Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis, 1-790-927/2022

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-08-12
Bylos Nr.: 1-790-927/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-01885-2022-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis: J. G.
Nukentėjusysis: E. Z.
Advokatai: Edmundas Jonušas

Kategorijos

1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-790-927/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01885-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.1.9.1.; 1.1.9.9.; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 12 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,Sekretoriaujant Aurelijai Balčiūnaitei, Dovilei Vėgnerei,dalyvaujant prokurorams: Olgai Šleiterienei, Mantui Januškevičiui,kaltinamajam J. G., jo gynėjui advokatui Edmundui Jonušui,nukentėjusiajai E. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „D.“ įmonės direktoriumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė šeimos nariui – sugyventinei fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, o būtent:

jis, 2022 m. sausio 15 d., apie 23.00 val., ties Vrublevskio – Šventaragio gatvių sankirta, Vilniuje, vairuodamas automobilį „BMW X6“, valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini)“, dešinės plaštakos išorine dalimi sudavė sėdinčiai priekinėje keleivio vietoje sugyventinei - nukentėjusiajai E. Z. 1 smūgį į veidą, tampė ją už plaukų, tokiais veiksmais sulaužė jai akinius, kurie buvo ant jos veido, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai odos nubrozdinimą su kraujosruva nosies nugarėlėje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

J. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino iš dalies bei nurodė, kad jis yra psichiškai sveikas, narkologo ir psichiatro įskaitose jis neregistruotas, dėl jokių priklausomybių ar ligų nesigydo, problemų su sveikata neturi, galvos traumų neturėjęs, anksčiau neteistas. Parodymus duos jam suprantama lietuvių kalba. Įtariamojo teisės ir teisės dėl gynėjo jam išaiškintos, gynėjo pagalbos jam nereikia. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, įtarimo esmę suprato, savo kaltę dėl šio nusikaltimo pripažįsta iš dalies. Sutinka duoti parodymus ir nurodo, kad pastaruoju metu tarp jo ir jo žmonos yra įtampa, ši įtampa buvo jau kurį laiką. Per tą laiką jie ne visada gyveno kartu. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). O ji (teismo pastaba – E. Z.) gyvena (duomenys neskelbtini). Tarp jo ir jo žmonos yra sudaryta bažnytinė santuoka, jie sutuoktiniai. Jie abu yra susilaukę dviejų dukrų: E. G., gimusios (duomenys neskelbtini), ir O. G., gimusios (duomenys neskelbtini). Susituokę 11 metų, o bendrauja 17 metų. 2022 m. sausio 14 d., jis grįžo pas savo šeimą iš vienuolyno, kuriame buvo savaitę laiko. Šeimai buvo atvežęs dovanų. Atvažiavo pas savo žmoną į namus (duomenys neskelbtini). Jie praleido penktadienio dieną namuose, vėliau, sekančią dieną, tai yra 2022 m. sausio 15 d., jis pasiūlė visai šeimai (jo žmonai ir jų dukroms) vykti į Aukštaitijos nacionalinį parką, pasivaikščioti, pasikalbėti, pabūti kartu. Išvažiavo apie 12.00 val., jo įmonės automobiliu „BMW X6“, valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį vairavo jis, priekyje, šalia jo sėdėjo ji (teismo pastaba – E. Z.), o automobilio gale sėdėjo jų vaikai. Pabuvę parke su šeima, maždaug po 22.00 val., išvyko atgal į Vilnių iš kelionės. Jiems važiuojant į namus, jis vairavo automobilį (sėdėjo visi taip pat kaip minėjo prieš tai), kai tarp jų kilo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto priežastis buvo ta, jog jai (teismo pastaba – E. Z.) vis kažkas netiko, reiškė nepasitenkinimą. Kadangi, tarp jo ir jos vyko žodinis ginčas, nesutarimas, iškarto į namus nenuvairavo, o pasuko į miesto pusę, norėdamas padaryti didesnį ratą, važiuodamas per miestą, kad galėtų jų kelionės metu nuraminti ją, kad ginčas tarp jų nevyktų. Sumastė nuvykti iki Gailestingumo Šventovės, kuri yra Vilniuje, Dominikonų gatvė 12, drauge sukalbėti maldą ir taip išspręsti jų ginčą. Yra tikintis žmogus. Ji tai žino, ji yra nuosaikesnė religijos ir tikėjimo požiūriu. Mano, kad toks jo pasiūlymas, galėjo ją dar labiau supykdyti. Nes kuomet pareiškė savo pasiūlymą, ji pradėjo dar garsiau kalbėti. Paprašė, kad vaikai, kurie sėdėjo automobilyje gale, nuramintų mamą. Kadangi ji nesiliovė, nebesusivaldęs, savo dešine ranka, delnu užsimojo ir padarė 1 smūgį į jos galvą. Savo šiuo smūgiu jis jai pataikė į galvą, pripažįsta, kad sudavė jai šį smūgį. Smūgį sudavė, kuomet jie važiavo Šventaragio ir Vrublevskio gatve. Po suduoto smūgio, ji tiesiog šaukė „paleisk“, staigiai bandė atsisegti diržą, kuriuo ji buvo prisisegusi ir bandė išlipti iš važiuojančio automobilio. Kadangi jie važiavo važiuojamoje dalyje, staigiai susiorientuoti jam nebuvo lengva, todėl automobilį nusprendė sustabdyti ne viduryje gatvės, o tinkamesnėje vietoje. Kol jie važiavo, ji bandė iššokti iš važiuojančio automobilio. Ji buvo pilnai atsidariusi automobilio duris, bet tam, kad ji neišliptų, jis ją buvo laikęs dešine ranka už jos kairės rankos ir drabužių, tam, kad ji neiškristų iš važiuojančio automobilio. Jis pilnai sustojo ir sustabdė automobilį Trispalvės alėjos gatvėje, įvažiavęs į ją, kuri yra prie pat Taikomosios dailės galerijos. Kai sustabdė automobilį minėtoje gatvėje, ji tiesiog išlipo iš automobilio ir nubėgo. Su vaikais automobilyje liko tik jis. Vaikai, aišku, buvo kiek išsigandę, bet jis, su jais pakalbėjęs, juos nuramino. Nuraminęs vaikus jis su jais nuvyko į namus, (duomenys neskelbtini). Kuomet buvo su vaikais namuose, jam į mobilųjį telefoną paskambino policijos pareigūnai, kurie paklausė, kur jis yra. Jis pranešė, kad namuose, nurodė adresą bei pasakė, pareigūnams, kad nenori, jog policiją pamatytų jo vaikai ir kaimynai. Nurodė, kad lauks jų pagrindinėje gatvėje – (duomenys neskelbtini). Netrukus prie jo atvažiavo policijos pareigūnai. Jis susitikęs su pareigūnais, paliko stovėti savo automobilį „BMW“ minėtoje gatvėje, persėdo pas pareigūnus į automobilį, su jais nuvyko iki jų namų, kur buvo vaikai. Policijos pareigūnai iškvietė į vietą vaikų teises, nurodė, kad į namus atvyksta ir ji (teismo pastaba – E. Z.). Jiems sulaukus vaikų teisių, pareigūnai jį išsivežė su savimi bei pristatė į policijos įstaigą. Su tuo, kas nurodyta pranešime apie įtarimą, jis sutinka iš dalies. Sutinka, kad sudavė jai smūgį, kad tampė už plaukų nepripažįsta, to nebuvo. Su ja, esant galimybei, nori susitaikyti, nespręsti konflikto per policiją. Nori su ja išspręsti jų tarpusavio nesutarimus taikiai, be pykčių. Kol vyks tyrimas, jis su ja nebendraus, nesilankys namuose, kur ji gyvena su vaikais, adresu (duomenys neskelbtini), pats gyvens atskirai (duomenys neskelbtini). Daugiau neturi ko pasakyti dėl įvykio. 2022 m. kovo 24 d. J. G. nurodė, kad lieka prie savo parodymų duotų pirminės apklausos metu, juos tvirtina ir nieko naujo daugiau pasakyti nenori (b. l. 133, 34-137, 160-161, 162-164). Teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino ir nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas. Sutinka teismui duoti parodymus. Šią moterį jis nuolat mušdavo, per 17 metų, nemylėjo jų bendrų vaikų, finansiškai neaprūpindavo, visuomenės akyse nuolat ją žemindavo. Tai buvo daug kartų, keista, jog buvo kreiptasi tik dabar. Dėl konkretaus epizodo jis neturi ką pasakyti, nes tai daro nuolat – 17 metų. Kalbant apie šioje byloje nagrinėjamą atvejį, smūgis buvo ne vienas, jų buvo daugiau nei 10, bet su tuo kas nurodyta kaltinamajame akte sutinka. Dėl nusikaltimo gailisi. Mano jį su nukentėjusiąja reikėtų laikyti sugyventiniais, nes jie yra susituokę tik prieš Dievą. Tuo metu, kai įvyko įvykis, gyveno atskirai. Per 17 metų jis nuolat mušdavo šitą moterį be priežasties. Norėtų, kad šios aplinkybės būtų nustatomos tokios kaip nori prokuroras, teismas ir E. Z., taip kaip visiems geriau. Kadangi mašina važiavo, o ji norėjo išlipti iš važiuojančios mašinos, jis ją griebė, kad nepervažiuotų. Ji yra ir anksčiau bandžiusi išlipti iš važiuojančio automobilio, kai automobilio greitis buvo apie 100 kilometrų per valandą. Nuraminti jos negalėjo, tad už plaukų galėjo patempti griebiant ją, kad neiškristų iš mašinos, griebė už bet kurios kūno vietos. Tai kas nutiko tą kart, buvo pasikartojantis įvykis, jis tiesiog darė taip, kad žmogus nenusižudytų išlipdamas iš važiuojančio automobilio. Ligonių kasoms žalą atlygino. Ši moteris visą gyvenimą gyveno melu. Toje vietoje nebuvo šviesoforo. Ten buvo stotelė, jis nenorėjo joje sustoti, nes ten buvo šeima, nenorėjo, kad jie išsigąstų jų konflikto ir matytų blogą pavyzdį, todėl važiavo toliau ir neleido jai išlipti. Bent vieną jo kaltę prašo atleisti (2 tomas, b. l. 76-82).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

- nukentėjusiosios E. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2022 m. sausio 15 d., apie 20.00 val., į jos namus, adresu (duomenys neskelbtini), automobiliu „BMW“, valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini)“, atvažiavo J. G., gimęs (duomenys neskelbtini), su kuriuo jie 2010 metais buvo sudarę bažnytinę santuoką, tačiau jų santuoka iki šiol neįregistruota metrikacijos įstaigoje. Su J. G. gyvena atskirai (duomenys neskelbtini) (namo numerio neatsimena), Vilniaus rajono savivaldybė, prie viešbučio „Grand resort“, tačiau naktį, nuo 2022 m. sausio 14 d. iki 2022 m. sausio 15 d. jis nakvojo pas ją. Ji savo namuose gyvena su jų bendrais vaikais: E. G., gimusia (duomenys neskelbtini), ir O. G., gimusia (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 15 d., apie 14.00 val., jie visi išvažiavo automobiliu „BMW X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pakeliauti, kadangi J. G. nurodė, kad visiems jiems paruošė kažkokią staigmeną. Visą laiką jie praleido kelionėje. J. G. elgėsi keistai, jis labai susidomėjęs religija. 2022 m. sausio 15 d., apie 23.00 val., važiuojančio automobilio „BMW X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) viduje, kuris tuo momentu buvo vairuojamas J. G., tarp jos bei J. G. kilo žodinis konfliktas, kadangi jis pradėjo ją kaltinti, kad ji nesidžiaugia gyvenimu, nemoka džiaugtis gyvenimu, kad ji neatsiverčia Dievui, kad ji nesistengia dėl šeimos, ir kad jai reikia kreiptis į egzorcistą. Ji jam atsikirto ir to pasėkoje J. G. dešinės rankos plaštakos išorine dalimi sudavė jai 1 smūgį į veido sritį. Dėl nurodytų J. G. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Visas veiksmas įvyko važiuojančio automobilio viduje, kuomet anksčiau nurodytas automobilis „BMW X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo Šventaragio gatve ir T. Vrublevskio gatvės sankryžoje (sukant link Olandų gatvės pusės). Ji bandė gintis nuo J. G., o vėliau prašė ją išleisti iš automobilio, tačiau jis pradėjo ją tampyti už plaukų bei spausti link automobilio porankio dėžės, tarsi tyčiodamasis iš jos. Vėliau jis sustojo prie Bernardinų parko, Arsenalo gatvėje, prie upės. Jai išlipant iš mašinos jis nurodė paimti su savimi jų bendrus vaikus, kurie matė įvykio aplinkybes, ir paklausė, kur jam dėti jų vaikus. Išlipus iš automobilio apie įvykį pranešė Bendruoju pagalbos numeriu 112. Smūgio į veidą metu jai buvo sumušta nosis. Kadangi dėvėjo tuo momentu akinius, jie dėl smūgio buvo apgadinti. Dėl apgadintų akinių J. G. pretenzijų neturi. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie ją nuvežė į RVUL, adresu Šiltnamių gatvė 29, Vilniuje, kur jai buvo konstatuotas nosies paviršiaus sumušimas (sutinka savanoriškai pateikti ambulatorinio apsilankymo aprašymo kopiją). Nepageidauja, kad apie šį įvykį būtų skelbiama viešose visuomenės informavimo priemonėse, kadangi 2020 metais jos vyras buvo prieš ją naudojęs fizinį smurtą, dėl kurio ji kreipėsi į policijos pareigūnus, kurie pradėjo ikiteisminį tyrimą, o apie šį įvykį buvo paskelbta informacija internetiniuose puslapiuose. Šiuo metu nepageidauja J. G. reikšti civilinio ieškinio dėl nurodyto įvykio, tačiau dėl to apsispręs galutinai tyrimo metu. Jai yra padaryta fizinė žala. Daugiau apie šį įvykį nieko papasakoti negali. Prašo dėl nurodyto įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą bei nubausti J. G. įstatymų numatyta tvarka. 2022 m. kovo 3 d. papildomos apklausos metu nurodė, kai sugyventinis J. G. įvykio dieną jai sudavė smūgį į veido sritį, jis apgadino jos akinius, tai yra akiniai lūžo. Kur šiuo metu yra akiniai, ji negali pasakyti, kadangi jų automobilyje nerado vėliau. Jos, akiniai iš automobilio iškrito kažkur gatvėje, todėl jų pateikti apžiūrai negali. Kai viskas vyko, automobilyje buvo jų vaikai, dukros E. ((duomenys neskelbtini)) ir O. ((duomenys neskelbtini)), tačiau ji nenori, kad jos dukros būtų apklausiamos teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nenori, kad jos dalyvautų visame šitame procese, kadangi dukros yra įsitempusios ir jautriai reaguoja į visą šią situaciją. Po šio įvykio J. gyvena kitu adresu – (duomenys neskelbtini). Tačiau J. jai karts nuo karto rašo elektroninius laiškus, skambina. Ji į jo laiškus ir skambučius nereaguoja, tuomet jis rašo, kad atvažiuos, kai neatsako į žinutes, skambučius, parašo, kad jau atvyksta. Kai J. atvyksta, ji jo neįleidžia į namus, jis rakto neturi. J. atvažiuoja visada labai piktas, tačiau savo pyktį išreiškia tik žodžiu, jos neliečia ir prieš ją nesmurtauja. Iškart po įvykio, ji būdama susijaudinusi, paskambino savo draugei J. M., prašė, kad ji atvažiuotų ir ją nuvežtų į ligoninę. Draugė iš pradžių pasakė, kad atvažiuos, tačiau greitai perskambinusi pasakė, kad iškviestų greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Ji taip ir padarė. Daugiau niekam neskambino. J. G. atžvilgiu jokio civilinio ieškinio nereikš, tik nori, kad jis atsakytų už savo tokius veiksmus įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 44-47; 62-65, 66-67). Teisme nukentėjusioji parodė, kad įvykio metu su J. G. kartu negyveno. Bažnytinė santuoka buvo sudaryta nuo 2010 metų, civilinė santuoka neįregistruota sąmoningai. Prieš žmones ir prieš teisę jie nėra susituokę. 2018 metais gruodį išėjo iš namų ir epizodiškai bandė ją susigrąžinti. Tas kartas, kai jis atvyko sausio 14 dieną, tai buvo jo eilinis pasirodymas ir bandymas ją susigrąžinti. Tą dieną jis atvyko po bažnytinių rekolekcijų ir užėjo nekviestas į namus. Nuo gruodžio mėnesio į šeimos gyvenimą buvo įtraukta Vaiko teisių apsaugos tarnyba dėl jo elgesio ir jis turėjo gyventi skyrium. Tada buvo laikotarpis kai jis negalėjo lankytis namuose ir bendrauti nei su ja, nei su vaikais. Kadangi tuo metu jis bandė ją susigrąžinti, tie veiksmai vyko ir vėliau, tad teoriškai, nepaisant to, kad buvo galiojančios kardomosios priemonės, mano, galima būtų laikyti, kad jis tuo metu buvo asmuo iš artimos aplinkos, t. y. sugyventinis. Jis buvo mėnesį nematęs vaikų, tad galbūt su jais norėjo pasimatyti, todėl atvažiavo. Atkreipia dėmesį, kad tas įvykis, kai buvo suduotas smūgis ir kai bandė ji išlipti iš automobilio, tai ten automobilio greitis buvo minimalus ir degė raudonas šviesoforo signalas, tad automobilis stovėjo. Tad kaltinamojo teiginys, kad norėjo iššokti iš automobilio nusižudyti yra netiesa. Nors jis teigia, kad ją laikė už rankos, iš tiesų ji buvo palenkta visu veidu žemyn iki porankio, buvo laikoma, o jis per šaligatvius ten kažkur važinėjo. Byloje yra viskas užfiksuota, prokuroras viską nurodė, prašo priimti nuosprendį įvertinus visus byloje esančius įrodymus (2 tomas, b. l. 76-82);

- 2022 m. kovo 22 d. liudytojos J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji yra E. Z. draugė. Draugauja jau daug metų. Tikslios datos pasakyti negali, neprisimena, apie 23.00 val., jai paskambino E., ji buvo labai išsigandusi, apsiverkusi ir kalbėdama per ašaras jos paprašė, kad ji atvažiuotų, nuvežtų ją į ligoninę. E. iš pradžių nepasakė, kas nutiko, tik pasakė, kad jai reikia pagalbos. Liudytoja paklausė kas nutiko ir tada E. žodžiais paaiškino, kad ją sumušė J.. Kaip įvardino, kad ją sumušė J., dabar neprisimena, tačiau suprato iš žodžių, kad J. eilinį kartą ją sumušė. Atsimena, E. sakė, kad J. paėmė už plaukų, trenkė galvą. Pokalbio eigoje E. toliau sakė, kad jaučia, kad jai yra „išsipūtę“ ties nosimi, bėga kraujas, tačiau ji nemato, jai yra sulūžę akiniai ir ji juos kažkur pametė. Paklausė E., kur yra jos vaikai, E. atsakė, kad ji viena iššoko iš automobilio, o J. išvažiavo su vaikais. Ji tuomet iš pradžių sutiko atvažiuoti padėti E., pradėjo rengtis, tačiau pagalvojo, kad gali būti nesaugu ir E. reikia profesionalios, operatyvios pagalbos. Ji perskambino ir paaiškino, kad ji skambintų bendruoju pagalbos numeriu 112 ir kviestų pagalbą, kadangi taip bus saugiau ir operatyviau. Vėliau dar 1 ar 2 kartus skambino E. įsitikinti, ar ji iškvietė pagalbą. E. jai paaiškino, kad iškvietė greitąją medicinos pagalbą, ir kol kalbėjo su E. ji jai pasakė, kad prie jos privažiavo greitoji medicinos pagalba. Daugiau tą vakarą su E. nekalbėjo. Kitą dieną paskambino ryte, paklausė jos ar viskas gerai, kur ji yra. E. jai paaiškino, kad yra namie. Prašo atliekamame ikiteisminiame tyrime taikyti liudytojo anonimiškumą jai, nes įtariamasis kelia grėsmę, ji nesijaučia saugi. Jis kelis kartus jau yra grasinęs jai, rašė žinutes nurodydamas: „Patrauk savo nešvarias rankas nuo mano šeimos“, po to atsiuntė nuotrauką iš kapinių, ji tai supranta kaip grasinimą susidoroti, pakenkti jai, jos šeimai. J. žino kur ji gyvena, ne kartą buvo atvažiavęs prie namų, stebėjo namą, jei pamatydavo ją ir vyrą terasoje, užeidavo į terasą. Bijo, kad J. gali sugadinti jos turtą (namus, automobilį), sužaloti ją, nes yra agresyvus (1 tomas, b. l. 74-77);

- 2022 m. kovo 3 d. liudytojo Livijaus Saukevičiaus ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2021 m. sausio 15 d. dirbo su vyriausiuoju patruliu Aleksandru Šelgačiovu (Aleksandr Šelgačiov). Apie 23.00 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad vyras smurtavo prieš savo žmoną, sužalojo veidą. Moteris laukia Katedros aikštėje, prie stotelės „Arkikatedra“. Atvyko nurodytu adresu, ten jau buvo atvažiavusi greitoji medicinos pagalba (toliau – GPM), moteris jau buvo GMP automobilyje. Kaip buvo nustatyta, tai buvo nukentėjusioji E. Z.. Moteris paaiškino, kad važiuojant automobiliu „BMW X6“, kilo konfliktas su sutuoktiniu J. dėl to, kad pasak J. ji nėra tikinti. Sutuoktinis jai pasiūlė kartu nueiti į bažnyčią šiuo jiems sunkiu momentu, nes dažnai pykstasi. Tada E. pasidarė pikta ir garsiai šaukė automobilyje, kad jis ją išleistų iš automobilio. Sutuoktinis J., nesusilaikęs, trenkė E. į veidą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Bendraujant su nukentėjusiąja E., ji buvo apsiverkusi, susijaudinusi, neprisimena, ar matė ant E. veido akivaizdžius sužalojimus, kadangi su moterimi ilgai nebendravo dėl to, kad GMP brigada ją išvežė į ligoninę. Su E. vaikų nebuvo. Kaip ji paaiškino, jos vyras su vaikais išvažiavo. Kai GMP brigada išvežė moteriškę į ligoninę, jis su kolega važiavo pas jos vyrą namo, adresu (duomenys neskelbtini). Važiuojant jis nukentėjusiosios vyrui paskambino, pasakė, kad jie važiuoja pas jį į namus. Vyriškis paaiškino, kad jis parvežė namo vaikus, o pats pareigūnų lauks netoli namų, stotelėje. Vyriškis nenorėjo, kad pareigūnai užeitų į namus ir gąsdintų vaikus. Privažiavę prie stotelėje stovėjusio automobilio, tai buvo automobilis „BMW M5“, valstybinio numerio neprisimena, pradėjo bendrauti su vyrišku, J. G.. Paklaustas kas nutiko su žmona, jis paaiškino, kad tarp jo ir žmonos važiuojant automobiliu „BMW X6“, įvyko žodinis konfliktas dėl asmeninių dalykų, kurio metu jis susinervino ir sudavė savo žmonai į veido sritį. Pareigūnai paaiškino, kad jis bus sulaikytas už smurtą artimoje aplinkoje. J. neprieštaravo, tik paprašė, kad nori automobilį „BMW M5“ nuvežti kitu adresu ir ten palikti. Todėl jo kolega nuvažiavo su juo palikti automobilį, o jis liko su J. vaikais namuose, kadangi negalėjo palikti vaikų. Buvo informuotos Vaikų teisės, sulaukus vaikų teisių, išvažiavo. J. G. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą išsiaiškinti visas aplinkybes (1 tomas, b. l. 69-72);

- 2022 m. sausio 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G211/2022(01), kurioje nurodyta, kad E. Z. nustatytas odos nubrozdinimas su kraujosruva nosies nugarėlėje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, tai yra 2022 m. sausio 15 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po nustatytų kūno sužalojimų nukentėjusioji turėjo jausti fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti 2-jų trauminių poveikių pasėkoje. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji galėjo būti įvairiose kūno padėtyse. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius. Po nustatytų sužalojimų nukentėjusioji turėjo jausti fizinį skausmą (1 tomas, b. l. 58-59);

- 2022 m. vasario 8 d. bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolu, kuriame nurodyta: pirmas garso įrašo pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Garso įrašo trukmė 1 minutė 40 sekundžių. Minėtame garso įraše girdima: Bendrojo pagalbos centro darbuotoja (toliau – BPC darbuotoja): 112. Pranešėja: ai.. noriu pranešt, kad sugyventinis sužalojo veidą...su sugyventiniu.. BPC darbuotoja: koks adresas? Pranešėja: ne, aš dabar stoviu prie Katedros, išlipau iš mašinos. BPC darbuotoja: nesvarbu, sakykit koks adresas? Pranešėja: Katedros aikštė, Vilnius. BPC darbuotoja: iš kurios pusės jūs stovit? Pranešėja: prie stotelės nuo parapijos namų, prie Tilto gatvės. BPC darbuotoja: (nesigirdi ką sako). Pranešėja: jis yra jau nuvažiavęs, man policijos nereikia, man reikia pranešt... BPC darbuotoja: (nesigirdi ką sako). Pranešėja: jis yra nuvažiavęs.. BPC darbuotoja: (nesigirdi ką sako). Pranešėja: prašau, policija nereikalinga! man reikalinga.. BPC darbuotoja: klausiu greitoji? Pranešėja: reikalinga greitoji, aš be akinių dabar net nieko nematau. BPC darbuotoja: kiek jums metu? Pranešėja: man 41-eri. BPC darbuotoja: kas sužalota? Pranešėja: veidas, nosis, nėra lūžę, bet žaizda yra iš...išpampę. BPC darbuotoja: ponia jūs klausykit ko klausiu. Su kokiu automobiliu vyras nuvažiavo? Pranešėja: „BMW X6“. BPC darbuotoja: valstybinį numerį žinot? Pranešėja: žinau, (duomenys neskelbtini). BPC darbuotoja: normaliai raides. Pranešėja: (duomenys neskelbtini). BPC darbuotoja: link kur pasišalino? Pranešėja: nežinau. BPC darbuotoja: į kurią pusę nematėte? Pranešėja: gali būti nuvažiavo pas mano tėvus nuvežti vaikus, nes jis yra su dviem mažamečiais vaikais. BPC darbuotoja : vardas, pavardė jūsų? Pranešėja: mano E. Z.. BPC darbuotoja: prieš kiek laiko jis nuvažiavo? Pranešėja: prieš 10 minučių. BPC darbuotoja: o kur galėtų važiuoti, kokiu adresu? Pranešėja: į (duomenys neskelbtini). BPC darbuotoja: čia Vilniaus miestas? Pranešėja: taip. BPC darbuotoja: laukit tada greitosios, privažiuos ir policija. Pranešėja: gerai, ačiū. Įrašo pabaiga. Antras garso įrašo pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Garso įrašo trukmė 39 sekundės. Minėtame garso įraše girdime: Bendrojo pagalbos centro darbuotoja: 112, klausau. Pranešėja: labas vakaras. BPC darbuotoja: labas vakaras. Pranešėja: jūs trukdo greitoji, Vilniaus miesto, 0884 brigada. BPC darbuotoja: taip, klausome. Pranešėja: buvo kvietimas į Katedros aikštę dėl sumuštos moters. BPC darbuotoja: taip. Pranešėja: mums reikalingi policijos pareigūnai, nes čia smurtas vaikų akivaizdoje, sumušta moteris. BPC darbuotoja: žinokite mes ir policijai perdavę yra, dar neatvykę? Pranešėja: nu ne, nu kažkaip reiktų gal.. gal užimti, bet čia reikės.. reikės jų įsikišimo. BPC darbuotoja: jinai sumušta, taip. Pranešėja: taip. BPC darbuotoja: žinokit perduota, tiktais parašysim, kad paskubėtų tada. Pranešėja: gerai, tvarkoj, ačiū. BPC darbuotoja: ačiū. Įrašo pabaiga (1 tomas, b. l. 108-111);

- 2022 m. sausio 15 d., 23.28 val., greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, kurioje nurodyta, kad prie stotelės Arkikatedra laukia pranešėja. Ją vyras sužalojo. Prieš 10 minučių vyras pasišalino su automobiliu „BMW X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Gali būti, kad nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiosios žodžiais – sumušimas ne pirmą kartą. Sugyventinis tampė už plaukų, trenkė į veidą. Nosies deformacija, kraujuoja. Diagnozė – nosies žaizda, išorinės nosies oda (1 tomas, b. l. 91-92);

- 2022 m. sausio 16 d. automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatytais duomenimis, kad apžiūros objektas yra automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pastatytas gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas automobilis yra gamyklinis, 4-rių durų, baltos spalvos. Automobilis apžiūros metu yra užrakintas ir apžiūrimas išoriškai. Automobilio pavarų dėžė yra automatinė, tarp priekinių automobilio sėdimų vietų matoma porankių dėžė. Automobilio galinėje sėdimoje vietoje, dešinėje pusėje matoma įrengta vaikiška kėdutė. Raudonos spalvos skysčio dėmių, kitų objektų ir pėdsakų, automobilio išorinėje ir vidinėje pusėje, automobilio apžiūros metu neaptikta ir nepaimta (b. l. 31-39).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys fizinį skausmą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimas giminaitis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas arba prieš jį smurtaujama, t. y. baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, jog būtų sukeliami atitinkami BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Kaltinamasis J. G. savo kaltę pripažino visiškai. Nagrinėjamu atveju įvertinus kaltinamojo parodymus, nukentėjusiosios parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu (užduodant klausimus dėl nukentėjusiosios ir kaltinamojo tarpusavio santykių veikos padarymo metu), liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadą, bendrojo pagalbos centro garso įrašą bei kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairuodamas automobilį „BMW X6“, valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini)“, dešinės plaštakos išorine dalimi sudavė sėdinčiai priekinėje keleivio vietoje sugyventinei, nukentėjusiajai E. Z. vieną smūgį į veidą, tampė ją už plaukų, tokiais veiksmais sulaužė jai akinius, kurie buvo ant jos veido, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai odos nubrozdinimą su kraujosruva nosies nugarėlėje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kalbant apie šioje byloje nagrinėjamą atvejį, smūgis buvo ne vienas, jų buvo daugiau nei 10, bet su tuo kas nurodyta kaltinamajame akte sutinka. Dėl nusikaltimo gailisi. Paaiškino, kad automobilis važiavo, o nukentėjusioji norėjo išlipti iš važiuojančio automobilio, todėl jis ją griebė, kad nepervažiuotų. Nuraminti jos negalėjo, tad už plaukų galėjo patempti griebiant ją, kad neiškristų iš automobilio, griebė už bet kurios kūno vietos. Atkreipė dėmesį į tai, kad jį su nukentėjusiąja įvykio metu reikėtų laikyti sugyventiniais. Nukentėjusioji duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme paaiškino, kad dešinės rankos plaštakos išorine dalimi kaltinamasis sudavė jai vieną smūgį į veido sritį, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Visas veiksmas įvyko važiuojančio automobilio viduje. Nukentėjusioji bandė gintis nuo kaltinamojo, o vėliau prašė ją išleisti iš automobilio, tačiau jis pradėjo ją tampyti už plaukų bei spausti link automobilio porankio dėžės, tarsi tyčiodamasis iš jos. Nukentėjusioji pažymi, kad kai buvo suduotas smūgis ir kai ji bandė išlipti iš automobilio, tai automobilio greitis buvo minimalus ir degė raudonas šviesoforo signalas, tad automobilis stovėjo. Tai, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų juto fizinį skausmą patvirtina ir specialisto išvada. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai padarytas odos nubrozdinimas su kraujosruva nosies nugarėlėje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Taip pat sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nukentėjusioji turėjo jausti fizinį skausmą bei nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius. Įvardintas aplinkybes patvirtina ir liudytoja, kuri ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus nurodė, jog nukentėjusioji iš karto po įvykio susisiekė su ja ir prašė pagalbos. Pažymėjo, kad nukentėjusioji buvo labai išsigandusi, apsiverkusi ir kalbėdama per ašaras jos paprašė nuvežti ją į ligoninę. Be to jai nukentėjusioji paaiškino, kad ją sumušė J.. Minėjo, kad kaltinamasis paėmė jai už plaukų, trenkė į galvą. Taip pat nurodė, kad pokalbio eigoje nukentėjusioji sakė, kad jaučia, jog yra „išsipūtę“ ties nosimi, bėga kraujas, bet negali matyti, nes sulūžo jos akiniai ir ji juos kažkur pametė. Nukentėjusiosios parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, neprieštarauja kitai byloje esančiai medžiagai, nėra objektyvaus pagrindo abejoti jų patikimumu. Minėtų įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. J. G. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinime, pareikštame J. G., buvo nurodyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta nukentėjusiajai E. Z., kuri yra kaltinamojo sutuoktinė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir nukentėjusioji nurodė, kad santuokos nebuvo įregistravę Civilinės metrikacijos skyriuje ir įvykio metu jie buvo sugyventiniai. Dėl šių aplinkybių prokuroras baigiamojoje kalboje prašė patikslinti kaltinimą ir pakeisti žodį „sutuoktinė“ į „sugyventinę“, tačiau veikos kvalifikavimui tai reikšmės neturi. Teismas nustatytų aplinkybių pagrindu laiko, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykio metu buvo sugyventiniais, todėl šis netikslumas tikslintinas.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino padarytą žalą (59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nors prokuroras kaltinamajame akte ir baigiamosios kalbos metu nenurodė šių aplinkybių, kaip lengvinančių kaltinamojo atsakomybę, tačiau teismas šias aplinkybes pripažįsta, kadangi teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, dėl ko byla buvo išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. Taip pat kaltinamasis yra sumokėjęs 57,79 eurus žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į J. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukentėjusiajai sukeltas pasekmes; kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas (b. l. 172-173), baustas administracine tvarka, tačiau bauda sumokėta (1 tomas, b. l. 171), nevedęs, dirbantis. Išdėstytos aplinkybės, dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę – laisvės apribojimą su įpareigojimais, jo trukmę nustatant artimą šios bausmės vidurkiui. Nors prokuroras baigiamosios kalbos metu siūlė kaltinamajam skirti baudą, tačiau įstatymas padarytos nusikalstamos veikos sankcijoje nenumato šios bausmės rūšies.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio tvarka, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Pagal BK 48 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų; teismas, skirdamas šią bausmę, paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju intensyvi priežiūra kaltinamajam neskirtina, vietoje jos, remiantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teismo vertinimu, paskirtas įpareigojimas darys teigiamą poveikį kaltinamojo elgesiui, skatins nesmurtauti. BK 48 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte įvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė leidžia įpareigoti kaltinamąjį gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu. Atsižvelgiant į tai, kad J. G. nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį – sugyventinę, tai yra panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu dėl ko nukentėjusioji jautė fizinį skausmą ir jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, tikėtina, kad baudžiamosios priemonės skyrimas padės kaltinamajam pakartotinai nenusikalsti, padarys teigiamą įtaką. Įvertinant visas minėtas aplinkybes, kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios 8 (aštuonis) mėnesius ir nesilankyti nukentėjusiosios E. Z. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) bei nesiartinti prie nukentėjusiosios E. Z. arčiau nei 100 metrų atstumu (BK 72¹ straipsnis).

Siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti kaltinamąjį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje, būtina skirti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Vadovaujantis BK 71 straipsnio 1 dalimi, teismas pilnamečiam asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyta, kad kaltinamasis yra dirbantis asmuo, UAB „D.“ įmonės direktorius, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad kaltinamasis pats pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jos neslėpė, į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, daro išvadą, kad yra pagrindas kaltinamajam paskirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant – 20 MGL, ir ją sumokant per 8 mėnesius (BK 71 straipsnio 1dalys). Teismo vertinimu, būtent dvi taikytos baudžiamojo poveikio priemonės atitinka kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo asmenybę, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nesuvaržys J. G. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai J. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. sausio 16 d. 00.30 val. iki 2022 m. sausio 16 d. 15.10 val. (1 tomas, b. l. 128), vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 57,79 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 96-99,103-104). Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis nurodė, jog žalą atlygino. Teismas pažymi, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. buvo gautas elektroninis laiškas iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovės, kuriame nurodyta, kad J. G. atlygino 57,79 eurus už padarytą žalą. Mokėjimas buvo gautas 2022 m. birželio 10 d. Įvertinus, tai kad kaltinamasis savo noru atlygino žalą, Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestinas.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu (2 tomas, b. l. 63-65) paskirta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R laikmena su garso įrašu iš bendrojo pagalbos centro – paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nusprendžia:

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios 8 (aštuoniems) mėnesiams, nesilankyti nukentėjusiosios E. Z. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) bei nesiartinti prie nukentėjusiosios E. Z. arčiau nei 100 metrų atstumu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1,3 dalimis, 71 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 (dvidešimties) MGL (1000 eurų (vieno tūkstančio eurų)) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas).

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsniu, į J. G. paskirtą bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. sausio 16 d. 00.30 val. iki 2022 m. sausio 16 d. 15.10 val. (1 tomas, b. l. 128), vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu paskirtą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R laikmeną su garso įrašu iš bendrojo pagalbos centro – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė