Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-07-29 · Administracinė byla Nr. A-1730-1062/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2020-07-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. I-a instancijaSprendimas · 2020-12-17Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-29
Bylos Nr.
A-1730-1062/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02741-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramutė Ruškytė (pirm.), Dalia Višinskienė
Pareiškėjas
I. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-1730-1062/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02741-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas I. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovo atstovas), 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Marijampolės PN nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. lapkričio 19 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo kalinamas kamerose Nr. 3, Nr. 13, Nr. 15, Nr. 16, Nr. 17, Nr. 19, Nr. 20, Nr. 21, Nr. 22, Nr. 24 ir laikino sulaikymo kamerose Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11 teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis. Kamerose nuolat trūkdavo apšvietimo, langą užstodavo siena, esanti už 1,3 m nuo lango, patalpose būdavo drėgna. Pareiškėjui trūko gyvenamojo ploto, kamerose vienam asmeniui teko mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto išskaičiavus baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą. Kamerose visi nuteistieji netilpdavo susėsti prie stalo valgymo metu – vienam nuteistajam tekdavo valgyti ant savo lovos laikant rankoje indus. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) 2018 m. vasario 18 d. patikrinimo metu nustatė, kad kamerose Nr. 15 ir Nr. 16 natūralus apšvietimas yra apribotas dėl prie lango stovinčios betoninės sienos ir lango uždengimo tankiomis grotomis. Tokia pati situacija yra ir kamerose Nr. 13, Nr.17. Kamerose Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11 sieną nuo lango skiria 0,5 m. Pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo slidi danga. Nuo spalio 29 d. 16-ai valandų atimamas čiužinys ir patalynė, t. y. nuo 6 val., ir atiduodamas tik miego metu 22 val.

2.2. Tokiu nežmonišku elgesiu buvo pažeidžiama pareiškėjo garbė ir orumas, dėl ko jis jausdavo diskomfortą, sutriko miegas.

Atsiliepimas

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Remiantis Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus specialisto 2018 m. gruodžio 19 d. pažyma Nr. 14/07-6972 pareiškėjas buvo nubaustas perkeliant jį į kamerų tipo patalpas: Nr. 3, Nr. 15, Nr. 16, Nr. 17, Nr. 20, Nr. 22, Nr. 24, Nr. 9, Nr. 10 ir Nr. 11. Pareiškėjas neatliko bausmės kamerų tipo patalpose Nr. 13, Nr. 19 ir Nr. 21.

3.2. Užtikrinant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.2 punkto reikalavimus, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų, kuriame buvo laikomas pareiškėjas, plotas buvo ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant patalpos plotą. Sanitarinio mazgo plotas nėra įskaičiuotas į kameros plotą.

Šalies argumentai

3.3. Pareiškėjas deklaratyviai nurodė, kad pasivaikščiojimų kiemeliuose buvo slidi danga. Valgymas nėra ilgas procesas, todėl per tą laiką, reikalingą palaukti norint pavalgyti prie stalo, maistas itin neatšąla, be to, galima valgyti ir sėdint ant lovos. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punkte nurodyta, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pareiškėjas deklaratyviai teigė, kad kameros neatitiko higienos normų reikalavimų. Patalpų atitikimas higienos normoms – atitinkamai temperatūrai, apšvietimui, švarai ir sveikatai, gryno oro patekimui ir t. t., yra periodiškai tikrinamas šią prievolę turinčių valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka, o šiurkščiai pažeidžiančioms šias normas institucijoms laikinai ar nuolat uždraudžiama tęsti veiklą, susijusią su asmenų laikymu tokiose patalpose. Pareiškėjas, pastebėjęs tokius pažeidimus, turėjo teisę ir galimybę kreiptis į atitinkamas institucijas, tačiau to nedarė. Pareiškėjo teiginiai dėl natūralus apšvietimo nepakankamumo taip pat yra deklaratyvaus pobūdžio, paremti tik paties pareiškėjo subjektyvia nuomone. NVSC 2018 m. kovo 5 d. patikrinimo akte nurodyta, kad kameroje Nr. 16 natūralaus apšvietimo patekimas į gyvenamąją patalpą yra apribotas, kadangi prie pat lango stovi betoninė siena ir langas uždengtas itin tankiomis grotomis, tačiau atliktame 2017 m. sausio 20 d. patikrinimo akte nustatyta, jog kameroje Nr. 16 yra įrengtas natūralus apšvietimas (langas), pro kurį patenka dienos šviesa. Betoninė siena jau buvo 2017 m. ir tuo metu nebuvo nustatytas joks pažeidimas. Higienos normos nenumato natūralaus apšvietimo stiprumo, o Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015), 14 punkto reikalavimas, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, buvo užtikrintas.

3.4. Pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos nustatymui reikšmingų kriterijų, o byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas nepatyrė tokių išgyvenimų, kuriuos nurodo deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bei kurie turėtų būti atlyginti pinigine išraiška. Marijampolės PN pareigūnai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų.

II.

4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas iš Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d. pažymos Nr. 14/07-6972 „Dėl I. G. buvimo kamerų tipo patalpoje“ nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 26 d. iki 2018 m. lapkričio 19 d. periodiškai buvo laikomas kamerų tipo patalpose Nr. 3; Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 14, Nr. 15, Nr. 16, Nr. 17, Nr. 20, Nr. 22 ir Nr. 24, kuriuose vienam asmeniui tenkantis patalpos plotas svyravo nuo 4,07 kv. m iki 4,35 kv. m. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėją laikant Marijampolės PN kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto dalis buvo didesnis nei 3,6 kv. m, todėl pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktais nustatytą gyvenamąjį plotą nebuvo pažeista. Teismas taip pat pabrėžė, kad į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tik tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas, t. y. nustatomi neteisėti veiksmai (neveikimas), ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinamas asmeniui realiai tenkantis asmeninės erdvės plotas.

6. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl patalynės ir čiužinio paėmimo 16-ai valandų, t. y. nuo 6 val., ir atidavimo tik miego metu nuo 22 val., teismas pažymėjo, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktą (2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 redakcija) patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Šios nuostatos ankstesnėje Vidaus tvarkos taisyklių redakcijoje nebuvo. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti teisės aktų pažeidimo.

7. Dėl pareiškėjo teiginių, kad kamerų tipo patalpose buvo drėgna, per silpnas apšvietimas, nuteistieji netilpdavo visi kartu susėsti prie stalo pavalgyti, pasivaikščiojimo kiemelių danga buvo slidi, teismas nurodė, kad NVSC Marijampolės departamento 2018 m. kovo 5 d. patikrinimo akte Nr. (4-12 4.80) PA-719 nurodyta, jog kameroje Nr. 16 natūralus apšvietimo patekimas į gyvenamąją patalpą yra apribotas, kadangi prie pat lango stovi betoninė siena ir langas uždengtas itin tankiomis grotomis, tačiau HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. NVSC Marijampolės departamento 2017 m. sausio 20 d. patikrinimo akte Nr. PA4-3 (16.3.187.4.12) nurodyta, jog nustatyta, kad kameroje Nr. 16 yra įrengtas natūralus apšvietimas (langas), pro kurį patenka dienos šviesa, patalpa vėdinama per langą, sudaryta galimybė langą atidaryti atveriant ir paliekant mikroventiliaciją. Teismas pažymėjo, kad kiti teisės aktai nereglamentuoja natūralaus apšvietimo stiprumo normos, be to, Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d. pažymos Nr. 14/07-6972 „Dėl I. G. buvimo kamerų tipo patalpoje“ duomenimis pareiškėjas į kamerą Nr. 16 buvo perkeltas dar 2016 m. vasario 22 d. ir laikytas tik 2 paras. Teismas atkreipė dėmesį, kad stalų, kurie turi būti kamerų tipo patalpose, dydžių teisės aktai nereglamentuoja. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo argumentus dėl Marijampolės PN kamerų tipo patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, netinkamos drėgmės, per silpno dirbtinio apšvietimo ar slidžios pasivaikščiojimo kiemelių dangos. Byloje pateiktuose NVSC Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2016 m. sausio 18 d. patikrinimo akte Nr. PT-3, 2016 m. vasario 11 d. patikrinimo akte Nr. PT-19, 2016 m. kovo 14 d. patikrinimo akte Nr. PT-55, 2016 m. kovo 14 d. patikrinimo akte Nr. PT-56, NVSC Marijampolės departamento 2016 m. balandžio 27 d. patikrinimo akte Nr. PA.4-10 (23.4.1.4.12), 2016 m. rugsėjo 12 d. patikrinimo akte Nr. PA.4-331 23.14.1.4.12), 2016 m. lapkričio 14 d. patikrinimo akte Nr. PA.4-432 (23.22.4.14.4.12), 2017 m. sausio 20 d. patikrinimo akte Nr. PA4-3 (16.3.187.4.12), 2018 m. kovo 5 d. patikrinimo akte Nr. (4-12 4.80) PA-719, 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akte Nr. (4-21 15.4.8) PA-7992 pareiškėjo nurodytų pažeidimų nenustatyta. Teismas vertino, kad šiais aspektais nėra pagrindo konstatuotina pareiškėjo teisė į natūralų apšvietimą pažeidimą.

8. Atsižvelgdamas į tai, kad Marijampolės PN Psichologinės tarnybos 2018 m. gruodžio 18 d. pažymoje Nr. 55/04-860 „Dėl nuteistojo I. G. kreipimosi į psichologinę tarnybą“, Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos 2018 m. gruodžio 18 d. pažymoje Nr. 14/07-6936 „Dėl nuteistojo I. G. sveikatos būklės“ nenurodyta, jog pareiškėjas, atlikdamas bausmę Marijampolės PN, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. lapkričio 19 d. dėl netinkamų gyvenimo sąlygų kreipėsi į Psichologinę tarnybą, Sveikatos priežiūros tarnybą, byloje nenustatęs, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į Marijampolės PN administraciją ar į atitinkamas kontrolę ir priežiūrą vykdančias institucijas, teismas sprendė, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikytini nepagrįstais, todėl skundą atmetė.

III.

9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo priteisti pareiškėjui 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliaciniame skunde nurodoma:

9.1. Atsakovo atstovo padaryti pažeidimai yra akivaizdūs, Marijampolės PN administracija bando suklaidinti teismą, pateikdama duomenis, kad pareiškėjas nebuvo tam tikrose kamerose. Pareiškėjas atliko bausmę kameroje Nr. 21.

9.2. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikia Marijampolės PN direktoriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. 82/04-1701, kuriuo jam paskirta nuobauda už tai, kad kameroje Nr. 21 jis turėjo mobiliojo ryšio telefoną.

Atsiliepimas

10. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo atsakovas atsiliepime nurodo, kad yra pateikęs atsiliepimą ir detaliai atsakęs į visus pareiškėjo argumentus, taip pat yra pateikęs teismui visus reikalingus įrodymus, todėl mano, jog nėra tikslinga teikti kitus tikslinančius ar bylos nagrinėjimą papildančius duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 8 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš teisės aktų reikalavimus neatitinkančių kalinimo sąlygų Marijampolės PN, atlyginimo priteisimo.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendime atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs Marijampolės PN administracijos neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad atsakovo atstovas siekia teismą suklaidinti pateikdamas neteisingus duomenis apie kameras, kuriose jis buvo laikomas ginčo laikotarpiu.

13. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

14. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d. pažyma Nr. 14/07-6972 „Dėl I. G. buvimo kamerų tipo patalpoje“, nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 26 d. iki 2018 m. lapkričio 19 d. periodiškai buvo laikomas kamerų tipo patalpose Nr. 3; Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 14, Nr. 15, Nr. 16, Nr. 17, Nr. 20, Nr. 22 ir Nr. 24, kuriuose vienam asmeniui tenkantis patalpos plotas svyravo nuo 4,07 kv. m iki 4,35 kv. m. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėją laikant Marijampolės PN kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto dalis buvo didesnis nei 3,6 kv. m, todėl pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktais nustatytą gyvenamąjį plotą nebuvo pažeista.

15. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo atstovo pateiktais duomenims apie kameras, kuriose ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas, pateikė pirmosios instancijos teismui atsikirtimus, kuriose teigė, kad, priešingai nei nurodė Marijampolės PN administracija, bausmę jis atliko kamerų tipo patalpose Nr. 13, Nr. 19 ir Nr. 21 ir liudytojai šias aplinkybes gali patvirtinti.

16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėdami bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Taigi ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą, prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą, imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018).

17. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas pateiktus duomenis, neatsižvelgė į Marijampolės PN pateiktų duomenų ir pareiškėjo paaiškinimų prieštaringumą ir nepagrįstai rėmėsi tik atsakovo atstovo atsiliepime pateiktais duomenimis apie tai, kokiose kamerose ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad iš pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateikto Marijampolės PN direktoriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. 82/04-1701 matyti, jog bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą pareiškėjas padarė būdamas kameroje Nr. 21. Atsakovo atstovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei atsiliepime į apeliacinį skundą nepateikė nuomonės dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su kameromis Nr. 13, Nr. 19, Nr. 21.

18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog byloje esančius atsakovo atstovo pateiktus prieštaringus duomenis būtina vertinti pareiškėjo naudai ir remtis jo nurodytais duomenimis. Kita vertus, net ir vertinant prieštaringus atsakovo atstovo pateiktus duomenis pareiškėjo naudai, laikomasi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas tuos prieštaravimus turėtų pašalinti, prašydamas atsakovo (įkalinimo įstaigos) pateikti su tuo susijusius paaiškinimus bei patikslintą informaciją, o tam būtina bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018). Vadovaudamasis ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies, 56 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir vertindamas prieštaringus atsakovo atstovo pateiktus duomenis, teismas turėtų atsižvelgti į tai, jog jis yra įpareigotas prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos, o ne remtis tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis.

19. Įvertinusi nustatytas aplinkybes ir išanalizavusi administracinėje byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti visapusiškai pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas Marijampolės PN buvo laikomas galbūt nepažeidžiant nustatytų kalinimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas nesurinko visų bylai reikšmingų įrodymų, jų neištyrė bei neįvertino, todėl teismo padarytos išvados dėl byloje kilusio ginčo yra grindžiamos nevisapusiškais duomenimis ir negali būti pripažintos objektyviomis (ABTĮ 80 str. 1 d.), o tai sudaro kliūtis ir apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

20. Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų teisinių ir faktinių klausimų (ABTĮ 86 str.), nesurinko įrodymų ir dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti nagrinėjamos bylos faktai, atskleista bylos esmė, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramutė RuškytėArūnas SutkevičiusDalia Višinskienė