Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), 1 kurse, anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2017-09-20 apie 12.05 val. Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 44 punktų reikalavimus staiga išbėgo į V. Krėvės pr. ties pastatu (duomenys neskelbtini) esančią pėsčiųjų perėją, prieš pat pirma eismo juosta jam iš kairės pusės važiavusį troleibusą Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą O. Z., dėl ko troleibusui staigiai stabdant, kad išvengti jo partrenkimo, troleibuso salone nukrito ir susižalojo keleivė V. M. I., kuriai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis D. B. kaltu dėl pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad duodamas pirminius parodymus policijoje prisipažino padaręs nusikaltimą, nes jam taip sakė policijos pareigūnai, sakė, kad jis kaltas. Tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltės neįžvelgia, manė, kad troleibuso vairuotojas jį mato ir sustabdys transporto priemonę, todėl ėjo per perėją. Prieš eidamas per perėją pažiūrėjo į abi puses ir žengė į perėja būdamas tikras, kad troleibusas sustos. Negalėjo numatyti, kad troleibuse kažkas iš keleivių nesilaikys ir bus sužalotų žmonių. Mano, kad dėl keleivės sužalojimo kaltas troleibuso vairuotojas, o ne jis, todėl ši byla turėtų būti nutraukta ir priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Nukentėjusioji V. M. I. paaiškino, kad važiavo troleibusu namo. Jai reikėjo išlipti sustojime, todėl ji atsistojo ir pasiruošė išlipti. Tuo metu troleibusas staigiai stabdė, ji neišsilaikė ir nugriuvo. Griuvimo metu buvo sulaužytas dubuo ir abu gaktikauliai. Jeigu teismas nustatytų, kad kaltinamasis kaltas, tada prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, nurodytą ieškinyje.

Liudytojas O. Z. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad važiavo „8“ maršrutu nuo Krėvės pr. iki Kovo 11-osios sustojimo. Neskubėdamas važiavo iki kito sustojimo apie 30 km/h greičiu. Ir netikėtai pėsčiųjų perėjoje į jį atsitrenkė vaikinukas. Dar bandė sukti į kairę, tačiau susidūrimo neišvengė. Po įvykio priėjo prie kaltinamojo, paklausė ar viskas gerai, ar nereikia greitosios, kaltinamajam atsakius, kad viskas gerai, nieko nenutiko, sėdo į troleibusą ir važiavo toliau, o kaltinamasis nuėjo. Tik pradėjus važiuoti priėjo keleivė ir pasakė, kad kitai keleivei blogai, ji susižalojo, tada sustojo ir laukė medikų. Nurodė, kad būtų spėjęs sustabdyti, jeigu nebūtų buvę slidu, kadangi lijo lietus ir kelio danga buvo šlapia. Tiksliai neatsimena ar kaltinamasis jį matė, manė, kad jis neis per perėją, o palauks kol troleibusas pravažiuos. Mano, kad buvo eismo įvykis (t. 1, b.l. 169-171).

kelių eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2017-09-20 (duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 5-9).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3259/2017 (02) nurodyta, kad V. M. I. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1t., b.l. 11).

Kaip liudytoja apklausta nukentėjusioji V. M. I. parodė, kad 2017-09-20 apie 11.50 val. įlipo į 8 maršruto autobusą sustojimo stotelėje, esančioje Draugystės g. priešais PC „Senukai“. Jai reikėjo važiuoti namo, turėjo išlipti V. Krėvės pr. netoli žiedinės sankryžos su Kovo 11- osios g. autobusų stotelėje. Autobusui važiuojant V. Krėvės pr. pravažiavus PC „Pasimatymą“ ji atsistojo ir nuėjo prie durų, kadangi turėjo netrukus išlipti. Atsistojo prie vidurinių išlipimo durų ir laikėsi už turėklų abejomis rankomis. Rankinė dar buvo padėta ant sėdynės. Autobusui važiuojant antra eismo juosta staiga pajuto, kad jis pradėjo labai stipriai ir intensyviai stabdyti, ko pasekoje ji neišsilaikė ir nukrito. Stabdė labai stipriai, todėl neišlaikė pusiausvyros nors laikėsi abejomis rankomis. Autobusui sustojus girdėjo, kad vairuotojas klausė kažkokio jaunuolio ar jam iškviesti greitąja, tačiau jaunuolis atsisakė. Suprato, kad vairuotojas autobusu kliudė jaunuolį. V. M. I. kiti keleiviai padėjo atsistoti, ji jautėsi blogai, jautė stiprų skausmą dubens srityje. Vairuotojui grįžus į autobusą, jis sėdo prie vairo ir pradėjo važiuoti, todėl ji paprašė kitų keleivių, kad iškviestų greitąją ir pasakytų vairuotojui, kad sustotų, kadangi blogai jautėsi. Atvykus greitajai ji buvo apžiūrėta ir pristatyta į gydymo įstaigą kur konstatavo gaktikaulio lūžį. Eismo įvykio metu buvo su gipsu ant dešinės rankos. Per visą gydymosi laikotarpį jaunuolis su V. M. I. nesusisiekė, nebuvo atvykęs aplankyti. Patirta žala jai dar nėra atlyginta, todėl turi pretenzijų jaunuoliui, išbėgusiam į gatvę, ir planuoja reikšti civilinį ieškinį teisminio nagrinėjimo metu. Pačio eismo įvykio nematė, aplinkybių nežino (1t., b. l. 46-47).

Kaip specialusis liudytojas apklaustas O. Z. parodė, kad 2017-09-20 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju nuo 05.00 val. iki 14.00 val. Vairavo (duomenys neskelbtini) maršruto troleibusą Skoda 14TR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) garažo Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 12.00 val. važiavo V. Krėvės pr. kryptimi nuo Partizanų pr. link Birželio 23- iosios g. Jam bevažiuojant ties PC „Pasimatymas“ šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje užsidegė raudonas šviesoforo signalas, todėl sustojo prie jo ir buvo pirmas eilėje. Sustojo pirmoje eismo juostoje. Pamena, kad tuo metu buvo nemažai keleivių, kadangi stotelėje prieš minėtą sankryžą įlipo nemažai keleivių. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pradėjo važiuoti, įsibėgėjo iki 30 km/h greičio. Bevažiuojant V. Krėvės pr. ir pavažiavus apie kelis šimtus metrų iki sekančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, matė, kad prie jos nėra pėsčiųjų, todėl šiek tiek sulėtino greitį ir važiavo toliau. Likus iki pėsčiųjų perėjos vos 2-3 metrai, staiga jam iš dešinės pusės iš daugiabučių kiemų ant šaligatvio ir prie pat gatvės atbėgo jaunuolis, jis pažiūrėjo į O. Z. pusę. Tuo pat metu troleibuso vairuotojas pagalvojo, kad jaunuolis jį mato ir tikrai neis, nes nebūtų buvę galimybės laiku sustabdyti troleibuso. Ir tik tai pagalvojus minėtas jaunuolis vėl pradėjo bėgti į gatvę. Jaunuolis net pilnai nebuvo sustojęs. Troleibusas važiavo pirma eismo juosta ir tik jaunuoliui įbėgus į gatvę O. Z. suko vairą į kairę pusę, tačiau jį vis tiek kliudė. Viskas įvyko labai staiga. Iš karto staigiai stabdė ir troleibusas sustojo už perėjos įstrižai pirmos eismo juostos. Išsigandęs, kad kliudė žmogų, iš karto sustojo ir išlipo iš troleibuso, nuėjo iki to jaunuolio. Jis atsistojo ir pradėjo vaikščioti. Vairuotojas pasakė, kad iškvies pagalbą, tačiau pėsčiasis atsisakė pagalbos, dar šiek tiek su juo pakalbėjus jis pasakė, kad jam nieko neatsitiko ir nuėjo toliau į kitą gatvės pusę. Kadangi jis atsisakė pagalbos, o troleibusas apgadintas nebuvo, nežinojo, kad reikia iškviesti policiją, todėl ilgai neužtruko ir įsėdo į troleibusą važiuoti toliau. Tik jam pajudėjus, prie jo priėjo keleivė ir pasakė, kad vienai iš keleivių reikia pagalbos, kadangi tuo metu, kada staigiai stabdė, troleibuso salone nukrito minėta moteris ir susižalojo. Pavažiavęs keliasdešimt metrų iš karto sustojo ir iškvietė policiją bei medicinos pagalbą, kuriai atvykus moteris buvo išvežta į gydymo įstaigą. Minėta moteris sėdėjo ant keleivio sėdynės, nes atsiminė, kad ji įlipo prieš tai buvusioje stotelėje. Atvykus pareigūnams jie subraižė eismo įvykio schemą ir vairuotojas vyko kartu su jais paaiškinimo surašymui. Mano, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad pėsčiasis įbėgo į kelio važiuojamąją dalį iš kiemų ir jo tiesiog nepamatė, kadangi už šaligatvio į kiemų pusę stovėjo priparkuoti automobiliai, kurie užstojo vaizdą, todėl jo negalėjo pamatyti. Pamatė tik tada, kuomet jam liko vos keli metrai iki važiuojamosios dalies (1t., b. l. 39-40).

Įtariamajam D. B. pateikus klausimą ar prisipažįsta padarius nusikalstamą veiką, jis parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Taip pat parodė, kad 2017-09-20 apie 11.45 val. ėjo susitikti su draugu (vardo nežino, slapyvardis: (duomenys neskelbtini)). Su juo turėjo susitikti kitoje PC „Pasimatymas“ pusėje prie monumento „P. E.“. Su juo ėjo susitikti nuo savo namų ir jam reikėjo pereiti gatvę per pėsčiųjų perėją, kuri yra ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini). Iki pėsčiųjų perėjos per automobilių stovėjimo aikštelę bėgo, ant galvos buvo užsidėjęs gobtuvą, pribėgęs pėsčiųjų perėją prieš ją stabtelėjo ir pasižiūrėjo į kairę, pasižiūrėjęs pamatė troleibusą, važiuojantį pirma eismo juostą, pasižiūrėjo į dešinę automobilių nematė. Kadangi jis matė troleibusą jam iš kairės, manė, kad troleibusas sustos, todėl žengė greitu žingsniu į gatvę ir įsitikinęs, kad dešinėje nėra atvažiuojančių automobilių, pradėjo bėgti, kai staiga pajuto stiprų smūgį į kairę kūno pusę. Smūgio metu buvo nublokštas keletą metrų į priekį ir atsistojo. Matė, kad jį kliudė troleibusas. Atsistojus, išlipo troleibuso vairuotojas ir paklausė ar yra reikalinga greitoji pagalba, atsakė, kad ne ir nuėjo iki minėto draugo. Jam susitikus su draugu, kartu pabuvo iki 20 min ir parėjo namo. Jautė skausmą, tačiau į medikus nesikreipė. Šiek tiek pabuvus namie, jam reikėjo važiuoti į universitetą, išėjęs į kiemą pamatė, kad yra atvykę policijos pareigūnai, todėl nusprendė prieiti ir palikti savo duomenis, parašė paaiškinimą ir išvažiavo į universitetą. Labai nuoširdžiai gailisi, kad sukėlė tokį įvykį, labai norėtų susitaikyti su nukentėjusiąja tačiau neturi pinigų, gyvena bendrabučio tipo bute, moka mokesčius, yra nedirbantis. Tėtis yra išvykęs, mama mirusi, todėl niekas padėti finansiškai negali, kartais tėtis atsiunčia pinigų susimokėti mokesčius, dar jis yra savo nepilnamečio brolio globėjas, kurį taip pat prižiūri (1t., b. l. 62-63).

2018-09-26 Ekspertizės aktas ir jame pateiktos išvados (1t., b. l. 188-193).

Kompaktinis diskas, su jame esančia įvykio vaizdo medžiaga (2t., b. l. 10).

2018-11-05 Ekspertizės aktas ir jame pateiktos išvados (2t., b. l. 24-29).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Teismas pažymi, jog baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir remiantis įstatymo reikalavimais įvertintų įrodymų visuma.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylą išspręsti teisingai. Remdamasi šia nuostata, teismas konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (LR BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant LR BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių (kasacinė nutartis 2K-381/2010).

Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Inkriminuojant šią nusikalstamą veiką turi būti nustatyta, kad objektyviai kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

Nusikaltimas, numatytas BK 139 straipsnio 1 dalyje, yra neatsargus. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis).

Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis)

D. B., prokuroro nuomone, kaltinamas dėl nusikalstamo nerūpestingumo nesunkiai sužalojęs nukentėjusiąją. Kaltinime teigiama, kad kaltinamasis 2017-09-20 apie 12.05 val. Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 44 punktų reikalavimus staiga išbėgo į V. Krėvės pr. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) esančią pėsčiųjų perėją, prieš pat pirma eismo juosta jam iš kairės pusės važiavusį troleibusą Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą O. Z., dėl ko troleibusui staigiai stabdant, kad išvengti jo partrenkimo, troleibuso salone nukrito ir susižalojo keleivė V. M. I., kuriai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis, prieš įžengdamas į pėsčiųjų perėją, matė, jog atvažiuoja troleibusas, vairuojamas O. Z., tačiau manė, kad troleibusas sustos ir jį praleis eiti pėsčiųjų perėja. Troleibusui nesustojus prieš pėsčiųjų perėją, įvyko susidūrimas. Kad įvykus susidūrimui susižalos ir nukentės troleibuso keleivė, kaltinamasis negalėjo ir neturėjo numatyti, nes tikėjosi, kad troleibusas sustos jį praleisti eiti pėsčiųjų perėja. O. Z. ikiteisminio tyrimo metu, taip pat teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad matė kaltinamąjį šalia pėsčiųjų perėjos, bet galvojo, kad jis nežengs į perėją. Taip pat nurodė, kad staigiai stabdė pamatęs, kad kaltinamasis įžengė į pėsčiųjų perėją, tačiau, esant slidžiai kelio dangai, nespėjo sustabdyti troleibuso ir įvyko eismo įvykis. Kad buvo sužalota troleibusu važiavusi keleivė, sužinojo vėliau. Teismas taip pat remiasi ekspertizės aktais. 2018-11-05 Ekspertizės akte, kuris yra tikslesnis nei 2018-09-26 Ekspertizės aktas, kadangi tyrimui buvo papildomai pateiktas įvykio vaizdo įrašas, pirmame išvadų punkte nurodyta, kad kaltinamojo, t. y. pėsčiojo veiksmai, kad įžengdamas į pėsčiųjų perėją, kada troleibuso vairuotojas, važiuodamas jo paties nurodytu 30-40 km/h greičiu, jau neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiojo partrenkimo stabdant, sudarė kliūtį prie jo iš kairės artėjusiam troleibusui, vairuojamam O. Z., - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga pėsčiojo partrenkimui įvykti. Tame pačiame punkte nurodyta, kad troleibuse esančios keleivės, nukentėjusiosios kritimą techniniu požiūriu tikėtina sąlygojo tai, kad troleibuso vairuotojui O. Z., siekiant išvengti pėsčiojo D. B. partrenkimo, jis efektyviai stabdė važiuojantį troleibusą. Iš esmės ekspertizės akte nurodyta, kad pagrindinė sąlyga nukentėjusiosios sužalojimui ir kritimui buvo troleibuso vairuotojo stabdymas, o ne kaltinamojo veiksmai. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ekspertizės aktai nepateikia visos situacijos teisinio vertinimo, o tik išdėsto technines įvykio kilimo išvadas ir pateikia vertinimą.

Teismo nuomone, ikiteisminiame tyrime nebuvo vertintas arba nepakankamai vertintas troleibuso vairuotojo elgesys dėl įvykio kilimo, kadangi kelių eismo taisyklių 30 punkte nurodyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Šiuo atveju iš vaizdo įrašo matyti, kad vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir laiku nesulėtino greičio arba nesustojo praleisti pėsčiojo ir jam staigiai stabdant nukentėjo troleibuse važiavusi keleivė.

Turėjimas numatyti sveikatos sutrikdymo pasekmes yra objektyvus kriterijus, siejamas su pareiga būti atsargiam. Galėjimas numatyti kito žmogaus sveikatos sutrikdymą – tai kaltininko reali galimybė suprasti veikos pavojingumą bei numatyti pasekmes. Ištyrus visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į nedidelę kaltinamojo D. B. gyvenimiškąją patirtį, jauną amžių, galima teigti, kad nenustatyta kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, t. y. D. B. nenumatė, kad dėl jo įėjimo į pėsčiųjų perėją gali susižaloti nukentėjusioji, būdama troleibuso keleive, ir pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes negalėjo ir neturėjo numatyti kilsiant tokių pasekmių, t. y., kad bus sužalota nukentėjusioji. Teismas sprendžia, kad šioje byloje nėra nustatyta kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką.

Esant tokioms aplinkybėms, D. B. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 139 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Civiliniai ieškiniai, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, paliktini nenagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 298 straipsniu, 299 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalies. 1 punktu, 304 straipsniu, 308 straipsniu, 309 straipsniu,115 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

D. B., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį, išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kompaktinį diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.