- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-25
- Bylos Nr.
- II-33-201/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01512-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Pažeidėjas
- C.A. V. D.
- Advokatai
- Paulius Vinkleris
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens C.A. V. D. atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo C. A. V. D., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini)Vokietija skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018-10-29 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-15261-2018 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Institucijos Kelių policijos tarnybos tyrėjas Mantas Salyna 2018-08-09 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-33209-2018 C.A. V. D. už tai, kad ji 2018-08-09, 14.00 val., Aukštoji g.13, Klaipėdoje, vairuodama automobilį Volkswagen Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus atstumo (šoninio tarpo) dėl ko atsitrenkė į stovintį automobilį, kuriam padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešusi apie įvykį policijai. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2018-10-29 nutarimu Nr. 30-ANR_N-15261-2018 C.A. V. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį paskirta 10 Eur bauda, pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį paskirta 600 eurų bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė 600 eurų bauda.
Šalies argumentai
Skundu C. A. V. D. atstovas advokatas prašo panaikinti Institucijos 2018-10-29 nutarimą ir bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad C. A. V. D. (toliau – Pareiškėja) su nutarimu nesutinka, mano, kad jis nepagrįstas ir neteisėtas, nepagrįstas objektyviais įrodymais, todėl turi būti panaikintas. Skunde dėstoma, jog iš tiesų 2018-08-09 įvykiai klostėsi kitaip. Iš Palangos Pareiškėja važiavo į Klaipėdą. Klaipėdoje Pareiškėja sustojo prie parduotuvės „LIDL" Tilžės g. 56B. Toliau važiavo į turistų informavimo centrą Turgaus g. 7, Klaipėdoje. Vėliau vyko prie kelto terminalo Varnėnų g., kad persikeltų j Neringą. Ekipažą Minijos g. aplenkė mašina ir privertė sustoti užkirsdama kelią. Automobilį vairavusi moteris kalbėjo kita kalba, iš gestų buvo galima suprasti, kad norėjo parodyti, jog pareiškėja kalta dėl jos mašinos dešinėje pusėje virš buferio padaryto kėbulo įbrėžimo. Kadangi Pareiškėja laikė, kad ji nekalta ir buvo girdėjusi apie tokiu būdu įprastus užsieniečių apgaudinėjimus, nesivėlė į diskusiją ir nuvažiavo. Neringoje pareiškėja nuvažiavo iki Nidos ir važiuojant atgal, Juodkrantėje, buvo sustabdyta dviejų vyrų. Vienas jų kalbėjo angliškai ir prisistatė kaip vertėjas ir pradėjo priekaištauti, kad Pareiškėja su jo kolegos žmona sukėlė autoįvykį. Pareiškėja tam vyrui atsakė, kad tai netiesa, bet tie du vyrai, važiavę su baltu Porsche Cayenne Pareiškėją su keleiviu sekė. Tada Pareiškėja naudojantis „google maps" programa pamėgino susirasti policijos nuovadą, bet nuoroda nuvedė juos prie muitinės. Tada Pareiškėja nutarė važiuoti prie artimiausios policijos nuovados, bet jokia nepasitaikė, kol neišvažiavo iš miesto. Tame tarpe Pareiškėja daug skambino numeriu 112, prašė policijos pagalbos, bet ryšys vis nutrūkdavo. Vėliau Pareiškėją sulaikė 2 automobiliai, atvyko 2 pareigūnai, vėliau atėjo ir trečias policininkas, kuris perėmė visą bylą sau. Dar prieš patikrinęs Pareiškėjos dokumentus, jis bandė įtikinti, kad Pareiškėja padarė žalą. Jo nuomone, Pareiškėja turėjo tam pritarti, sumokėti baudą ir nurodyti savo draudimą. Pareiškėjai tai pasirodė keista, nes Vokietijoje pareigūnai parodymus priima objektyviai ir nešališkai. Kadangi Pareiškėja ir toliau atsisakinėjo pripažinti žalą, trečiasis pareigūnas priėjo su matavimo juosta prie pareiškėjos automobilio buferio dešinėje, parodė įbrėžimą ir tvirtino, kad jis vienareikšmiškai nuo įvykio. Pareiškėjai susidarė įspūdis, kad tas baltas automobilis irgi buvo laikomas dalyvavusiu įvykyje. Pirmosios moters automobilis irgi buvo baltas, tik mažesnis, o dešinėje ant to automobilio buferio buvo atsiradęs guzas. Pareiškėja atsisakė kalbėti, tada policijos pareigūnas paėmė dokumentus ir jie nuvažiavo į policijos nuovadą. Policijos nuovadoje policininkai pareiškėjai norėjo uždrausti paskambinti, nes sakė, kad pirmiau turi duoti parodymus. Bet Pareiškėjai pasakius, kad ji turi teises, davė telefoną paskambinti advokatui. Iš pareiškėjos policininkas vis reikalavo duoti parodymus, sakydamas, ką ta moteris paaiškino, bandė įtikinti, kad atitinka sužalojimai. Su policininkais nuovadoje atėjo ir du vyrai (kurie sustabdė Pareiškėją Juodkrantėje) ir jie įtikinėjo Pareiškėją ir jos vyrą, kad yra geresnių būdų praleisti atostogas, vis įtikinėjo, kad turi pritarti įvykių versijai. Pareiškėjos vyrui policininkai dar kartą paaiškino, kad sužalojimai buvo nuo įvykio. Visgi pastebėtina, kad Pareiškėja pirko dėvėtą 13 metų senumo automobilį, ir jame daug įvairių pažeidimų (įbrėžimų). Kaip matyti, 2018-08-09 eismo įvykis buvo užfiksuotas administracinio nusižengimo protokolu. Jis surašytas lietuvių kalba. Protokolo vertimų j vokiečių kalbą nėra. Taigi, protokolas Pareiškėjai nebuvo išverstas nei žodžiu nei raštu. Pagal ANK 575 str. 2 d. atsižvelgiant j konkrečios bylos ypatumus, administracinio nusižengimo byloje gali dalyvauti administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, vertėjas, ekspertas, specialistas ir liudytojai. Šie asmenys teisenoje dalyvauja tik tiek, kiek reikalinga užtikrinti nemokantiems lietuvių kalbos asmenims dalyvavimą administracinio nusižengimo byloje ar surinkti ir patikrinti pateiktus įrodymus. Kaip numato ANK 577 str. 2 d. 7 p. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi šias teises: kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos. Viso proceso metu Pareiškėjai nebuvo užtikrinamas naudojimasis vertėjo paslaugomis, kas yra viena esminių ir pagrindinių žmogaus teisių - suprasti kuo jis kaltinamas. Kitu atveju nebūtų užtikrinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė gintis nuo administracinio nusižengimo. Dėl esminių proceso pažeidimų, Nutarimas naikintinas kaip niekinis, neteisėtas. Taip pat nurodoma, kad byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, kad būtent Pareiškėja 2018- 08-09 apie 14.00 val. automobiliu nepasirinko saugaus atstumo, dėl ko atsitrenkė į stovintį automobilį, apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Byloje nebuvo surinkti vaizdo įrašai iš aplinkinių pastatų, stebimų gatvių, nors Klaipėdos miesto savivaldybė vykdo gatvių stebėjimą stacionarių ir valdomų kamerų pagalba. Todėl byloje nenustatyta, ar Pareiškėja iš tiesų 2018-08-09 14.00 val. apskritai važiavo Aukštąja gatve Klaipėdoje, jei važiavo, tai kuriuo laiku, ar iš tiesų pareiškėja galėjo apgadinti dvi transporto priemones. Be to, kaip matyti, Daržų g. 3, Klaipėda, yra optikos parduotuvė „Optika", matyti, kad vaizdo kameros yra nukreiptos į Daržų gatvę, parduotuvė netoli sankryžos su Aukštoji g. 13, Klaipėdoje, todėl kameros objektyviai galėjo užfiksuoti autoįvykį. Tačiau tokie įrodymai byloje nesurinkti ir nėra duomenų, kad jų netgi buvo teiraujamasi. Be to, neapklausti ir nenustatyti eismo įvykio liudininkai. Kadangi nurodomas eismo įvykis vyko dienos metu, darbo dieną, įvykį galėjo matyti aplinkiniuose pastatuose dirbę darbuotojai ar praeiviai. Tačiau jokių duomenų nesurinkta ir negauta. 2018-08-09 Administracinio nusižengimo protokolas ir Nutarimas surašyti tik vadovaujantis nukentėjusiųjų žodžiais, nesurinkus jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų jų versiją. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokių įrodymų, kad, pirma, nukentėjusiųjų automobilius pagadino Pareiškėja, antra, kad Pareiškėja, suprato, padariusi administracinį nusižengimą ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Nesant įrodymų, patraukimas administracinėn atsakomybėn negalimas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl nesant Pareiškėjos kaltę dėl žalos padarymo ar sąmoningo pasitraukimo iš įvykio vietos patvirtinančių įrodymų Nutarimas naikintinas neįrodžius padaryto nusižengimo ir Pareiškėjos kaltės (tyčios) padaryti nusižengimus.
Atsiliepimas
Institucija 2018-12-04 atsiliepimu į skundą prašo C.A. V. D. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti Institucijos 2018-10-29 nutarimą Nr. 30-ANR_N-15261-2018.
Teismo posėdyje C.A. V. D. atstovas advokatas Paulius Vinkleris skundą palaikė jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad jo ginamoji mano, kad pažeidimo nepadarė. Jos teigimu ji nesukėlė jokio eismo įvykio, kai ją bandė stabdyti, ji stoti nenorėjo, nes nežinojo ką yra padariusi. Policijoje pasirašyti nenorėjo, nes nežinojo ką yra padariusi. Prieš atvykstant į Lietuvą, ji buvo girdėjusi istorijų, kad tokiu būdu užsieniečiai yra apgaudinėjami, todėl ji pamanė, kad įvykis buvo suvaidintas. Manė, kad automobilio savininkai gali turėti turtinių pretenzijų dėl tariamo įvykio. Byloje nėra jokių įrodymų, jog buvo autoįvykis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Nagrinėjamu atveju tiek policijos pareigūnas, tiek S. Š. paaiškino, kad C.A. V. D. galėjo ir nepajusti kontakto, automobilio pažeidimas buvo itin menkas. C.A. V. D. paaiškino, kad nejautė jokio kontakto, nepajuto, nesuprato dėl ko yra kaltinama, dėl to ir nuvažiavo. Galimybes gintis jai buvo apsunkintos, policijoje jai suprantama kalba niekas negalėjo paaiškinti. Dėl aplinkybės, kad nebuvo galimybės išsikviesti vertėjos, C.A. V. D. negali būti atsakinga, kadangi asmuo turi turėti galimybę išdėstyti savo poziciją. Vaizdo įrašas taip pat nepatvirtina, kad įbrėžimai atsirado to įvykio metu, todėl šioje byloje būtina vadovautis in dubio pro reo principu.
Nukntėjusioji S. Š. (buvusi M.) parodė, kad jai besėdint automobilyje važiuodamas pro šalį automobilis užkliudė jos automobilį taip, kad ji net apsipylė su gėrimu, ir nuvažiavo. Tada ji iššoko iš automobilio ir pradėjo jį filmuoti, pasivijus prie šviesoforo rodė ženklais kad sustotų, šiam nesustojus, ji užkirto kelią ir privertė sustoti, tada išlipus priėjo prie vairuotojos ir pasakė, kad nubrėžė jos automobilį, tačiau vairuotoja parodė neaiškius gestus, pamojavo rankomis ir jai vos spėjus atsitraukti, pradėjo važiuoti. Tada ji paskambino į policiją ir pranešė dėl įvykio, ir vyrui nusiuntė filmuotą medžiagą. Jos vyras gaudė tą automobilį po miestą, nuvažiavo į Nidą, kur prie Nidos jį pamatė ir susistabdė. Vyro draugas anglų kalba jiems paaiškino kas atsitiko, tačiau jie neklausė, nuvažiavo, vyras paskambino į policiją ir policininkai juos sustabdė ir vėliau visi susitiko jau policijoje. Automobiliui buvo nubrozdintas bamperis, mano, kad galbūt ji galėjo nejausti, nes automobilis buvo didelis, gal besisukdama per mažai užsimetė ir nuvažiavo nieko nepajutus. Kai buvo policijoje transporterio vairuotoja atsisakė duoti parodymus, keistai elgėsi, išsisukinėjo, nieko nepasirašinėjo, viską neigė. Jokios kalbos apie žalos atlyginimą nebuvo. Pareigūnai atliko automobilių matavimus pagal aukščius, kurie atitiko.
Liudytojas R. Š. parodė, kad jo žmoną atsiuntė jam žinutę, kad jos automobilį kliuvo kitas automobilis, kuris pasišalino iš įvykio vietos, atsiuntė jam filmuotą medžiagą. Jis su draugu nusprendė paieškoti to automobilio, nuvažiavo į Nidą. Netoli Nidos ir atpažino važiuojantį automobilį, tada jį susistabdė, draugas anglų kalba paaiškino, kad jie įpuolė į kitą automobilį ir pasišalino. Jie pasakė, kad meluoja ir nuvažiavo. Tada jie paskambino policijai. Jo žmonos automobiliui buvo apgadintas bamperis, kurio dažymas kainavo apie 200 Eur, tiksliai nepamena. Automobilis draustas civiliniu ir kasko draudimu.
Liudytojas Mantas Salyna, Institucijos Kelių policijos tarnybos tyrėjas, parodė, kad tvirtina tarnybiniame pranešime surašytus parodymus. Turimų duomenų pakako išvadai padaryti, kad eismo įvykio kaltininkė yra C.A. V. D.. Pagrindiniai kriterijai dėl ko jis sprendė jog transporterio vairuotojas yra kaltas tai, pirma dėl to, kad moteris kurios automobilį kliudė, sėdėjo automobilyje ir jautė kontaktą, transporteris nors buvo stabdomas nukentėjusiosios, nesustojo, antra - automobilių susidūrimo žymės yra šviežios, ant transporterio matėsi seni raudonos ir mėlynos spalvos likučiai ir kontakto metu jie persimetė ant kito automobilio, pažeidimų aukščiai atitiko idealiai. Transporterio vairuotoja kalbėjo arogantiškai, jai angliškai buvo aiškinama, tačiau ji sakė kad nieko neprivalo. Vokiečių kalbos vertėjai po darbo valandų prisiskambinti nepavyko. Mano, jog ji smūgio galėjo ir nepajusti, tačiau ji buvo informuota apie atsitikusį įvykį paties asmens, galėjo sustoti, susipildyti deklaracijas ar sulaukti policijos ir viską išsiaiškinti, galėjo prieiti ir pažiūrėti kas atsitiko, tačiau paspaudė gazą ir nuvažiavo, nes mano kad taip Lietuvoje apgaudinėjama.
Iš Institucijos tyrėjo Manto Salynos 2018-08-09 tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio aplinkybių matyti, kad 2018-08-09 apie 18.16 val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gautas pranešimas BPC pranešimas „į Neringos link Klaipėdos naujosios perkėlos važiuoja paskui automobilį VW Transporter, valst.Nr (duomenys neskelbtini) kuris dienos metu kliudė pranešėjo žmonos automobilį ir pašalino iš įvykio vietos link naujosios perkėlos, už Neringos posto apie 2 km. pagrindine gatve. Kelsis į Klaipėdos pusę, lauks pareigūnų“ buvo gauta papildoma informacija iš OVS budėtojo, kad įvažinėja į Klaipėdos miestą ir šalinasi minėtas automobilis į Šilutės miesto pusę. Auitomobilis VW Transporter valst.Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas už Dituvos k., ir jiems įsakyta vykti paskui policijos ekipažą į Klaipėdos AVK Kauno g. 6, dėl eismo įvykio aplinkybių išsiaiškinimo, apžiūrėjus automobilius matėsi, kad tarp minėtų automobilių buvo susidūrimas ant automobilio VW Transport valst. Nr.(duomenys neskelbtini), galinio dešinės pusės sparno matėsi nesenai padaryti apgadinimai, kurių aukštis ir apgadinimų pobūdis atitiko su automobilio galinio bamperiu Porche Cayene, valst. Nr (duomenys neskelbtini). Ant automobilio VW Transport valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo matėsi mėlynos ir raudonos spalvų dažų likučiai, kurie po susidūrimo su Porche Cayene valst. Nr (duomenys neskelbtini), liko ant baltos spalvos galinio bamperio. Automobilio Porche Cayene valst. Nr (duomenys neskelbtini), vairuotoja S. M., paaiškino, kad 2018-08-09 apie 14.00 val. sėdėdama automobilyje pajuto susidūrimo smūgį ir pastebėjo kaip automobilis VW Transporter valst. Nr (duomenys neskelbtini), nuvažinėjo iš įvykio vietos, minėta vairuotoja pradėjo vytis automobilį Transporter valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį sustabdė, paaiškino vairuotojai, kad įbrėžėte automobilį, tačiau minėtą moteris paspaudė gazą ir nuvažiavo iš įvykio vietos. Apie minėta įvykį informavo savo vyrą R. Š., kuris pradėjo ieškoti pasišalinusio automobilio, o pati nuvyko į policija. R. Š. paaiškino, kad, pastebėjo Nidoje automobilį Transporter valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sustabdė, tačiau jie pasakė, kad meluoju apie eismo įvykį ir pasišalino. R. Š. informacija kur važiuoja automobilis VW Transporter perdavinėjo, iki kol policijos ekipažai jį sulaikė. Automobilio VW Transporter valst.Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja C. A. V. D. dėl eismo įvykio aplinkybių, atsisakė paaiškinti, viską neigė, aiškino anglų kalba, kad jokios informacijos neteiks. Minėta moteris teigė, kad surašytumėme dokumentą ir įteiktumėme, o ji šį protokolą išsivers į vokiečių kalbą ir kreipsis į teismą. Viso įvykio įforminimo metu neteikė informacijos, sakydama, kad ji neprivalo sakyti. C. A. V. D. buvo paaiškintas protokolas Anglų kalba, tačiau ji atsisakė pasirašyti. Minėtai moteriai buvo įteikta protokolo kopija. Vairuotojai C. A. V. D. buvo surašytas protokolas su nurodymu Nr. 18089994539 pagal ANK 417 str. 8d., 426 str. 1 d., kadangi pažeidė KET 9, 126, 222 punkto reikalavimus. Viso eismo įvykio įforminimo metu buvo bendraujama anglų kalba. Su Vokiečių kalbos vertėja, kuri įrašyta Klaipėdos AVPK kontaktų sąrašuose nepavyko prisiskambinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
C.A. V. D. skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Atsižvelgiant į paminėtas teisės nuostatas, tam, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio, taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ANK 426 straipsnio 1 dalis nustato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.
KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 126 punkte nustatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. KET 222 punktas nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.
Pagal formuojamą teismų praktiką šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-303-2018). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-41-2014). Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).
Teismo nuomone, C.A. V. D. versija, kad ji nesukėlė jokio eismo įvykio, kai ją bandė stabdyti, ji stoti nenorėjo, nes nežinojo ką yra padariusi, yra paneigta nukentėjusiosios S. Š., pareigūno M. Salynos parodymais, fotonuotraukomis ir kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.
Teismas neturi pagrindo netikėti įtikinamais ir nuosekliais nukentėjusiosios S. Š. teisme duotais parodymais, kad ji, sėdėdama automobilyje, pajuto, jog jos automobilį kliudė kitas automobilis, kadangi jis sujudėjo nuo smūgio. Eismo įvykis įvyko jai stovint Aukštoji g. 13, Klaipėdos senamiestyje. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad automobilis kliudęs jos automobilį nuvažiavo nesustodamas, todėl šioje situacijoje visiškai logiška, kad ji norėdama užfiksuoti įvykį, ėmė filmuoti nuvažiuojantį automobilį bei vijosi jį ir sustabdė ir aiškino, kad įvyko įvykis. Tuo tarpu iš C.A. V. D. advokato paaiškinimu matyti, kad jos ginamoji ignoravo S. Š. prašymus sustoti ir išsiaiškinti įvykį, paaiškindama, kad ji nieko nesupranta ir mano jog yra apgaudinėjama dėl tariamo įvykio. Juolab, kad C.A. V. D. buvo stabdoma ir antrą kartą nukentėjusiosios vyro jau Nidoje, kur jai anglų kalba buvo bandoma paaiškinti, kad ji kliudė kitą automobilį. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad C.A. V. D. net nebandė aiškintis su S. Š. ir tartis su ja dėl eismo įvykio aplinkybių, o tuo tarpu S. Š. paskambino į policiją ir pranešė apie eismo įvykį ir nuvažiavusį automobilį, po antro karto bandymo sustabdyti ir išaiškinti C.A. V. D. tai padarė ir S. Š. vyras R. Š.. Iš Institucijos pateiktų fotonuotraukų matyti, kad automobilių apgadinimai yra identiškame aukštyje, sutampa ir atitinka. Tai neabejotinai patvirtino ir nagrinėjamo eismo įvykio tyrimą atlikęs tyrėjas M. Salyna, kuris parodė, kad įvertinus užfiksuotus duomenis, jam nekilo abejonių, kad minėti sugadinimai yra susiję. Teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo pakankamai kompetentingu ir darbo praktika paremtu vertinimu.
Kaip jau minėta, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais. Iš anksčiau aptartų jos veiksmų, teismo nuomone, C.A. V. D. neabejotinai suvokė, kad jos vairuojamas automobilis kliudė S. Š. automobilį ir ji pagal anksčiau aptartas kelių eismo taisykles privalėjo su automobilio Porche Cayene valst. Nr (duomenys neskelbtini), vairuotoja išsiaiškinti automobilių sugadinimus, kurie galėjo atsirasti kontakto metu, bei sutarti su ja dėl eismo įvykio aplinkybių ir tik tada spręsti pasitraukimo iš įvykio vietos ar policijos kvietimo klausimą. Tuo tarpu iš byloje surinktų įrodymų matyti, C.A. V. D. net nebandė aiškintis su S. Š. ir tartis su ja dėl eismo įvykio aplinkybių. Skunde C.A. V. D. nurodė, kad iš moters, sustabdžiusios jos automobilį gestų buvo galima suprasti, kad ji kalta, tačiau C.A. V. D. manydama, kad ji nekalta, ir buvo girdėjusi apie tokiu būdu įprastus užsieniečių apgaudinėjimus, nesivėlė į diskusijas ir nuvažiavo. Taigi aptartoje situacijoje, teismo nuomone, C.A. V. D. negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo kelių eismo taisyklių reikalavimams, negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, priešingai, sąmoningai pasirinko neteisėtą elgesio variantą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Esant tokioms aplinkybėms, C.A. V. D. kaltė dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos ir ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo nekelia abejonių.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, kad eismo įvykį lėmė būtent C.A. V. D. padaryti KET pažeidimai, kai ji vairuodama automobilį VW Transporter valst. Nr (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus atstumo (šoninio tarpo) dėl ko atsitrenkė į stovintį automobilį Porche Cayene valst. Nr (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.
Dėl teisės turėti gynėją, kalbėti gimtąja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertėją. Įgyvendinant šias nuostatas, ANK 577 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos. Ši teisė apima byloje dalyvaujančio asmens galimybę daryti pareiškimus, teikti paaiškinimus ir kt. gimtąja kalba, ar kita jų mokama kalba padedant vertėjui jau vykstančiame teismo procese. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies e punktas įtvirtina kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens teisę nemokamai naudotis vertėjo pagalba, jeigu jis nesupranta ar nekalba teismo procese vartojama kalba, kuri yra viena iš kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių.
C.A. V. D. atstovas advokatas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog galimybes gintis jai buvo apsunkintos, policijoje jai suprantama kalba niekas negalėjo paaiškinti. Dėl aplinkybės, kad nebuvo galimybės išsikviesti vertėjos, C.A. V. D. negali būti atsakinga, kadangi asmuo turi turėti galimybę išdėstyti savo poziciją. C.A. V. D. nesuprato, kuo ji kaltinama. Teismas sutinka su šiuo skundo argumentu. Pagal teismų suformuotą praktiką, šių procesinių teisių realizavimas turi būti garantuojamas ir ikiteisminio administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu (Vilniaus apygardos teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-886-487/2012). Taigi, asmens teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis turi būti užtikrinama, ir surašant administracinio nusižengimo protokolą. Iš administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 11-12), matyti, kad vertėjas surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nedalyvavo, protokolo C.A. V. D. protokolo nepasirašė, procesinius dokumentus surašiusiam tyrėjui buvo žinoma, jog C.A. V. D. nesupranta lietuvių kalbos, protokolą jai išaiškino anglų kalba. Šiuo atveju, Institucija neužtikrino vertėjo dalyvavimo surašant administracinių nusižengimų protokolą, tačiau šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, kadangi iš byloje esančios medžiagos matyti, kad po protokolo surašymo C.A. V. D. kreipėsi į advokatą, su kuriuo pasak advokato, bendravo vokiečių kalba, žinojo apie protokole nurodyto posėdžio laiką, advokato prašymu bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2018 m. spalio 29 d., tačiau C.A. V. D. į jį neatvyko, todėl jai buvo surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. C.A. V. D. nusprendė dėl nutarimo paduoti skundą teismui atstovaujant advokatui, kuris susipažinęs su bylos medžiaga galėjo teisme duoti paaiškinimus. Todėl laikytina, kad Klaipėdos apylinkės teismas šią Institucijos klaidą ištaisė.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nors tam tikri aptarti procesiniai pažeidimai C.A. V. D. atžvilgiu ikiteisminio pažeidimo tyrimo metu ir buvo padaryti, tačiau jie buvo ištaisyti bylą nagrinėjant teisminio nagrinėjimo metu, todėl naikinti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Taigi, Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytus administracinius nusižengimus teisingai kvalifikavo pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir ANK 426 straipsnio 1 dalį bei paskyrė tinkamą administracinę nuobaudą. Tokiu būdu naikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018-10-29 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-15261-2018 nepakeistą ir C. A. V. D. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.