, susiję su netinkamai įvertintu vekselio, kaip vertybinio popieriaus, turiniu. ĮPVĮ 3, 4, 77-78 straipsniai nustato formalius reikalavimus – būtinus vekselių rekvizitus ir jų nebuvimo pasekmes – dokumentas, kuriame nėra būtinų rekvizitų, net neturi vekselio galios. Abstraktumas reiškia, kad prievolė pagal vekselį nepriklauso nuo jos atsiradimo pagrindo (tam tikro sandorio) ir yra be išlygų. Šie reikalavimai vekseliui lemia, kad vekselio įgijėjui siekiant įsitikinti vekselio galiojimu, pakanka patikrinti įstatyme nurodytus jo rekvizitus. Nagrinėjamos bylos atveju visus reikiamus (privalomus) rekvizitus ginčijamas dokumentas turi, kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo nuomonei ir sprendimo motyvų nekartoja.

Taip pat teisėjų kolegija nesutinka ir apeliacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėjęs teismas nepasisakė dėl CK 1.92 str. numatyto vekselio negaliojimo pagrindo – sutuoktinio sutikimo jam pasirašyti nebuvimo. Apeliantė netinkamai interpretuoja šios teisės normos turinį. Viena vertus, šios teisės normos pagrindu reikalavimus galėtų reikšti tik atstovaujamasis, o ne atstovas, taigi vien dėl to apeliantės argumentai nėra priimtini domėn. Kita vertus, teismas pasisakė, kad įsakmaus pagal įstatymą rašytinio sutikimo nereikėjo ir tokiu atveju galioja sutikimo davimo prezumpcija (CK 3.92 str. 3 d.). Ši prezumpcija, įstatymo leidėjo valia taikytina būtent kreditoriaus interesais (kreditoriaus naudai), šioje byloje nebuvo paneigta. Apeliantė netinkamai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi c.b. 2A-647/2009, kurioje nustatytos visiškai kitokios faktinės aplinkybės ir ji neturi precedento galios nagrinėjamai bylai spręsti. Minėta civilinė byla buvo nagrinėta skolininko sutuoktinio ir jo kreditoriaus nesąžiningumo aspektu, vienašaliu sandoriu siekiant tyčia padidinti skolas ir išvengti turto padalinimo, o vekselis pripažintas negaliojančiu ne dėl sutuoktinio sutikimo jam išduoti nebuvimo, o dėl kitos priežasties – nuginčijus jo išdavimą lėmusius sandorius ir pripažinus vekselio davėjo bei jo gavėjo nesąžiningumą.

Apibendrindama motyvus teisįjų kolegija pripažįsta, kad aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą ir ginčą išspręsti taip, kaip to siekia apekiantė.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b.l. 158), todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.