- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-22
- Bylos Nr.
- 1-971-1036/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54035-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Kaltinamasis
- I. R.
- Advokatai
- Kęstutis Ožiūnas
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, vertėjaujant vertėjoms Viktorijai Mikelevič, dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei, Alicijai Stančinskai, kaltinamajam I. R. (I. R.), jo gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje I. R. (I. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Baltarusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 ¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. R. 2019 m. gruodžio 21 d., apie 12.26 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje ties sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.92 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis I. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną važiavo iš sodo (duomenys neskelbtini). Vairavo blaivus. Jam pasidarė bloga. Lėtai nuvažiavo iki garažo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), kur išgėrė pusė butelio stipraus alaus, kurį turėjo su savimi. Alų gėrė po to kai atvažiavo prie garažo. Jam prasidėjo priepoliai, šalia vaistų neturėjo, todėl nusprendė išgerti alaus. Po 10-15 minučių atvažiavo policijos pareigūnai, kurie patikrino neblaivumą ir sulaikė dviem parom. Važiuojant iki garažo paskui važiuojančio automobilio nematė. E. J. ir D. J. nepažįsta, nežino iš kur jie matė jį vairuojantį. Jis vairavo ramiai be pažeidimų, tačiau dėl blogos savijautos galėjo manevruoti.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis I. R. savo kaltės nepripažino, tačiau kaltinamas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis I. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Liudytojas D. J., apklaustas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 279 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 21 d. kartu su savo žmona E. J. važiavo iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) link. Už geležinkelio pervažos pamatė pavojingai manevruojantį žalios spalvos automobilį Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apie pavojingai manevruojantį automobilį pranešė policijai. Jis visą laiką važiavo iš paskos ir pranešinėjo apie automobilio buvimo vietą. Automobilis Audi įvažiavo į garažų masyvą, jis nuvažiavo paskui. Sustojo 10-15 metrų atstumu nuo automobilio Audi. Sustojęs gerai matė automobilį ir jo vairuotoją. Automobilyje buvo tik vienas asmuo – vairuotojas. Sustojęs laukė kol atvažiuos policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai atvažiavo labai greitai, maždaug už 1 – 2 minučių. Jis visą laiką stebėjo vairuotoją, iš jo akiračio automobilio Audi vairuotojas pasitraukęs nebuvo. Per tą laiką vairuotojas nieko negėrė, tiesiog sėdėjo automobilyje. Atvykę policijos pareigūnai automobilio Audi vairuotojui nustatė neblaivumą, jų spėjimas dėl vairuotojo neblaivumo pasitvirtino. Jis su žmona policijos pareigūnams parašė paaiškinimus ir išvažiavo. Visą tą laiką jis buvo kartu su žmona E. J., matė tuos pačius įvykius, todėl mano, kad jo žmona daugiau, be to ką pasakė, jis pasakyti negalėtų.
Liudytojas I. A. (I. A.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai datos nepamena, bet gali pasakyti, kad tarnybos metu gavo pranešimą apie galimai neblaivaus asmens vairuojamą automobilį. Nuvykus į pranešėjo nurodytą vietą prie garažų masyvo pastebėjo stovinį automobilį Audi, kurio viduje buvo vairuotojas. Nuo Audi vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Alkoholio matuokliu jam buvo nustatytas neblaivumas. Paklausus vairuotojo, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, jis paaiškino, kad prieš valandą. Liudininkai, vyriškis ir moteris, patvirtino automobilio Audi vairavimo faktą, kurį taip pat užfiksavo filmuodami mobilaus ryšio telefonu. Liudytojai nurodė, kad visą laiką stebėjo Audi vairuotoją, nebuvo jo paleidę jų iš akiračio. Liudytojų teigimu, Audi vairuotojas per tą laiką iš automobilio nebuvo išlipęs, automobilyje nieko negėrė.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, kitiems įrodymams patikrini, teisiamojo posėdžio metu, buvo pagarsinti liudytojos E. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja E. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-12-21 važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), maždaug apie 12-12.30 val., pravažiavus geležinkelio bėgius, tai yra posūkį link (duomenys neskelbtini), pamatė įtartinai važiuojantį automobilį, Audi žalios spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris pavojingai manevruoja - vinguriuoja po kelią, ji iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Važiuojant paskui minėtą automobilį, ji su vyru filmavo, kaip automobilis manevruoja po kelią, jog būtų įrodančioji medžiaga. Visą tą laiką ji sekė minėtam automobiliui iš paskos ir pranešinėjo apie jo buvimo vietą. Ties (duomenys neskelbtini) žiedu automobilis nusuko į dešinę, važiavo tiesiai, privažiavęs prie garažų minėtas automobilis sustojo. Ji su vyru sustojo irgi maždaug 15-20 metrų atstumu nuo automobilio Audi 80, po maždaug 1 minutės privažiavo policijos pareigūnai. Tą visą laiką ji stebėjo automobilį Audi 80, jo vairuotojas iš automobilio išlipęs nebuvo ir jokio alkoholio nevartojo. Pareigūnai atvažiavo labai greitai. Pareigūnai patikrino minėto automobilio Audi 80 vairuotojo blaivumą jų akivaizdoje, pareigūnai parodė, jog vairuotojui yra nustatyta virš 2 promilių. Ji su vyru parašė raštišką paaiškinimą ir išvažiavo. Jiems sukėlė įtarimą, jog minėto automobilio vairuotojas yra neblaivus tai, kad minėtas automobilis buvo užvažiavęs į priešingą eismo juostą ir vinguriavo po kelią. Per visą laikotarpį, kai sekė minėtą automobilį, vairuotojas iš akiračio pasitraukęs nebuvo. Nematė, jog jis vartotų kažkokius skysčius – gėrimus, matė labai tiksliai automobilį bei jo vairuotoją, automobilis buvo netamsintas. (b. l. 42 - 44)
Apžiūros protokolu apžiūrėtas BPC pateiktas garso įrašas. Įraše užfiksuota, kad pranešama apie įtartinai važiuojantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pranešėjai seka važiuojančiam automobiliui iš paskos apie tai pranešinėdami BPC, nurodo, kad važiuoja vienas asmuo, sekamas automobilis, „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustoja prie garažų, pranešėjai laukia kol privažiuos pareigūnai, pokalbis baigiamas privažiavus pareigūnams (b. l. 49 - 50).
Apžiūros protokolu apžiūrėtas liudytojų D. J. ir E. J. pateiktas vaizdo įrašas. Įraše užfiksuota, kad žalios spalvos automobilis važiuoja vingiuodamas per kelią, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, važiuoja kelio viduriu, važiuoja arčiau dešinio krašto (b. l. 51).
2019-12-21 12.40 val. I. R.alkoholio matuokliu Alcotest 6810, Nr. ARZH-0075, patikros sertifikato Nr. 1142289, nustatytas 2,25 promilių girtumas (b. l. 52).
2019-12-21 12.57 val. I. R.alkoholio matuokliu Alcotest 6810, Nr. ARZH-0075, patikros sertifikato Nr. 1142289, nustatytas 1,92 promilių girtumas (b. l. 52).
Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas I. R. (b. l. 12).
Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis nustatyta vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje 550 Eur su PVM. (b. l. 13-14).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta įrodyta, kad I. R. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (iškvėptame ore nustatyta 1.92 promilės etilo alkoholio koncentracija). Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Liudytojas D. J. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nuosekliai ir aiškiai nurodė aplinkybes, prie kurių pamatė pavojingai manevruojantį automobilį, nurodė, kad tame automobilyje buvo tik vienas asmuo, kaip vėliau pažino tai buvo kaltinamasis I. R.. Liudytojas D. J. kaltinamąjį aiškiai identifikavo, nurodė, kad iki pareigūnams atvykstant automobilį sekė, iš akiračio nebuvo pametęs. Automobiliui sustojus visą laiką stebėjo automobilio vairuotoją, kuris iki atvykstant pareigūnams pasišalinęs niekur nebuvo, visą laiką sėdėjo automobilyje, nieko negrė, tiesiog sėdėjo ir laukė. Analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė ir kartu su liudytoju D. J. buvusi E. J.. Teismas pažymi, kad liudytojo D. J. parodymai iš esmės sutampa su liudytojo I. A. parodymais, kuris nurodė, kad patruliuojant buvo gautas pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją. Nuvykus pagal gautą pranešimą rado automobilį, kurio vairuotojo sėdynėje sėdėjo kaltinamasis I. R.. Sugretinus nurodytų liudytojų parodymus, juos palyginus tarpusavyje, akivaizdu, kad parodymai sutampa netgi detalėse, jų visuma sudaro vientisą loginę grandinę ir yra pakankami I. R. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti.
Kartu teismas pažymi, kad kaltinamojo I. R. parodymai apie tai, kad jis transporto priemonę vairavo blaivus, o alkoholį vartojo tik po to kai atvažiavo į garažų masyvą, nėra pagrįsti kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Priešingai, kaltinamojo parodymai yra paneigti anksčiau paminėtais liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga, byloje esančiu ir teisiamojo posėdžio metu ištirtu vaizdo įrašu. Nurodytų, teisiamojo posėdžio metu nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas kaltinamojo parodymus vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Taigi, pagal teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, įvertindamas alkotesteriu nustatytą apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį, teismas kaltinamojo I. R. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Bylą nagrinėjant teisme nenustatyta kaltinamojo I. R. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto nesunkaus nusikaltimo pobūdį, į jų padarymo aplinkybes, į kaltės formą – tiesioginę tyčią. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta I. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, kad skiriant konkrečią bausmę humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016). Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamasis praeityje neteistas, tačiau baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (b. l. 78). Individualizuojant baudžiamąją atsakomybę svarbu pažymėti, kad noras kaltinamasis I. R. praeityje jau buvo baustas už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, tačiau išvadų dėl savo elgesio nepadarė, vėl transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo alkoholio. Pasikartojantis transporto priemonių vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, rodo jo nenorą laikytis įstatymų ir visuotinai priimtino elgesio taisyklių, keisti savo elgesį. Nors nagrinėjant bylą teisme nenustatyta I. R. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkiančių aplinkybių, teismo vertinimu kaltinamojo garbus amžius, jo santykinai nedidelės pajamos, sudaro pagrindą už padarytą nusikaltimą skirti bausmę – baudą, jos dydį parenkant ženkliai mažesnį nei įstatyme numatytas vidurkis.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. gruodžio 21 d. iki 2019 m. gruodžio 22 d. (b. l. 59-61), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam I. R. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nusikalstama kėlė didelį pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nusikalstamą veiką padarė jau būdamas baustas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Parenkant konkretų uždraudimo naudotis specialia teisė terminą teismas pažymi, kad I. R. už administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirtas specialios teisės atėmimo terminas teismo nutartimi buvo sutrumpintas (b. l. 78), tačiau kaltinamasis I. R. nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo, vėl transporto priemonę vairavo neblaivus. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kaltinamojo asmenybė, išvadų iš padarytų nusižengimų (pažeidimų) nedarymas, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 4 metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.
BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. I. R. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė naudodamas transporto priemonę Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Automobilis Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kaltinamajam I. R. (b. l. 12). Sprendžiant klausimą dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo teismas pažymi, kad tą patį automobilį (Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), I. R. ir anksčiau vairavo neblaivus, už ką 2015 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu nubaustas administracine tvarka (b. l. 78). Vadovaujantis anksčiau paminėtu įstatymo imperatyvu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, siekiant užkirsti kelią kaltinamajam ateityje daryti teisės pažeidimus, transporto priemonė Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui konfiskuotina.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 73) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 74), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
2020 m. sausio 2 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas I. R. priklausančiai transporto priemonei Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio terminas pratęstas 2020 m. birželio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi, paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais,
nusprendė:
I. R. (I. R.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 100 MGL (5000 eurų) bauda.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti I. R. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gruodžio 21 d. iki 2019 m. gruodžio 22 d., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę I. R. (I. R.) skirti 98 MGL dydžio (4900 eurų) baudą.
Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu I. R. (I. R.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 4 (keturis) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 22 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis I. R. (I. R.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
2020 m. sausio 2 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą I. R. priklausančiai transporto priemonei Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio terminas pratęstas 2020 m. birželio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.