Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,SV Investicija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-977-565/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD bankas ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,SV Investicija“, R. V., M. M., G. P., tretieji asmenys S. M., T. V., L. P., dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl dvigubos skolos išieškojimo. Nepriklausomai nuo priverstinio vykdymo proceso, teismas bet kuriuo atveju leidžia priverstinai vykdyti prievolę tik tai sumai, kuri liko nesumokėta pagal vykdomąjį dokumentą – prašymo dėl vykdymo pradėjimo pateikimo dieną ir vėliau pagal vykdymo procese atsiradusius pasikeitimus. Bet kokie pasikeitimai gali būti vykdymo procese ir nebūtinai dėl įkeisto turto realizavimo, bet tai nereiškia, kad teismas negali ir neturi konstatuoti atsakovų atsakomybės teismo sprendimo priėmimo dieną. Kelių vykdomųjų dokumentų buvimas dėl tos pačios prievolės neprieštarauja įstatymams, tuo labiau, kad jiems priimti numatytos atskiros procedūros.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl pagrindinės prievolės vykdymo, kai skolininkas jos įvykdymą yra užtikrinęs hipoteka

CK 4.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad, hipotekos sutarties šalims susitarus pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamu daiktu ir skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, išieškojimas visų pirma nukreipiamas į įkeistą daiktą ir tik jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei jam priklauso, kreditorius gali reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal hipotekos kreditoriaus AB banko „Hansabankas“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-573/2004; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD v. Z. S., bylos Nr. 3K-3-435/2008; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K., D. K., bylos Nr. 3K-7-364/2010). Taigi hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto.

Šioje byloje susiklosčiusi situacija yra tokia, kad ieškovas (kreditorius), ieškiniu reikalaujantis grąžinti dalį skolos pagal kredito sutartį iš atsakovo UAB „SV Investicija“, CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka yra kreipęsis dėl priverstinio šios skolos išieškojimo iš hipoteka įkeistų daiktų ir šio turto realizavimas dar yra nepasibaigęs. Sprendžiant klausimą dėl kreditoriaus teisių nukreipti reikalavimą, užtikrintą hipoteka, į kitą skolininkų turtą apimties ir realizavimo tvarkos, šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos formuojama praktika 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, kurioje teismas, išanalizavęs CPK XXXVI skyriaus normas, reglamentuojančias bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo proceso ypatumus, išaiškino, kad hipotekos teisėjo priimta nutartis už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti yra vykdomasis dokumentas. Antstolis, vykdydamas tokią hipotekos teisėjo nutartį, atlieka priverstinį įkeisto daikto pardavimą. Jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, kad gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme hipotekos teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, tai antstolis, kreditoriui pasinaudojus CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto. Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiau nurodytoje nutartyje taip pat akcentavo, kad CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatos „turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka“ aiškinimas taip, jog nevisiškai patenkinęs savo reikalavimą iš įkeisto daikto kreditorius privalo reikšti atitinkamą ieškinį skolininkui teisme ir likusi, netenkinta iš įkeisto daikto, reikalavimo dalis gali būti patenkinta (išieškota) tik esant dėl to priimtam teismo sprendimui, neatitiktų nurodytos teisės normos paskirties, sisteminio jos aiškinimo, prieštarautų bendriesiems teisės principams.

Remiantis šiais kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimais, konstatuotina, kad Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo 2009 m. vasario 5 d. nutartis dėl turto priverstinio pardavimo iš varžytynių turi būti vertinama kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ieškovo reikalavimo priteisti skolą iš atsakovo UAB „SV Investicija“. Jis galės būti vykdomas tiek vykdant išieškojimą iš hipotekos sutartimi įkeisto turto, tiek, šio nepakakus atsiskaityti, iš kito skolininko turto, todėl nagrinėjamos bylos dalis dėl ieškovo reikalavimo atsakovui UAB „SV Investicija“ dėl dalies tos pačios skolos priteisimo nutrauktina CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Dėl laiduotojų atsakomybės

Pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalį prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Esant laidavimui, yra pagrindinė prievolė, siejanti skolininką ir kreditorių, bei šios pagrindinės prievolės papildoma (šalutinė) prievolė, siejanti laiduotoją ir kreditorių (CK 6.76 str. 2 d.). Nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Tai – laiduotojo prievolės, kaip papildomo civilinio teisinio santykio (šalutinio, esančio šalia pagrindinio prievolinio teisinio santykio), požymis. Solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).

Bendroji taisyklė, nustatanti laidavimo pabaigą, įtvirtinta CK 6.87 straipsnio 1 dalyje – laidavimas baigiasi tuo pačiu metu, kaip ir juo užtikrinama prievolė. CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Tačiau CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. 4, 5 d.). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip aksesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Aptariama sutarties sąlyga vertintina kaip įstatymo neuždraustas kitoks šalių susitarimas. Šiuo atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolės pabaigos terminas nebus taikomas, bet prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grąžinta visa paskola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. UAB „Vilsima“, UAB „Čilija“, bylos Nr. 3K-3-261/2009; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD v. V. B., V. V., A. V., bylos Nr. 3K-3-245/2011).

Nagrinėjamu atveju prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas ne tik hipoteka, bet ir laidavimu. Atsakovai M. M., R. V. ir G. P. 2006 m. sausio 16 d. laidavimo sutartimis Nr.1-06L, Nr.2-06L ir Nr.4-06L kaip solidarūs skolininkai įsipareigojo atsakyti ieškovui visu savo turtu, jei atsakovas UAV „SV Investicija“ netinkamai vykdys prievoles pagal kreditavimo sutartis (t. 1, b. l. 8-11, 12-15, 68-71). Laidavimo sutarčių 4.2 p. nustatyta, kad laidavimo sutartys galioja iki visiško atsakovo UAB ,,SV Investicija“ prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymo. Taigi, nors ieškovas AB DnB NORD bankas ir atsakovas UAB „SV Investicija“ 2006 m. sausio 16 d. sudaryta kreditavimo sutartimi Nr.13-06IL, nustatė prievolės įvykdymo terminą iki 2007 m. gruodžio 31 d., tačiau laidavimo sutartimis ieškovas ir laiduotojai aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad laidavimas galios iki visiško skolininkės UAB „SV Investicija“ prievolių įvykdymo. Ir toks susitarimas, minėta, neprieštarauja laidavimą reglamentuojančioms CK teisės normoms. Tokiu atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolės pabaigos trijų mėnesių terminas netaikytinas, laidavimas galioja tol, kol grąžinama visa paskola. Byloje esantys atsakovų M. M., R. V. ir G. P. 2008 m. birželio 18 d. raštai (t. 1, b. l. 11, 15, 71) teisinės reikšmės laidavimo sutarčių pabaigos kitokiam traktavimui neturi.

Apeliantas skunde nurodė, kad ieškovo paskaičiuoti 0,05 proc. dydžio delspinigiai per dieną nuo laiku nesumokėtos sumos ir teismo priteistos 13,71 procentų dydžio procesinės palūkanos yra neprotingai dideli ir, vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi bei CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, turėtų būti sumažintas delspinigių bei palūkanų dydis. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 straipsnį yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas, bylos Nr. 3K-3-85/2007 ir kt.). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pagal teismų praktiką mažinant aiškiai per dideles netesybas yra priteisiami 0,02 proc. dydžio delspinigiai.

Šiuo atveju apeliantas nepagrindė argumentų dėl aiškiai per didelių delspinigių bei procesinių palūkanų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios konkrečios prievolės pobūdį, skolos dydį, sutarties laisvės principą, sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti delspinigių bei procesinių metinių palūkanų dydžio, nes šiuo konkrečiu atveju jie nelaikytini neprotingai dideliais. Tačiau šiuo atveju bylos nagrinėjimo metu laiduotojų atsakomybę ieškovui modifikavo teisiškai reikšmingas įvykis – bankroto bylos UAB „SV Investicija“ iškėlimas. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Taip pat skolininkui, kuriam iškelta bankroto byla, nutraukiamas CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu skaičiuojamų ir procesinėmis vadinamų palūkanų skaičiavimas. Nutraukiant procesinių palūkanų skaičiavimą, įgyvendinamas ir par conditio creditorum (kreditorių lygiateisiškumo) principas bankroto procese. Jeigu dėl ĮBĮ įtvirtinto teisinio reglamentavimo modifikuojasi (sumažėja) laidavimu užtikrinta skolininko prievolė, tai atitinkamai modifikuojasi (sumažėja) ir solidarioji laiduotojo akcesorinė prievolė, kylanti iš laidavimo sutarties, nes laiduotojas negali laiduoti didesne apimtimi (už didesnę sumą), negu skolininkas skolingas (CK 6.76 str., 6.78 str. 2 d., 6.81 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J ir S. J, bylos Nr. 3K-P-537/2011). Bankroto byla UAB „SV Investicija“ iškelta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartimi. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovui iš laiduotojų priteistinos 13,71 proc. metines palūkanas už negrąžintą 1 149 226,61 Lt kreditą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-11-04) iki teismo nutarties, kuria iškelta bankroto byla UAB „SV Investicija“, t. y. 2011-02-21.

Byloje gautais duomenimis nustatyta, kad atsakovas R. V. 2010-03-03 mirė (t. 2, b. l. 80). Pagal CPK 293 straipsnio 7 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas. Šis bylos nutraukimo pagrindas taikytinas ir tais atvejais, kai procesinis teisių perėmimas neįvyko (jeigu neatsirado teisių perėmėjo ar perėmėjų arba jeigu teisių perėmėjai ieškovai atsisako įsitraukti į bylą vietoj mirusio fizinio asmens). Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. CPK 48 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų numatytais atvejais), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas arba tokios teisės neperimtos. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo R. V. teisių perėmimas neįvyko. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis civilinės bylos dalis šio atsakovo atžvilgiu nutraukiama CPK 293 straipsnio 7 punkto pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 7 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio atleidžiama įmonė, kuriai yra iškelta bankroto byla. Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsakovui UAB „SV Investicija“ atidėjo 16 845,04 Lt dydžio žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą mokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo (t. 2, b. l. 63). Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi iškelta UAB „SV Investicija“ bankroto byla. Dėl nurodytų aplinkybių iš atsakovo BUAB „SV Investicija“ žyminis mokestis nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovų UAB „SV Investicija“ ir R. V. solidariai ieškovo AB DnB Nord bankas naudai 1 284 504,08 Lt skola, taip pat 13,71 proc. metinės palūkanos už negrąžintą 1 149 226,61 Lt kreditą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-11-04) iki visiško kredito grąžinimo, bei lygiomis dalimis su kitais atsakovais ieškovo AB DnB Nord bankas naudai 23 925 Lt bylinėjimosi išlaidų ir valstybės naudai 69,50 Lt pašto išlaidų.

Bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų atsakovams UAB ,,SV Investicija“ ir R. V. nutraukti.

Sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovų M. M. ir G. P. solidariai ieškovo AB DnB Nord bankas naudai 1 284 504,08 Lt skolą, taip pat 13,71 proc. metines palūkanas už negrąžintą 1 149 226,61 Lt kreditą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-11-04) iki visiško kredito grąžinimo pakeisti ir išdėstyti taip:

,,priteisti iš atsakovų M. M. ir G. P. solidariai ieškovo AB DnB Nord bankas naudai 1 284 504,08 Lt skolą, taip pat 13,71 proc. metines palūkanas už negrąžintą 1 149 226,61 Lt kreditą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-11-04) iki 2011-02-21.“

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.