- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-08
- Bylos Nr.
- e2-701-987/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05975-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Poniškaitytė-Liatukė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- M. V.
- Advokatai
- Karolis Ušinskas, Donata Lapėnienė
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2.6Dėl suklydimo sudarytas sandoris
- 2.1.2.6Sandorio ar jo dalies negaliojimo teisiniai padariniai
- 2.6.7Restitucija
- 2.6.8.11.3Sutarties ar jos dalies negaliojimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ įgaliotam atstovui D. K.,
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės įgaliotai atstovei V. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei M. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“, Vilniaus miesto savivaldybė, valstybės įmonė „Turto bankas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia tarp ieškovo ir atsakovės M. V. 2022 m. gruodžio 5 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovui atsakovė pardavė 0,091 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikyti dvišalę restituciją – ieškovui grąžinti 19 900,00 Eur pinigines lėšas, o atsakovei grąžinti žemės sklypą; priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (el. dok. Nr. CBP-5963/2023).
2. Ieškinio faktiniame pagrinde nurodoma, kad ieškovas 2022 m. lapkričio 17 d. portale www.aruodas.lt pastebėjo skelbimą apie parduodamą ginčo žemės sklypą; ieškovas 2022 m. lapkričio 18 d. paskambino skelbimą patalpinusiai agentei L. R., kuri patikino ieškovą, kad sklypas be trūkumų ir persiuntė ieškovui elektroniniu paštu sklypo dokumentus; ieškovas juos išanalizavęs, pastebėjo, kad sklypui taikomi tik apribojimai dėl kelių apsaugos zonos, todėl nusprendė sklypą įsigyti; ieškovas kreipėsi į kredito įstaigą dėl kredito, reikalingo sklypui įsigyti; 2022 m. lapkričio 23 d. ieškovas, atsakovė ir jos dukra bei agentė susitiko prie ginčo sklypo ir pasirašė preliminarią sutartį, pagal kuri ieškovas atsakovei sumokėjo 2 000,00 Eur avansą; 2022 m. gruodžio 5 d. šalys sudarė notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pervedė atsakovei 17 900,00 Eur. Ieškovas 2022 m. gruodžio 15 d. persiuntė ginčo sklypo duomenis matininkui, kad jis galėtų pradėti namo projektavimo darbus, tačiau matininkas atsiuntė ieškovui atsakymą, jog išilgai sklypo eina 1 500 mm pločio paviršinių nuotekų surinkimo vamzdis, kuris galimai turi po 10 m į kiekvieną pusę apsaugos zoną; ieškovas 2022 m. gruodžio 22 d. gavo iš uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ atsakymą, patvirtinantį apie per sklypą einantį vamzdį; ieškovas taip pat gavo atsakymą iš architekto D. Ž., kad ginčo sklype nėra galimybės pastatyti namo dėl sklype esančio nuotekų vamzdžio ir jam taikytinų apsaugos zonų.
Šalies argumentai
3. Ieškovas teigia, kad iki ginčo sklypo pardavimo jam nebuvo pateikta jokia informacija, iš kurios jis būtų galėjęs spręsti apie per sklypą einantį paviršinių nuotekų vamzdį; Nekilnojamojo turto registre šis apribojimas nebuvo nurodytas; šalių sudarytoje ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos; sutarties 7.1.1 punkte atsakovė patvirtino, kad ginčo sklype nėra paslėptų trūkumų, dėl kurių jo nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų tiek, kad pirkėjas, žinodamas apie trūkumus nebūtų sklypo pirkęs ar už jį mokėjęs sutartą kainą. Ieškovas nurodo, kad ginčo sklypą įsigijo su tikslu jame statyti gyvenamąjį namą; žinodamas, kad to negalės padaryti, jis ginčo sklypo nebūtų pirkęs.
4. Ieškovo manymu, jis suklydo dėl esminės sandorio aplinkybės, kas sudaro pagrindą ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančią ir taikyti dvišalę restituciją.
Atsiliepimas
5. Atsakovė M. V. pateikė atsiliepimą, prašydama ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. dok. Nr. DOK-84173/2023).
6. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovė pati nežinojo apie per ginčo sklypą einantį nuotekų surinkimo vamzdį, kuris nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre, o savivaldybė atsakovės prašymu pakeitė žemės sklypo naudojimo būdą į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Atsakovės manymu, ieškovas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, nes prieš sudarydamas sutartį galėjo pasikonsultuoti su įvairiais specialistais apie galimybę žemės sklype vykdyti statybas. Be to, ieškovas, sudarydamas ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutartį jos 7.2.1 punkte patvirtino, kad turėjo galimybę daiktą apžiūrėti, daiktas atitinka jo reikalavimus bei kainą. Atsakovė pažymi, kad ieškovas neinformavo atsakovės perkantis žemės sklypą gyvenamojo namo statybos tikslais, todėl šis jo sutarties sudarymo motyvas, kuris nebuvo inkorporuotas į sutarties nuostatas, negali būti vertinamas kaip esminis suklydimas. Atsakovė nurodo ieškovas nepateikus jokių įrodymų, kad jis bandė šalinti statybos negalimumo priežastis, pavyzdžiui, kreipėsi dėl apsaugos zonos žemės sklype sumažinimo ar vamzdžio iškėlimo iš žemės sklypo.
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ pateikė atsiliepimą, prašydamas dėl ieškinio tenkinimo spręsti teismo nuožiūra; nurodo, kad ginčo sklype yra paklotas 1 500 mm skersmens Vilniaus miesto centralizuotas paviršinių nuotekų tinklas, kuris nėra registruotas valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenų bazėje ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise nepriklauso, tačiau trečiasis asmuo jį prižiūri; vamzdžiui taikoma apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos einanti žemės juosta, kurios ribos yra po 10 m į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos (el. dok. Nr. DOK-78126/2023).
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, prašydamas dėl ieškinio tenkinimo spręsti teismo nuožiūra; nurodo, kad ginčo sklype esantis 1 500 mm skersmens paviršinis nuotekų tinklas neturi savininko ir nėra registruotas valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenų bazėje; tinklas įrengtas sovietmečiu, juo teka paviršinės nuotekos, surinktos iš didelės Vilniaus miesto teritorijos dalies, kuriuos šiuo tinklu išleidžiamos į Vokės upę (el. dok. Nr. DOK-100618/2023).
9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, prašydamas dėl ieškinio tenkinimo spręsti teismo nuožiūra; nurodo, kad ginčo sklype esantis tinklas dėl savo specifiškumo (tinklas nėra parduodamas ir jam reikalinga speciali priežiūra) paprastai ypatingosios teisenos tvarka nuosavybės teise priskiriamas uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ arba Vilniaus miesto savivaldybei (el. dok. Nr. DOK–110569/2023).
10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“ pateikė atsiliepimą, prašydamas dėl ieškinio tenkinimo spręsti teismo nuožiūra; nurodo, kad neturi duomenų apie ginčo sklype įrengtą paviršinių nuotekų surinkimo vamzdį, nes trečiasis asmuo neeksploatuoja paviršinių nuotekų (el. dok. Nr. DOK–118063/2023)
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdyje, vykusiame 2023 m. gruodžio 5 d., liudytoja L. R. inter alia paliudijo, kad ji kaip nekilnojamojo turto brokerė patarė atsakovei ir jos dukrai pakeisti ginčo žemės sklypo paskirtį į namų valdos, nes žemės ūkio paskirties sklypo kaina yra maža, o namų valdos keliasdešimt kartų didesnė; ieškovas bei kiti skambinę pagal skelbimą nurodė pageidaujantys ginčo žemės sklype statyti namą. Liudytojas D. Ž. inter alia paliudijo, kad yra architektas; ieškovas jam pateikė žemės sklypo dokumentus, pagal kuriuos atrodė statyba žemės sklype galima; liudytojui užsakius topografinę nuotrauką, iš jos paaiškėjo, kad yra požeminis tinklas, kuris niekur nebuvo registruotas, nors turėjo būti įregistruotas ir matytis žemės sklypo plane; dėl einančio vamzdžio ir jo apsaugos zonų sklype negalima suprojektuoti jokio statinio, sodinti galima tik tuos augalus, kurių šaknys nepažeistų vamzdžio; liudytojas mano, kad vamzdžio iškelti iš žemės sklypo nėra galimybės, nes jis yra magistralinis; liudytojas savo praktikoje nagrinėjo melioracijos vamzdžių, kurie yra žymiai mažesnio diametro, iškėlimo klausimą, sąmata buvo dešimtys tūkstančių eurų.
12. Teismo posėdyje, vykusiame 2024 m. vasario 29 d., žodinius paaiškinimus teikė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės įgaliota atstovė V. P., kuri paaiškino, kad ginčo žemės sklypas ilgą laiką buvo žemės ūkio paskirties bei priklausė nuosavybės teise valstybei iki buvo atkurtos nuosavybės teisės atsakovei į šį žemės sklypą; savivaldybė tenkino atsakovės prašymą dėl žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimo, nes pagal dokumentus viešame registre nebuvo įregistruotas per sklypą einantis vamzdis; techniškai galimybė perkelti vamzdį yra, tačiau ekonomiškai ji yra labai nenaudinga; negali vienareikšmiškai atsakyti, kad sklype statyba negalima. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ įgaliotas atstovas D. K. teikdamas žodinius paaiškinimus, nurodė, kad apie tinklą žemės sklype sužinojo tik prasidėjus šiam ginčui, nes trečiasis asmuo yra atsakingas už avarijų likvidavimą, o jų šiame tinkle nebuvo; tinklas yra funkcionuojantis ir vanduo juo prateka, nes diametras didelis; įvykus avarijai, būtų važiuojama į žemės sklypą ir atliekami vamzdžio keitimo/remonto darbai; mano, kad vamzdis neįregistruotas viešame registre, nes jis buvo pastatytas prieš 50-60 metų, o šio vamzdžio klojimo dokumentai neišliko, niekas jo neįregistravo; neaiškus nei vamzdžio gylis, nei medžiaga, iš kurios jis pagamintas; sklype nieko negalima statyti, nes apsauginė zona apima sklypo plotį; pamatų daryti negalima, nes gręžiant kyla grėsmė pažeisti vamzdį; svarstė, jog galima iškelti vamzdį į sklypo kraštą, jei kampas netrukdytų, bet tai turėtų būti daroma sklypo savininko lėšomis. Atsakovės įgaliota atstovė A. N., kuri yra atsakovės dukra, žodžiu paaiškino, kad iki ginčo su ieškovu, nei atsakovė, nei kaimynai nežinojo, kad sklype yra vamzdis; nurodė, kad ginčo sklypo paskirtį keitė sąmoningai, kad sklypą parduotų už didesnę kainą; ieškovas pradėjo kelti klausimą dėl nepadarytos topografinės nuotraukos jau po ginčo sandorio sudarymo; jei atsakovė būtų žinojusi, kad per sklypą eina vamzdis, ji šio sklypo iš valstybės nebūtų ėmusi, nes jis bevertis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
13. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu dėl ieškovo (pirkėjo) suklydimo.
Dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl suklydimo
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio 1 dalimi dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015).
15. Įstatymo leidėjas suklydimą apibrėžia kaip klaidingą prielaidą apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimą nurodo kaip turintį esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016 25, 33 punktus ir juose nurodomą kasacinio teismo praktiką).
17. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų viseto teismas nustatė, kad bylos šalys 2022 m. gruodžio 5 d. sudarė notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios turinio matyti, kad atsakovė pardavė ieškovui žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (sutarties 2.1 punktas); žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, vidutinė rinkos vertė – 11 800,00 Eur, specialios naudojimo sąlygos – kelių apsaugos zonos (sutarties 2.2 punktas); daikto kaina – 19 900,00 Eur (sutarties 3.1 punktas); atsakovė kaip pardavėja patvirtino nesant paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų jo visai pirkęs arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (sutarties 7.1.1 punktas); ieškovas kaip pirkėjas patvirtino turėjęs galimybę susipažinti su daikto būkle ir pretenzijų dėl jos neturi; pirkėjas nuodugniai ir atidžiai apžiūrėjo daikto būklę ir jokių pretenzijų dėl jo būklės neturi; pirkėjas pareiškia, kad daiktas ir jo būklė visiškai atitinka pirkėjo lūkesčius; pirkėjas sutinka, kad pardavėjas neatsako už bet kokius daikto trūkumus, kadangi prieš perkant jam buvo suteiktos visos galimybės šį daiktą apžiūrėti ir ištirti jo būklę, komplektaciją ir statusą (sutarties 7.2.1 punktas); pirkėjas įsipareigoja daiktą naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, laikytis planuose nurodytų ribų, laikytis nustatytų servitutų (jeigu tokie nustatyti), specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (jeigu tokios nustatytos) (sutarties 7.2.2 punktas) (el. dok. Nr. CBP-5963/2023 priedas pavadinimu „Priedas 4. Notarinė sutartis.PDF“). Šalys taip pat 2022 m. lapkričio 23 d. buvo sudariusios Preliminarią sutartį, kurios turinyje buvo 3 punktas pavadinimu „Esminės pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos“, šiame punkte inter alia buvo nurodyta, kad ieškovo ketinamo įsigyti žemės sklypo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (3.1 punktas); turto naudojimo ir/ar disponavimo apribojimų/suvaržymų nėra (3.2 punktas) (el. dok. Nr. CBP-5963/2023 priedas pavadinimu „Priedas 3. Sklypo Preliminari sutartis 2022.PDF“). Iš nekilnojamojo turto brokerės skelbimo apie parduodamą ginčo žemės sklypą matyti, kad skelbimo pradžioje didžiosiomis raidėmis buvo įvardinta, jog tai yra „labai gražus namų valdos sklypas prie asfaltuotos gatvės“; taip pat nurodytas naudojimo būdas: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; įvardinta, jog sklypas lygaus reljefo, iš gatvės pusės eina vandentiekio ir nuotekų trasos, kvartalas elektrifikuotas, todėl elektros pajungimas neturėtų būti sudėtingas, aplinkui sklypą vyrauja tik individualūs namai; įvardinta artimiausia transporto stotelė, prekybos centrai ir ugdymo įstaigos; pažymėta, kad sklype nėra servitutų, yra specialioji žemės naudojimo sąlyga – kelių apsaugos zona (el. dok. Nr. CBP-5963/2023 priedas pavadinimu „Priedas1. Agentės sklelbimas.png“). Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ išrašo apie ginčo žemės sklypą matyti, kad jame nurodytas žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; speciali žemės naudojimo sąlyga – kelių apsaugos zona (el. dok. Nr. CBP-5963/2023 priedas pavadinimu „Priedas 2-1.Agnetės pateiktas NTR išrašas..pdf“). Ieškovas pateikė elektroniniu paštu iš specialisto 2022 m. gruodžio 15 d. gautą ginčo žemės sklypo planą, kuriame matyti išilgai žemės sklypo einančio vamzdžio atvaizdavimas (el. dok. Nr. CBP-5963/2023 priedai pavadinimais „Priedas 6. Matininko siųstas el. laiškas.docx.“, „Priedas 6.1. Matininko siųstas brėžinys.png“). Ieškovas taip pat pateikė elektroniniu paštu iš uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ atstovo 2022 m. gruodžio 22 d. gautą atsakymą, kad ginčo sklype yra 1 500 mm paviršinių nuotekų tinklas, kuris turi įstatyminę apsaugos zoną – po 10 metrų į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė ir vanduo virš šios juostos (el. dok. Nr. CBP-5963/2023 priedas pavadinimu „Priedas 7. Ieškovo persiųstas laiškas A.docx“).
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas, vadovaudamasis CK 1.90 straipsnyje įtvirtinta esminio suklydimo samprata iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir žodinių paaiškinimų viseto daro šioje byloje vykstančiam ginčui aktualias keturias išvadas.
19. Pirma, tiek ieškovo tikslas buvo įsigyti žemės sklypą, kuriame jis galės statyti gyvenamosios paskirties namą, tiek ir atsakovės tikslas buvo parduoti būtent gyvenamojo namo statyboms tinkantį žemės sklypą (tam, kad ji gautų didesnę kainą už žemės sklypą). Šią išvadą patvirtina pačių sutarčių (preliminariosios ir pirkimo-pardavimo sutarties) turinys, kuriose buvo nurodyta sklypo paskirtis – gyvenamųjų pastatų statyba. Be to, ir pats sklypas pardavimo skelbime buvo siūlomas pirkėjams, pabrėžiant visas jo savybes kaip privalumus, kurios aktualios nusprendus būtent gyventi šiame sklype pastatytame name (tai yra vardinamos arti esančios švietimo įstaigos, prekybos centrai, susisiekimo galimybės, minima, kad aplink individualūs namai, taip pat nurodomos galimybės prisijungti prie vandentiekio, dujotiekio ir pan.). Atsakovės dukra patvirtino, kad žemės sklypo paskirtį į tinkančią gyvenamojo namo statyboms taip pat keitė sąmoningai, tam kad būtent tokios paskirties sklypą galėtų parduoti brangiau. Tuo tarpu byloje duomenų, kad ieškovas žemės sklypą įsigijo kitu nei gyvenamojo namo statybos tikslu (pavyzdžiui, ūkininkavimui ir pan.) nėra.
20. Antra (priešingai nei teigia atsakovė), žemės sklypo įsigijimo tikslas – gyvenamojo namo statybai – akivaizdžiai buvo inkorporuotas į žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties turinį ir buvo esminė šio sandorio sudarymo sąlyga. Pastarąją išvadą patvirtina ne tik žemės sklypo paskirties – gyvenamųjų pastatų statybai – nurodymas ginčo sandoryje ir sklypo pardavimo skelbime, bet ir žemės sklypo pardavimo kaina (19 900,00 Eur), kuri yra beveik dvigubai didesnė nei žemės sklypo vidutinė rinkos vertė (11 800,00 Eur). Be to, ir paties ieškovo veiksmai, kuriais jis nedelsiant ėmėsi statyboms žemės sklype būtinų dokumentų tvarkymo, patvirtina, kad esminė ginčo sandorio sudarymo sąlyga buvo – žemės sklypo, skirto gyvenamojo namo statyboms, įsigijimas. Atsižvelgiant į išdėstyta, atmetami kaip nepagrįsti atsakovės atsiliepimo argumentai, kad žemės sklypo, skirto statyboms, įsigijimas kaip ginčo sandorio sudarymo tikslas nebuvo inkorporuotas į ginčo sandorio sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis).
21. Trečia (priešingai nei teigia atsakovė), ieškovo elgesys tiek vykstant deryboms dėl ginčo sandorio sudarymo, tiek sandorio sudarymo metu visiškai atitiko normaliai atidaus ir protingo asmens (siekiančio įsigyti žemės sklypą gyvenamojo namo statyboms) elgesį. Pastarąją išvadą patvirtina tai, kad viešo registro duomenimis jokie žemės sklypo ribojimai, iš kurių būtų galima spręsti, kad gyvenamojo namo statyba jame negalima, nebuvo išviešinti. Be to, nuotekų vamzdis, einantis per sklypą, yra po žeme, kas reiškia, kad vizualiai jis nėra matomas. Pažymėtina, kad ir pati atsakovės dukra, kuri dalyvavo ginčo sandorio sudaryme, duodama teismui paaiškinimus patvirtino, kad tik prasidėjus ginčui tarp ieškovo ir atsakovės ji sužinojo, jog per ginčo sklypą eina magistralinis Vilniaus miesto teritorijos nuotekų surinkimo vamzdis. Vadinasi, ieškovas kaip ir bet kuris kitas normaliai atidus ir protingas asmuo, tokio vamzdžio vizualiai nematydamas ir neturėdamas jokios informacijos apie vamzdžio būvimą ginčo sklype (nei iš pardavėjo, nei iš viešo registro duomenų), turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, jog šiame žemės sklype jokio vamzdžio, kuris apribotų ieškovo teisę į statybas, nėra. Atsižvelgiant į išdėstyta, atmetami kaip nepagrįsti atsakovės atsiliepimo argumentai, kad ieškovas elgėsi nerūpestingai, nepasitardamas su specialistais dėl galimybės žemės sklype statyti gyvenamąjį namą (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis).
22. Ketvirta, ieškovui paaiškėjus po ginčo sandorio sudarymo, kad jis dėl per sklypą einančio vamzdžio ir jam taikomų apsaugos zonų negalės žemės sklype statyti namo, akivaizdu, kad šis sklypas ieškovui (kuris neužsiima jokiu ūkininkavimu, o turėjo tikslą žemės sklype statytis gyvenamąjį namą) tapo beverčiu ir nereikalingu. Kitaip tariant, ieškovas, žinodamas informaciją apie tai, kad jis žemės sklype negalės statyti gyvenamojo namo, žemės sklypo nebūtų apskritai pirkęs iš atsakovės.
Žemesnės instancijos teismas
23. Teismas pažymi, kad nors per ginčo sklypą einantis paviršinių nuotekų vamzdis nėra įregistruotas viešame registre bei atitinkamai nėra įregistruotas šio vamzdžio savininkas, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė bei uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“, kuri yra atsakinga už paviršinių nuotekų vamzdžių priežiūrą, patvirtino faktą, kad 1 500 mm skersmens vamzdis remiantis oficialiais dokumentais (įskaitant į bylą pateikta sklypo topografine nuotrauka) eina išilgai ginčo sklypo, jis buvo įrengtas dar iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, šis vamzdis yra iki šiol funkcionuojantis pagal savo paskirtį (surenka ir išleidžia surinktus paviršinius vandenis į Vokės upę) ir yra prižiūrimas. Tuo tarpu atsakovė (kurios atstovė žodinių paaiškinimu metu iškėlė prielaidą, kad apskritai neaišku kokio skersmens vamzdis ir kurioje žemės sklypo vietoje yra) nepateikė į bylą jokių įrodymų, paneigiančių pagal institucijose saugomus brėžinius užfiksuoto vamzdžio egzistavimą. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas dar labiausiai tikėtiną prielaidą, kad byloje esančių rašytinių įrodymų visetas patvirtina išilgai ginčo žemės sklypo (po žeme) einančio magistralinio nuotekų vamzdyno, kurio diametras 1 500 mm, egzistavimą (CPK 176 straipsnis).
24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) 42 straipsnio 3 dalimi magistralinių vamzdynų, kurių skersmuo yra 400 milimetrų ir didesnis, apsaugos zona –išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 10 metrų į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos. Vadovaujantis SŽNSĮ 43 straipsnio 2 dalimi paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose draudžiama inter alia statyti statinius, sodinti ir auginti želdinius (išskyrus žolinius augalus).
25. Teismas pažymi, kad trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“, kuris yra atsakingas už nuotekų vamzdyno priežiūra, atstovas teismo posėdyje žodžiu paaiškino, kad nors teoriškai ir yra įmanoma, tačiau faktiškai iškelti iš sklypo paviršinių nuotekų tinklą ekonomiškai nenaudinga. Tuo tarpu nors atsakovė atsiliepime kėlė prielaidą, kad yra galimybė iškelti nuotekų vamzdį iš ginčo žemės sklypą, įrodymų, patvirtinančių realią tokio pobūdžio vamzdžio iškėlimo galimybę ir/ar įrodymų, jog tokie darbai yra nebrangūs (ir iš esmės niekaip neapsunkina ieškovo galimybės ginčo sklype statyti namą) nepateikė (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis).
26. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nors teoriškai ir yra galimybė ieškovui atlikti ginčo žemės sklype gyvenamojo namo statybos darbus, jei jis iškeltų magistralinį nuotekų vamzdyną iš žemės sklypo savo lėšomis, tačiau akivaizdu, kad tokio pobūdžio darbai būtų ekstraordinarūs ir ekonomiškai brangūs. Vadinasi, pastarosios faktinės aplinkybės dar kartą patvirtina teismo ketvirtąją išvadą (plačiau žr. teismo sprendimo 22 punkte), kad ieškovas, žinodamas, jog šiame žemės sklype yra magistralinis nuotekų surinkimo vamzdis, kuriam taikomos apsaugos zonos, nebūtų sudaręs ginčo sandorio.
27. Taigi, teismo aukščiau nurodytos keturios išvados leidžia konstatuoti dvi sąlygas. Pirma, ieškovas, sudarydamas ginčo sandorį, sąžiningai klydo dėl esminės sandorio sudarymo aplinkybės, manydamas, kad įsigyja žemės sklypą, kuriame galės pasistatyti gyvenamąjį namą. Antra, toks ieškovo suklydimas yra esminis, nes žinodamas, kad namo jame negalės statyti, jis ginčijamo sandorio nebūtų sudaręs.
28. Teismui nustačius, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas dėl ieškovo esminio suklydimo, pastarasis sandoris pripažintinas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) CK 1.90 straipsnyje įtvirtintu negaliojimo pagrindu (CK 1.90 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis).
Dėl dvišalės restitucijos taikymo
29. Restitucija yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, įtvirtintas CK 1.138 straipsnio 2 punkte, reiškiantis asmens teisinės padėties, buvusios iki teisės pažeidimo, atkūrimą/grąžinimą.
30. Kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl restitucijos instituto taikymo nurodoma, kad restitucija yra sandorio, pripažinto negaliojančiu, padarinys (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 1.90 straipsnio 3 dalis). Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo, kas reiškia, kad pritaikius restituciją asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – išvengti, kad dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos – atitinkamai pagerėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006).
31. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo sandorį pripažinus negaliojančiu ab initio bei tarp šalių nekilus ginčo, kad žemės sklypas yra išlikęs tokios pačios būklės kaip ir ginčijamo sandorio sudarymo metu, teismas nusprendžia, kad egzistuoja visos sąlygos taikyti restituciją natūra – grąžinti atsakovės nuosavybėn ginčo žemės sklypą bei įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui 19 900,00 Eur žemės sklypo kainą (CK 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis).
Dėl byloje kilusio ginčo baigties
32. Teismui nustačius, kad ieškovas ieškiniu ginčijamą sandorį sudarė sąžiningai suklydęs dėl sandorio esmės, teismas pripažįsta 2022 m. gruodžio 5 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią buvo parduotas 0,091 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento) vadovaujantis CK 1.90 straipsnyje įtvirtintu sandorio negaliojimo pagrindu (CK 1.90 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis).
33. Teismui nustačius dvišalės restitucijos taikymo natūra pagrindus, teismas taiko dvišalę restituciją – įpareigoja atsakovę grąžinti ieškovui 19 900,00 Eur pinigines lėšas, o atsakovės nuosavybėn grąžina 0,091 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
35. Nagrinėjamu atveju teismui ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteisiamas 215,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
36. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir konsultacijas.
37. Nagrinėjamu atveju teismui ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteisiamos ieškovo patirtos protingo dydžio 2 057,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl advokato pagalbos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
38. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi bylinėjimosi išlaidos išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.
39. Nagrinėjamu atveju teismui ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamos 13,28 Eur teismo patirtos pašto išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo V. K. ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) tarp ieškovo V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 5 d. sudarytą notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 11417, pagal kurią ieškovui atsakovė pardavė 0,091 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Taikyti dvišalę restituciją natūra – grąžinti atsakovės M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn 0,091 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovę M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) grąžinti ieškovui V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 19 900,00 Eur (devyniolika tūkstančių devynis šimtus eurų ir 00 ct) pinigines lėšas.
Priteisti ieškovui V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2 272,00 Eur (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt du eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,28 Eur (trylika eurų ir 28 ct) dydžio teismo patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, sprendimo kopiją išsiųsti viešo registro tvarkytojui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.