- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-02
- Bylos Nr.
- CIK-1287/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04135-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Alė Bukavinienė, Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2022 m. gruodžio 22 d. paduotu suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti šios nutarties vykdymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria netenkintas antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo skolininkui už privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus nevykdymą, ir įpareigojo antstolį užbaigti vykdomąją bylą CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Suinteresuoto asmens paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė nepiniginio pobūdžio vykdomųjų dokumentų priverstinio vykdymo priemonių taikymo tvarką (CPK 771 straipsnis) ir skundų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo taisykles (CPK 510 straipsnį). Įpareigojęs antstolį užbaigti vykdomąją bylą, teismas ir be teisėto pagrindo vykdė antstolio procesinę veiklos kontrolę ir nesprendė privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmių taikymo klausimų. Privalomojo nurodymo (ne) įvykdymo faktą pirmiausia atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, ir tik po to, kai nustatomas privalomojo nurodymo įvykdymo faktas, antstoliui atsiranda pagrindas priimti patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo. CPK 771 straipsnio 5 dalyje numatyta nepiniginio pobūdžio vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarka yra skirta išieškotojo interesų apsaugai ir užtikrinimui. Ši procesinė priemonė nėra teismo vykdomos antstolio procesinės veiklos kontrolės atmaina, o teismo imperatyvių nurodymų teikimas antstoliui, kaip tokio proceso rezultatas, nėra niekaip suderintas su CPK 771 straipsnyje pateiktų teisės normų paskirtimi ir tikslais. Teismo nurodymas antstoliui užbaigti vykdomąją bylą, kai teisme nėra gautas ir nagrinėjamas skundas dėl šio procesinio veiksmo atlikimo, teismo nesiėmimas įvertinti vykdomojo dokumento (ne) įvykdymo aplinkybes, kai teisme pateiktas antstolio sprendimų neįvykdymo aktas, grubiai pažeidžia vykdymo proceso tvarką, iš esmės padaro ją neprognozuojamą bei pažeidžia teisėtus išieškotojo lūkesčius.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas proceso teisės normas, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas suinteresuoto asmens prašymas sustabdyti teismo nutarties vykdymą.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.