Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

nuteistajam L. T.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ir per laisvės apribojimo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. T. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. gegužės 10 d., apie 19.00 val., parduotuvės „Maxima“, esančios Didlaukio g. 1, Vilniuje, patalpose paėmė nukentėjusiosios T. A. ant daiktų pakavimo stalo paliktą piniginę 20,00 Lt vertės, kurioje buvo 210,00 Lt grynųjų pinigų, T. A. asmens tapatybės kortelė 100,00 Lt vertės, T. A. išduota „Swedbank“ mokėjimo kortelė 30,00 Lt vertės, T. A. išduota banko Snoras mokėjimo kortelė 30,00 Lt vertės bei V. A. išduota „Swedbank“ mokėjimo kortelė 30,00 Lt vertės ir taip pagrobė nukentėjusiajai priklausantį bendros 420,00 Lt vertės turtą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. T. prašo pakeisti laisvės apribojimo bausmę į viešuosius darbus arba baudą.

Apeliantas nurodo, kad jis dirba, o darbą baigia tuo metu, kai pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą turi būti namuose, arba dar vėliau. Taip pat apeliantas aiškina, kad nuo rugsėjo mėnesio jis atnaujins mokslus kolegijoje, mokysis vakariniame skyriuje. Dėl šių priežasčių negalės tinkamai vykdyti teismo paskirto įpareigojimo, todėl jam turėtų būti paskirta kita bausmė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras ir nukentėjusioji prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 52 „dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 3-4 p. išaiškino, kad „vagystės dalykas yra svetimas turtas. Turtas pagal BK 178 ir 180 straipsnius – tai turintys vertę bei fizinius parametrus (gabaritus, svorį, skaičių, kiekį) daiktai (pvz., namų apyvokos daiktai, transporto ir gamybos priemonės, asmeniniai daiktai, taip pat pinigai ir vertybiniai popieriai). Daiktai, išimti iš apyvartos, ar daiktai, kurių apyvarta yra ribota, nėra nusikalstamos veikos dalykas pagal Baudžiamojo kodekso 178 ir 180 straipsnius. Tokių daiktų pagrobimas kvalifikuotinas pagal kitus Baudžiamojo kodekso (pvz., 119, 254, 256, 263, 296, 302 ir 306) straipsnius.

Jei BK 119, 254, 256, 263, 296, 302, 306 straipsniuose numatytais veiksmais kartu pagrobiamas apyvartoje esantis turtas, tai tokia veika kvalifikuojama kaip idealioji sutaptis su veikomis, numatytomis BK 178 ir 180 straipsniuose.

Nutarimo 9 p. išaiškinta, kad „mokėjimo instrumento pagrobimas ar pasinaudojimas juo pagal BK 178 ir 180 straipsnius nekvalifikuojamas, nes pats mokėjimo instrumentas nėra turtas, o tik priemonė, suteikianti jo valdytojui reikalavimo teisę į tam tikrą pinigų kiekį. Pagal BK 214 straipsnį kvalifikuotina veika, kai kaltininkas pagrobia ar kitaip neteisėtai įgyja, laiko, realizuoja svetimą mokėjimo instrumentą (banko kortelę)“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. „dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose“ 8 p. nurodė, kad „netikro, suklastoto ar svetimo mokėjimo instrumento (pvz., banko mokėjimo kortelės) pagrobimas ar kitoks neteisėtas įgijimas kvalifikuotinas tik pagal BK 214 straipsnį“.

Išanalizavus Lietuvos Respublikos BK 178 str., 214 str. (viena iš neteisėto įgijimo rūšių yra pagrobimas) ir 302 straipsnio sudėtis matyti, kad jose numatyta atsakomybė už tą pačią veiką – pagrobimą, tačiau šios sudėtys skiriasi dalyku. BK 178 str. dalykas yra bet koks svetimas turtas, turintis vertę ir fizinius parametrus, BK 214 str. dalyku yra svetimos, netikros ar suklastotos elektroninės mokėjimo priemonės, o BK 302 str. dalyku yra fizinio ar juridinio asmens antspaudas, spaudas, dokumentas ar griežtos atskaitomybės blankas. Palyginus šias sudėtis, aišku, kad BK 178 str. numatyta sudėtis yra bendra, o BK 214 str. ir 302 str. numatytos sudėtys yra specialios dėl dalyko požymių, palyginus su 178 str. numatyta sudėtimi. Esant bendros ir specialios normų konkurencijai, veika turi būti kvalifikuojama pagal specialiąją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo byla 2K-493/2006).

L. T. kaltinimas buvo pareikštas pagal BK 178 str. 1 d., t. y. dėl to, kad jis pagrobė nukentėjusiosios piniginę 20,00 Lt vertės su joje buvusiais 210,00 Lt grynųjų pinigų, T. A. priklausiusius asmens tapatybės kortelę, „Swedbank“ mokėjimo kortelę, banko Snoras mokėjimo kortelę ir jos vyrui V. A. priklausiusią „Swedbank“ mokėjimo kortelę.

Kaip jau paminėta aukščiau, kaltinime nurodyti daiktai – asmens tapatybės kortelė (dokumentas), bankų mokėjimo kortelės (mokėjimo instrumentai) nėra turintys vertę bei fizinius parametrus daiktai. Nukentėjusiosios nurodytos vertės – asmens tapatybės kortelės - 100,00 Lt, „Swedbank“ mokėjimo kortelės - 30,00 Lt, banko Snoras mokėjimo kortelės - 30,00 Lt, „Swedbank“ mokėjimo kortelės - 30,00 Lt nėra šių dokumentų turtinės vertės išraiška, o yra nukentėjusiosios patirti nuostoliai, atsiradę dėl prarastų dokumentų atstatymo. Tokiu būdu, pagal teismų praktiką, turtinės vertės neturinčių daiktų pagrobimas negali būti kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str., būtent dėl vieno iš turto požymių – vertės, nebuvimo.

Taigi, L. T. padaryti veiksmai pagal BK 178 str. 1 d., tiek aprašyti kaltinamajame akte, tiek nustatyti pirmosios instancijos teisme, nurodomi, kaip viena veika, kurios metu buvo pagrobtas svetimas turtas, svetimas dokumentas ir svetimas mokėjimo instrumentas. Pagal baudžiamosios teisės teoriją, teismų praktiką ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimus, tokia veika kvalifikuotina kaip BK 178 str., 214 str. ir 302 str. numatytų nusikalstamų veikų sutaptis. Vienok, atkreipiant dėmesį į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prokuroras neprašė keisti kaltinimo, taip pat nesant prokuroro skundo, kaltinimas negali būti keičiamas ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama nuteistojo pateikto apeliacinio skundo ribose, todėl apeliacinės instancijos teismo priimamas sprendimas negali sunkinti nuteistojo teisinės padėties.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei ištyrus byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad L. T. 2010 m. gegužės 10 d., apie 19.00 val., parduotuvės „Maxima“, esančios Didlaukio g. 1, Vilniuje, patalpose pagrobė nukentėjusiajai T. A. priklausantį turtą bendros 230,00 Lt vertės (piniginė 20,00 Lt vertės ir joje buvę grynieji pinigai - 210,00 Lt). Tokiu būdu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 190 str. 1 d. numatytą turto vertės išaiškinimą, L. T. veika perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (nusikaltimo) į BK 178 str. 4 d. (baudžiamąjį nusižengimą).

Perkvalifikavus L. T. nusikalstamą veiką, jam skirtina bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. sankcijoje. L. T. pripažino kaltę, anksčiau neteistas, pasižada daugiau nebenusikalsti, dirba, sutinka atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, priklausomybės ligų centro įskaitoje neįregistruotas. Visos šios aplinkybės švelnina jo teisinę padėtį. Atsižvelgiant į išdėstytą, jam skirtina viešųjų darbų bausmė.

Byloje nustatyta, kad dėl L. T. nusikalstamos veikos nukentėjusioji T. A. patyrė 420,00 Lt turtinę žalą, t. y. 230,00 Lt – pagrobto turto vertė ir 190,00 Lt – nuostolis, atsiradęs dėl prarastų dokumentų atstatymo. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl turtinės žalos priteisimo yra pagrįstas.

Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. nuosprendį pakeisti. L. T. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. ir nubausti viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, įpareigojant dirbti dvidešimt penkias valandas per mėnesį visuomenės labui.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.