Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Romualdos Janovičienės ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DEFORTA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4340-653/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DEFORTA“ ieškinį atsakovei LITGRID akcinei bendrovei dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „DEFORTA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei LITGRID akcinei bendrovei (toliau – AB), kurį vėliau patikslino, prašydama panaikinti atsakovės 2018 m. liepos 11 d. raštu Nr. SD-2409 ir 2018 m. liepos 27 d. raštu Nr. SD-2618 įformintus sprendimus atmesti ieškovės pretenzijas ir įpareigoti atsakovę pakeisti pirkimo Nr. 366079 „Infrastruktūros priežiūros centro 110–330 kV įtampos oro linijų trasų valymo darbai“ (toliau – Pirkimas) sąlygas ir dokumentus taip, kad juose butų aiškiai nustatyta darbų atlikimo ir jų suderinimo su žemės sklypo savininkais (naudotojais) tvarka bei rangovams nebūtų taikomi delspinigiai vėluojant atlikti iškirstos medienos pašalinimo darbus dėl to, kad apie tai informuotas žemės sklypo savininkas nepasisako dėl išskirstos medienos pašalinimo (t. y. neišreiškia valios dėl jų turto pašalinimo ir nėra gaunamas nei sutikimas dėl iškirstos medienos pašalinimo ją perkeliant (išvežant) į savininkų sklypus, nei sutikimas dėl iškirstos medienos sunaikinimo), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė supaprastinto pirkimo būdu vykdo Pirkimą, kurio objektas yra infrastruktūros priežiūros centro 110–330 kV oro linijų trasų valymo darbai, kurie susideda iš krūmų ir medelių pjovimo elektros tinklų oro linijų (toliau – OL) trasoje rankiniu / mechanizuotu būdu ir iškirstų krūmų ir kitos sumedėjusios augalijos pašalinimo iš OL apsaugos zonos. Techninės specifikacijos darbo reikalavimų skiltyje yra nurodyta, kad „iškirsti krūmai ir kita sumedėjusi augalija paliekami žemės arba miško valdytojams (naudotojams), juos pašalinus iš OL apsaugos zonos. Žemės arba miško valdytojams (naudotojams) atsisakius iškirstą medieną ar sumedėjusią augaliją priimti, ją sunaikinti. Mediena turi būti sunaikinta ne vėliau nei per 2 mėnesius nuo jos iškirtimo“. Eksploatavimo darbų sutarties specialiųjų sąlygų 18 punkto 16 papunktyje yra numatyta pareiga rangovams suderinti atliekamus darbus: „rangovas įgaliojamas ir įpareigojamas pradėti darbus tik prieš tai suderinęs su Aplinkos ministerijos regioniniais aplinkos apsaugos departamentais, žemės savininkais arba valstybiniais miško valdytojais ir kitais suinteresuotais asmenimis, teisės aktų nustatyta tvarka“. Eksploatavimo darbų sutarties bendrųjų sąlygų 8.3.1 punktas nustato delspinigių taikymą tais atvejais, kai darbai nėra atliekami ar yra vėluojama laiku atlikti Pirkimu įsigyti siekiamus darbus, t. y. iškirsti krūmus ir sumedėjusią augaliją, pašalinti iškirstą medieną iš OL apsaugos zonos.

3. Ieškovės teigimu, Pirkimo dokumentuose nustatytos rangovų pareigos derinti atliktinus darbus su žemės sklypų savininkais vykdymo tvarka yra neaiški, o atsakovės atsakymai į pateiktus prašymus konkrečiai paaiškinti šias Pirkimo sąlygas nesuteikia jokio aiškumo. Be to, Pirkimo sąlygos nustato delspinigių taikymą už vėluojamus atlikti darbus neatsižvelgiant į trečiųjų asmenų – žemės sklypų savininkų (naudotojų) – neveikimą, t. y. net ir tuo atveju, jeigu žemės sklypų savininkai (naudotojai) neišreikštų valios dėl iškirstos medienos tolesnio likimo. Tai reiškia, kad Pirkimą laimėję rangovai yra nepagrįstai įpareigojami mokėti delspinigius už aplinkybių, kurių jie objektyviai nekontroliuoja ir negali kontroliuoti, atsiradimą. Rizikos tarp Pirkimo sutarties šalių paskirstymas yra ypatingai svarbus, nes viešojo pirkimo sutartys yra sudaromos iš esmės prisijungimo būdu, perkančiajai organizacijai nustatant jos sąlygas.

4. Dėl trečiųjų asmenų veiksmų (neveikimo) negalint vykdyti elektros tinklų operatoriams nustatytos pareigos išvalyti OL apsaugos zonas taip, kad jose nekiltų gaisrai, atsakovė šią problemą turi spręsti prašydama žemės sklypų savininkams taikyti administracinę atsakomybę, o ne numatyti sutartinę civilinę atsakomybę (delspinigių skaičiavimą) rangovams. Atsakovės pozicija dėl delspinigių taikymo rangovams yra akivaizdžiai nenuosekli, dviprasmiška ir rangovams nepagrįstai perkelianti atsakovei tenkančią riziką dėl aplinkybių, už kurias atsako tretieji asmenys (savininkai). Kadangi iškirsta mediena gali būti pašalinama iš OL apsaugos zonos tik dėl tokio pašalinimo esant aiškiai išreikštai jos savininkų valiai, siekiant užtikrinti rangovų, dalyvausiančių Pirkime, ir perkančiojo subjekto interesų pusiausvyrą, viešųjų pirkimų principų įgyvendinimą, būtina Pirkimo sąlygose nustatyti konkrečią darbų atlikimo ir jų suderinimo su žemės sklypo savininkais (naudotojais) tvarką ir pakeisti Pirkimo sąlygas taip, kad rangovams nebūtų taikomi delspinigiai vėluojant atlikti iškirstos medienos pašalinimo darbus dėl nuo trečiųjų asmenų valios priklausančių aplinkybių, t. y. darbų nederinimu pasireiškiančio neveikimo.

5. Ieškovė paaiškino, kad nėra pagrindo nutraukti bylą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 punktą, kaip prašė atsakovė, nes Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3379-590/2018 išspręsto ginčo dalykas ir pagrindas akivaizdžiai skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamo ginčo dalyko ir pagrindo. Be to, priešingai negu nurodė atsakovė, ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, tinkamai pasinaudojo Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo (toliau – Įstatymas) 107 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo tvarka ir laikėsi Įstatymo 108 straipsnyje nustatytų terminų.

6. Atsakovė LITGRID AB procesiniuose dokumentuose prašė civilinę bylą nutraukti, palikti ieškinį nenagrinėtą, o netenkinus šių prašymų – ieškinį atmesti. Be to, nepriklausomai nuo bylos baigties, atsakovė prašė skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę šios baudos skiriant atsakovei, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Atsakovė nurodė, kad civilinė byla nutrauktina, nes ieškiniu keliami reikalavimai bei šių reikalavimų pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės yra išnagrinėtos įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3379-590/2018, kurioje buvo sprendžiamas ginčas pagal tos pačios ieškovės (UAB „DEFORTA“) pareikštą iš esmės tapatų ieškinį tai pačiai atsakovei (LITGRID AB). Nors ieškinių lingvistinės formuluotės ir nesutampa, tačiau kadangi civilinėje byloje Nr. 2-3379-590/2018 pareikšto ieškinio dalykas buvo platesnis, jis apėmė ir šioje byloje pareikšto ieškinio dalyką. Abiejose bylose pareikštų ieškinių faktinis pagrindas iš esmės sutampa, tik šioje byloje ieškovė remiasi papildomais argumentais, kurių ankstesnėje byloje nebuvo nurodžiusi. Tačiau negali būti toleruojami tokie veiksmai, kai vis naujais argumentais, kurie visi galėjo būti pareikšti anksčiau nagrinėtoje byloje, inicijuojamos vis naujos bylos dėl to paties viešojo pirkimo sąlygų ir dėl tų pačių rangovų pareigų. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3379-590/2018 konstatavo dvi aplinkybes, kurias šioje byloje ieškovė pakartotinai kvestionuoja: 1) kad Pirkimo laimėtojas privalės suderinti darbus su žemės savininkais; 2) kad iškirstus želdinius bus galima sunaikinti tik esant žemės sklypų savininkų sutikimui. Ieškovės šioje byloje keliamas klausimas, ar Pirkimo laimėtojas atsakytų už iškirstų želdinių nesunaikinimą, jeigu žemės sklypų savininkai apskritai neišreikštų valios dėl jų sunaikinimo, yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3379-590/2018.

8. Skelbimas apie Pirkimą kartu su Pirkimo sąlygomis buvo paskelbtas 2018 m. vasario 14 d. ir būtent ši diena yra ieškinio senaties pradžios momentas. Dėl šių Pirkimo sąlygų ieškovė dar 2018 m. vasario 21 d. pateikė pretenziją, o 2018 m. kovo 12 d. – ir pirmąjį ieškinį, kurį Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3379-590/2018 atmetė. Dėl tų pačių Pirkimo sąlygų ieškovė ieškinį šioje byloje pareiškė tik 2018 m. liepos 18 d., t. y. praleidusi tiek 5 darbo dienų, tiek 10 dienų ieškinio senaties terminą. Todėl taikytinas ieškinio senaties terminas ir ieškinys atmestinas. Be to, atsakovės teigimu, ieškovė pažeidė išankstinę privalomą ginčų nagrinėjimo tvarką, nes ir ieškinį, ir pretenziją pareiškė tą pačią dieną – 2018 m. liepos 18 d., t. y. ieškinys buvo pareikštas nesulaukus atsakymo į pretenziją. Todėl ieškinys vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu turėtų būti paliktas nenagrinėtas.

9. Atsakovė vykdo Pirkimą tam, kad įvykdytų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje, Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-211, 1129 punkte bei Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 (toliau – Elektros tinklų apsaugos taisyklės), 21.2 ir 21.3 punktuose nustatytas pareigas. Nė vienas iš šių teisės aktų nenustato, kad atsakovė gali nevykdyti ar atsisakyti vykdyti pareigą prižiūrėti bei valyti elektros tinklų proskynas, jei darbų nepavyksta suderinti su žemės savininkais. Dėl to Pirkimo sąlygose pagrįstai nustatyta, kad rangovai turi vykdyti savo pareigas pagal sutartį ir suderinti iškirstos medienos likimą su žemės savininku, kadangi suderinti darbus (įskaitant ir klausimą dėl medienos likimo) yra viena iš rangovų pareigų. Jei rangovai šios pareigos nesugebės įvykdyti ne dėl savo kaltės, egzistuoja įstatymuose įtvirtinti atleidimo nuo atsakomybės instrumentai, kurių nebūtina perkelti į sutarties sąlygas, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 4 dalyje nustatytas civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindas.

10. Pakeisti Pirkimo sąlygas tokiu būdu, kaip prašo ieškovė, yra neįmanoma, kadangi pareiga suderinti darbus yra nedaloma. Kadangi ieškovė, prieš pradėdama vykdyti darbus, su žemės savininkais turės suderinti tiek medžių ir krūmų kirtimo darbų atlikimą, tiek ir iškirstos medienos tolesnį naudojimą (Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 4 dalis), tai niekada nesusidarys situacija, kuomet mediena yra iškirsta, tačiau nėra žinoma, ką su ja daryti – palikti žemės savininkui ar išvežti sunaikinti. Ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, kadangi atliekant Pirkimu perkamus darbus, niekada nesusidarys situacija, kuomet darbai negalės būti užbaigti dėl žemės savininko neišreikštos valios dėl iškirstos medienos likimo.

11. Atsakovės pozicija dėl rangovų mokėtinų delspinigių visada buvo ir yra nuosekli bei aiški. Atsakovė nesiekia rangovams perkelti rizikos, susijusios su trečiųjų asmenų neveikimu (darbų nederinimu). Nėra jokio pagrindo pakeisti Pirkimo sąlygas ir dokumentus taip, kad juose būtų nustatyta konkreti darbų atlikimo ir jų suderinimo su trečiaisiais asmenimis tvarka, nes tokią tvarką nusistatyti turi patys rangovai, t. y. rangovai darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovės užduoties įvykdymo būdus.

12. Kadangi ieškovė po to, kai buvo atmestas pirmasis jos ieškinys, dėl to paties Pirkimo net nesilaikydama privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos pareiškė kitą ieškinį, kuriame keliami iš esmės tapatūs įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau išspręsti klausimai, jai skirtina maksimali CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta bauda – 5 000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškovės UAB „DEFORTA“ ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovės LITGRID AB naudai 3 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Pirkimo sąlygų, nustatytų eksploatavimo darbų sutarties specialiųjų sąlygų 18 punkto 16 papunktyje bei bendrųjų sąlygų 8.3.1 punkte teisėtumo (jų aiškumo).

15. Dėl privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos teismas nustatė, kad ieškovė, siekdama dalyvauti Pirkime ir įgyvendindama teisę prašyti paaiškinti Pirkimo sąlygas, kreipėsi į atsakovę su klausimais, be kita ko, prašydama paaiškinti, ar už medienos neišvežimą ir neutilizavimą bus skaičiuojami delspinigiai ir baudos. Į šį klausimą atsakovė 2018 m. birželio 28 d. atsakė, kad darbai turi būti atlikti pilna nurodyta atlikti apimtimi, kokybiškai ir laiku; jeigu trūksta vienos iš šių sąlygų, rangovams nėra sumokama visa darbo įkainyje numatyta suma ir skaičiuojami delspinigiai. Reaguodama į šį atsakymą, ieškovė 2018 m. liepos 9 d. raštu prašė pakeisti Pirkimo ir sutarties sąlygas taip, kad tuo atveju, kai savininkai nepriims ir (ar) neatsisakys iškirstos medienos (sumedėjusios augmenijos), išgenėtų šakų, rangovams nebūtų taikomos netesybos pagal sutartį, t. y. skaičiuojami delspinigiai. Šį ieškovės prašymą atsakovė atsisakė tenkinti 2018 m. liepos 11 d. raštu. Teismo vertinimu, ieškovės 2018 m. liepos 9 d. rašte išreikštas prašymas pakeisti Pirkimo sąlygą ir atsakovės 2018 m. liepos 11 d. atsakyme nurodytas atsisakymas tenkinti tokį ieškovės reikalavimą savo esme atitinka pretenziją ir atsakovės sprendimą šios pretenzijos netenkinti. Įvertinęs pirminio ieškinio pateikimo datą (2018 m. liepos 18 d.), teismas padarė išvadą, kad ieškovė Įstatymo 108 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto termino nepraleido.

16. 2018 m. liepos 18 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kurioje pakartotinai reikalavo pakeisti Pirkimo sąlygas taip, kad rangovams nebūtų taikomi delspinigiai vėluojant atlikti iškirstos medienos pašalinimo darbus dėl to, jog apie tai informuotas žemės sklypo savininkas nepasisako dėl išskirstos medienos pašalinimo, be to, prašė pakeisti Pirkimo sąlygas taip, kad jose būtų aiškiai aptarta, kokia konkrečiai tvarka rangovai turi nustatyti tam tikro žemės sklypo ribas ir identifikuoti jo savininką (naudotoją); kokiu konkrečiai būdu rangovai turi komunikuoti su tam tikro žemės sklypo savininku; kaip konkrečiai turi elgtis tuo atveju, kai rangovams pranešus savininkui apie numatomą iškirstos medienos pašalinimą ir paprašius išreikšti valią dėl medienos pašalinimo, savininkas valios neišreiškia. Atsakovė 2018 m. liepos 27 d. pateikė atsakymą į ieškovės 2018 m. liepos 18 d. pretenziją, ją atmesdama, t. y. ją išnagrinėjo. Patikslintas ieškinys, kuriame papildomai keliamas reikalavimas dėl darbų derinimo tvarkos, buvo pareikštas 2018 m. rugpjūčio 1 d. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad ieškovė pasinaudojo CPK 423² straipsnyje nustatyta privaloma išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo taikyti ieškinio senaties terminą.

17. Spręsdamas dėl ginčo (ne)tapatumo, teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme 2018 m. birželio 5 d. buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-3379-590/2018 tarp tų pačių šalių, kurioje ieškovė prašė panaikinti 2018 m. kovo 1 d. raštu Nr. SD-669 „Dėl atsakymo į pretenziją“ įforminto sprendimo dalį, kuria LITGRID AB atmetė UAB „DEFORTA“ 2018 m. vasario 21 d. pretenzijos „Dėl neteisėtų pirkimo sąlygų panaikinimo (pirkimo numeris 366079)“ Nr. SD-12/18 reikalavimus: panaikinti visus techninės specifikacijos punktus, susijusius su pareiga pašalinti krūmus, sumedėjusią augmeniją, nugenėtas šakas, medieną ir medžius iš OL apsaugos zonos (techninės specifikacijos 1, 2, 4, 5, 6 punktai); panaikinti Pirkimo sutarties specialiųjų sąlygų 18 punkto 15 papunktį tiek, kiek apmokėjimas už atliktus darbus siejamas su medienos išvežimu; panaikinti Pirkimo sutarties specialiųjų sąlygų 18 punkto 16 papunktį.

18. Iš civilinėje byloje Nr. 2-3379-590/2018 2018 m. birželio 5 d. priimto teismo sprendimo teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimai panaikinti Pirkimo sąlygas buvo pareikšti tuo pagrindu, jog šios sąlygos neva neatitiko Pirkimo objekto, pagal teisės aktus elektros OL trasų valymo darbai apima tik medžių, krūmų, šakų pjovimą ir genėjimą, bet neapima iškirstos medienos pašalinimo iš OL apsaugos zonos / OL proskynos ribų bei iškirstos medienos utilizavimo, todėl šie darbai negalėjo būti įvardyti techninėje specifikacijoje, sąlyga iškirstą medieną šalinti (utilizuoti) yra neteisėta, nes prieštarauja Elektros tinklų apsaugos taisyklėms, Pirkimo sąlygomis neteisėtai kėsinamasi į privačios nuosavybės sunaikinimą. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai pareikšti kitu pagrindu: ieškovė ginčija Pirkimo sąlygas dėl jų neaiškumo, dėl delspinigių taikymo nesant ieškovės kaltės nepagrįstumo. Skirtingai nuo ieškinio, pareikšto nurodytoje byloje, šioje byloje Pirkimo sąlygose nustatytų įpareigojimų atlikti tam tikrus darbus ieškovė neginčija. Dėl to teismas sprendė, kad ieškiniai nėra tapatūs, todėl byla negali būti nutraukta pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, kaip to prašo atsakovė.

19. Vertindamas eksploatavimo darbų sutarties bendrųjų sąlygų 8.3.1 punkte įtvirtintas netesybas, teismas pažymėjo, kad ši Pirkimo sąlyga rodo, kad ieškovė, dalyvaudama Pirkime, sutinka, jog jos prievolių įvykdymas bus užtikrintas netesybomis, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju civilinės atsakomybės taikymas sprendžiamas įvertinus konkrečios susiklosčiusios situacijos faktines aplinkybes, prievolių neįvykdymo priežastis ir negali prieštarauti įstatyme nustatytoms nuostatoms, t. y. galimų faktinių situacijų teisinis vertinimas atliekamas individualiai sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo ar jos netaikymo pagrįstumo. Atsakovė priimtuose sprendimuose pakankamai aiškiai argumentavo, jog už prievolių neįvykdymą ar netinkamą neįvykdymą bus taikomi delspinigiai, toks išaiškinimas atitinka ir CK 6.245 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą normą, tačiau perkelti įstatymo nuostatas į Pirkimo sąlygas nėra tikslinga, o atsakovės bendro pobūdžio išaiškinimai, nesant konkrečių duomenų apie faktinę situaciją, nesudaro pagrindo išvadai, jog susitarimas dėl delspinigių taikymo yra neaiškus. Be to, ieškovei buvo papildomai išaiškinta, jog jeigu rangovai savo pareigos nesugebės įvykdyti ne dėl savo kaltės, egzistuoja įstatymuose įtvirtinti atleidimo nuo atsakomybės instrumentai. Tokie atsakovės išaiškinimai neprieštarauja tarpusavyje ir neturi jokios įtakos Pirkimo sąlygos dėl delspinigių taikymo aiškumui. Iš Pirkimo sąlygų ir atsakovės išaiškinimo matyti, kad Pirkimo sąlyga nereglamentuoja delspinigių taikymo nesant rangovų kaltės.

20. Kadangi pati ieškovė nurodė, kad ji šioje byloje neginčija rangovams nurodytų pareigų ir vykdomų darbų, jos nurodyta aplinkybė, jog atsakovė, būdama elektros tinklų operatore, vykdomu Pirkimu siekia jai teisės aktais nustatytą pareigą išvalyti OL apsaugos zonas įgalioti atlikti rangovus, šioje byloje neturi teisinės reikšmės. Atsižvelgęs į civilinės atsakomybės taikymo galimybes, teismas atmetė ieškinio argumentus, jog atsakovė siekia perkelti rangovams visą iš atsakovės vykdomos veiklos kylančią riziką dėl trečiųjų asmenų neveikimo (darbų nederinimo) ir dar taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (skaičiuoti delspinigius). Teismo vertinimu, taip pat atmestinas ieškovės argumentas apie trečiųjų asmenų administracinę atsakomybę ir ieškovei taikomus delspinigius, nes rangovų civilinė atsakomybė ir žemės sklypo ar medienos savininko atsakomybė grindžiama skirtingų teisės šakų normomis ir nėra tarpusavyje susijusios.

21. Spręsdamas dėl pirkimo sąlygų, nustatytų eksploatavimo darbų sutarties specialiųjų sąlygų 18 punkto 16 papunktyje, aiškumo, t. y. dėl derinimo su žemės sklypų savininkais (naudotojais) dėl išskirtos medienos pašalinimo ir sutikimų gavimo tvarkos aiškumo, teismas pažymėjo, kad ieškovės, kaip ūkinę komercinę veiklą vykdančios verslininkės, teiginiai šiuo aspektu yra deklaratyvūs, nes ieškovė konkrečiais argumentais nepagrindė nei dėl kokių objektyvių priežasčių šios prievolės vykdymas rangovams turi būti detalizuotas, nei kaip, jos nuomone, turi būti patikslinta šių pareigų atlikimo tvarka. Be to, ieškinyje nenurodyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog atsakovės atsakyme nurodyta duomenų gavimo iš viešųjų registrų apie žemės sklypo ribas, apie žemės sklypų savininkus (naudotojus) tvarka yra neaiški. Atsakovė nurodė, jog jai nesvarbu, kaip rangovai nustatys tam tikro žemės sklypo ribas ir jo savininką (naudotoją), kokiu būdu komunikuos su tam tikro žemės sklypo savininku (naudotoju), kaip vykdyti darbus ir pan. Atsakovės siūlymas taikyti rašytinį bendravimo būdą buvo nulemtas būtent ieškovės pretenzijos dėl delspinigių galimo taikymo, t. y. toks atsakovės siūlymas buvo skirtas tam, kad ieškovė, esant ginčui, galėtų ateityje pateikti įrodymus, jog prieš pradedant OL trasų valymo darbus, ji kreipėsi į žemės sklypo arba miško savininką dėl darbų suderinimo ir iškirstos medienos priėmimo ir pašalinimo. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė objektyvaus būtinumo tikslinti darbų atlikimo tvarką.

22. Nenustatęs, kad buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) pažeidimai ar kad buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai, teismas padarė išvadą, jog ieškinys atmestinas. Teismas taip pat atmetė atsakovės prašymą dėl baudos ieškovei skyrimo, nes sprendė, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieškovė, siekdama apginti savo teises teismine tvarka, aiškiai piktnaudžiavo teise. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byla teisiniu požiūriu nėra ypač sudėtinga, į atsakovo darbo ir laiko sąnaudas rengiant procesinius dokumentus, į tai, kad dalis atsakovės argumentų, plačiai motyvuotų procesiniuose dokumentuose, buvo atmesta, į rekomenduojamą užmokesčio už teisinę pagalbą dydį bei vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais, priteisė iš ieškovės atsakovės naudai dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 3 500 Eur iš prašytų priteisti 5 475,73 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

23. Ieškovė UAB „DEFORTA“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį ir patikslintą ieškinį, taip pat priteisti iš atsakovės LITGRID AB bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Ginčo dėl to, ar atsakovė apskritai turi teisę savo pareigas įgalioti atlikti Pirkimą laimėjusius rangovus, nėra, nes ši atsakovės teisė yra pripažinta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3379-590/2018. Sutiktina su teismo išvada, kad nėra tikslinga perkėlinėti įstatymo nuostatų į Pirkimo sąlygas, bei su tuo, kad dėl civilinės atsakomybės taikymo kiekvieną kartą yra sprendžiama individualiai, tačiau šiuo atveju problema kyla dėl pačių Pirkimo sąlygų neaiškumo ir atsakovės pateikiamo nenuoseklaus bei prieštaringo Pirkimo dokumentų nuostatų aiškinimo, kuri gali būti išspręsta, jeigu Pirkimo dokumentuose būtų aiškiai detalizuojama darbų atlikimo ir derinimo su žemės sklypų savininkais tvarka. Atsakovės pateikti atsakymai į klausimus ir pretenziją ne tik parodo jos pozicijos ginčo klausimu nenuoseklumą, bet ir patvirtina faktą, kad Pirkimo sąlygos yra akivaizdžiai dviprasmiškos ir neaiškios, o atsakovė jas kiekvienu atveju aiškina ir interpretuoja sau naudinga linkme, t. y. kai kyla klausimas dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo (dėl žemės arba miško valdytojų / naudotojų nuosavybės teisių pažeidimo), atsakovė laikosi pozicijos, kad ji įgalioja rangovus išvežti ir sunaikinti augmeniją tik tuo atveju, jeigu savininkai atsisako iškirstą augmeniją priimti, o kilus klausimui dėl darbų apimties ir sutartinės atsakomybės rangovų atžvilgiu taikymo, atsakovė jau teigia, kad teisės aktai nenumato, jog ji ar jos įgalioti rangovai gali nevykdyti ar atsisakyti vykdyti pareigą prižiūrėti bei valyti proskynas, jei darbų nepavyksta suderinti su žemės savininkais.

23.2. Atsakovė siekia be pagrindo perkelti rangovams iš atsakovės vykdomos veiklos dėl trečiųjų asmenų neveikimo (darbų nederinimo) kylančią riziką ir dar visiškai nepagrįstai sudaro pagrindą taikyti rangovams sutartinę civilinę atsakomybę – skaičiuoti delspinigius. Atsakovės išaiškinimuose esminę reikšmę turi ne jos pozicija dėl rangovų kaltės (ne)buvimo, o jos pozicija dėl rangovų pareigų atliekant darbus pagal Pirkimo sutartį apimties, t. y. ar iškirsta mediena (ne)privalo būti šalinama ir sunaikinama žemės arba miško valdytojams / naudotojams neišreiškus valios dėl iškirstos medienos / sumedėjusios augmenijos. Būtent tai ir rodo atsakovės pozicijos prieštaringumą ir poreikį tikslinti Pirkimo sąlygas. Siekiant aiškumo bei skaidrumo, turėtų būti tikslinama bei detalizuojama darbų suderinimo ir atlikimo tvarka, nes jeigu mediena yra tik faktiškai iškirsta, bet nėra išvežta, tai turi tiesioginės įtakos darbų tinkamam atlikimui, jų kainai bei delspinigių taikymui.

23.3. Nėra pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad rangovų pareiga suderinti visų darbų (tiek kirtimo, tiek iškirstos medienos išvežimo / sunaikinimo) atlikimą yra nedaloma, nes pats teisinis reglamentavimas šiais aspektais nėra vienodas. Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje, Elektros tinklų apsaugos taisyklių 22 ir 23 punktuose nustatyta, kad medžius ir krūmus kerta bei geni šių želdinių savininkai, kurie ir sprendžia dėl iškirstos medienos naudojimo, o pastariesiems nevykdant šios pareigos darbus atlieka elektros tinklus eksploatuojantys asmenys. Tai suteikia teisę elektros tinklus eksploatuojantiems asmenims (ar jų įgaliotiems asmenims) atlikti kirtimo ir genėjimo darbus nesant žemės ar miško valdytojų / naudotojų (t. y. želdinių savininkų) sutikimo. Tačiau dėl iškirstos medienos pašalinimo iš OL apsaugos zonos ir jos sunaikinimo nei Elektros energetikos įstatymas, nei Elektros tinklų apsaugos taisyklės, nei kiti teisės aktai analogiškų elektros tinklus eksploatuojančių asmenų teisių konkrečiai nenustato. Nors teisės aktuose praktiškai nėra detalizuojama kirtimo darbų su savininkais derinimo tvarka, o iškirstos medienos pašalinimo ir sunaikinimo (utilizavimo) darbų suderinimo su žemės sklypų savininkais ir atlikimo tvarkos teisės aktai apskritai nenumato, tačiau techninės specifikacijos nuostatos nustato įpareigojimą Pirkimą laimėjusiems rangovams pašalinti iškirstą medieną iš OL apsaugos zonos. Taigi viena iš objektyvių priežasčių, lemiančių poreikį detalizuoti prievolių pagal Pirkimo sutartį įvykdymą, yra susijusi su jų teisinio reglamentavimo nepakankamumu: kirtimo darbai ir jų suderinimas yra reglamentuotas neišsamiai, o kita prievolių vykdymo dalis – iškirstos medienos išvežimo / sunaikinimo darbai ir jų suderinimas – praktiškai apskritai nėra reglamentuota. Tačiau dėl šio reikšmingo aspekto teismas nepasisakė ir jo nevertino.

23.4. Kadangi teisės aktai nustato pasekmes tik tuo atveju, kai žemės ar miško valdytojai / naudotojai yra pasyvūs kirtimo bei genėjimo darbų atžvilgiu, ir jokių pasekmių žemės ar miško valdytojams / naudotojams esant pasyviems būtent iškirstos medienos išvežimo / sunaikinimo darbų atžvilgiu nenustato, nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad neva niekada nesusidarys situacija, kuomet darbai negali būti užbaigti dėl žemės savininko neišreikštos valios dėl iškirstos medienos likimo. Esant neišreikštai savininko valiai, rangovai objektyviai turėtų teisę ir galimybes atlikti tik dalį darbų – kirtimo ir genėjimo darbus, kurie yra brangesni už likusią darbų dalį, tačiau egzistuotų reali rizika, kad su rangovais nebūtų visiškai ir (ar) proporcingai atsiskaityta. Vien tai, kad rangovai, dalyvaujantys Pirkime, yra profesionalai, nereiškia, jog šiuo atveju neegzistuoja objektyvus poreikis detalizuoti prievolių pagal Pirkimo sutartį įvykdymo tvarkos.

23.5. Nors darbų derinimo su žemės sklypų savininkais problema atsakovei yra puikiai žinoma, Pirkimo sąlygose nėra nustatyta, kad rangovai iškirstą medieną privalo pašalinti iš OL apsaugos zonos tik tuo atveju, jeigu savininkai atsisako ją priimti. Priešingai, atsakovės teiginys: „darbai turi būti atlikti pilna apimtimi, kokybiškai ir laiku; jei trūksta bent vienos iš šių sąlygų, tiekėjui nėra sumokama visa darbo įkainyje nurodyta suma ir skaičiuojami delspinigiai“, leidžia daryti išvadą, jog rangovai Pirkimo sąlygomis yra įpareigojami pašalinti iškirstą medieną iš OL apsaugos zonos ir ją sunaikinti net ir tuo atveju, kai nėra gaunamas medienos savininko atsisakymas, t. y. kai iškirstos medienos savininkai apskritai neišreiškia valios. Tokiu būdu susiklosto situacija, kai rangovai, siekdami užtikrinti tinkamą savo prievolių pagal Pirkimo sutartį įvykdymą ir gauti visą atliktų darbų kainą bei išvengti delspinigių taikymo, yra priversti pažeisti žemės arba miško valdytojų / naudotojų nuosavybės teises – savavališkai pašalinti jiems nuosavybės teise priklausančią medieną iš OL apsaugos zonos ir ją sunaikinti net tuo atveju, kai savininkai valios dėl jų nuosavybės (iškirstos medienos) neišreiškia. Tai reiškia, kad rangovai, siekdami išvengti sutartinės atsakomybės, yra priversti prisiimti riziką dėl deliktinės atsakomybės kilimo, o atsakovė, formuluodama tokias neaiškias ir dviprasmiškas Pirkimo sąlygas, užsitikrina savo teises ir teisėtus interesus rangovų sąskaita.

23.6. Objektyvaus poreikio tikslinti Pirkimo sąlygas buvimą šiuo atveju patvirtina ir pačių viešojo pirkimo sutarčių sudarymo specifika, t. y. tai, kad viešojo pirkimo sutartys iš esmės yra sudaromos prisijungimo būdu, nevykstant jokioms šalių deryboms dėl pirkimo sutarties nuostatų, perkančiajai organizacijai vienašališkai nustatant esmines jos sąlygas. Šiuo atveju nepatikslinus Pirkimo sąlygų, susidaro visiškai nepagrįsta, neteisėta ir nepateisinama situacija, kurioje: atsakovei iš jos vykdomos elektros tinklų eksploatavimo veiklos kylanti rizika dėl trečiųjų asmenų (savininkų) neveikimo (darbų nederinimo) yra perkeliama rangovams, kurie nėra elektros tinklų operatoriai; nors teisės aktuose yra numatyta administracinė atsakomybė tretiesiems asmenims (žemės arba miško valdytojams / naudotojams) už draudžiamą jų nuosavybės sandėliavimą OL apsaugos zonoje, atsakovė dviprasmiškomis ir neaiškiomis Pirkimo sąlygomis siekia numatyti sutartinę civilinę atsakomybę Pirkimą laimėjusiems rangovams; Pirkimo sąlygomis atsakovei suteikiama galimybė kiekvieną trečiųjų asmenų neveikimą (darbų nederinimą) išimtinai atsakovės nuožiūra traktuoti kaip rangovų pareigų pagal Pirkimo sutartį netinkamą vykdymą ir dėl to mokėti ne visą darbų kainą ir dar skaičiuoti delspinigius.

23.7. Nors rangovų civilinė atsakomybė ir žemės sklypo ar medienos savininko administracinė atsakomybė grindžiama skirtingų teisės šakų normomis, tačiau yra tarpusavyje glaudžiai susijusios. Kadangi teisės aktai nesuteikia atsakovei teisės pašalinti iškirstą ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančią medieną, o tuo labiau ją sunaikinti, jeigu darbų nepavyksta suderinti su šios medienos savininkais, tokiai situacijai spręsti Administracinių nusižengimų kodekso 325 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė patiems medienos savininkams.

23.8. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nenurodė, kaip, jos nuomone, turi būti patikslinta iškirstos medienos pašalinimo darbų atlikimo ir šių darbų suderinimo tvarka. Ieškovė suformulavo aiškų reikalavimą įpareigoti atsakovę patikslinti Pirkimo sąlygas ir dokumentus, tačiau nė vienas Pirkimo dalyvis negali už pačią atsakovę nuspręsti, kokie darbai sudaro Pirkimo objektą ir kaip, kokia tiksliai tvarka jie turėtų būti atliekami, nes būtent perkančiosioms organizacijoms suteikta diskrecija apibrėžti pirkimo objektą ir su pirkimo objektu susijusius reikalavimus.

24. Atsakovė LITGRID AB atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinio skundo reikalavimus, palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. Viešojo pirkimo arba pirkimo procedūrų ataskaita, kurios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo galimybės pateikti, nes toks dokumentas tuo metu dar neegzistavo, patvirtina, kad Pirkimo procedūros yra pasibaigusios. Apeliantė Pirkime nedalyvavo ir pasiūlymo nepateikė.

24.2. Šioje byloje apeliantė jau nebeginčija rangovų pareigos pašalinti iškirstą medieną iš OL apsaugos zonos ir šiuos darbus suderinti su trečiaisiais asmenimis, tačiau reikalauja įpareigoti atsakovę panaikinti išvestinę rangovų pareigą – mokėti delspinigius, jeigu bus vėluojama atlikti iškirstos medienos pašalinimo darbus. Apeliantės pasirinkimas neginčyti dar 2018 m. vasario 14 d. paskelbtų viešojo pirkimo sąlygų visa apimtimi civilinėje byloje Nr. 2-3379-590/2018 yra visiškai nesuderinamas su civilinio proceso operatyvumo ir koncentruotumo principais. Tokiais savo veiksmais, kai jau antroje byloje yra ginčijamos to paties Pirkimo sąlygos, apeliantė akivaizdžiai ir piktybiškai vilkina viešajam interesui užtikrinti būtinų paslaugų pirkimą. Tam, kad būtų užkirstas kelias tokiam piktnaudžiavimui, apeliantei turėtų būti paskirta CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta bauda.

24.3. Teismas pagrįstai nustatė, kad nėra jokio pagrindo tikslinti ir keisti Pirkimo sąlygas, nes nėra jokios objektyvios būtinybės Pirkimo sąlygose nustatyti iškirstos medienos pašalinimo suderinimo su žemės sklypo savininku tvarką. Apeliantės pateikiamas subjektyvus teisinio reguliavimo vertinimas, kuris nėra šios bylos dalykas, neturi jokios reikšmės vertinant, ar Pirkimo sąlygos yra teisėtos. Atsakovė siekė įsigyti konkretų darbų rezultatą (užtikrinti, kad iš OL apsaugos zonų būtų ne tik iškirsta mediena, krūmai ir pan., bet ir visa tai būtų nepažeidžiant medienos savininkų teisių išgabenta), o pasirinkti, kaip ir kokiu būdu rangovai šį rezultatą pasieks, yra rangovų pareiga. Nebuvo jokios objektyvios būtinybės Pirkimo sąlygose įvardyti visus įmanomus šio rezultato įgyvendinimo būdus, be to, net neįmanoma numatyti visų įmanomų atvejų, kaip kiekvienu atveju rangovai turėtų elgtis. Rangovai turės dėti maksimalias pastangas, kad suderintų su medienos savininkais jos pašalinimo tvarką. Tokia yra įprasta komercinė praktika, tokią logiką patvirtina ir CK nuostatos, reglamentuojančios rangos teisinius santykius, pavyzdžiui, CK 6.645 straipsnis. Kilus pareigai rangovams mokėti delspinigius, kiekvienu konkrečiu atveju šalys derybų būdu spręs, ar yra pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl medienos savininko tyčinio pasyvumo, nebendradarbiavimo. Todėl apeliantės argumentas, kad problema dėl nepagrįsto delspinigių taikymo iš esmės kyla dėl to, jog nėra įtvirtinta medienos pašalinimo darbų suderinimo tvarka, yra nepagrįstas.

24.4. Aplinkybė, kad teisinis reguliavimas nenustato, kokių veiksmų galima imtis tais atvejais, kai nepavyksta susitarti su medienos savininkas dėl medienos pašalinimo tvarkos, nesudaro pagrindo keisti Pirkimo sąlygas ir jose nustatyti medienos pašalinimo suderinimo tvarką. Apeliantės pateiktas teisinio reguliavimo interpretavimas ir tariamas teisinio reguliavimo nepakankamumas nereiškia, kad atsakovė Pirkimo sąlygose privalėjo nustatyti iškirstos medienos pašalinimo suderinimo su medienos savininkais tvarką. Tai neturi absoliučiai jokios įtakos rangovų pareigai dėti visas įmanomas pastangas tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ir stengtis suderinti su savininkais, ką daryti su pašalinta mediena. Aplinkybe, kad nepatikslinus iškirstos medienos pašalinimo darbų suderinimo su medienos savininkais tvarkos, egzistuoja rizika, jog su rangovais nebus teisingai atsiskaityta, apeliantė nesirėmė pirmosios instancijos teisme, ją nurodė tik apeliaciniame skunde. Be to, tik iškirtus ir išgabenus medieną užtikrinamas OL saugumas, todėl tik dalies sutarties kainos sumokėjimu už dalies darbų atlikimą rangovai skatinami atlikti visus viešajam interesui patenkinti būtinus darbus.

24.5. Atsakovės pozicija tiek ikiteisminėje ginčo stadijoje, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visada buvo nuosekli ir neprieštaringa. Tarp šalių nėra ginčo, kad Pirkimo sąlygose aiškiai nurodyta, jog rangovai privalo ne tik iškirsti augmeniją, bet ir ją pašalinti iš OL apsaugos zonų. Atsakovė su tuo susijusių Pirkimo sąlygų niekada niekaip kitaip neaiškino ir negalėjo aiškinti, atsakovė visada akcentavo, kad rangovai turi tinkamai vykdyti savo pareigas, o bendra taisyklė yra tokia, jog rangovams neįvykdžius pareigų, yra taikoma civilinė atsakomybė. Nežinodama konkrečių aplinkybių, dėl kurių gali nepavykti suderinti darbų su žemės sklypų savininkais, atsakovė negalėjo bendrai konstatuoti, kad visais atvejais, kai rangovai nesuderins pašalinimo darbų su medienos savininkais, jie bus atleidžiami nuo pareigos mokėti delspinigius. Atsakydama į apeliantės pretenziją, atsakovė išsamiai paaiškino, kad rangovai turi pareigą dėti maksimalias pastangas tam, jog laiku įvykdytų visus OL valymo darbus, todėl yra atsakingi už šios pareigos neįvykdymą, tačiau neturėjo pareigos aiškinti atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų.

24.6. Atsakovė nesiekė perkelti jokios nepagrįstos rizikos rangovams. Būtent CK užtikrina, kad sutarties šaliai nebūtų perkeliama nepagrįsta rizika ir sutarties šalis nebūtų atsakinga už pareigų nevykdymą tais atvejais, kai pareiga nevykdoma dėl trečiojo asmens veiksmų, už kurį sutarties šalis neatsako (CK 6.253 straipsnio 4 dalis). Iškilus klausimui dėl civilinės atsakomybės taikymo, rangovai kiekvienu konkrečiu atveju turėtų įrodyti, kad dėjo maksimalias pastangas vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, įskaitant suderinti iškirstos medienos pašalinimo darbus.

24.7. Rangovams taikytina sutartinė atsakomybė nepriklauso nuo žemės sklypo savininkams taikytinos ar netaikytinos administracinės atsakomybės. Rangovų civilinė atsakomybė ir žemės sklypo ar medienos savininko atsakomybė grindžiama skirtingų teisės šakų normomis, todėl visiškai nesuprantama, kodėl vienam subjektui taikoma civilinė atsakomybė gali reikšti administracinės atsakomybės netaikymą kitam subjektui ir atvirkščiai. Taigi rangovų pareiga sumokėti delspinigius jokiu būdu negali būti aiškinama kaip pakeičianti žemės sklypo savininkui už teisės aktų nesilaikymą kylančią administracinę atsakomybę.

24.8. Jeigu apeliantė mano, kad atsakovės perkamų darbų atlikimas sukelia tam tikro laipsnio riziką, šią riziką ji gali įskaičiuoti į savo pasiūlymo kainą. Jeigu rangovai mano, kad ši rizika yra nepriimtina, tokie rangovai turi teisę apskritai pasiūlymo neteikti. Tačiau rangovai negali diktuoti viešojo pirkimo sąlygų pagal tai, kokia rizika jiems yra priimtina ir kokia ne.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

25. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

26. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti UAB „DEFORTA“ reikalavimai, susiję su LIRGRID AB vykdyto pirkimo Nr. 366079 „Infrastruktūros priežiūros centro 110–330 kV įtampos oro linijų trasų valymo darbai“ sąlygų pakeitimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas byloje nėra.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

27. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

28. Atsakovė LITGRID AB kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui naują įrodymą – 2018 m. spalio 18 d. viešojo pirkimo arba pirkimo procedūrų ataskaitą, kurios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo galimybės pateikti, nes toks dokumentas tuo metu dar neegzistavo. Ši ataskaita patvirtina, kad Pirkimo procedūros yra pasibaigusios. Atsižvelgusi į pateiktos ataskaitos ryšį su byla, į objektyvias aplinkybes, dėl kurių ji buvo pateikta tik apeliacinės instancijos teismui, teisėjų kolegija naują įrodymą priima ir jį vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Dėl faktinių ginčo aplinkybių ir procesinių prielaidų nagrinėti bylą iš esmės

29. Nagrinėjamu atveju atsakovė LIRGRID AB, siekdama įsigyti infrastruktūros priežiūros centro 110–330 kV įtampos OL trasų valymo darbus, 2018 m. vasario 14 d. atviro konkurso būdu paskelbė supaprastintą Pirkimą, kurį suskaidė į 5 dalis pagal regionus. Pirkimo sąlygų 2.2 punkte nustatyta, kad tiekėjas darbus privalo atlikti savo priemonėmis ir technika, savo sąskaita, rizika ir lėšomis įsigydamas medžiagas, reikalingas Pirkimo dokumentuose nurodytiems darbams atlikti. Eksploatavimo darbų sutarties specialiųjų sąlygų 18 punkto 16 papunktyje nustatyta, kad rangovas įgaliojamas ir įpareigojamas pradėti darbus tik prieš tai suderinęs su Aplinkos ministerijos regioniniais aplinkos apsaugos departamentais, žemės savininkais arba valstybiniais miško valdytojais ir kitais suinteresuotais asmenimis, teisės aktuose nustatyta tvarka. Techninės specifikacijos darbo reikalavimų skilties 1, 4 ir 5 punktuose yra nurodyta, kad iškirsti krūmai, kita sumedėjusi augalija, nugenėtos šakos, iškirsta mediena paliekama žemės arba miško valdytojams / naudotojams, ją pašalinus iš OL apsaugos zonos, žemės arba miško valdytojams / naudotojams atsisakius iškirstą medieną, sumedėjusią augaliją, nugenėtas šakas priimti, ją sunaikinti, mediena, nugenėtos medžių šakos turi būti sunaikinta ne vėliau nei per 2 mėnesius nuo jos iškirtimo. Eksploatavimo darbų sutarties bendrųjų sąlygų 8.3.1 punktas numato delspinigių taikymą už perkamų darbų neatlikimą laiku / darbų vėlavimą. Pagal Eksploatavimo darbų sutarties specialiųjų sąlygų 18 punkto 15 papunktį už faktiškai iškirstus, bet neišvežtus (nesunaikintus, nesutvarkytus) krūmus, medžius, taip pat faktiškai nugenėtas, bet neišvežtas, nesutvarkytas šakas aktuojama 30–50 proc., o išvežus (sunaikinus, sutvarkius) – likusi neužaktuota dalis.

30. UAB „DEFORTA“, nesutikdama su Pirkimo sąlygomis, pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, o po to pareiškė ir ieškinį teisme, prašydama panaikinti 2018 m. kovo 1 d. raštu Nr. SD-669 „Dėl atsakymo į pretenziją“ įforminto sprendimo dalį, kuria LIRGRID AB atmetė UAB „DEFORTA“ 2018 m. vasario 21 d. pretenzijos Nr. SD-12/18 „Dėl neteisėtų pirkimo sąlygų panaikinimo (pirkimo numeris 366079)“ reikalavimus: panaikinti visus techninės specifikacijos punktus, susijusius su pareiga pašalinti krūmus, sumedėjusią augmeniją, nugenėtas šakas, medieną ir medžius iš OL apsaugos zonos (techninės specifikacijos 1, 2, 4, 5, 6 punktai); panaikinti Pirkimo sutarties specialiųjų sąlygų 18 punkto 15 papunktį, kiek apmokėjimas už atliktus darbus siejamas su medienos išvežimu; panaikinti Pirkimo sutarties specialiųjų sąlygų 18 punkto 16 papunktį. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3379-590/2018 minėtą UAB „DEFORTA“ ieškinį atmetė.

31. Po nurodytos bylos išnagrinėjimo atsakovė 2018 m. birželio 28 d. raštu atsakė į tiekėjų pateiktus klausimus. Į apeliantės klausimą „savininkui nepriėmus ir neatsisakius iškirstos medienos / išgenėtų šakų, tiekėjas neturi teisės utilizuoti šią medieną, kaip ir neturi teisės ją transportuoti už apsaugos zonos ribų ir / ar dar kažkur kitur. Iškirsta mediena paliekama savininkui. Ar bus aktuojami tokie darbai kaip pilnai ir tinkamai atlikti? Ar už medienos neišvežimą ir neutilizavimą bus skaičiuojama delspinigiai ir baudos“ atsakovė atsakė taip: „1. Darbai turi būti atlikti pilna nurodyta atlikti apimtimi, kokybiškai ir laiku. 2. Jeigu trūksta vienos iš šių sąlygų tiekėjui nėra sumokama visa darbo įkainyje nurodyta suma ir skaičiuojami delspinigiai“.

32. Reaguodama į šį atsakymą, ieškovė 2018 m. liepos 9 d. raštu prašė pakeisti Pirkimo ir sutarties sąlygas taip, kad tuo atveju, kai savininkai nepriims ir (ar) neatsisakys iškirstos medienos (sumedėjusios augmenijos), išgenėtų šakų, rangovams nebūtų taikomos netesybos pagal sutartį, t. y. skaičiuojami delspinigiai. Atsakovė 2018 m. liepos 11 d. rašte nurodė, kad Pirkimo suarties sąlygos nebus keičiamos, kad pagal techninės specifikacijos reikalavimus iškirsta mediena ar sumėdėjusi augalija turi būti sunaikinta ne vėliau kaip per 2 mėnesius tik tuo atveju, jei žemės arba miško valdytojai / naudotojai atsisako iškirstą medieną ar sumedėjusią augaliją priimti, žemės arba miško valdytojams / naudotojams neatsisakius iškirstos medienos / sumedėjusios augalijos, išgenėtų šakų, tai ji turi būti pašalinta iš apsaugos zonos ribų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantės 2018 m. liepos 9 d. rašte išreikštas prašymas pakeisti Pirkimo sąlygą ir atsakovės 2018 m. liepos 11 d. atsakyme nurodytas atsisakymas tenkinti tokį apeliantės reikalavimą savo esme atitinka pretenziją ir atsakovės sprendimą šios pretenzijos netenkinti.

33. 2018 m. liepos 18 d. atsakovė dar kartą pateikė atsakymus į tiekėjų klausimus, be kita ko, nurodydama, kad rangovas, prieš pradėdamas vykdyti darbus, turi suderinti visą darbų eigą su sklypo, kuriame bus vykdomi darbai, savininku. 2018 m. liepos 18 d. apeliantė kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu ir tą pačią dieną pateikė atsakovei pretenziją, kurioje prašė: 1) pakeisti Pirkimo dokumentus ir sąlygas taip, kad rangovams nebūtų taikomi delspinigiai vėluojant atlikti iškirstos medienos pašalinimo darbus dėl to, jog apie tai informuotas žemės sklypo savininkas nepasisako dėl išskirstos medienos pašalinimo; 2) pakeisti Pirkimo dokumentus ir sąlygas taip, kad jose būtų aiškiai aptarta, kokia konkrečiai tvarka rangovai turi nustatyti tam tikro žemės sklypo ribas ir identifikuoti jo savininką (naudotoją); kokiu konkrečiai būdu rangovai turi komunikuoti su tam tikro žemės sklypo savininku (naudotoju), pranešdamas apie numatomą jo turto – iškirstos medienos, pašalinimą iš OL apsaugos zonos ir prašydamas išreikšti savininko valią dėl iškirstos medienos pašalinimo; kaip konkrečiai rangovas turi elgtis tuo atveju, kai rangovui pranešus atitinkamam žemės sklypo savininkui (naudotojui) apie numatomą iškirstos medienos pašalinimą ir paprašius išreikšti valią dėl iškirstos medienos pašalinimo, savininkas valios neišreiškia ir nei sutikimo priimti iškirstą medieną ir ją perkelti (išvežti) į savininko žemės sklypą, nei atsisakymo ją priimti ir kartu sutikimo ją sunaikinti rangovui nesuteikia; kokiais konkrečiai sortimentais (ilgiais) ir tvarka reikės supjauti iškirstą medieną prieš pašalinant ją iš OL apsaugos zonos; kaip konkrečiai, atitinkamo savininko sutikimo priimti iškirstą medieną ir ją perkelti (išvežti) į savininko žemės sklypą, gavimo atveju rangovas turi ženklinti iš OL apsaugos zonos pašalintą atskiriems savininkams priklausančią iškirstą medieną; kokiu konkrečiai būdu ir tvarka, atitinkamo savininko atsisakymo priimti iškirstą medieną, ir kartu sutikimo ją sunaikinti, gavimo atveju rangovas turi sunaikinti iškirstą medieną; 3) pakeisti Pirkimo dokumentus ir sąlygas taip, kad jose kaip tinkama perkančiajam subjektui pateiktino pasiūlymo galiojimo užtikrinimo priemone taip pat būtų numatyta draudimo bendrovės išduota garantija.

34. Iš atsakovės 2018 m. liepos 27 d. rašto matyti, kad perkančioji organizacija išnagrinėjo apeliantės 2018 m. liepos 18 d. pretenziją ir ją atmetė. Patikslintas ieškinys, kuriame papildomai keliamas reikalavimas dėl darbų atlikimo ir jų suderinimo su žemės sklypo savininkais (naudotojais) tvarkos, buvo pareikštas 2018 m. rugpjūčio 1 d. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantė, prieš kreipdamasi į teismą, tinkamai pasinaudojo CPK 423² straipsnyje nustatyta privaloma išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

35. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutiktina, nes tiekėjai turi teisę pateikti naujas (nepakartotines) pretenzijas perkančiosioms organizacijoms. Pastarosios turi teisę dėl praleisto termino jų nenagrinėti (palikti jas nenagrinėtas), tačiau turi teisę nagrinėti ir praleidus įstatyme nustatytą terminą pateiktas tiekėjų pretenzijas. Jeigu tokia pretenzija išnagrinėjama, kreipimosi į teismą terminas skaičiuojamas būtent nuo atsakymo į pretenziją išsiuntimo tiekėjams dienos arba nuo paskelbimo apie priimtą sprendimą dienos (VPĮ 102 straipsnio 1 dalis). Jeigu kreipimosi į teismą (ieškinio senaties) terminas nepraleistas, pripažįstama, kad tiekėjas tinkamai pasinaudojo privaloma išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir nėra procesinių kliūčių nagrinėti bylą iš esmės. Be to, ieškinio senaties terminas taikomas tik kitos šalies reikalavimu, jis gali būti atnaujintas, nutrauktas, sustabdytas, todėl ieškinio pateikimas net ir pasibaigus ieškinio senaties terminui nesudaro pagrindo atsisakyti ieškinį priimti, iškeltą bylą nutraukti ar ieškinį palikti nenagrinėtą (CK 1.126, 1.129–1.131 straipsniai). Šiuo atveju pati atsakovė, išnagrinėjusi apeliantės pretenzijas, pateiktas jau pasibaigus jų pateikimo terminams, sudarė sąlygas nagrinėti bylą iš esmės.

36. Tačiau pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką perkančiųjų organizacijų veiksmai dėl tiekėjų pretenzijų neįeina į peržiūros procedūros objektą, nes šie nėra savarankiški jų sprendimai, tiesiogiai ūkio subjektams sukeliantys teisinius padarinius. Dėl to kasacinis teismas savo praktikoje bylos dalis pagal pareikštus ieškinio reikalavimus dėl perkančiosios organizacijos sprendimų atmesti tiekėjo pretenzijas ar jų neišnagrinėti nutraukia, jeigu to nebūna padarę bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017, 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-469/2018, 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-378/2018). Atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų panaikinti atsakovės 2018 m. liepos 11 d. raštu Nr. SD-2409 ir 2018 m. liepos 27 d. raštu Nr. SD-2618 įformintus sprendimus atmesti ieškovės pretenzijas, turėjo nutraukti, o ne šiuos reikalavimus atmesti, tačiau tai neturi įtakos procesiniam rezultatui byloje dėl ginčo esmės.

37. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat pasisakė dėl nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-3379-590/2018 spręsto ginčo (ne)tapatumo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad materialieji teismo sprendimo padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys negali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata poveikis. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Antra, teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje, tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018).

38. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad šioje byloje reikalavimai pareikšti kitu pagrindu: apeliantė nebeginčija Pirkimo sąlygose nustatytų įpareigojimų rangovui atlikti tam tikrus darbus, kaip tai darė ankstesnėje byloje, bet ginčija Pirkimo sąlygas dėl jų neaiškumo, dėl delspinigių taikymo, nesant rangovo kaltės, nepagrįstumo. Dėl to pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškiniai nėra tapatūs, todėl byla negali būti nutraukta pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, kaip to prašo atsakovė. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo dėl ginčų netapatumo padaryta išvada nėra ginčijama, nes apeliacinį skundą padavė tik UAB „DEFORTA“, kuri nesutinka su tuo, kaip pirmosios instancijos teismas išsprendė klausimus, susijusius su ginčo esme. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos teismo išvados taip pat nekvestionuoja. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai ir argumentams, kad šiuo atveju nebuvo procesinių kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ir plačiau dėl to nepasisako.

39. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: 1) prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; 2) prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 3) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-219/2018).

40. Jau minėtas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3379-590/2018 yra įsiteisėjęs, nurodytoje byloje dalyvavo tos pačios šalys, kurios dalyvauja ir šioje byloje, abiejose bylose yra kilęs ginčas dėl to paties Pirkimo sąlygų. Tai reiškia, kad egzistuoja visos cituotoje kasacinio teismo praktikoje nurodytos sąlygos šioje byloje remtis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais.

41. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3379-590/2018 nurodyta, kad pagal teisės aktų reikalavimus atsakovė yra atsakinga už saugų ir patikimą elektros tinklų eksploatavimą, turi pareigą prižiūrėti tinklus ir jų trasas, kuriuose pagal taisykles negali būti medžių, krūmų ir kitokių želdinių, t. y. Pirkimas yra atliekamas vykdant teisės aktų reikalavimus. Teismas nurodytoje byloje nesutiko su ieškovės argumentais, kad elektros OL trasų valymo darbai turi apimti tik medžių, krūmų, šakų pjovimą ir genėjimą, bet neapima iškirstos medienos pašalinimo iš OL apsaugos zonos / OL proskynos ribų bei iškirstos medienos utilizavimo, nes toks Pirkimo objekto aiškinimas neatitiktų teisės aktų reikalavimų dėl to, jog nepašalinus iškirstos medienos iš elektros linijų trasų, negalima būtų užtikrinti elektros OL saugumo ir jų priežiūros. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Pirkimo specialiųjų sąlygų 18 punkto 16 papunktį tiekėjas privalės darbus suderinti su žemės savininkais, todėl privačiuose žemės sklypuose iškirstus želdinius tiekėjas galės sunaikinti tik esant žemės sklypų savininkų sutikimui, o negavus žemės sklypų savininkų sutikimo, jiems priklausantys iškirsti želdiniai nebus naikinami. Atsižvelgęs į tai, teismas nepripažino pagrįstais ieškovės argumentų, kad Pirkimo sąlygomis neteisėtai kėsinamasi į privačios nuosavybės sunaikinimą. Teismas sprendė, kad šiuo atveju ginčijamos Pirkimo sąlygos nepažeidžia Elektros tinklų apsaugos taisyklių reikalavimų ir žemės sklypų savininkų teisių į privačią nuosavybę. Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė negali įgalioti tiekėjo derinti želdinių kirtimo ir iškirstos medienos sunaikinimo su privačių sklypų ir želdinių savininkais ir kitais suinteresuotais asmenimis.

Dėl Pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo

42. Iš ieškinio reikalavimo - įpareigoti atsakovę pakeisti Pirkimo sąlygas ir dokumentus taip, kad juose būtų aiškiai nustatyta darbų atlikimo ir jų suderinimo su žemės sklypo savininkais (naudotojais) tvarka bei rangovams nebūtų taikomi delspinigiai vėluojant atlikti iškirstos medienos pašalinimo darbus dėl to, kad apie tai informuotas žemės sklypo savininkas nepasisako dėl išskirstos medienos pašalinimo (t. y. neišreiškia valios dėl jų turto pašalinimo ir nėra gaunamas nei sutikimas dėl iškirstos medienos pašalinimo ją perkeliant (išvežant) į savininkų sklypus, nei sutikimas dėl iškirstos medienos sunaikinimo), ir ieškinio pagrindo yra aiškus apeliantės tikslas ginčyti Pirkimo sąlygas dėl jų neaiškumo (neišsamumo) ir dėl nepagrįsto netesybų numatymo net ir tuo atveju, kai nėra rangovo kaltės. Taigi apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl ginčijamų Pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo.

43. Viešųjų pirkimų teisiniu reglamentavimu siekiama užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą (VPĮ 1 straipsnio 1 dalis). Efektyvaus viešųjų pirkimų vykdymo tikslas neatsiejamas nuo racionalaus lėšų panaudojimo principo (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras (VPĮ 35 straipsnio 1 dalis). Pirkimo dokumentuose, be kita ko, turi būti nurodyta prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai (VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi VPĮ nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis).

44. Kasacinis teismas, aiškindamas pirkimo objektui keliamų reikalavimų nustatymą reglamentuojančias teisės normas, yra išaiškinęs, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, tačiau ši jos diskrecija yra ribojama viešųjų pirkimų principų, kurie negali būti pažeisti, taip pat draudimo dirbtinai riboti konkurenciją bei VPĮ nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017). Taigi perkančiosios organizacijos, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų ir laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, jog šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Tik taip veikdamos perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015). Viešųjų pirkimų efektyvumas ir racionalus lėšų naudojimas, be kita ko, užtikrinamas pirkimo sąlygose tinkamai įtvirtinant pirkimo objekto ir tiekėjų pajėgumo reikalavimus. Tai savo ruožtu reiškia, kad viešojo pirkimo sąlygos turi būti suformuluotos taip, kad jų pritaikymas pirkimo procedūrose leistų perkančiajai organizacijai nupirkti objektą, atitinkantį tikruosius poreikius, bei įsitikinti šį objektą pasiūliusių tiekėjų pajėgumu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

45. Kasacinio teismo praktikoje dėl pirkimo sąlygų turinio nuosekliai pabrėžiama, kad pirkimo sąlygos privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas; pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas; kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017).

46. Pagal Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 4 dalį tinklų operatoriai turi teisę nekliudomi prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie jiems priklausančių ar jų eksploatuojamų elektros tinklų, esančių kito žemės ar kito nekilnojamojo daikto savininko ar naudotojo teritorijoje, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jų remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, medžių ir krūmų kirtimo (esant žemės savininko sutikimui; dėl iškirstos medienos naudojimo sprendžia žemės savininkai), rekonstravimo ar modernizavimo darbus, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant esamų apsaugos zonų ribų. Elektros tinklų apsaugos taisyklių 22 punkte nustatyta, kad valstybiniuose ir privačiuose miškuose, taip pat nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, kuriuose nutiestos oro ir oro kabelių linijos, jų proskynose medžius ir krūmus kerta bei geni tuos elektros tinklus eksploatuojantys asmenys arba pagal raštišką suderinimą su elektros tinklus eksploatuojančiais asmenimis – želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai. Miestuose, gyvenvietėse, miško parkuose, sodybose ir soduose, kuriuose nutiestos oro ir oro kabelių linijos, jų proskynose, vadovaudamiesi miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių želdinių apsaugos taisyklėmis bei kitų teisės aktų reikalavimais, medžius ir krūmus kerta ir geni želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai, suderinę su elektros tinklus eksploatuojančiais asmenimis šių darbų atlikimo terminus.

47. Jei želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai nesilaiko Elektros tinklų apsaugos taisyklių 22 punkte nustatytų reikalavimų ir elektros tinklus eksploatuojančių asmenų nurodytais arba tarpusavyje suderintais terminais elektros tinklų proskynose neiškerta ir (ar) neišgeni medžių ir krūmų, elektros tinklus eksploatuojantys asmenys šiuos darbus atlieka savo lėšomis, dėl kurių atlyginimo (kompensacijos) vėliau gali kreiptis į želdinius prižiūrinčias organizacijas arba želdinių savininkus. Želdinius prižiūrinčios organizacijos ir želdinių savininkai elektros tinklus eksploatuojančių asmenų reikalavimu privalo atlyginti (kompensuoti) elektros tinklus eksploatuojančių asmenų patirtas medžių ir krūmų kirtimo ir (ar) genėjimo darbų išlaidas, taip pat elektros tinklus eksploatuojančių asmenų patirtus nuostolius dėl elektros tinkluose įvykusių avarinių gedimų, kuriuos sukėlė želdinius prižiūrinčiųjų organizacijų arba želdinių savininkų laiku neiškirsti medžiai ar krūmai. Apie medžių ir krūmų kirtimo ir (ar) genėjimo darbų pradžią želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai informuojami Elektros tinklų apsaugos taisyklių 7 punkte nurodytomis informavimo priemonėmis. Iškirsta mediena, krūmai bei išgenėtos šakos lieka želdinių ar žemės savininkų (naudotojų) nuosavybėje (Elektros tinklų apsaugos taisyklių 23 punktas). Perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių ir kitų asmenų, eksploatuojančių elektros tinklus, darbuotojams suteikiama teisė elektros tinklų apsaugos zonoje nekliudomai apžiūrėti, modernizuoti, eksploatuoti, remontuoti ir techniškai prižiūrėti elektros tinklus, esančius žemės valdų savininkų bei naudotojų teritorijoje, prieš tai teisės aktų nustatyta tvarka (Elektros tinklų apsaugos taisyklių priedo 3 ir 11 punktai) (išskyrus avarinius atvejus) jiems pranešus (raštu, žodžiu, telefonu, per visuomenės informavimo priemones ar kitu būdu) (Elektros tinklų apsaugos taisyklių 7 punktas).

48. Pati apeliantė pripažįsta, kad ginčo dėl to, ar atsakovė apskritai turi teisę savo pareigas įgalioti atlikti Pirkimą laimėjusius rangovus, nėra, nes ši atsakovės teisė yra pripažinta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3379-590/2018. Tai, kad atsakovė turi teisę įgalioti rangovus atlikti jai pavestas funkcijas, reiškia, jog ji gali pavesti atlikti tiek augmenijos kirtimo, tiek jos šalinimo funkcijas, kartu gaunant tam reikalingus sutikimus. Kaip minėta, Pirkimo sąlygose būtent rangovas yra įgaliojamas ir įpareigojamas pradėti darbus tik prieš tai suderinęs su Aplinkos ministerijos regioniniais aplinkos apsaugos departamentais, žemės savininkais arba valstybiniais miško valdytojais ir kitais suinteresuotais asmenimis (teisės aktuose nustatyta tvarka), tačiau suderinimo tvarka, būdai ir kt. Pirkimo sąlygose nėra detalizuojami. Pirmosios instancijos teismas ir atsakovė laikosi pozicijos, kad nėra jokios objektyvios būtinybės Pirkimo sąlygose nustatyti tikslią darbų atlikimo ir derinimo su žemės sklypų savininkais tvarką, o apeliantė teigia priešingai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo šiuo aspektu padarytomis išvadomis.

49. Kaip paaiškina atsakovė, ji siekė įsigyti konkretų darbų rezultatą (užtikrinti, kad iš OL apsaugos zonų būtų ne tik iškirsta mediena, krūmai ir pan., bet ir visa tai būtų nepažeidžiant medienos savininkų teisių išgabenta), o pasirinkti, kaip ir kokiu būdu rangovai šį rezultatą pasieks, yra rangovų diskrecija, nes tai atsakovei esminės reikšmės neturi. Iš tikrųjų viešojo pirkimo sąlygose objektyviai net negali būti numatyti visi įmanomi atvejai, kaip kiekvienu atveju rangovai turėtų elgtis bendraudami su žemės savininkais, todėl pagrįstai buvo nuspręsta darbų atlikimo ir derinimo su žemės sklypų savininkais tvarką tiek, kiek ji nenustatyta teisės aktuose, palikti nusistatyti paties rangovo diskrecijai. Tai, kad Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs ir be dviprasmybių nereiškia, jog juose turi būti detalizuota darbų atlikimo ir jų derinimo su žemės savininkais tvarka. Apeliantės pabrėžiamas teisinio reguliavimo nepakankamumas taip pat savaime nereiškia, kad atsakovė Pirkimo sąlygose privalėjo nustatyti detalią darbų atlikimo ir derinimo su žemės sklypų savininkais tvarką. Pirkimo dokumentuose nurodytas darbų pobūdis, kiekis (apimtis), darbų atlikimo terminai ir poreikis juos derinti su žemės savininkais yra tos esminės sąlygos, kurios užtikrina, kad pirkimo dokumentai yra pakankamai tikslūs, aiškūs ir be dviprasmybių. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad viena iš objektyvių priežasčių, lemiančių poreikį detalizuoti prievolių pagal Pirkimo sutartį įvykdymą, yra susijusi su jų teisinio reglamentavimo nepakankamumu.

50. Teisėjų kolegijos nuomone, kaip pagrįstai nurodė ir atsakovė, apeliantė iš esmės kelia ne Pirkimo sąlygų teisėtumo, bet teisės aktų aiškinimo, vykdant Pirkimo objektu numatytų darbų atlikimą, klausimą. Tačiau pripažinus, jog perkančioji organizacija gali pavesti rangovams atlikti jai įstatymu priskirtas funkcijas, tai ji gali pavesti rangovui tiek dėl augmenijos iškirtimo, tiek dėl nukirstos augmenijos pašalinimo iš OL apsaugos zonos ir tai pagrįstai laikytina Pirkimo objekto nedaloma visuma. Priešingu atveju nebūtų įvykdyta perkančiajai organizacijai priskirta funkcija ir nebūtų pasiektas viešuoju pirkimu siekiamas rezultatas. Jeigu teisės aktuose nėra detaliai reglamentuota elektros tinklus eksploatuojantiems asmenims priskirtų funkcijų įgyvendinimo (augmenijos iškirtimo ir pašalinimo iš OL apsaugos zonų, atliekamų darbų suderinimo su suinteresuotais asmenimis) tvarka, tai šiuos darbus viešųjų pirkimų būdu pavedus atlikti rangovui, jis šiuos darbus turi atlikti pagal teisės aktų reikalavimus lygiai taip, kaip juos atliktų pats užsakovas.

51. Pirkimo sąlygose aiškiai nurodyta, jog rangovai privalo ne tik iškirsti augmeniją, bet ir ją pašalinti iš OL apsaugos zonų. Tik atlikus visus šiuos darbus, rangovams bus sumokama visa sutarta suma. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad tik iškirtus ir išgabenus medieną užtikrinamas OL saugumas, todėl tik dalies sutarties kainos sumokėjimu už dalies darbų atlikimą rangovai skatinami atlikti visus viešajam interesui patenkinti būtinus darbus. Tačiau tai nereiškia, kad tokiomis Pirkimo sąlygomis kėsinamasi į iškirstos augmenijos savininkų nuosavybę. Jau pirmiau nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3379-590/2018 teismas nepripažino pagrįstais UAB „DEFORTA“ argumentų, kad Pirkimo sąlygomis neteisėtai kėsinamasi į privačios nuosavybės sunaikinimą. Rangovai, siekdami užtikrinti tinkamą savo prievolių pagal Pirkimo sutartį įvykdymą ir gauti visą atliktų darbų kainą bei išvengti delspinigių taikymo, turės iškirstą augmeniją pašalinti iš OL apsaugos zonų, tačiau tai jie turi daryti nepažeisdami augmenijos savininkų teisių. Kaip šioje byloje yra nurodžiusi atsakovė, niekada nesusidarys situacija, kuomet mediena yra iškirsta, tačiau nėra žinoma, ką su ja daryti – palikti žemės savininkui (tik ne OL apsaugos zonoje) ar išvežti sunaikinti, nes rangovas, prieš pradėdamas vykdyti darbus, su žemės savininkais turės suderinti ne tik medžių ir krūmų kirtimo darbų atlikimą, bet ir iškirstos medienos tolesnį naudojimą, t. y. niekada nesusidarys situacija, kuomet darbai negalės būti užbaigti dėl žemės savininko neišreikštos valios dėl iškirstos medienos likimo.

52. Eksploatavimo darbų sutarties bendrųjų sąlygų 8.3.1 punktas numato delspinigių taikymą už perkamų darbų neatlikimą laiku / darbų vėlavimą. Netesybų nustatymas už sutartų darbų neatlikimą laiku / darbų vėlavimą nėra neįprasta sutarčių nuostata (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Taigi delspinigių įtvirtinimas sutartyje pats savaime nereiškia Pirkimo dokumentų neteisėtumo. Priešingai nei nurodo apeliantė, iš Pirkimo sąlygų ir atsakovės paaiškinimų negalima daryti išvados, kad numatyta delspinigius taikyti visais atvejais, t. y. net nesant rangovų kaltės ar esant įstatymuose įtvirtintiems pagrindams netaikyti civilinės atsakomybės. Apeliantės argumentai dėl nepagrįsto delspinigių skaičiavimo yra iš esmės grindžiami prielaidomis ir hipotetinio pobūdžio situacijomis, kurios vykdant sutartį ateityje gali susiklostyti. Jeigu rangovai sutartyje nustatytų pareigų nesugebės įvykdyti ne dėl savo kaltės, egzistuoja įstatymuose įtvirtinti atleidimo nuo atsakomybės instrumentai, kurių nebūtina perkelti į sutarties sąlygas, pavyzdžiui, CK 6.253 straipsnio 4 dalyje nustatytas civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindas. Jeigu vykdant sutartį susiklostytų konkreti situacija, kurioje rangovui būtų skaičiuojami delspinigiai, jis galėtų prašyti neskaičiuoti delspinigių vadovaudamasis CK įtvirtintais civilinės atsakomybės netaikymo / atleidimo nuo civilinės atsakomybės atvejais, o tarp šalių kilęs tokio pobūdžio ginčas galėtų būtų sprendžiamas teisme. Tačiau rangovams taikytina sutartinė atsakomybė nepriklauso nuo administracinės atsakomybės (ne)taikymo žemės sklypo savininkams. Administracinės atsakomybės numatymas už energetikos įrenginių įrengimo, eksploatavimo ir saugos norminių aktų pažeidimą neriboja perkančiosios organizacijos diskrecijos įtvirtinti sutartinę atsakomybę už sutartyje numatytų pareigų nevykdymą / netinkamą vykdymą.

53. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio argumentus, pagrįstai nenustatė UAB „DEFORTA“ ginčytų Pirkimo sąlygų neteisėtumo. Kaip teisingai nurodo atsakovė, jeigu rangovai, kaip savo srities profesionalai, mano, kad atsakovės perkamų darbų atlikimas sukelia tam tikro laipsnio rizikų (pavyzdžiui, rangovui medienos savininko nesuradus ar savininkui neišreiškus valios dėl nukirstos medienos panaudojimo būdo ar sąlygų, rangovui gali tekti nukirstą medieną išgabenti ir sandėliuoti už OL apsaugos zonos ribų, patiriant papildomas išlaidas), įskaitant ir dėl reglamentavimo neišsamumo, šias rizikas jie gali įskaičiuoti į savo pasiūlymo kainą, o jeigu rangovai mano, kad rizika yra nepriimtina, tokie rangovai turi teisę apskritai pasiūlymo neteikti. Apeliantė šiuo atveju būtent ir pasirinko alternatyvą pasiūlymo viešajame pirkime neteikti.

Dėl procesinės bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir baudos (ne)skyrimo

54. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacine tvarka patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti UAB „DEFORTA“ reikalavimai, susiję su LIRGRID AB įpareigojimu pakeisti vykdyto pirkimo Nr. 366079 „Infrastruktūros priežiūros centro 110–330 kV įtampos oro linijų trasų valymo darbai“ sąlygas, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai aiškinant ir taikant aktualias VPĮ nuostatas, susijusias su pirkimo sąlygų nustatymu, bei proceso teisės normas, taip pat teisingai įvertinus surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo jo naikinti ar keisti, o apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau šioje nutartyje jau konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenutraukė bylos dalies dėl ieškovės reikalavimų panaikinti LIRGRID AB atsakymus į pretenzijas, todėl ši bylos dalis nutrauktina apeliacinės instancijos teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

55. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pateikė prašymą priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, tačiau kadangi jos apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos ir pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos neperskirstomos.

56. Atsakovė prašo priteisti iš apeliantės 2 440,63 Eur (įskaitant 423,58 Eur PVM mokestį) bylinėjimosi išlaidų, skirtų advokato pagalbai apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Nors atsakovė iš advokatų kontorai sumokėtos sumos išskiria PVM sumą, teigdama, kad PVM, kurį sumokėjo atsakovė, nelaikomas advokato darbo užmokesčiu, nes yra sumokamas valstybės biudžetui, todėl turi būti atlygintas visas, tačiau kasacinis teismas byloje, kurioje buvo pateikti analogiški argumentai, kaip ir pateikė atsakovė šioje byloje, išaiškino, jog dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo spręstina pagal bendrą šalies advokatui sumokėtą sumą (įskaitant PVM) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018). Maksimali priteistina suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1 204,71 Eur (minėtų rekomendacijų 8.11 punktas (1,3 x 926,70 Eur (2018 m. II ketv. bruto darbo užmokestis). Kadangi atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos (2 440,63 Eur) viršija nurodytose rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, todėl mažintinos iki 1 205 Eur.

57. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad apeliantė, jau antroje byloje ginčydama Pirkimo sąlygas, akivaizdžiai ir piktybiškai vilkina viešajam interesui užtikrinti būtinų paslaugų pirkimą. Atsakovės teigimu, tam, kad būtų užkirstas kelias tokiam piktnaudžiavimui, apeliantei turėtų būti paskirta CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta bauda. Teisėjų kolegija šiuo aspektu atkreipia dėmesį, kad šį klausimą jau sprendė pirmosios instancijos teismas, kuris skundžiamu sprendimu atmetė atsakovės prašymą dėl baudos UAB „DEFORTA“ skyrimo, nes sprendė, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad apeliantė, siekdama apginti savo teises teismine tvarka, aiškiai piktnaudžiavo teise. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nenurodo jokių naujų aplinkybių ar argumentų, dėl kurių turėtų būti padaryta kitokia išvada dėl baudos apeliantei (ne)skyrimo, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Kita vertus, kaip jau minėta anksčiau, antrojo ginčo dėl to paties viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo nagrinėjimą lėmė ir pačios perkančiosios organizacijos veiksmai – ieškovės pretenzijų, pateiktų pasibaigus jų pateikimo terminams, išnagrinėjimas iš esmės ir procesinės galimybės ginčą nagrinėti teisme sudarymas. Dėl to atsakovės prašymas dėl baudos apeliantei skyrimo netenkintinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DEFORTA“ ieškinio reikalavimai panaikinti atsakovės LITGRID akcinės bendrovės 2018 m. liepos 11 d. raštu Nr. SD-2409 ir 2018 m. liepos 27 d. raštu Nr. SD-2618 įformintus sprendimus atmesti ieškovės pretenzijas, ir civilinę bylą dėl šių reikalavimų nutraukti.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei LITGRID akcinei bendrovei (j. a. k. 302564383) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DEFORTA“ (j. a. k. 302429492) 1 205 Eur (vieną tūkstantį du šimtai penkis Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.