- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-16
- Bylos Nr.
- 2S-1150-864/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Suinteresuotas asmuo
- „Swedbank“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje „Swedbank“, AB.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau ir pareiškėja arba skolininkė) antstoliui R. V. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti 2020 m. kovo 12 d. antstolio patvarkymą kaip neteisėtą. Pareiškėja paaiškino, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0179/18/01297 priėmė 2019 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymą Nr. S-19-179-20757, kuriuo nustatė, kad skolininkei priklauso patalpos, esančios ( - ), kurių unikalus Nr. ( - ), kurių vertė yra 420 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad turto vertė buvo nustatyta neįvertinus mokamo nuomos mokesčio, 2019 m. rugsėjo 10 d. patvarkymu Nr. S- 19- 179- 25138 buvo paskirta papildoma ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti. Atlikus papildomą ekspertizę nustatyta, kad turto rinkos vertė yra 415 000 Eur.
2. Antstolis 2020 m. kovo 12 d. patvarkymu Nr. S-20-179-6664 informavo apie paskelbtas pirmąsias pakartotines varžytynes, kurių pabaiga numatyta 2020 m. balandžio 14 d., o parduodamo turto kaina 332 000 Eur. Skolininkės teigimu, 2020 m. kovo 12 d. patvarkymas Nr. S-20-179-6664 yra neteisėtas, kadangi atsižvelgiant į Covid-19 viruso grėsmes visuomenei ir ekonominei situacijai (įskaitant nekilnojamojo turto rinką) nebus įmanoma užtikrinti turto pardavimo už didžiausią kainą, kadangi didžiajai daliai verslo įmonių laikinai uždrausta vykdyti savo veiklą, todėl yra apribotos asmenų, galimai suinteresuotų turto įsigijimu, galimybės dalyvauti varžytynėse ir pasiūlyti aukščiausią kainą. Tokiu būdu nebus pasiektas esminis viešųjų varžytynių tikslas.
3. Antstolis R. V. 2020 m. balandžio 15 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir jį persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
5. Teismas nustatė, kad antstolis R. V. vykdomojoje byloje Nr. 0179/18/01297 priėmė skundžiamą 2020 m kovo 12 d. patvarkymą Nr. S-20-179-6664, kuriuo nuspręsta, be kita ko, paskelbti areštuoto turto, t. y. negyvenamųjų patalpų – kavinės patalpų, esančių ( - ), pirmąsias pakartotines varžytynes, nustatyti, kad pradinė parduodamo iš pirmųjų pakartotinių varžytynių turto kaina yra 332 000 Eur.
6. Teismas padarė išvadą, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 717 straipsnio 3 punkto nuostatomis, antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis, jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos sumos už varžytynėse pirktą turtą. Iš antstolio teikto paaiškinimo matyti, kad šiuo atveju varžytynes laimėjęs dalyvis per nustatytą terminą nesumokėjo visos 690 000 Eur sumos už varžytynėse pirktą turtą. Pagal CPK 721 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu išieškotojas atsisako paimti CPK 719 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia pakartotines varžytynes, kurios vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir ankstesnės varžytynės (CPK 721 straipsnio 3 dalis).
7. Ištyręs vykdomojoje bei civilinėje bylose esančius rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad antstolis skundžiamą 2020 m. kovo 12 d. patvarkymą Nr. S-20-179-6664 priėmė nepažeidęs CPK 721 straipsnio 2, 3 dalių nuostatų.
8. Teismas nurodė, kad skundo argumentai dėl Covid-19 įtakos ekonominei situacijai bei varžytynėms grindžiami subjektyvia pareiškėjos nuomone, kuri nėra pagrįsta jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliantė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau ir apeliantė) atskiruoju skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį ir priimti naują nutartį - panaikinti antstolio R. V. 2020 m. kovo 12 d. patvarkymą.
10. Nurodė, kad apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas nutartyje netinkamai įvertino aplinkybes, kurios buvo sąlygos taikyti CPK 703 straipsnio 1 dalies pagrindu atšaukti varžytines:
10.1. Dar 2020 m. kovo 12 d., t. y. skundžiamo patvarkymo priėmimo dieną, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, reaguodama į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas ir siekdama tinkamai valdyti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje dėl koronaviruso plitimo grėsmes, įvedė konkrečias apsaugos priemones, ženkliai ribojančias Lietuvoje veikiančio verslo galimybes vykdyti veiklą. Tokiu būdu, , pareiškėjos teigimu, iki paskelbtų varžytinių pabaigos atsirado aplinkybė, dėl kurios negalėjo vykti varžytinės.
10.2. Remiantis viešai prieinama informacija, informacija apie Covid-19 viruso plėtrą ir jo galimą įtaką tiek bendrai situacijai, tiek ir ekonomikai (įskaitant nekilnojamojo turto) buvo aiškiai žinoma, jog pasaulio ekonomika gerokai sulėtės, įvesti ribojimai Lietuvos ekonomikai sukėlė ypač neigiamas pasekmes, dėl ko stipriai sumažėjo gyventojų ir verslo subjektų perkamoji galia. Covid-19 grėsmė buvo akivaizdi ir egzistavo gerokai iki varžytinių pabaigos. Dėl tokių aplinkybių kilo reali grėsmė patvarkymu paskelbtoms varžytinėms, kadangi dėl Covid-19 įtakos ekonominiams procesams Lietuvoje buvo paveiktos asmenų, galimai suinteresuotų turto įsigijimu, galimybės dalyvauti varžytinėse. Dėl to, varžytinių paskirtis – realizuoti turtą už galimai aukščiausią kainą, nebus pasiekta. Tokią aplinkybę tik patvirtina tai, kad patvarkymu paskelbtas varžytines ir laimėjo asmuo, už turtą pasiūlęs minimalią kainą.
10.3. Lietuvos antstolių rūmai savo interneto svetainėje taip pat paskelbė viešą pranešimą, kuriame nurodė, jog karantino laikotarpiu antstoliai taip pat susilaiko nuo varžytinių skelbimo.
Atsiliepimas
11. Antstolis R. V. atsiliepimu prašė apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
12. Nurodė, kad paskelbus karantiną iš dalies apribotas viešasis gyvenimas, tačiau varžytynių paskelbimas ir vykdymas nepasikeitė viskas vyksta elektroniniu būdu. Varžytynės yra vykdomos vadovaujantis CPK 713 str. nuostatomis bei 2005 m. spalio 27 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, taip pat 2013 m. sausio 9 d. VĮ Registrų centro direktoriaus įsakymu Nr. v-7 patvirtintais Naudojimosi elektroninių varžytynių sistemos tvarkos aprašo reikalavimais. Elektroninės varžytynės vyksta antstolių informacinėje sistemoje specialiame interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt (CPK 713 straipsnio 2 dalis). Elektronines varžytynes organizuoja antstolis (CPK 713 straipsnio 1 dalis). Taigi varžytynės vyksta tik elektroninėje erdvėje, todėl varžymuisi ir nuosavybės teisių įforminimui nereikalingi jokie tiesioginiai asmenų kontaktai.
13. Skelbiant varžytynes Nr. 187296, 2020 m. kovo 12 d., Lietuvoje karantinas dėl Covid-19 nebuvo įvestas. 2020 m. kovo 16 d. visoje šalyje įvedus karantiną ekonominė situacija iš karto esmingai nepasikeitė, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad vien karantino režimo taikymas šalies mastu galėjo būti pagrindu atšaukti elektroninėje erdvėje vykstančias varžytynes. Sėkmingas turto pardavimas iš varžytynių priklauso įvairių kriterijų visumos, pagrindo atšaukti varžytynes Nr. 187296 remiantis tik skolininko subjektyvia nuomone dėl karantino įtakos varžytynių paskelbimui ir vykdymui nebuvo. Skolininkas pažymėjo, kad Lietuvos antstolių rūmai paskelbė viešą pranešimą, jog karantino laikotarpiu antstoliai susilaiko nuo varžytynių skelbimo. Pažymima, kad šiame pranešime nurodoma, kad karantino metu būsto varžytynės yra kraštutinė priverstinio išieškojimo priemonė, nes gali pernelyg apsunkinti skolininko padėtį šiuo sudėtingu metu. Kitaip tariant, Lietuvos antstolių rūmai nurodė, kad šiuo laikotarpiu pageidautina nenukreipti išieškojimo į vienintelį fizinio asmens gyvenamąjį būstą. Nagrinėjimu atveju skolininkas yra juridinis asmuo, turtas įkeistas, todėl Lietuvos antstolių rūmų rekomendacijos netaikomos skolininko areštuoto turto pardavimui iš varžytynių vykdomojoje byloje Nr. 0179/18/01297.
14. Pažymėjo, kad apribojus antstolio galimybę skelbti turto varžytynes vykdant išieškojimą iš įkeisto turto būtų nepagrįstai pažeidžiama išieškotojo teisė patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto bei neapibrėžtam laikui užvilkintas vykdymo procesas. Kadangi pakartotinės varžytynės Nr. 187296 buvo paskelbtos laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, nėra pagrindo naikinti antstolio patvarkymą dėl šių varžytynių paskelbimo Nr. S-20-179-6664. 2020 m. gegužės 5 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. Nr. S-20-179-13202 nuosavybės teisės į turtą buvo perleistos varžytynes laimėjusiam trečiajam asmeniui A. L. A., todėl išieškojimas iš įkeisto turto yra baigtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta tenkinto apeliantės skundą dėl antstolio veiksmų.
17. Išanalizavus bylos medžiagą, nustatyta, jog nagrinėjamu atveju byloje kilęs klausimas, dėl antstolio R. V. 2020 m. kovo 12 d. patvarkymo Nr. S-20-179-6664, kuriuo apeliantė buvo informuota apie paskelbtas pirmąsias pakartotines varžytynes.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo procesas yra teismo sprendimų vykdymą užtikrinantis institutas. Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Vykdymo proceso specifinė paskirtis nulemia ir specifinę antstolio padėtį vykdymo procese. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė, be kitų, suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimų vykdymą. Vadovaujantis Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, veikla yra griežtai reglamentuota. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K- 7- 277/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 40/2010, 2012 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; kt.). Vykdymo procesas taip pat yra priverstinė teismo sprendimo vykdymo forma. Skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai. Viena iš tokių priemonių yra turto pardavimas iš varžytynių. Varžytynėse skolininko turtas realizuojamas (parduodamas) priverstinai, o iš lėšų, gautų už parduotą turtą, atsiskaitoma su kreditoriumi. Todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas pirmiausia skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą, o teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo ekonomiškiau. Taigi vykdymo procesu turi būti užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų.
19. Vykdant išieškojimą iš skolininko turto, viena iš reikšmingiausių procesinių skolininkui priklausančio turto realizavimo formų yra varžytynės. Varžytynėse skolininko turtas priverstinai realizuojamas (parduodamas), o iš lėšų, gautų už parduotą turtą, atsiskaitoma su kreditoriumi. Varžytynių esmę sudaro tai, kad apie skolininkui priklausančio turto pardavimą yra skelbiama viešai, o turtas parduodamas tam varžytynių dalyviui, kuris pasiūlo didžiausią kainą. Tokiu būdu skolininko turto pardavimo iš varžytynių būdas leidžia užtikrinti skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą, nes už parduodamą turtą siekiama gauti kiek įmanoma didesnę sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-684/2020, 19 punktas ir kt.). Varžytynių specifika pasireiškia tuo, kad jomis, priverstinai vykdant vykdomąjį dokumentą, siekiama užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą, t. y. užtikrinti tokį varžytynėse parduodamo turto realizavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus bei garantuotų varžytynių dalyviams galimybę, laikantis varžytynių tvarką reglamentuojančių teisės aktų, efektyviai ir sąžiningai dalyvauti varžytynėse
20. Nagrinėjamu atveju, antstoliui R. V. vykdant išieškojimą iš skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, išieškotojos „Swedbank“, AB naudai, buvo areštuotas įkeistas turtas: negyvenamoji patalpa-kavinės patalpos, unikalus Nr. ( - ), esanti adresu ( - ). Pareiškėja R. V. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti 2020 m. kovo 12 d. antstolio patvarkymą. Antstolis priėmė patvarkymą Nr. S- 19- 179- 20757 vykdomojoje byloje Nr. 0179/18/01297, kuriuo nustatyta, kad skolininkei priklausančio turto vertė yra 420 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad turto vertė buvo nustatyta neįvertinus mokamo nuomos mokesčio, antstolis patvarkymu Nr. S-19-179-25138 paskyrė papildomą ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Atlikus papildomą ekspertizę nustatyta, kad turto rinkos vertė yra 415 000 Eur. Įvykus pirmosios varžytynėms, varžytynes laimėjęs dalyvis per nustatytą terminą nesumokėjo visos 690 000 Eur sumos už varžytynėse pirktą turtą, todėl antstolis, nepažeisdamas CPK numatytos tvarkos, paskelbė pirmąsias pakartotines varžytynes. Varžytynėse parduodamo turto kaina 332 000 Eur, kaip ir numatyta CPK 718 straipsnio nuostatoje, jog pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos.
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su antstolio teiginiu, jog turto įvertinimas buvo padarytas iki karantino paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijoje dienos, rinkos vertė nustatyta iki karantino paskelbimo, o pradinė pirmosiose pakartotinėse varžytynėse parduodamo turto kaina sumažinta dvidešimt procentų, kaip tai ir numato CPK nuostatos, todėl darytina išvada, jog nustatyta kaina atitiko visus teisėtus reikalavimus ir turtas varžytinėse buvo parduotas už atitinkamą ir protingą kainą. Įvertinus nustatytą, taip pat sutiktina su antstolio padarytomis išvadomis, jog visoje šalyje įvedus karantiną ekonominė situacija iš karto ženkliai nepasikeitė, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad karantino režimo taikymas šalies mastu galėjo būti pagrindas atšaukti varžytynes.
22. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Todėl sutiktina su antstolio R. V. atsiliepime pateiktomis įžvalgomis, jog apribojus antstolio galimybę skelbti turto varžytynes vykdant išieškojimą iš įkeisto turto būtų nepagrįstai pažeidžiama išieškotojo teisė patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto bei neapibrėžtam laikui užvilkintas vykdymo procesas. Pakartotinės varžytynės buvo paskelbtos laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, nėra pagrindo naikinti antstolio patvarkymą dėl šių varžytynių paskelbimo, nuosavybės teisės į turtą buvo perleistos varžytynes laimėjusiam trečiajam asmeniui, todėl išieškojimas iš įkeisto turto yra baigtas.
23. Nagrinėjamu atveju, apeliantė teigia, kad teismas tinkamai neįvertino, jog dėl Lietuvoje ir visame pasaulyje esančios ypatingos aplinkybės, susijusios su Covid-19 grėsme, patvarkymu paskelbtos turto varžytynės įvyko netinkamai, nes potencialūs turto pirkėjai jose nedalyvavo, turtas varžytynėse parduotas už minimalią kainą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Varžytynės vyksta elektroniniu būdu, susipažinti su turtu galima visiems prieinamu nuotoliniu būdu, o varžytynėse parduodamo turto rinkos kaina yra nustatyta eksperto. Teismo nuomone, apeliantė skundą grindžia tik savo subjektyviomis prielaidomis, kurių pagrindimui neteikia jokių konkrečių įrodymų.
24. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K- 3- 252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
25. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos medžiagą, tinkamai ją įvertino ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.