- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-27
- Bylos Nr.
- e2YT-743-892/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03497-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Pareiškėjas
- N. I., B. I.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, L. I., Y. I.
- Advokatai
- Paulius Škėrys
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal pareiškėjų N. I. ir B. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, L. I., Y. I..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po C. I., gim. (duomenis neskelbtini), mirties, palikimą priėmė pareiškėjai N. I. ir B. I. faktiškai pradėdami jį valdyti.
2. Pareiškėjai nurodė, kad 2022 m. sausio 20 d. mirė C. I., kuris yra pareiškėjos N. I. sutuoktinis ir pareiškėjo B. I. tėvas. Pareiškėja 2022 m. liepos 6 d. pareiškimu Minsko rajono 3-iajam notarų biurui pateikė pareiškimą, kuriuo ji po C. I. mirties priėmė palikimą. 2022 m. liepos 9 d. Minsko srities Minsko rajono 3-ojo notarų biuro notaras Zhegaliku pateikė pranešimą, kuriuo informavo, kad pareiškėja priėmė palikimą, todėl nagrinėjamu atveju priėmus palikimą, jis buvo priimtas visiškai. Būdamas gyvas C. I. asmenines nuosavybes teise turėjo: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini) ir kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), esančius (duomenis neskelbtini), taip pat 2018 m. gruodžio 27 d. panaudos sutartį statiniams eksploatuoti. Atsižvelgiant į tai, kad velionio palikimą, be kita ko, sudaro ir nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, šiuo atveju paveldėjimo santykiams taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Pareiškėjai dėl palikimo priėmimo Lietuvos Respublikoje į notarą nesikreipė, tačiau priėmė palikimą, pradėję faktiškai valdyti velionei priklausiusį turtą Baltarusijoje ir Lietuvoje. Pradėjęs paveldėjimo procedūras, kaip to reikalauja velionio paskutinės gyvenamosios vietos, t. y. Baltarusijos, įstatymai, bei tokiu būdu priimdamas palikimą savo vardu kreipėsi į palikėjo paskutinės gyvenamosios vietos notarą. Šis juridinę reikšmę turintis faktas yra nustatytinas su tikslu įforminti pareiškėjų palikimo priėmimo faktą Lietuvos Respublikoje. Pažymėjo, kad priežastys, dėl kurių negalima kitokia tvarka gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą: tokių dokumentų Lietuvoje nėra - visas palikimas buvo priimtas Baltarusijoje, kuomet pareiškėja ėmėsi veiksmų pagal gyvenamosios vietos teisę, sutinkamai su velionio paskutinės gyvenamosios vietos įstatymais, kas nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, atžvilgiu reiškia palikimo priėmimą pradėjus faktiškai valdyti Baltarusijoje esantį velionio turtą visų testamentinių įpėdinių naudai ir vardu. Minėtas aplinkybes įrodo Minsko srities Minsko rajono 3-ojo notarų biuro 2022 m. liepos 9 d. pranešimas, 2022 m. liepos 6 d. pareiškimas bei komunalinių atliekų mokėjimo pavedimas su pranešimu. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį palikimo neleidžiama priimti iš dalies, pareiškėjai ėmusis veiksmų ir tokiu būdu pareiškėjui pradėjus faktiškai valdyti velionės turtą, esantį Baltarusijoje, akivaizdu, kad įpėdiniai išreiškė savo valią dėl viso mirusiojo palikimo priėmimo, kas reiškia, kad palikimas yra priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tuo tikslu, kad pareiškėjai galėtų tinkamai įgyvendinti savo teises į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje.
3. Nepriklausomai nuo to, kur yra palikėjo paskutinė gyvenamoji vieta, nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė (CK 1.62 str. 1 d.). Ši teisės norma įtvirtina taisyklę, kad palikimą sudarantis nekilnojamasis daiktas visais atvejais paveldimas pagal jo buvimo valstybės teisę. Tai reiškia, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą Lietuvos Respublikoje esantys nekilnojamieji daiktai visais atvejais paveldimi pagal Lietuvos Respublikos teisę (Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1206-259/2015). Tokia nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos teisinės pagalbos sutarties 43 straipsnio 2 dalis. Minėtos sutarties 46 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo turto paveldėjimo bylas kompetentingos nagrinėti susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje yra tas turtas, įstaigos.
4. Paveldėjimo teisiniai santykiai reglamentuojami CK penktosios knygos šeštajame skyriuje, kurio 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminas palikimui priimti. Susiklosčius tarpvalstybinei paveldėjimo situacijai, atsižvelgiant į analogiškų teisinių santykių reglamentavimą nesant tarpvalstybinės paveldėjimo situacijos, Lietuvos Respublikos paveldėjimo teisės tradiciją, protingumo bei ekonomiškumo principus, darytina išvada, kad paveldėjimu suinteresuoti asmenys, siekdami sukelti jų pageidaujamas teisines pasekmes Lietuvos Respublikoje esančio nekilnojamojo turto atžvilgiu, be Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos taip pat gali kreiptis tiesiogiai į Lietuvos Respublikos notarą, kuris nustatytinas taikant LR CK 5.4 straipsnį (Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1206-259/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017 20 punktas).
5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017 aiškindamas palikimo priėmimą, kai paveldimas turtas yra keliose valstybėse, aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad Lietuvos paveldėjimo teisei būdingas universalumas, kuris įtvirtintas CK 5.50 straipsnio 1 dalyje, – neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015 ir joje nurodytą praktiką). Paveldėjimo universalumo principas reiškia, kad palikimo priėmimas apima visą palikimą, nepriklausomai nuo to, kokios formos ir kur jis būtų. Kai palikimą sudaro turtas, esantis skirtingose valstybėse, tai laikytina, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pagal Lietuvos Respublikos teisę, jeigu įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjo faktiškai valdyti turtą kurioje nors vienoje iš valstybių, nes pagal Lietuvos Respublikos teisę paveldėjimo teisė yra universali. Tais atvejais, kai palikimą sudaro turtas, esantis skirtingose valstybėse, ir prašoma atnaujinti terminą priimti palikimą pagal Lietuvos Respublikos teisę, teismas turi nustatyti aplinkybes, ar toks pareiškėjas nėra pasinaudojęs teise priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą kurioje nors valstybėje, ir tik tada spręsti klausimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. Nustačius, kad pareiškėjas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atliko veiksmus, kurie pagal savo pobūdį atitinka palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą (nesvarbu kurioje valstybėje) valdyti (CK 5.51 straipsnis), konstatuotina, kad pareiškėjas nėra praleidęs palikimo priėmimo termino.
6. Šioje byloje pareiškėjai pateikė reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie priėmė palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti. Šią aplinkybę jie iš esmės grindė palikimo priėmimo Baltarusijoje po C. I. mirties faktu. Tačiau tokią aplinkybę patvirtina kompetetingų įstaigų išduoti dokumentai, todėl juridinis faktas, kad pareiškėjai pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui Baltarusijoje negali būti nustatinėjamas (CPK 445 straipsnis). Pareiškėjai pateikė įrodymą, kad 2022 m. spalio 23 d. buvo sumokėta 100 Eur už paslaugas Vilniaus rajono savivaldybei. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti, tačiau minėto straipsnio 3 d. nurodo, kad šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatyme įtvirtintas trijų mėnesių terminas gali būti teismo pratęstas, jeigu pripažįstama, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad C. I. mirė 2022 m. sausio 20 d., todėl pareiškėjai turi teikti įrodymus, patvirtinančius faktinį turto valdymą per 3 mėnesius, nuo 2022 m. sausio 20 d., tačiau 2022 m. spalio 23 d. įmoka minėtų aplinkybių nepatvirtina.
7. Apibendrinant išdėstytą konstatuotina, kad šioje byloje pareiškėjai aplinkybę dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu grindė palikimo priėmimu Baltarusijoje pateikiant notarui pareiškimą. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), todėl negali būti nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai priėmė palikimą po C. I. mirties, nes paveldėjimo universalumo principas reiškia, kad palikimo priėmimas apima visą palikimą, nepriklausomai nuo to, kokios formos ir kur jis būtų, kai palikimą sudaro turtas, esantis skirtingose valstybėse, tai laikytina, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pagal Lietuvos Respublikos teisę, jeigu įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjo faktiškai valdyti turtą kurioje nors vienoje iš valstybių, nes pagal Lietuvos Respublikos teisę paveldėjimo teisė yra universali (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017). Be to, pareiškime pareiškėjai prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jį priėmė palikimą pradėdami valdyti konkretų turtą, tačiau pagal teismų praktiką nustatant juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldėtą turtą valdyti konkretus paveldėtas turtas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodomas, jį nurodo notaras išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
8. Nustačius, kad prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtina įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas reikiamos galios dokumentas, teismas atsisako priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas, – bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Todėl ši civilinė byloje nutrauktina.
9. Remiantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pareiškėjai grąžinama 106 Eur sumokėto žyminio mokesčio už pareiškimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis paminėtu bei CPK 293 straipsnio 1 punktu teismas
nutarė:
Bylą nutraukti.
Pareiškėjai N. I., gim. (duomenis neskelbtini), grąžinti 106 Eur (vieną šimtą šešis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. lapkričio 21 d., mokėjimo nurodymas Nr. 74, 2022 m. gruodžio 6 d. mokėjimo nurodymas Nr. 85, 2022 m. gruodžio 13 d. mokėjimo nurodymas Nr. 95, mokėtojas - advokato padėjėjas Paulius Škėrys.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.