Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės ir Loretos Miltenytės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-397-1203/2025 pagal pareiškėjo S. S. prašymą pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1038-1104/2020 dalį dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, suinteresuotas asmuo V. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. sausio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1038-1104/2020, be kita ko, buvo nutraukta pareiškėjų S. S. (toliau – ir pareiškėjas) ir V. S. (toliau – ir suinteresuotas asmuo) santuoka bendru sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Šioje sutartyje nėra aptartas ¼ dalies žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo klausimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ji teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

21. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (iš lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjo S. S. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

22. Apeliacijos dalyką pagal pareiškėjo apeliacinio skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo patikslintas prašymas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1038-1104/2020 pakeitimo ir atsisakyta patvirtinti taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojos apklausos

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo teismo nustatyti tikrąsias ginčo žemės sklypo dalies įsigijimo faktines aplinkybės. Tam kad būtų išsamiai ir visapusiškai išnagrinėta byla, prašo į teismą pakviesti ir apklausti kaip liudytoją R. V. (K.), kuri gali paliudyti apie tikrąsias žemės sklypo dalies įsigijimo aplinkybes.

24. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

25. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 ; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024).

26. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinybės apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka, teismo posėdyje neapklausiant pareiškėjo nurodomos liudytojos R. V. (K.). Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo apklausti šią liudytoją, jos apklausa šiame procese nėra tikslinga dėl toliau šioje nutartyje nurodytų nagrinėjant apeliacinį skundą nustatytų aplinkybių. Dėl aptartų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti pareiškėjo prašymą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nėra pagrindo, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Dėl byloje reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. sausio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1038-1104/2020, be kita ko, buvo nutraukta pareiškėjo S. S. ir suinteresuoto asmens V. S. santuoka bendru sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Šioje sutartyje nėra aptartas ¼ dalies žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo klausimas. Pareiškėjas pateikė prašymą ir patikslintą prašymą, kuriais prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1038-1104/2022 ir žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), priteisti pareiškėjo naudai. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2-1038-1104/2020 pagal pareiškėjų (V. S. ir S. S.) prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo dalyje dėl teismo sprendimo dalies, kuria, patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, išspręsti sutuoktinių turto padalijimo klausimai. 2024 m. gruodžio 30 d. pareiškėjas į bylą pateikė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens 2024 m. gruodžio 27 d. sudarytą taikos sutartį, kurioje nurodyta, kad sutarties šalys susitarė bylą baigti taikiai ir, vadovaudamosi CPK 579 – 582 straipsniais, CK 6.983 straipsniu, prašo teismo patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį.

28. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės, skundžiamu sprendimu pareiškėjo patikslintą prašymą pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1038-1104/2020 dalį dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo atmetė, taip pat atsisakė patvirtinti pareiškėjo ir suinteresuoto asmens 2024 m. gruodžio 27 d. sudarytą taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka, motyvuodamas iš esmės tuo, kad pareiškėjas neįrodė, jog žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, o byloje pateikta pareiškėjo ir suinteresuoto asmens 2024 m. gruodžio 27 d. sudaryta taikos sutartis neatitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų.

29. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti bei grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas tokį savo reikalavimą argumentuoja tuo, kad su suinteresuotu asmeniu nusprendęs išspręsti ginčą taikiai, sudaręs taikos sutartį bei pateikęs ją tvirtinti byloje, tikėjosi, jog pirmosios instancijos teismas ją patvirtins, todėl nereikalavo byloje žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies įsigijimo aplinkybių išsamaus ištyrimo, tačiau pirmosios instancijos teismui atsisakius patvirtinti taikos sutartį ir atmetus jo patikslintą prašymą pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1038-1104/2020 dalį dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, tikrosios minėto žemės sklypo dalies įsigijimo aplinkybės liko nenustatytos. Pareiškėjo manymu, tai lėmė neteisingo teismo sprendimo priėmimą. Suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat sutinka su pareiškėjo argumentais ir prašymu panaikinti skundžiamą teismo sprendimą dalyje dėl taikos sutarties patvirtinimo bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

30. CK 3.53 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia vaikų, vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, o bylą sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu sutuoktiniai nevykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.

31. Teismas, prieš tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, turi pareigą ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-381/2023, 22 punktas).

32. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, be kita ko, turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas ir koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Pagal įstatymą turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007). Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys gali aptarti viso šalių turto (tiek įgyto santuokoje, tiek iki santuokos sudarymo, tiek sutuoktinių bendrosios jungtinės ar dalinės nuosavybės teise, tiek ir asmeninės nuosavybės teise) teisinį režimą po santuokos nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-381/2023, 24, 25 punktai).

33. Atnaujinus procesą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu yra toliau laikomasi šiai bylų kategorijai būdingų taisyklių (CPK 370 straipsnio 4 dalis), be kita ko, ir CK 3.53 straipsnio 3 dalies, pagal kurią šalys teismui turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią pirmiau aptartus reikalavimus.

34. Nagrinėjamoje byloje, kuri buvo išnagrinėta kaip byla dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, procesas buvo atnaujintas dėl teismo sprendimo dalies, kuria, patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo išspręsti sutuoktinių S. S. (pareiškėjo šioje byloje) ir V. S. (suinteresuoto asmens šioje byloje) turto padalijimo klausimai, pirmosios instancijos teismui pripažinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi santuokos metu įgytas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nėra padalintas, svarbiomis.

35. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas 2024 m. gruodžio 30 d. į bylą pateikė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens 2024 m. gruodžio 27 d. sudarytą taikos sutartį, kurioje nurodyta, kad sutarties šalys susitarė bylą baigti taikiai ir, vadovaudamosi CPK 579 – 582 straipsniais, CK 6.983 straipsniu, prašė teismo patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį. Taikos sutarties 1 punktu sutarties šalys prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. sausio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1038-1104/2020, papildant jį 9.1., 9.2., 9.3., 9.4. punktais. Taikos sutarties 1.1. (9.1.) papunktyje nurodyta, kad suinteresuotam asmeniui asmeninės nuosavybės teise priklauso ¼ dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1.2. (9.2.) papunktyje nurodyta, kad bendru pareiškėjo ir suinteresuoto asmens sutarimu suinteresuotas asmuo perleidžia pareiškėjo nuosavybėn jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią ¼ dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o pagal 1.3. (9.3.) papunktį pareiškėjas įsipareigojo išmokėti suinteresuotam asmeniui 2 300 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jam perduotą paminėtą turtą. Taikos sutarties 8 punktu sutarties šalys prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

36. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tokios taikos sutarties tvirtinimo klausimo rašytinio proceso tvarka neišsprendė, priimant atskirą teismo nutartį. 2025 m. sausio 6 d. teismo posėdyje jis tęsė bylos nagrinėjimą nuo paskutinio atlikto procesinio veiksmo 2024 m. gruodžio 12 d. teismo posėdyje ir išnagrinėjo bylą iš esmės. Nors pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 6 d. teismo posėdyje klausė pareiškėjo, kodėl šioje byloje pateiktą taikos sutartį prašo patvirtinti remiantis CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis taikos sutarties patvirtinimą supaprastinto proceso tvarka, taikomomis tais atvejais, kai teisme nėra nagrinėjamas sutarties šalių ginčas, taip pat atkreipė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens dėmesį į tai, kad taikos sutarties 1.1. (9.1.), 1.2. (9.2.) ir 1.3. (9.3.) papunkčiuose aptartos sąlygos iš esmės yra sandoris, kuris pagal įstatymą yra sudaromas notarine tvarka, tačiau, manydamas, kad tokia sutartis neatitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimų, to aiškiai nenurodė ir nesudarė pareiškėjui bei suinteresuotam asmeniui galimybės pateikti byloje tinkamą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o išnagrinėjo bylą iš esmės.

37. Nors kasacinio teismo praktikoje išties laikomasi pozicijos, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi ir turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais, ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais, atveju būtinybę teismui veikti aktyviai atitinkamai pagrindžiant konkrečios bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šioje byloje susiklosčiusią išskirtinę procesinę situaciją.

38. 2025 m. sausio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo siekė ginčą išspręsti taikiai. Nors 2025 m. sausio 6 d. teismo posėdyje nei pareiškėjas, nei suinteresuotas asmuo neprašė teismo suteikti galimybę pateikti tinkamą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau šiuo atveju reikšminga yra tai, kad proceso dalyviai bylą vedė savarankiškai, teismo posėdžiuose jie nebuvo atstovaujami profesionalių teisininkų. Byloje nustatytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo piktnaudžiavo ar kitaip netinkamai įgyvendino savo teises pateikdami, jų nuomone, CK 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimus atitinkančią sutartį. Todėl nėra pateisinama situacija, kai pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su pateikta pareiškėjo ir suinteresuoto asmens sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, išnagrinėja ginčą iš esmės, be kita ko, atsisakydamas patvirtinti pateiktą taikos sutartį, prieš tai nesudaręs galimybių proceso dalyviams pasirūpinti atstovavimu ir pašalinti 2025 m. sausio 6 d. teismo posėdyje aptartus tokios sutarties trūkumus. Tai neatitinka vieno iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Be to, CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jis bylą sustabdo, kol sutuoktiniai (šiuo atveju – buvę sutuoktiniai) sudarys naują sutartį.

39. Kartu pritartina apeliacinio skundo argumentui, kad dėl susiklosčiusios procesinės situacijos (pirmosios instancijos teismui taikos sutarties tvirtinimo klausimo neišsprendus rašytinio proceso tvarka, priimant atskirą teismo nutartį, pareiškėjui tikintis, kad pateikta tvirtinti taikos sutartis atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimus, tačiau 2025 m. sausio 6 d. teismo posėdyje, (kuriame buvo teikiami paaiškinimai dėl taikos sutarties, išsakytos pirmosios instancijos teismo pastabos dėl tokios sutarties trūkumų, aiškiai nepasakius, kad tokios sutarties jis netvirtins, taip pat netenkintas pareiškėjo prašymas apklausti liudytoją R. K. (kuri 2008 m. gegužės 9 d. sudaryta notarine žemės sklypo dalies dovanojimo sutartimi padovanojo suinteresuotam asmeniui jos asmeninėn nuosavybėn ginčo žemės sklypo dalį)), vis tik išnagrinėjus bylą iš esmės) pareiškėjui buvo apribota galimybė įrodinėti, jo nuomone, reikšmingas aplinkybes, sprendžiant dėl ginčo žemės sklypo dalies padalijimo tarp buvusių sutuoktinių.

40. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiausiai pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui turi būti sudarytos sąlygos pateikti kitą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pašalinus 2025 m. sausio 6 d. teismo posėdyje aptartus jos trūkumus, tokios sutarties nepateikus, pareiškėjui sudaryti sąlygas įrodinėti jo nurodomas aplinkybes ar pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl aptariamo turto padalijimo šioje byloje (CPK 443 straipsnio 7 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

41. Apibendrindama nurodytus argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnis).

42. Kiti apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi jokios esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų plačiau teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.