Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo I. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaičius I. R. laikino sulaikymo laiką (1 parą), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, I. R. paskirta galutinė 98 MGL (4 900 Eur) dydžio bauda, nustatant 24 mėnesių jos sumokėjimo terminą.

I. R. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, uždrausta 4 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, taikymo pradžios, tai yra nuo 2019 m. gruodžio 22 d.; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuotas automobilis AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. I. R. nuteistas už tai, kad 2019 m. gruodžio 21 d., apie 12.26 val., Vilniaus r., Rudaminos sen., Nemėžio k., V. Sirokomlės gatvėje, ties sankryža su Baltarusių gatve, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,92 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Nuteistojo manymu, teismas taip pat neproporcingai jam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 metams. Apeliantas pažymi, kad BK 68 straipsnis ne įpareigoja teismą skirti specialiosios teisės atėmimą, o suteikia pastarajam tokią teisę, todėl prašo įvertinti visas bylos aplinkybes, po nusikalstamos veikos padarymo atsiradusias pasekmes, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir sumažinti minėtą terminą. Tuo labiau, kad tokio termino pirmosios instancijos teisme neprašė ir prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo I. R. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis I. R. faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo bei kaltės neginčija, nesutinka tik su jam paskirtos bausmės dydžiu ir nustatytu baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – terminu. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas nurodė, jog I. R. savo skundą iš esmės palaiko tik dalyje dėl jam paskirtos bausmės, o dalyje dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nebeginčija, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pats nuteistasis apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nedalyvavo ir asmeniškai savo pozicijos neišreiškė, teisėjų kolegija patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma skunde.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

Dėl bausmės

8. Skirdamas nuteistajam I. R. bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininko asmenybę, bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Taip pat, skirdamas bausmę, apylinkės teismas vadovavosi ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bausmės paskirtimi – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. I. R. nuteistas už vieno tyčinio nusikaltimo transporto eismo saugumui, kuris priskiriamas nesunkaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), padarymą. Tuo pačiu pažymėtina, jog šis nusikaltimas yra vertintinas kaip pavojingas, keliantis didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Juo labiau, kad I. R. alkotesteriu nustatytas vidutinis girtumas pakankamai žymiai viršija įstatyme numatytą minimalią neblaivumo ribą, kurią nustačius vairuotojui kyla baudžiamoji atsakomybė. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Tiek pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas papildomai I. R. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad automobilio būdamas neblaivus nevairavo. Kaltu dėl inkriminuoto nusikaltimo jis taip pat neprisipažino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, todėl, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

10. Apeliaciniu skundu I. R. savo kaltės nebeginčija, teigia sutinkantis su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo veikos kvalifikavimu. Pažymėtina, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-334-699/2017, 2K-140-511/2018, 2K-345-511/2018 ir kt.). Įvertinusi tai, kad I. R. savo kaltės nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu visiškai nepripažino, su jam pareikštu kaltinimu sutiko tik apeliaciniame skunde ir nenurodė, jog dėl savo veiksmų gailisi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad savo kaltę I. R. pripažino ne savanoriškai, o dėl surinktų įrodymų baudžiamoje byloje ir jau po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, siekdamas sumenkinti savo veiksmus, kad jam būtų paskirta švelnesnė bausmė, be to, dėl savo veiksmų jis nuoširdžiai nesigaili. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti esant I. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

11. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį apylinkės teismas atsižvelgė ir į byloje esančius apeliantą charakterizuojančius duomenis. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, bylos medžiagos, I. R. anksčiau neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, tačiau už analogišką teisės pažeidimą – už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, skirtą baudą yra sumokėjęs, yra pensininkas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė I. R. švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę apylinkės teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę ir kitas nurodytas aplinkybes, laikėsi BK 55 straipsnio nuostatų, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, bei šioje situacijoje pagrįstai pripažino, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus būtent piniginę bausmę – baudą.

12. Pažymėtina, kad baudos dydis už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas skirdamas bausmę (BK 47 straipsnio 5 dalis), atsižvelgęs į BK 47 straipsnio 3 dalyje nurodytus minimalius ir maksimalius baudų dydžius pagal nusikalstamų veikų rūšis ir nusikaltimų kategorijas. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs įstatymas už nesunkaus nusikaltimo padarymą numatė baudą nuo 50 iki 2000 MGL. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs ir į I. R. garbų amžių bei santykinai nedideles pajamas, už padarytą nesunkų nusikaltimą paskyrė I. R. žymiai mažesnę nei vidurkis bausmę (100 MGL baudą), baudos dydis netgi yra artimesnis minimaliam įstatyme nustatytam šios bausmės dydžiui, nors nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta I. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju į I. R. skirtos bausmės laiką dar buvo įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas (1 para), dėl ko jam liko sumokėti 98 MGL (4 900 Eur). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta galutinė bausmė, net ir turint omenyje apelianto akcentuojamą sunkią turtinę padėtį, yra ne per griežta. Be to, apylinkės teismas sušvelnino I. R. padėtį nustatydamas jam ilgesnį baudos sumokėjimo terminą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė net 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminą, tai yra žymiai ilgesnį nei numatytas minimalus.

13. Skunde nurodomos aplinkybės dėl apelianto, jo žmonos sveikatos būklės ir amžiaus (pensininkai) egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau šios aplinkybės nesulaikė I. R. nuo nusikaltimo padarymo. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. R. bausmę, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su apelianto asmenybe, ir paskyrė ne per griežtą bausmę, kurios švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės

14. I. R. apeliaciniu skundu prašo sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą iki 1 metų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, taip pat atsižvelgęs į nuteistojo gynėjo apeliacinės instancijos teismui išdėstytą poziciją, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nesutikti su pirmosios instancijos teismo I. R. nustatytu 4 metų minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminu ir jį trumpinti nėra objektyvaus pagrindo.

15. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010 ir kt.).

16. Nagrinėjamu atveju, įvertinus I. R. padaryto nusikaltimo pavojingumą bei padarymo aplinkybes – I. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su KET pažeidimu, kuris laikytinas vienu pavojingiausiu KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kuomet pirmuoju pūtimu jam buvo nustatytas 2,25 promilių, o antruoju – 1,92 promilių neblaivumas, tai, kad nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, jokia žala nebuvo padaryta, jo asmenybę – pensininkas, neteistas, tačiau baustas administracine tvarka už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ir jam specialiosios teisės atėmimo terminas teismo nutartimi buvo sutrumpintas, tačiau I. R. nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo, vėl vairavo transporto priemonę neblaivus, spręstina, kad apylinkės teismo nustatytas 4 metų specialiosios teisės atėmimo terminas, yra adekvatus ir proporcingas nusikalstamai veikai ir kaltininko asmenybei, todėl pagrindo jį švelninti nėra.

17. Apeliaciniame skunde nepateikta jokių naujų aplinkybių, kurios leistų byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas vertino pirmosios instancijos teismas. Skunde nurodoma aplinkybė, kad pirmosios instancijos teisme tokio termino neprašė prokurorė, nesudaro pagrindo trumpinti paskirtą 4 metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą. Pažymėtina, kad uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas I. R. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų – kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nevairuotų transporto priemonių ir nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė savo trukme yra proporcinga teisės pažeidimui, ji neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo apelianto akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo I. R. (I. R.) apeliacinį skundą atmesti.