Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko teisėjo Viktoro Aiduko, teisėjo Rimanto Baumilo ir pranešėjo teisėjo Jono Prapiesčio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį už V. G. ir B. D. turto plėšimą trejiems metams trims mėnesiams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį už B. D. dokumento pagrobimą – vieneriems metams septyniems mėnesiams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už V. B. turto plėšimą – trejiems metams trims mėnesiams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį už V. B. mokėjimo kortelės pagrobimą – trejiems metams vienam mėnesiui, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už dokumento suklastojimą – vieneriems metams septyniems mėnesiams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį už V. B. mokėjimo kortelės neteisėtą laikymą ir panaudojimą – trejiems metams vienam mėnesiui, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už R. B. turto plėšimą – trejiems metams trims mėnesiams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį už R. B. dokumentų pagrobimą – vieneriems metams septyniems mėnesiams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už V. B. (V. B.) turto plėšimą – trejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, iš dalies sudėjus paskirtas bausmes, subendrinta bausmė D. K. paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. liepos 12 d. nuosprendžiu jam paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinė subendrinta bausmė D. K. paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams. Į D. K. bausmės laiką įskaitytas jo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2005 m. kovo 6 d. iki 2005 m. kovo 18 d., nuo 2005 m. balandžio 19 d. iki 2005 m. balandžio 21 d., nuo 2005 m. gegužės 19 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Iš D. K. priteista 19,17 Lt V. B., 544,19 Lt V. G., 700 Lt R. B., 430 Lt V. B., iš D. K. ir A. P. (A. P.) solidariai priteista 1380 Lt V. B. nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 14 d. nutartis, kuria nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmestas.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu nuteistas ir A. P., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2005 m. kovo 5 d., apie 9.00 val., panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. G., iš buto (duomenys neskelbtini), pagrobė jo ir nukentėjusiojo B. D. turtą bei B. D. dokumentą. D. K. sudavė tris smūgius koja V. G. į galvą ir taip nežymiai jam sutrikdė sveikatą. Nukentėjusiajam V. G. praradus sąmonę, D. K. pagrobė 544,19 Lt vertės jo turtą ir nukentėjusiojo B. D. automobilio „VW Jetta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) registracijos liudijimą bei jo elektroninį laikrodį–žadintuvą;

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo D. K. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl kasacinio skundo argumentų apie pirmosios instancijos nuosprendžio pagrįstumą

Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas jį, rėmėsi (išskyrus jo nusikalstamą veiką dėl V. B. mokėjimo kortelės neteisėto laikymo ir panaudojimo atsiskaitant už prekes, suklastojant kasos čekį) tik netiesioginiais įrodymais, todėl jo kaltę grindė prielaidomis ir nuteisė už nusikalstamas veikas, kurių jis nepadarė. Be to, pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas jį už nukentėjusiųjų V. B. bei R. B. turto plėšimą ir V. B. mokėjimo kortelės bei R. B. dokumentų pagrobimą, jo kaltę grindė tik nukentėjusiųjų parodymais. Kasatorius skunde nurodo, kad, nors jis ir prašė, papildomai kaip liudytojai teisme nebuvo apklausti asmenys, tarp jų ir jo draugė A. K., galėję paneigti jo kaltę. Kasatoriaus nuomone, teismas taip pažeidė BK 3 straipsnį, rungimosi principą (BPK 7 straipsnis), įrodymų vertinimą reglamentuojančias BPK nuostatas (BPK 20 straipsnis), nekaltumo prezumpcijos principą.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta kitus įrodymus (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas visus įrodymus, kuriais grindžia 2005 m. lapkričio 22 d. apkaltinamąjį nuosprendį, ištyrė teisiamajame posėdyje, t. y. apklausė tiek patį D. K., tiek jo bendrininką A. P., nukentėjusiuosius, liudytojus, perskaitė ikiteisminio tyrimo metu gautus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų – išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek kitų bylos duomenų kontekste ir motyvuotai atmetė D. K. parodymus apie tai, kad jis jam inkriminuojamų veikų (išskyrus V. B. mokėjimo kortelės neteisėtą laikymą ir panaudojimą atsiskaitant už prekes, suklastojant kasos čekį) nepadarė.

Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kaltinamasis ir (ar) jo gynėjas turi teisę teismui pateikti prašymus, tarp jų ir prašymą šaukti naujus liudytojus (BPK 22 straipsnio, 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis, 48 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 270 straipsnio 1 dalis), tačiau nuspręsti, ką šaukti liudyti, yra teismo prerogatyva (BPK 233 straipsnio 3 dalis, 270 straipsnio 2, 3 dalys). Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, jog nei kasatorius, nei jo gynėja bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose iš viso nepateikė prašymo apklausti kokius nors asmenis kaip liudytojus. Nuteistasis D. K. apeliacinės instancijos teisme prašė tik apklausti nukentėjusiuosius V. B., V. B., R. B., tačiau teismas šį jo prašymą motyvuotai atmetė. Kartu pažymėtina ir tai, kad nuteistojo D. K. draugė A. K. pirmosios instancijos teisme buvo apklausta ir jos duoti parodymai yra įvertinti nuosprendyje. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio pagrįsti tik nukentėjusiojo ar liudytojo parodymais. BPK 301 straipsnio 2 dalies norma draudžia apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsti tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiesiems V. B. ir R. B. nebuvo taikomas anonimiškumas, jie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje davė iš esmės nuoseklius parodymus. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindas abejoti minėtų nukentėjusiųjų parodymų objektyvumu.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas D. K. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir tikrindamas pirmosios instancijos nuosprendžio pagrįstumą, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, atliko įrodymų tyrimą ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl D. K. nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų tyrimo motyvuotai sutiko, esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nenustatė.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, priešingai nei nurodo kasatorius, yra pagrįstas ne prielaidomis, bet teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad teismas pažeidė kasatoriaus nurodomų BK 3 straipsnio, BPK 20 straipsnio nuostatas, rungimosi (BPK 7 straipsnis) bei nekaltumo prezumpcijos principus (Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis), taip pat BPK 301 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

Dėl kasacinio skundo argumentų apie nusikalstamų veikų kvalifikavimą

1. Kasatorius, neneigdamas savo kaltės dėl V. B. mokėjimo kortelės neteisėto laikymo ir panaudojimo atsiskaitant už prekes, suklastojant kasos čekį, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje konstatavęs, jog nukentėjusiojo V. B. turto ir mokėjimo kortelės pagrobimas, neteisėtas jos laikymas ir panaudojimas, suklastojant kasos čekį (BK 180 straipsnio 1 dalis ir 214 straipsnio 1 dalis; BK 214 straipsnio 1 dalis ir 300 straipsnio 1 dalis) yra viena tęstinė nusikalstama veika, ją turėjo kvalifikuoti tik pagal BK 214 ir 302 straipsnius (turėtų būti 300 straipsnį).

2. Pažymėtina, kad kaltininkui neteisėtai atsiskaitant už prekes ar paslaugas svetima mokėjimo kortele bei pasirašant šios kortelės savininko vardu kasos čekyje ir įgyjant jo turtą, realizuojami vienos iš veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai. Nurodytais veiksmais kėsinamasi į tą patį objektą – mokėjimo instrumentų, skirtų atsiskaityti ne grynaisiais pinigais, naudojimo ir disponavimo tvarką. Nurodyti kaltininko veiksmai iš esmės yra neatskiriami, nes nepasirašius kito asmens (pagrobtos mokėjimo kortelės savininko) vardu kasos čekyje, neteisėtai disponuoti šia kortele būtų praktiškai neįmanoma, nusikalstamos veikos tikslas nebūtų realizuojamas, tokia veika apskritai prarastų prasmę. Taigi, siekiant neteisėtai užvaldyti pagrobtos mokėjimo kortelės savininko turtą, pasirašymas kasos čekyje pagrobtos mokėjimo kortelės savininko vardu yra būtinas ir apimamas BK 214 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sudėtimi. Todėl kaltininko veika pagal BK 300 straipsnį papildomai nekvalifikuotina. Tuo tarpu, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas D. K. nusikalstamas veikas dėl V. B. mokėjimo kortelės neteisėto laikymo ir panaudojimo, suklastojant kasos čekį kvalifikavo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, gali pritaikyti lengvesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą arba baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 376 straipsnio 3 dalis), todėl baudžiamoji byla D. K. dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nutrauktina.

3. Pažymėtina, kad priešingai nei tvirtina kasatorius, pirmosios instancijos teismas viena tęstine nusikalstama veika pripažino ne nukentėjusiojo V. B. turto ir jo mokėjimo kortelės pagrobimą bei neteisėtą V. B. mokėjimo kortelės laikymą ir panaudojimą, suklastojant kasos čekį, o tik D. K. nusikalstamas veikas 2005 m. kovo 25 d., 23.43 val., 2005 m. kovo 26 d. 00.32 val., 00.34 val., 00.35 val. neteisėtai laikant ir panaudojant V. B. mokėjimo kortelę. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo D. K. nusikalstamas veikas pagrobiant V. B. turtą ir jo mokėjimo kortelę, kolegijos nuomone, teisingai kvalifikavo pagal BK 180 straipsnį ir 214 straipsnio 1 dalį kaip nusikaltimų idealiąją sutaptį. Tuo tarpu D. K. veikų neteistai disponuojant V. B. mokėjimo kortele teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų baigiamuosiuose aktuose taisytinas.

3.1. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, jei kaltininkas panaudoja netikrą, suklastotą ar svetimą mokėjimo instrumentą ne didesnei kaip 1 MGL dydžio finansinei operacijai inicijuoti, jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 214 straipsnį. Tokio mokėjimo instrumento panaudojimas didesnei nei 1 MGL dydžio finansinei operacijai inicijuoti kvalifikuotinas kaip BK 214 ir 182 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sutaptis. Jei kaltininkas, panaudodamas svetimą, netikrą arba suklastotą mokėjimo instrumentą ir turėdamas vieningą sumanymą, atliko kelias finansines operacijas siekdamas įgyti svetimą turtą, jo padarytos veikos yra tęstinės ir kvalifikuojamos kaip BK 214 ir 182 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sutaptis.

3.2. Byloje nustatyta, kad D. K. su A. P. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, 2005 m. kovo 25 d. neteisėtai įgijęs – pagrobęs nukentėjusiojo V. B. vardu išduotą mokėjimo kortelę, ją laikė su savimi ir 2005 m. kovo 25 d., 23.43 val., (duomenys neskelbtini) esančioje „Statoil“ degalinėje, turėdamas tikslą inicijuoti finansinę operaciją ir paimti iš sąskaitos svetimas pinigines lėšas, šia mokėjimo kortele atsiskaitė už prekes ir pasirašė ant kasos čekio Nr. 5159, taip padarydamas nukentėjusiajam 19,17 Lt žalą. Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas kartu su A. P., turėdami vieningą nusikalstamą sumanymą plėšimo metu pagrobta V. B. mokėjimo kortele naudotis kol joje bus lėšų, ją neteisėtai laikė su savimi, ir laikotarpiu nuo 2005 kovo 26 d. 00.32 val. iki 2005 m. kovo 26 d. 00.35 val., pirkdami prekes (duomenys neskelbtini) esančioje „Statoil“ degalinėje, pateikė atsiskaityti atitinkamai už 85,16 Lt, 47,17 Lt, 37,99 Lt (iš viso 170,32 Lt) vertės prekes. Taigi kasatorius kartu su A. P. siekė V. B. mokėjimo kortelę neteisėtai panaudoti atsiskaitydami už savo prekes, kurių vertė didesnė nei 1 MGL, tačiau šios finansinės operacijos neįvyko, nes V. B. mokėjimo kortelės sąskaitoje neužteko pinigų. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas minėtas D. K. ir A. P. nusikalstamas veikas turėjo kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį bei BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį kaip nusikalstamų veikų sutaptį.

3.3. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą turi teisę tik tuo atveju, kai to prašoma paduotame kasaciniame skunde (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Todėl D. K. minėtų nusikalstamų veikų kvalifikuoti kaip BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sutaptį kasacinės instancijos teismas negali, nes to, suprantama, kasatorius D. K. kasaciniame skunde neprašo. Vadinasi, minėtų D. K. ir A. P. nusikalstamų veikų kvalifikacija, nurodyta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų baigiamuosiuose aktuose, pagal baudžiamojo proceso įstatymą nekeičiama.

Dėl kasacinio skundo argumentų apie BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktų taikymą ir galutinės subendrintos bausmės skyrimą

1. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jam už nukentėjusiojo V. B. turto ir mokėjimo kortelės pagrobimą, neteisėtą V. B. mokėjimo kortelės laikymą ir panaudojimą, suklastojant kasos čekį, paskirtas bausmes turėjo bendrinti ne dalinio sudėjimo (BK 63 straipsnio 4 dalis), o apėmimo būdu, nes šios nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kasatorius taip pat tvirtina, kad jo padarytos veikos skiriasi pagal pavojingumą, todėl turėjo būti vadovaujamasi ir BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu.

1.1. Pagal baudžiamosios teisės doktriną idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi paprastai laikoma situacija, kai tas pats kaltininkas ta pačia veika tuo pačiu metu padaro nusikaltimus, numatytus skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose.

1.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2005 m. lapkričio 22 d. nuosprendyje pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad: 1) D. K. 2005 m. kovo 5 d. plėšimo būdu pagrobė nukentėjusiojo V. G. turtą, taip pat nukentėjusiojo B. D. turtą bei dokumentą – jo automobilio „VW Jetta“ registracijos liudijimą ir šią veiką kvalifikavo kaip nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, sutaptį; 2) D. K. ir A. P. 2005 m. kovo 25 d., apie 23.30 val., plėšimo būdu pagrobė nukentėjusiojo V. B. turtą, taip pat jo mokėjimo kortelę ir šią kaltininkų veiką kvalifikavo kaip nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, idealiąją sutaptį; 3) D. K. 2005 m. balandžio 2 d. plėšimo būdu pagrobė nukentėjusiojo R. B. piniginę, kurioje, be pinigų, buvo taip pat buvo asmens tapatybės kortelė, šaukimo liudijimas, vairuotojo pažymėjimas, automobilio techninės apžiūros talonas, transporto priemonės registracijos liudijimas ir šią veiką kvalifikavo kaip nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, idealiąją sutaptį. Taigi kasatorius teisus tvirtindamas, kad jo byloje skiriant subendrintą bausmę turėjo būti taikomos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatos.

1.3. Tuo tarpu kasatoriaus nurodyta situacija, t. y. D. K. ir A. P. bei ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens 2005 m. kovo 25 d., apie 23.30 val., V. B. turto bei jo mokėjimo kortelės pagrobimas plėšimo būdu (BK 180 straipsnio 1 dalis, 214 straipsnio 1 dalis), taip pat šios kortelės laikymas ir panaudojimas (ir pasikėsinimas panaudoti) 2005 m. kovo 26 d., 00.32 val., 00.34 val., 00.35 val., suklastojant kasos čekį (BK 214 straipsnio 1 dalis), atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas baudžiamosios teisės doktrinos nuostatas bei minėtą susiklosčiusią teismų praktiką, nelaikytina idealiąja nurodytų nusikaltimų sutaptimi. Tokia sutaptimi, kaip minėta, yra tik D. K. ir A. P. bei ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens 2005 m. kovo 25 d., apie 23.30 val., įvykdytas nukentėjusiojo V. B. turto bei jo mokėjimo kortelės pagrobimas (BK 180 straipsnio 1 dalis, 214 straipsnio 1 dalis). V. B. mokėjimo kortelės laikymas ir panaudojimas – kitas, nors ir susijęs, bet savarankiškai kvalifikuojamas nusikaltimas.

1.4. Pažymėtina ir tai, kad kasatoriaus nurodytos veikos, t. y. D. K. ir A. P. bei ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens 2005 m. kovo 25 d., apie 23.30 val., įvykdytas V. B. turto bei jo mokėjimo kortelės pagrobimas plėšimo būdu (BK 180 straipsnio 1 dalis, 214 straipsnio 1 dalis), taip pat šios kortelės laikymas ir panaudojimas (ir pasikėsinimas panaudoti) 2005 m. kovo 26 d., 00.32 val., 00.34 val., 00.35 val., suklastojant kasos čekį (BK 214 straipsnio 1 dalis), pagal pavojingumą labai nesiskiria, nei už vieną iš šių nusikalstamų veikų negalėjo būti paskirta (ir nebuvo paskirta) dvidešimt metų laisvės atėmimo ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Taigi taikyti šioje byloje BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas, kaip to prašo kasatorius, nėra pagrindo.

2. Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte imperatyviai nustatyta, kad, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, teismas taiko bausmių apėmimą. Tuo atveju, jeigu skiriant galutinę bausmę dalis bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas pirmiau taiko bausmių apėmimą, po to šiuo būdu paskirtą bausmę visiškai ar iš dalies sudeda su kitomis paskirtomis bausmėmis (BK 63 straipsnio 6 dalis).

Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas subendrintą bausmę D. K., pirmiausia turėjo vadovautis BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto nuostatomis ir D. K. 1) pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį už V. G. bei B. D. turto plėšimą ir B. D. dokumento pagrobimą, 2) pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį už V. B. turto plėšimą ir mokėjimo kortelės pagrobimą, 3) pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį už R. B. turto plėšimą ir dokumentų pagrobimą paskirtas laisvės atėmimo bausmes atitinkamai kiekvienai idealiajai sudėčiai bendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir 1) už V. G. bei B. D. turto plėšimą ir B. D. dokumento pagrobimą paskirti trejų metų trijų mėnesių; 2) už V. B. turto plėšimą ir mokėjimo kortelės pagrobimą – trejų metų trijų mėnesių; 3) už R. B. turto plėšimą ir dokumentų pagrobimą – trejų metų trijų mėnesių subendrintas laisvės atėmimo bausmes. Po to pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 6 dalimi, šias, už idealiąsias sutaptis sudarančias veikas paskirtas bei subendrintas, bausmes privalėjo visiškai ar iš dalies sudėti su kitomis D. K. paskirtomis bausmėmis. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas pasirinko dalinį bausmių sudėjimo būdą. Taigi prie griežčiausios iš D. K. paskirtų bausmių turėjo būti iš dalies pridėtos kitos – švelnesnės – bausmės.

3. Pažymėtina, kad visas minėtas nusikalstamas veikas D. K. padarė lygtinio atleidimo nuo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. liepos 12 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės prieš terminą laikotarpiu.

Pagal baudžiamąjį įstatymą, jei naują nusikalstamą veiką padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina jas visiškai ar iš dalies sudėdamas (BK 64 straipsnio 1 dalis). Jei asmuo, neatlikęs jam paskirtos bausmės, padaro kelias nusikalstamas veikas, iš pradžių už jas paskirtos bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnyje, o vėliau – pagal BK 64 straipsnyje nustatytas taisykles, t. y. prie subendrintos bausmės pagal BK 63 straipsnį visiškai ar iš dalies pridedama pagal pirmąjį nuosprendį neatliktos bausmės dalis.

Taigi pirmosios instancijos teismas, bendrindamas 2005 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu D. K. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ir skirdamas jam subendrintą bausmę, nepagrįstai nesivadovavo BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto, 6 dalies nuostatomis. Tai, kolegijos nuomone, vertintina kaip netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas.

4. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Sugriežtinti bausmę teismas gali tuo atveju, kai dėl to paduotas skundas (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Šioje byloje kasaciniu skundu prašoma sušvelninti bausmę.

Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. K., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. nepagrįstai nesivadovavo BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto, 6 dalies nuostatomis, kuriomis įtvirtinti bausmių apėmimo būdo taikymo pagrindai, sąlygos ir tvarka. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę D. K., rėmėsi tik bausmių sudėjimo iš dalies taisyklėmis. Taigi teismas kartu pažeidė ir baudžiamojo įstatymo nuostatas, įtvirtinančias galutinės subendrintos bausmės skyrimo sudėjimo būdu pagrindus bei sąlygas. Tuo tarpu ne tik visiškas, bet ir bausmių sudėjimas iš dalies yra sunkinantis kaltininko padėtį, palyginti su bausmės skyrimu apėmimo būdu.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, bausmė kasatoriui D. K. gali būti sušvelninta. Kita vertus, D. K. bausmės švelninimas negali būti esminis, nes būtina atsižvelgti ir į D. K. padarytų veikų pobūdį, formą (BK 25 straipsnio 2 dalis), jų daugetą, į tai, kad neatlikus bausmės padarytos naujos nusikalstamos veikos, taip pat kitas bylos aplinkybes.

5. Taigi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, D. K. už V. G. bei B. D. turto plėšimą ir B. D. dokumento pagrobimą, už V. B. turto plėšimą ir mokėjimo kortelės pagrobimą, už R. B. turto plėšimą ir dokumentų pagrobimą D. K. apėmimo būdu subendrintos laisvės atėmimo bausmės ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu jam pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (už V. B. mokėjimo kortelės neteisėtą laikymą ir panaudojimą finansinei operacijai inicijuoti, suklastojant kasos čekį), pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (už V. B. turto plėšimą) paskirtos laisvės atėmimo bausmės turi būti subendrintos pirmosios instancijos teismo pasirinktu dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnes.

Šioje nutartyje nurodytų argumentų kontekste, kolegijos nuomone, D. K. skirtina penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės turėtų būti iš dalies pridėta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. liepos 12 d. nuosprendžiu D. K. paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, ir galutinė subendrinta bausmė D. K. skirtina laisvės atėmimas penkeriems metams trims mėnesiams.

Dėl BPK 376 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat nuteistas ir A. P., tačiau, kaip minėta, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalis dėl A. P. kasacine tvarka neapskųstas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, D. K. ir A. P. bei ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo 2005 m. kovo 25 d., apie 23.30 val., plėšimo būdu pagrobė nukentėjusiojo V. B. turtą, taip pat jo mokėjimo kortelę ir šią kaltininkų veiką kvalifikavo kaip nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, idealiąją sutaptį. A. P. taip pat buvo nuteistas ir pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad plėšimo metu įgytą V. B. mokėjimo kortelę panaudojo iš nukentėjusiojo sąskaitos paimdamas (ir kėsindamasis paimti) svetimas pinigines lėšas, pasirašė ant kasos čekio.

Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad jei byloje nuteisti keli asmenys, teismas išnagrinėja bylą dėl to nuteistojo, su kuriuo susijęs kasacinis skundas. Tačiau jei netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai BPK pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, teismas patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų (BPK 376 straipsnio 2 dalis).

Šioje nutartyje konstatuota, kad kaltinant asmenį neteisėtai atsiskaitant už prekes ar paslaugas svetima kortele bei pasirašant šios kortelės savininko vardu kasos čekyje ir įgyjant jo turtą, realizuojami ne BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų, bet vienos iš veikų, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Vadinasi, baudžiamoji byla dėl A. P. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį taip pat nutrauktina.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, nors ir konstatavo, kad A. P. kartu su D. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, tačiau atitinkamomis bausmių skyrimo taisyklėmis (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi) nepagrįstai nesivadovavo. Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, A. P. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį už V. B. turto plėšimą ir mokėjimo kortelės pagrobimą paskirtos bausmės turi būti subendrinamos apėmimo būdu ir jam paskirtina subendrinta trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, subendrintina su A. P. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį už V. B. mokėjimo kortelės neteisėtą laikymą bei panaudojimą paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė A. P. skirtina ketveri metai laisvės atėmimo.

Skirdama tokią bausmę kolegija atsižvelgia į A. P. padarytų veikų pavojingumo pobūdį bei laipsnį, į tai, kad teismas nenustatė A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad veikos padarytos bendrininkų grupe. Kita vertus, darytina išvada, kad A. P. neabejoja jam paskirtos bausmės teisingumu, nes Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio jis neapskundė nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Dėl kasacinio skundo teiginių, kurie nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas

Nuteistasis D. K. skunde taip pat aiškina, kad: pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2005 m. kovo 14 d. teismo medicinos specialisto išvadą Nr. G 1326/05(01) dėl nukentėjusiajam V. G. padarytų sumušimų, konstatavo, kad šiuos sumušimus padarė kasatorius, nors jam (kasatoriui) ekspertizė nebuvo atlikta ir ant jo kūno kokių nors mušimo žymių nebuvo; jis (kasatorius), kilus konfliktinei situacijai, iš nukentėjusiojo V. G. buto išėjo; pirmosios instancijos teismas, pagrindiniu jo kaltės įrodymu dėl nukentėjusiojo V. B. mobiliojo ryšio telefono pagrobimo įvardydamas liudytojos J. B. parodymus, neįvertino to, kad ši liudytoja viso bylos teisminio nagrinėjimo metu teigė, jog jis (kasatorius) yra tik panašus į asmenį, apiplėšusį V. B., o ne asmuo, apiplėšęs nukentėjusįjį V. B.; teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad R. B. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Taigi kasatorius iš esmės neigia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Vadinasi, pirmosios ar (ir) apeliacinės instancijos teismų išdėstytos išvados dėl bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Todėl, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, minėti kasatoriaus skundo teiginiai teisėjų kolegijos paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalykas ir todėl yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų. Be to, pažymėtina ir tai, kad minėti kasatoriaus teiginiai iš esmės yra analogiški jo apeliacinio skundo argumentams, kuriuos apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atmetė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, taip pat į tai, kad apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje nurodytų teisinių klaidų neištaisė, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 14 d. nutartį nuteistojo D. K. ir A. P. baudžiamojoje byloje pakeisti.

1. Nutraukti baudžiamąją bylą dėl D. K. ir A. P. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu D. K. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį (už V. G. bei B. D. turto plėšimą ir B. D. dokumento pagrobimą), pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį (už V. B. turto plėšimą ir mokėjimo kortelės pagrobimą), pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį (už R. B. turto plėšimą ir dokumentų pagrobimą) paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą: už V. G. bei B. D. turto plėšimą ir B. D. dokumento pagrobimą – trejiems metams trims mėnesiams; už V. B. turto plėšimą ir mokėjimo kortelės pagrobimą – trejiems metams trims mėnesiams; už R. B. turto plėšimą ir dokumentų pagrobimą – trejiems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, šia nutartimi D. K. apėmimo būdu subendrintas laisvės atėmimo bausmes ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu D. K. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (už V. B. mokėjimo kortelės neteisėtą laikymą ir panaudojimą finansinei operacijai inicijuoti, suklastojant kasos čekį), pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (už V. B. turto plėšimą) paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnes, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės iš dalies pridėti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. liepos 12 d. nuosprendžiu D. K. paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams trims mėnesiams.

2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu A. P. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį (už V. B. turto plėšimą ir mokėjimo kortelės pagrobimą) paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti trejus metus tris mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, šia nutartimi A. P. apėmimo būdu subendrintą laisvės atėmimo bausmę ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu jam pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (už V. B. mokėjimo kortelės neteisėtą laikymą ir panaudojimą finansinei operacijai inicijuoti, suklastojant kasos čekį) paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnes, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams.

3. Kitas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis palikti nepakeistas.