Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-05-10, apie 19.00 val., L. T. parduotuvės „Maxima“, esančios Didlaukio g. 1, Vilniuje, patalpose paėmė nukentėjusiosios T. A. ant daiktų pakavimo stalo paliktą 20 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 210 Lt grynųjų pinigų, 100 Lt vertės T. A. asmens tapatybės kortelė, 30 Lt vertės T. A. išduota Swedbank mokėjimo kortelė, 30 Lt vertės T. A. išduota banko Snoras mokėjimo kortelė bei 30 Lt vertės V. A. išduota Swedbank mokėjimo kortelė ir taip pagrobė nukentėjusiajai priklausantį bendros 420 Lt vertės turtą.

Apklaustas teisme kaltinamasis L. T. prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką, tačiau nesutiko su nukentėjusiosios nurodoma piniginėje buvusia pinigų suma ir paaiškino, kad piniginėje buvo tik 210 Lt grynųjų pinigų, o ne 3000 Lt kaip nurodo T. A.. Kaltinamasis paaiškino, kad su draugais K. Š. ir K. J. užėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Jis ir K. Š. apsipirko pirmi ir laukė K. J., nes žinojo, jog šiam gali pritrūkti pinigų. Prie jų tuo metu stovėjo moteris ir dėjosi pirkinius į krepšį. Jis nuėjo prie pirkėjų eilės ir padavė K. J. kelis litus, o grįžęs pamatė ant stalo paliktą juodą piniginę. Prisiminęs, kad toje vietoje ką tik pirkinius dėjosi moteris, nusprendė, kad piniginę paliko ji ir norėjo grąžinti. Kartu su K. Š. išėję iš parduotuvės bandė minėtą moterį surasti, tačiau to padaryti nepavyko ir tuomet susigundė piniginėje buvusiais pinigais. Ten buvo iš viso 210 Lt grynųjų pinigų ir įvairios kortelės. Jis ir K. Š. pasiėmė po 100 Lt kupiūromis. Po to prie jų prisijungė K. J., o rastą piniginę jie paliko autobuse. Gailisi dėl to, kad pagrobė svetimą turtą. Pripažįsta ieškinį dalyje dėl kortelių, tačiau nesutinka, jog piniginėje buvo 3000 Lt. Tokių pinigų ten nebuvo. Šiuo metu nedirba, gyvena su tėvais. Iš darbo išėjo, nes vis tiek būtų išmetę po teismo.

Apklausta teisme nukentėjusioji T. A. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta. Ji dirba parduotuvėje, kurioje buvo pavogta jos piniginė. Įvykio dieną darbo metu atvažiavo jos uošviai ir uošvis B. A. jai padavė 3000 Lt. Jos vyras yra paralyžuotas, todėl jo tėvai padeda jiems pinigais. Pinigai buvo skirti vyro reabilitacijai, sumokėti už lizingą. Pinigus uošvis jai padavė kupiūromis po 500 Lt, o ji šiuos pinigus įdėjo į piniginę ir paliko spintelėje rūbinėje. Po darbo ji pirko maisto prekes ir atsiskaičiusi kasoje nuėjo prie lango, kur pirkinius dėjo į krepšį. Piniginę buvo pasidėjusi šalia ir ją pamiršo, nes tuo metu telefonu bendravo su vyru. Pamirštą piniginę prisiminė po kokių 5 minučių ir iškart grįžo į parduotuvę, tačiau piniginės jau neberado. Viena pardavėja pasakė, kad matė tris vaikinus, kurie paėmė piniginę, todėl ji nuėjo pas apsaugą peržiūrėti vaizdo įrašo. Paskambino savo sūnui ir paprašė surasti piniginę paėmusius vaikinus. Sūnus atėjo į parduotuvę, peržiūrėjo įrašą ir dar tą pačią dieną išsiaiškino, kokie vaikinai paėmė jos piniginę. Po to ji telefonu bendravo su kažkokiu vaikinu ir prašė grąžinti pinigus. Vaikinas patvirtino, kad paėmė piniginę, bet nurodė, jog pinigų ten nebuvo. Jos piniginėje buvo apie 20 Lt ir minėti 3000 Lt. Kupiūrų po 100 Lt ten nebuvo. Momentą kuomet uošvis jai padavė pinigus matė bendradarbė T. U.. Be to, ji, ieškodama dingusios piniginės, sakė tuomet kasoje dirbusiai G. G., kad piniginėje buvo didelė suma pinigų. Uošviai pinigų duodavo dažnai. Yra davę 4000 Lt, 500 Lt. Tą dieną davė 3000 Lt drabužiams, išlaidoms už maistą ir butą, lizingui apmokėti. Jos vyras gauna 400 Lt per mėnesį. Uošvius vadina tėvais, nes jos pačios tėvai yra mirę.

Apklaustas teisme liudytojas B. A. paaiškino, kad nukentėjusioji yra jo marti. Sūnui buvo insultas ir jis buvo paralyžuotas. Kadangi sūnus gauna tik 400 Lt pensijos, turi du vaikus, jis su žmona po minėtos nelaimės padėdavo sūnui pinigais vaistams, reabilitacijai. Pats gauna 780 Lt pensijos, o žmona – 1000 Lt. Laikinai gyvena kaime. 2010 m. pavasarį sūnui davė 3000 Lt. Kadangi sūnaus tuo metu nebuvo namie, pinigus padavė T. A. jos darbovietėje. Pinigus perdavė prekybos salėje ir marti T. A. juos iškart įsidėjo į piniginę. Buvo šešios kupiūros po 500 Lt. Pinigus surinko iš savo ir žmonos dviejų mėnesių pensijos. Prieš tai sūnui yra davęs pinigų mažesnėmis sumomis – po 100 Lt, 50 Lt. Taip pat yra davęs 5000 Lt kada prieš tris metus pardavė mišką. Pardavus mišką, banke pinigus nuėmė nuo sąskaitos ir jam visa suma buvo išmokėta 500 Lt kupiūromis. Pinigus panaudojo namo atstatymui ir išdalino sūnums. Perduodant marčiai 3000 Lt, jo žmonos parduotuvėje nebuvo, nes ji laukė automobilyje.

Apklausta teisme liudytoja G. G. paaiškino, kad nukentėjusioji yra jos bendradarbė, o kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Ji matė momentą, kada buvo paimta piniginė. Tuo metu dirbo kasoje ir matė ant stalo paliktą piniginę. Kadangi turėjo aptarnauti pirkėjus, negalėjo nunešti piniginės apsaugai. Po to pamatė kaip šią piniginę rankoje jau nešasi vaikinas. Vaikinai buvo du ir abu išėjo iš parduotuvės. Netrukus pastebėjo sutrikusią nukentėjusiąją, kuri kažko ieškojo ir pasakė, jog dingo piniginė. Ji tuomet T. A. nurodė, kad matė kaip piniginę nusinešė vaikinai. Nukentėjusioji apie pinigus nieko nesakė, tik minėjo piniginėje paliktas korteles. Taip pat sakė, kad buvo gavusi vyro invalidumo pensiją, nusiėmė pinigų ir apsipirkinėjo. Apie piniginėje buvusią didelę pinigų sumą nukentėjusioji pasakė jau praėjus kuriam laikui nuo įvykio.

Apklausta teisme liudytoja R. G. paaiškino, kad nukentėjusioji yra jos bendradarbė. Įvykio dieną ji dirbo kasoje ir matė ant stalo padėtą piniginę. Po to T. A. išeidama atsisveikino. Gana greitai nukentėjusioji grįžo ir paaiškėjo, kad ten buvo jos piniginė, kurią T. A. pamiršo. Nukentėjusioji minėjo, kad piniginėje buvo didelė suma pinigų, tačiau šios sumos konkrečiai neįvardino. Žino, kad T. A. padeda vyro tėvai, nes jos kartu pietauja ir pasikalba. Nepamena, ar tą dieną parduotuvėje buvo T. A. uošviai, nors juos iš matymo pažįsta.

Apklausta teisme liudytoja T. U. paaiškino, kad yra T. A. bendradarbė. Įvykio dieną, apie pietus, ji parduotuvėje matė kaip nukentėjusioji bendravo su savo vyro tėvais. Buvo abu nukentėjusiosios uošviai. Jie stovėjo apie 6-7 metrus nuo jos, todėl negirdėjo apie ką buvo šnekama, tačiau matė kaip T. A. uošvis nukentėjusiajai padavė kažkokį rausvos spalvos popieriuką. Po pietų T. A. jai sakė, kad buvo uošviai ir atvežė pinigų. Sumos neminėjo. Kitą dieną sužinojo, kad iš T. A. pavogė piniginę ir kažkas pasakojo, jog matė tą padariusius 3 vaikinus. Kiek pamena, T. A. kitą dieną jai pasakė, kad piniginėje buvo 3000 Lt.

Apklausta papildomai liudytoja T. U. patikslino, jog T. A. jai apie 3000 Lt, kuriuos davė uošviai, pasakė dar tą pačią dieną, kada gavo pinigus. Šią aplinkybę buvo pamiršusi dėl jaudulio, nes baudžiamajame procese dalyvauja pirmą kartą.

Apklaustas teisme liudytojas K. J. paaiškino, kad kaltinamasis yra buvęs jo klasiokas, o nukentėjusiosios nepažįsta. Įvykio dieną jie kartu su L. T. ir K. Š. nuėjo į parduotuvę. Draugai apsipirko pirmi, o jis vis dar laukė eilėje. L. T. priėjo ir padavė jam porą litų, o pats nuėjo. Atsiskaitęs jis gavo iš draugų trumpąją žinutę, kad jie yra stotelėje. Paimtą piniginę pamatė tik nuėjęs į stotelę. Jie visi piniginę apžiūrėjo ir jis matė, kad joje buvo 10 Lt bei daug kortelių. Piniginę paėmė, nes norėjo ją atiduoti policijai, tačiau policijos pareigūnų aplink nebuvo. Po to piniginę tiesiog paliko autobuse. Nei pinigų, nei kortelių iš jos neėmė. Tik kitą dieną iš K. Š. sužinojo, kad piniginėje buvo dar 200 Lt, kuriuos draugai paėmė dar iki jam prieinant. Apie tai, kokia pinigų suma buvo piniginėje, kada L. T. ją paėmė, nežino. Jam apžiūrint piniginę, joje tebuvo 10 Lt.

Apklaustas teisme liudytojas K. Š. paaiškino, kad L. T. pažįsta, nes kartu lankė mokyklą, o nukentėjusiosios nepažįsta. Įvykio dieną jis, L. T. ir K. J. nuėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. K. J. grįžo atgal į eilę, o jam tuo metu nusibodo laukti, todėl jis išėjo į lauką. Netrukus atėjo L. T., kuris rankoje atsinešė piniginę ir pasakė, kad ją paliko kažkokia moteris. Jie bandė ieškoti minėtos moters, tačiau pavaikščiojus aplinkui, nieko nerado. Tuomet L. T. atidarė piniginę ir jie ten pamatė 200 Lt. Kaltinamasis 100 Lt pasiėmė sau, o dar 100 Lt padavė jam. Pinigus paėmė, nes nesugalvojo kur padėti piniginę. Buvo ketinimas ją atiduoti taksistams, o šie vis tiek būtų pinigus paėmę. Po to piniginę atidavė K. J., o šis ją paliko autobuse.

Teisme buvo perskaityti liudytojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2010-05-10 jam paskambino mama T. A. ir pasiskundė, kad iš jos pavogė piniginę. Mama grįžusi namo papasakojo, kad po darbo apsipirko ir dėjo pirkinius į krepšį, o piniginę buvo pasidėjusi šalia ir išeidama ją pamiršo. Grįžusi į parduotuvę, piniginės neberado, bet įtaria, kad ją galėjo pavogti keli netoliese buvę jaunuoliai. Mama pas apsaugos darbuotojus peržiūrėjo vaizdo įrašą, o apsauginis pasakė, jog minėti vaikinai yra to rajono gyventojai ir dažnai lankosi parduotuvėje. Iš vaizdo įrašo buvo atspausdintos nuotraukos, kurias mama parnešė namo, o jis tuomet per pažįstamus nustatė, kas tai per vaikinai – L. T., K. J. ir K. Š. (b.l. 35).

Peržiūrėjus parduotuvės apsaugos vaizdo kamerų vaizdo įrašą, nustatyta, jog jame užfiksuota, jog ant staliuko, esančio prie parduotuvės lango yra padėtas daiktas, panašus į piniginę. Greta staliuko stovi du vaikinai. Momentas, kuomet į piniginę panašus daiktas dingo nuo staliuko vaizdo įraše neužfiksuotas (b.l. 17-18). Parduotuvės rašte nurodyta, jog valdoma vaizdo kamera tuo metu, kai buvo pavogta piniginė, buvo nukreipta į kitą parduotuvės vietą, o stacionaria vaizdo kamera vieta, kurioje buvo palikta piniginė, nėra filmuojama (b.l. 19). Peržiūrėjus vaizdo įrašą, kaltinamasis atpažino save ir draugus.

AB „Vilniaus autobusai“ rašte nurodyta, kad pagal įmonės autobusuose rastų daiktų registrą nuo 2010-05-10 iki 2011-02-03 nėra įrašų apie rastą piniginę su V. A. ir T. A. dokumentais (b.l. 22).

Dokumentų pateikimo metu T. A. pateikė 2008-01-17 Biržės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 22/2008-01-17 nuorašą. Pagal šią sutartį, G.J. A. 2008 metais pardavė UAB „Dzūkijos miškas“ mišką už 41250 Lt (realiai pardavėjui išmokėta suma – 35062,50 Lt) (b.l. 26-28).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad L. T. pagrobė svetimą turtą. Pats kaltinamasis kaltę padarius šią veiką pripažino, tačiau ginčijo pagrobto turto vertę ir nurodė, jog nukentėjusiosios piniginėje buvo 210 Lt grynųjų pinigų, o ne 3000 Lt kaip nurodo nukentėjusioji. Su kitais kaltinime įrašytais pagrobtais daiktais ir jų verte kaltinamasis sutiko ir dėl šių aplinkybių ginčo nebuvo.

Kaltinime nurodyta, jog L. T. pagrobtoje nukentėjusiosios piniginėje buvo 3000 Lt grynųjų pinigų ir šis turtas kaltinime įrašytas kaip kaltinamojo padarytos vagystės dalykas. Aplinkybė, jog nukentėjusiosios piniginėje buvo tokia suma pinigų, be nukentėjusiosios T. A. parodymų grindžiama ir liudytojo B. A. parodymais. Pastarasis paaiškino, kad įvykio dieną davė marčiai T. A. 3000 Lt ir matė kaip ši įsidėjo pinigus į piniginę. Aplinkybė dėl 3000 Lt sumos buvimo nukentėjusiosios piniginėje vagystės metu papildomai grindžiama ir liudytojos T. U. parodymais, kad ji įvykio dieną matė kaip T. A. uošviai parduotuvėje kalbėjo su nukentėjusiąja, uošvis perdavė T. A. rausvą popierėlį, o po pietų pati nukentėjusioji jai pasigyrė, kad gavo iš uošvių 3000 Lt. Liudytoja R. G. taip pat nurodė, jog nukentėjusioji po vagystės sakė, jog piniginėje buvo didelė pinigų sumą, tačiau jos neįvardijo. Pats kaltinamasis nurodė, jog paimtoje piniginėje buvo tik 210 Lt grynųjų pinigų ir jis bei K. Š. pasiėmė po 100 Lt, o piniginę kartu su likusiais 10 Lt bei kortelėmis perdavė K. J.. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojai K. Š. bei K. J.. K. Š. paaiškino, kad piniginę iš parduotuvės išnešė L. T., o vėliau jie patikrino jos turinį ir rado 200 Lt, kuriuos pasidalino per pusę, o piniginę atidavė vėliau prie jų prisijungusiam K. J.. K. J. patvirtino, kad išėjęs iš parduotuvės, rado L. T. ir K. Š. jau turinčius nukentėjusiosios piniginę, kurioje tuo metu buvo likę tik 10 Lt ir įvairios kortelės. Jis šią piniginę paliko autobuse nieko iš jos nepaėmęs. Apie tai, kad piniginėje buvo 200 Lt, kuriuos pasiėmė K. Š. ir L. T., sužinojo tik kitą dieną iš K. Š., kada juos surado nukentėjusiosios sūnus aiškindamas, kad piniginėje buvo 3000 Lt.

Įvertinęs visų teisme apklaustų asmenų parodymus, teismas konstatuoja, kad jų nepakanka įtikinamai patvirtinti nukentėjusiosios pateikiamą versiją, jog jos piniginėje buvo 3000 Lt grynųjų pinigų, bei paneigti kaltinamojo versiją, kad ten buvo tik 210 Lt grynais. B. A. yra nukentėjusiosios uošvis, o T. U. – bendradarbė, palaikanti su nukentėjusiąja draugiškus santykius, todėl abu šie asmenys gali būti suinteresuoti duoti palankius T. A. parodymus. Abejonių dėl nukentėjusiosios ir liudytojų B. A., T. U. parodymų patikimumo teismui kelia ir tarp šių parodymų esantys neatitikimai bei prieštaravimai. Tiek nukentėjusioji, tiek B. A. nurodė, kad pinigų perdavimo metu nukentėjusiosios uošvės parduotuvėje nebuvo, tuo tarpu liudytoja T. U., kuri neva matė pinigų perdavimo momentą, tvirtino, jog tuo metu prie T. A. buvo abu jos uošviai. Pažymėtina ir tai, kad apklausiama teisme liudytoja T. U. iš dalies keitė savo parodymus – iš pradžių paaiškino, jog apie 3000 Lt sumą nukentėjusioji jai pasakė tik sekančią dieną po vagystės, o po teismo posėdyje padarytos pertraukos jau tvirtino, kad nukentėjusioji gavusi 3000 Lt pasigyrė dar iki vagystės. Įvertinus tai, kad ši liudytoja palaiko su nukentėjusiąja draugiškus santykius, toks parodymų dėl esminių aplinkybių keitimas, nenurodant įtikinamos parodymų keitimo priežasties (motyvuojant tik dideliu jauduliu), kelia pagrįstų abejonių T. U. parodymų nuoširdumu. B. A. parodymai taip pat nėra laikytini visiškai patikimais. Jis nesugebėjo konkrečiai paaiškinti, iš kur įvykio dieną gavo 3000 Lt, kuriuos neva perdavė nukentėjusiajai. Apklausos teisme metu šis liudytojas nurodė, kad 3000 Lt surinko iš savo bei sutuoktinės dviejų mėnesių pensijos. Tikint tokiais parodymais, tampa neaišku, kodėl pinigai, kaip nurodė nukentėjusioji ir B. A., buvo tariamai perduoti 500 Lt kupiūromis. Pats liudytojas apklausos metu nurodė, kad šio nominalo kupiūromis jam banke buvo išmokėta suma, gauta už parduotą mišką, o ne jo ir sutuoktinės pensijos. Iš į bylą pateiktos miško pardavimo sutarties matosi, kad B. A. sutuoktinė mišką pardavė dar 2008-01-17, t.y. daugiau nei prieš 2 metus iki įvykio, ir B. A. teisme aiškino, kad už mišką gautus pinigus jau buvo panaudojęs namo atstatymui ir išdalinęs sūnums. Taigi, vertinant tokius prieštaringus B. A. parodymus, nėra aišku kaip jis įvykio dieną galėjo perduoti T. A. 3000 Lt kupiūromis po 500 Lt, jei pats teigia, kad tokio nominalo kupiūromis už parduotą mišką gautus pinigus jau buvo išleidęs, o nukentėjusiajai pinigų davė sutaupęs iš savo bei sutuoktinės pensijų. Papildomai abejonių nukentėjusiosios versija dėl piniginėje buvusios pinigų sumos kelia ir ta aplinkybė, kad į policiją ji pati dėl vagystės kreipėsi tik 2010-05-12, t.y. po dviejų dienų, o iki tol stengėsi tik asmeninėmis pastangomis susigražinti pagrobtą turtą. Toks elgesys nebūdingas didelę pinigų sumą praradusiam asmeniui, todėl teismui kelia abejonių ar buvo pagrobta iš tiesų tokio dydžio suma, kaip nurodo T. A.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad piniginės paėmimo momentą mačiusi liudytoja, nukentėjusiosios bendradarbė G. G., tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog betarpiškai po vagystės T. A. didelės pinigų sumos neminėjo, o tik nurodė, kad gavo pinigus už vyro invalidumą, nusiėmė šiek tiek pinigų ir apsipirko. Teisminio nagrinėjimo metu teismui buvo pateikti papildomi duomenys – Swedbank esančių T. A. ir jos vyro V. A. sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2010-05-01 iki 2010-05-11, iš kurių matosi, jog 2010-05-10 į V. A. sąskaitą iš tiesų buvo pervesta VSDFV išmoka 417,87 Lt sumai, tačiau duomenų apie šių pinigų nuėmimą nėra.

Taigi, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad jų nepakanka patvirtinti, jog pagrobtoje nukentėjusiosios piniginėje buvo 3000 Lt grynųjų pinigų. Pats kaltinamasis tvirtino, jog piniginėje rado 210 Lt, o šią aplinkybę teisme patvirtino ir liudytojai K. Š. bei K. J.. Kadangi byloje nėra pakankamai patikimų įrodymų, kurie paneigtų kaltinamojo versiją, teismas visas pagrįstai kylančias abejones vertina kaltinamojo naudai ir pripažįsta, jog L. T. pagrobtoje piniginėje be asmens tapatybės kortelės ir banko mokėjimo kortelių buvo 210 Lt grynųjų pinigų. Kaltinamasis, paimdamas piniginę su jame buvusiais daiktais ir pinigais, kuriuos vėliau panaudojo savo tikslams, suvokė, jog užvaldė jam nepriklausantį turtą, todėl jo veiksmai kvalifikuotini kaip svetimo turto pagrobimas. Viso pagrobto turto (piniginė, asmens tapatybės kortelė, trys banko mokėjimo kortelės bei 210 litų) vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusioji T. A. byloje pareiškė 3225 Lt dydžio civilinį ieškinį padarytai turtinei žalai atlyginti. Ieškinys yra tenkintinas iš dalies. Teismas nenustatė, kad iš nukentėjusiosios realiai buvo pagrobtas jos nurodomos vertės turtas, todėl ieškinys tenkintinas dalyje dėl turto, kurio pagrobimas yra įrodytas. Tokio turto vertė sudaro 420 Lt, todėl nukentėjusiajai priteistina šių dydžio suma.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad L. T. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Kaltinamasis nurodė šiuo metu įsidarbinęs, sutinka atlyginti padarytą žalą, yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas skiria kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę ir nustato įpareigojimus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir per laisvės apribojimo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimą vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Iš dalies tenkinti civilinį ieškinį ir iš L. T. priteisti 420 Lt T. A. padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.