- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-08-12
- Bylos Nr.
- 1-790-927/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01885-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- J. G.
- Nukentėjusysis
- E. Z.
- Advokatai
- Edmundas Jonušas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „D.“ įmonės direktoriumi, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. G. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė šeimos nariui – sugyventinei fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, o būtent:
jis, 2022 m. sausio 15 d., apie 23.00 val., ties Vrublevskio – Šventaragio gatvių sankirta, Vilniuje, vairuodamas automobilį „BMW X6“, valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini)“, dešinės plaštakos išorine dalimi sudavė sėdinčiai priekinėje keleivio vietoje sugyventinei - nukentėjusiajai E. Z. 1 smūgį į veidą, tampė ją už plaukų, tokiais veiksmais sulaužė jai akinius, kurie buvo ant jos veido, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai odos nubrozdinimą su kraujosruva nosies nugarėlėje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu,
t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
J. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino iš dalies bei nurodė, kad jis yra psichiškai sveikas, narkologo ir psichiatro įskaitose jis neregistruotas, dėl jokių priklausomybių ar ligų nesigydo, problemų su sveikata neturi, galvos traumų neturėjęs, anksčiau neteistas. Parodymus duos jam suprantama lietuvių kalba. Įtariamojo teisės ir teisės dėl gynėjo jam išaiškintos, gynėjo pagalbos jam nereikia. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, įtarimo esmę suprato, savo kaltę dėl šio nusikaltimo pripažįsta iš dalies. Sutinka duoti parodymus ir nurodo, kad pastaruoju metu tarp jo ir jo žmonos yra įtampa, ši įtampa buvo jau kurį laiką. Per tą laiką jie ne visada gyveno kartu. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). O ji (teismo pastaba – E. Z.) gyvena (duomenys neskelbtini). Tarp jo ir jo žmonos yra sudaryta bažnytinė santuoka, jie sutuoktiniai. Jie abu yra susilaukę dviejų dukrų: E. G., gimusios (duomenys neskelbtini), ir O. G., gimusios (duomenys neskelbtini). Susituokę 11 metų, o bendrauja 17 metų. 2022 m. sausio 14 d., jis grįžo pas savo šeimą iš vienuolyno, kuriame buvo savaitę laiko. Šeimai buvo atvežęs dovanų. Atvažiavo pas savo žmoną į namus (duomenys neskelbtini). Jie praleido penktadienio dieną namuose, vėliau, sekančią dieną, tai yra 2022 m. sausio 15 d., jis pasiūlė visai šeimai (jo žmonai ir jų dukroms) vykti į Aukštaitijos nacionalinį parką, pasivaikščioti, pasikalbėti, pabūti kartu. Išvažiavo apie 12.00 val., jo įmonės automobiliu „BMW X6“, valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį vairavo jis, priekyje, šalia jo sėdėjo ji (teismo pastaba – E. Z.), o automobilio gale sėdėjo jų vaikai. Pabuvę parke su šeima, maždaug po 22.00 val., išvyko atgal į Vilnių iš kelionės. Jiems važiuojant į namus, jis vairavo automobilį (sėdėjo visi taip pat kaip minėjo prieš tai), kai tarp jų kilo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto priežastis buvo ta, jog jai (teismo pastaba – E. Z.) vis kažkas netiko, reiškė nepasitenkinimą. Kadangi, tarp jo ir jos vyko žodinis ginčas, nesutarimas, iškarto į namus nenuvairavo, o pasuko į miesto pusę, norėdamas padaryti didesnį ratą, važiuodamas per miestą, kad galėtų jų kelionės metu nuraminti ją, kad ginčas tarp jų nevyktų. Sumastė nuvykti iki Gailestingumo Šventovės, kuri yra Vilniuje, Dominikonų gatvė 12, drauge sukalbėti maldą ir taip išspręsti jų ginčą. Yra tikintis žmogus. Ji tai žino, ji yra nuosaikesnė religijos ir tikėjimo požiūriu. Mano, kad toks jo pasiūlymas, galėjo ją dar labiau supykdyti. Nes kuomet pareiškė savo pasiūlymą, ji pradėjo dar garsiau kalbėti. Paprašė, kad vaikai, kurie sėdėjo automobilyje gale, nuramintų mamą. Kadangi ji nesiliovė, nebesusivaldęs, savo dešine ranka, delnu užsimojo ir padarė 1 smūgį į jos galvą. Savo šiuo smūgiu jis jai pataikė į galvą, pripažįsta, kad sudavė jai šį smūgį. Smūgį sudavė, kuomet jie važiavo Šventaragio ir Vrublevskio gatve. Po suduoto smūgio, ji tiesiog šaukė „paleisk“, staigiai bandė atsisegti diržą, kuriuo ji buvo prisisegusi ir bandė išlipti iš važiuojančio automobilio. Kadangi jie važiavo važiuojamoje dalyje, staigiai susiorientuoti jam nebuvo lengva, todėl automobilį nusprendė sustabdyti ne viduryje gatvės, o tinkamesnėje vietoje. Kol jie važiavo, ji bandė iššokti iš važiuojančio automobilio. Ji buvo pilnai atsidariusi automobilio duris, bet tam, kad ji neišliptų, jis ją buvo laikęs dešine ranka už jos kairės rankos ir drabužių, tam, kad ji neiškristų iš važiuojančio automobilio. Jis pilnai sustojo ir sustabdė automobilį Trispalvės alėjos gatvėje, įvažiavęs į ją, kuri yra prie pat Taikomosios dailės galerijos. Kai sustabdė automobilį minėtoje gatvėje, ji tiesiog išlipo iš automobilio ir nubėgo. Su vaikais automobilyje liko tik jis. Vaikai, aišku, buvo kiek išsigandę, bet jis, su jais pakalbėjęs, juos nuramino. Nuraminęs vaikus jis su jais nuvyko į namus, (duomenys neskelbtini). Kuomet buvo su vaikais namuose, jam į mobilųjį telefoną paskambino policijos pareigūnai, kurie paklausė, kur jis yra. Jis pranešė, kad namuose, nurodė adresą bei pasakė, pareigūnams, kad nenori, jog policiją pamatytų jo vaikai ir kaimynai. Nurodė, kad lauks jų pagrindinėje gatvėje – (duomenys neskelbtini). Netrukus prie jo atvažiavo policijos pareigūnai. Jis susitikęs su pareigūnais, paliko stovėti savo automobilį „BMW“ minėtoje gatvėje, persėdo pas pareigūnus į automobilį, su jais nuvyko iki jų namų, kur buvo vaikai. Policijos pareigūnai iškvietė į vietą vaikų teises, nurodė, kad į namus atvyksta ir ji (teismo pastaba – E. Z.). Jiems sulaukus vaikų teisių, pareigūnai jį išsivežė su savimi bei pristatė į policijos įstaigą. Su tuo, kas nurodyta pranešime apie įtarimą, jis sutinka iš dalies. Sutinka, kad sudavė jai smūgį, kad tampė už plaukų nepripažįsta, to nebuvo. Su ja, esant galimybei, nori susitaikyti, nespręsti konflikto per policiją. Nori su ja išspręsti jų tarpusavio nesutarimus taikiai, be pykčių. Kol vyks tyrimas, jis su ja nebendraus, nesilankys namuose, kur ji gyvena su vaikais, adresu (duomenys neskelbtini), pats gyvens atskirai (duomenys neskelbtini). Daugiau neturi ko pasakyti dėl įvykio. 2022 m. kovo 24 d. J. G. nurodė, kad lieka prie savo parodymų duotų pirminės apklausos metu, juos tvirtina ir nieko naujo daugiau pasakyti nenori (b. l. 133, 34-137, 160-161, 162-164). Teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino ir nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas. Sutinka teismui duoti parodymus. Šią moterį jis nuolat mušdavo, per 17 metų, nemylėjo jų bendrų vaikų, finansiškai neaprūpindavo, visuomenės akyse nuolat ją žemindavo. Tai buvo daug kartų, keista, jog buvo kreiptasi tik dabar. Dėl konkretaus epizodo jis neturi ką pasakyti, nes tai daro nuolat – 17 metų. Kalbant apie šioje byloje nagrinėjamą atvejį, smūgis buvo ne vienas, jų buvo daugiau nei 10, bet su tuo kas nurodyta kaltinamajame akte sutinka. Dėl nusikaltimo gailisi. Mano jį su nukentėjusiąja reikėtų laikyti sugyventiniais, nes jie yra susituokę tik prieš Dievą. Tuo metu, kai įvyko įvykis, gyveno atskirai. Per 17 metų jis nuolat mušdavo šitą moterį be priežasties. Norėtų, kad šios aplinkybės būtų nustatomos tokios kaip nori prokuroras, teismas ir E. Z., taip kaip visiems geriau. Kadangi mašina važiavo, o ji norėjo išlipti iš važiuojančios mašinos, jis ją griebė, kad nepervažiuotų. Ji yra ir anksčiau bandžiusi išlipti iš važiuojančio automobilio, kai automobilio greitis buvo apie 100 kilometrų per valandą. Nuraminti jos negalėjo, tad už plaukų galėjo patempti griebiant ją, kad neiškristų iš mašinos, griebė už bet kurios kūno vietos. Tai kas nutiko tą kart, buvo pasikartojantis įvykis, jis tiesiog darė taip, kad žmogus nenusižudytų išlipdamas iš važiuojančio automobilio. Ligonių kasoms žalą atlygino. Ši moteris visą gyvenimą gyveno melu. Toje vietoje nebuvo šviesoforo. Ten buvo stotelė, jis nenorėjo joje sustoti, nes ten buvo šeima, nenorėjo, kad jie išsigąstų jų konflikto ir matytų blogą pavyzdį, todėl važiavo toliau ir neleido jai išlipti. Bent vieną jo kaltę prašo atleisti (2 tomas, b. l. 76-82).
Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:
- 2022 m. sausio 16 d. automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatytais duomenimis, kad apžiūros objektas yra automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pastatytas gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas automobilis yra gamyklinis, 4-rių durų, baltos spalvos. Automobilis apžiūros metu yra užrakintas ir apžiūrimas išoriškai. Automobilio pavarų dėžė yra automatinė, tarp priekinių automobilio sėdimų vietų matoma porankių dėžė. Automobilio galinėje sėdimoje vietoje, dešinėje pusėje matoma įrengta vaikiška kėdutė. Raudonos spalvos skysčio dėmių, kitų objektų ir pėdsakų, automobilio išorinėje ir vidinėje pusėje, automobilio apžiūros metu neaptikta ir nepaimta (b. l. 31-39).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys fizinį skausmą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).
Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimas giminaitis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas arba prieš jį smurtaujama, t. y. baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, jog būtų sukeliami atitinkami BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).
Kaltinamasis J. G. savo kaltę pripažino visiškai. Nagrinėjamu atveju įvertinus kaltinamojo parodymus, nukentėjusiosios parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu (užduodant klausimus dėl nukentėjusiosios ir kaltinamojo tarpusavio santykių veikos padarymo metu), liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadą, bendrojo pagalbos centro garso įrašą bei kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairuodamas automobilį „BMW X6“, valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini)“, dešinės plaštakos išorine dalimi sudavė sėdinčiai priekinėje keleivio vietoje sugyventinei, nukentėjusiajai E. Z. vieną smūgį į veidą, tampė ją už plaukų, tokiais veiksmais sulaužė jai akinius, kurie buvo ant jos veido, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai odos nubrozdinimą su kraujosruva nosies nugarėlėje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kalbant apie šioje byloje nagrinėjamą atvejį, smūgis buvo ne vienas, jų buvo daugiau nei 10, bet su tuo kas nurodyta kaltinamajame akte sutinka. Dėl nusikaltimo gailisi. Paaiškino, kad automobilis važiavo, o nukentėjusioji norėjo išlipti iš važiuojančio automobilio, todėl jis ją griebė, kad nepervažiuotų. Nuraminti jos negalėjo, tad už plaukų galėjo patempti griebiant ją, kad neiškristų iš automobilio, griebė už bet kurios kūno vietos. Atkreipė dėmesį į tai, kad jį su nukentėjusiąja įvykio metu reikėtų laikyti sugyventiniais. Nukentėjusioji duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme paaiškino, kad dešinės rankos plaštakos išorine dalimi kaltinamasis sudavė jai vieną smūgį į veido sritį, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Visas veiksmas įvyko važiuojančio automobilio viduje. Nukentėjusioji bandė gintis nuo kaltinamojo, o vėliau prašė ją išleisti iš automobilio, tačiau jis pradėjo ją tampyti už plaukų bei spausti link automobilio porankio dėžės, tarsi tyčiodamasis iš jos. Nukentėjusioji pažymi, kad kai buvo suduotas smūgis ir kai ji bandė išlipti iš automobilio, tai automobilio greitis buvo minimalus ir degė raudonas šviesoforo signalas, tad automobilis stovėjo. Tai, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų juto fizinį skausmą patvirtina ir specialisto išvada. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai padarytas odos nubrozdinimas su kraujosruva nosies nugarėlėje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Taip pat sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nukentėjusioji turėjo jausti fizinį skausmą bei nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius. Įvardintas aplinkybes patvirtina ir liudytoja, kuri ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus nurodė, jog nukentėjusioji iš karto po įvykio susisiekė su ja ir prašė pagalbos. Pažymėjo, kad nukentėjusioji buvo labai išsigandusi, apsiverkusi ir kalbėdama per ašaras jos paprašė nuvežti ją į ligoninę. Be to jai nukentėjusioji paaiškino, kad ją sumušė J.. Minėjo, kad kaltinamasis paėmė jai už plaukų, trenkė į galvą. Taip pat nurodė, kad pokalbio eigoje nukentėjusioji sakė, kad jaučia, jog yra „išsipūtę“ ties nosimi, bėga kraujas, bet negali matyti, nes sulūžo jos akiniai ir ji juos kažkur pametė. Nukentėjusiosios parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, neprieštarauja kitai byloje esančiai medžiagai, nėra objektyvaus pagrindo abejoti jų patikimumu. Minėtų įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. J. G. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinime, pareikštame J. G., buvo nurodyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta nukentėjusiajai E. Z., kuri yra kaltinamojo sutuoktinė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir nukentėjusioji nurodė, kad santuokos nebuvo įregistravę Civilinės metrikacijos skyriuje ir įvykio metu jie buvo sugyventiniai. Dėl šių aplinkybių prokuroras baigiamojoje kalboje prašė patikslinti kaltinimą ir pakeisti žodį „sutuoktinė“ į „sugyventinę“, tačiau veikos kvalifikavimui tai reikšmės neturi. Teismas nustatytų aplinkybių pagrindu laiko, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykio metu buvo sugyventiniais, todėl šis netikslumas tikslintinas.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino padarytą žalą (59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nors prokuroras kaltinamajame akte ir baigiamosios kalbos metu nenurodė šių aplinkybių, kaip lengvinančių kaltinamojo atsakomybę, tačiau teismas šias aplinkybes pripažįsta, kadangi teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, dėl ko byla buvo išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. Taip pat kaltinamasis yra sumokėjęs 57,79 eurus žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į J. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukentėjusiajai sukeltas pasekmes; kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas (b. l. 172-173), baustas administracine tvarka, tačiau bauda sumokėta (1 tomas, b. l. 171), nevedęs, dirbantis. Išdėstytos aplinkybės, dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę – laisvės apribojimą su įpareigojimais, jo trukmę nustatant artimą šios bausmės vidurkiui. Nors prokuroras baigiamosios kalbos metu siūlė kaltinamajam skirti baudą, tačiau įstatymas padarytos nusikalstamos veikos sankcijoje nenumato šios bausmės rūšies.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio tvarka, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.
Pagal BK 48 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų; teismas, skirdamas šią bausmę, paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju intensyvi priežiūra kaltinamajam neskirtina, vietoje jos, remiantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teismo vertinimu, paskirtas įpareigojimas darys teigiamą poveikį kaltinamojo elgesiui, skatins nesmurtauti. BK 48 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte įvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė leidžia įpareigoti kaltinamąjį gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu. Atsižvelgiant į tai, kad J. G. nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį – sugyventinę, tai yra panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu dėl ko nukentėjusioji jautė fizinį skausmą ir jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, tikėtina, kad baudžiamosios priemonės skyrimas padės kaltinamajam pakartotinai nenusikalsti, padarys teigiamą įtaką. Įvertinant visas minėtas aplinkybes, kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios 8 (aštuonis) mėnesius ir nesilankyti nukentėjusiosios E. Z. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) bei nesiartinti prie nukentėjusiosios E. Z. arčiau nei 100 metrų atstumu (BK 72¹ straipsnis).
Siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti kaltinamąjį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje, būtina skirti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Vadovaujantis BK 71 straipsnio 1 dalimi, teismas pilnamečiam asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyta, kad kaltinamasis yra dirbantis asmuo, UAB „D.“ įmonės direktorius, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad kaltinamasis pats pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jos neslėpė, į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, daro išvadą, kad yra pagrindas kaltinamajam paskirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant – 20 MGL, ir ją sumokant per 8 mėnesius (BK 71 straipsnio 1dalys). Teismo vertinimu, būtent dvi taikytos baudžiamojo poveikio priemonės atitinka kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo asmenybę, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nesuvaržys J. G. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai J. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. sausio 16 d. 00.30 val. iki 2022 m. sausio 16 d. 15.10 val. (1 tomas, b. l. 128), vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 57,79 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 96-99,103-104). Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis nurodė, jog žalą atlygino. Teismas pažymi, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. buvo gautas elektroninis laiškas iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovės, kuriame nurodyta, kad J. G. atlygino 57,79 eurus už padarytą žalą. Mokėjimas buvo gautas 2022 m. birželio 10 d. Įvertinus, tai kad kaltinamasis savo noru atlygino žalą, Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestinas.
Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu (2 tomas, b. l. 63-65) paskirta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R laikmena su garso įrašu iš bendrojo pagalbos centro – paliktina saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,
nusprendžia:
J. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios 8 (aštuoniems) mėnesiams, nesilankyti nukentėjusiosios E. Z. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) bei nesiartinti prie nukentėjusiosios E. Z. arčiau nei 100 metrų atstumu.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1,3 dalimis, 71 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 (dvidešimties) MGL (1000 eurų (vieno tūkstančio eurų)) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas).
Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsniu, į J. G. paskirtą bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. sausio 16 d. 00.30 val. iki 2022 m. sausio 16 d. 15.10 val. (1 tomas, b. l. 128), vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu paskirtą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R laikmeną su garso įrašu iš bendrojo pagalbos centro – palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.