- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-03
- Bylos Nr.
- 1-670-759/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12143-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė
- Kaltinamasis
- J. I.
- Advokatai
- Valentinas Giriūnas, Valentas Giriūnas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.2.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka (BPK 426 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė, sekretoriaujant Jūratei Gritienei, dalyvaujant prokurorui Gintui Vaičiūnui, kaltinamajai J. I. – A., jos gynėjui advokatui Valentinui Giriūnui,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. I. – A., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeiminė padėtis - ištekėjusi, dirba (duomenys neskelbtini) operatorė, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamoji J. I. – A. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:
ji, 2022-04-09., apie 20 val. 19 min, (duomenys neskelbtini) kiemo automobilių stovėjimo aikštelėje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį BMW SERIE 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,73 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais J. I. – A. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji J. I. – A. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai, labai gailisi ir paaiškino, kad padarė didelę klaidą, papasakojo aplinkybes dėl kurių padarė nusikalstamą veiką. Prašė teismo, kad atleistų ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nepamena tiksliai, kiek tą vakarą išgėrė alkoholio.
Liudytoja J. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad J. pažįsta daug metų, apie įvykį negali papasakoti, nes nematė, kartu nebuvo. Yra dirbanti apie 15 metų (duomenys neskelbtini) įmonėje, susituokusi. Sutinka būti laiduotoja, nurodė, kad yra neteista, nebausta. Paaiškino, kad su J. bendrauja dažnai, stengiasi padėti, patarti, neturi žalingų įpročių, todėl mano, kad J. darys gerą įtaką, kad daugiau tokių įvykių nenutiktų.
Liudytojas M. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022-04-09 apie 20:15 val. važiavo savo automobiliu SAAB 93 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus g., Ukmergė. Ties PC ,,IKI'' priekyje jo važiavo automobilis BMW E46 modelio valstybinių numerio ženklų nepamena, o priekyje važiavo pilkas BMW E 91 modelio. Kiek pavažiavęs Vilniaus gatve, pastebėjo kad pilkas BMW važiuoja mėtydamasis po kelio važiuojamąją dalį. Jam kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Jis aplenkė BMW e46 modelio automobilį ir pradėjo važiuoti pilkam BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš paskos. Jis paprašė, kad draugė R. R. paskambintų į policiją. Kai ši surinko pagalbos telefono numerį jis bendravo su operatore per garsiakalbį ir nuolat sakė, kur važiuoja. Taip sekė automobilį BMW iki (duomenys neskelbtini) namo automobilių stovėjimo aikštelės. Kai automobilis sustojo jis užvažiavo iš priekio užstodamas išvažiavimą. Tada pastebėjo kad automobilį vairuoja moteris šviesiais plaukais. Ši bandė pavažiuoti atgal, bet jis "pasignalino" garso signalu ir parodė ranka, kad nevažiuotų. Policija atvyko iš karto po sustojimo. Policininkai atidarė automobilio dureles ir išlaipino akivaizdžiai neblaivią moterį, vairavusią BMW. Kai policija užsirašė jo kontaktinius duomenis jis su drauge išvyko, nes turėjo neatidėliotinų reikalų (b. l. 24-27).
Iš tarnybinio pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2022-04-09 apie 20 val. 19 min. Ukmergės mieste (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje sustabdytas automobilis BMW SERIE 3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už kurio vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivi J. I.-A. 20 val. 49 min. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr ARKB-0282 automobilio vairuotojai nustatytas 1,73 promilių girtumas (b.l. 8-10).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, automobilių stovėjimo aikštelė, esanti prie namo (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini) namo ir prekybos centro "Maxima". Aikštelė užpildyta automobilių. Prie įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę stovi įstrižai pastatytas automobilis BMW pilkos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kairys automobilio šonas yra apgadintas (prabrauktas). Automobilyje yra kelios skardinės energetinio gėrimo "Redbull". Ant galinės sėdynės matyti drabužiai, kuprinė. Automobilio dokumentai paimti, užvedimo raktelis buvo spynelėje (b.l. 11-13; 14-21).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas pirmasis vaizdo įrašas pavadinimu 2022_0409_202318_006, vaizdo įrašas spalvotas su garsu. Policijos pareigūnas prieina prie sidabrinės spalvos automobilio BMW, pasisveikinęs vairuotojas paklausia, kur važiuoja, moteris, t.y. IT metu nustatyta, jog tai J. I.- A.. Akivaizdžiai matosi, jog J. I. neblaivi, nes nerišliai kalba, nepavyksta į alkotesterį papusti reikiamą sekundžių kiekį. J. I. pasiteiravus kur ji važiuoja, atsakė, jog namo, pareigūno paprašyta J. I. išlipo iš automobilio BMW ir atsisėdo į pareigūnų automobilį pasitikrinti neblaivumo. Įvykio liudininkai pasakoja, kaip J. I. vingiuodama po kelią važinėjo, nubraukė vieną automobilį, kurio savininką pareigūnai mėgina surasti. Daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota. 2) Apžiūrimas antrasis vaizdo įrašas pavadinimu 2022_0409_202819_007 vaizdo įrašas su garsu, spalvotas. Policijos pareigūnai užfiksuoja automobilio apgadinimus bei mėgina J. I. nustatyti neblaivumą. Daugiau reikšmingos medžiagos tyrimui neužfiksuota. 3) 3. Apžiūrėjus kitus 15 vaizdo įrašų 2022_0409_203319_008 - 020 reikšmingos informacijos tyrimui nėra (b.l. 28-30; 31-32 ).
Iš Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo Sigito Kalesnyko Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022-04-09 apie 20 val. 18 min. Ukmergėje (duomenys neskelbtini) namo automobilių stovėjimo aikštelėje buvo sulaikyta automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivi vairavusi J. I.-A., gim. (duomenys neskelbtini). Dėl vairuotojos į policiją skambino M. A., kuris važiavo jai iš paskos. M. A. apklausti nebuvo galimybės, nes jis turėjo neatidėliotinų reikalų. J. I.-A. pirmu pūtimu pripūtė 1,91 promilių, antru 1,73 promilių. Su prietaiso parodymais vairuotoja sutiko, teigė gėrusi šampano ir maudėsi kubile. Į įvykio vietą buvo iškviestas tralas, kuris tuo metu buvo Vilniuje ir atvyko paimti automobilio (b.l. 67-68).
2022 m. balandžio 9 d. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog pirmu tikrinimu 2022 m. balandžio 9 d. 20 val. 33 min. J. I.-A. kraujyje nustatyta koncentracija 1,91 promilės etilo alkoholio, antru tikrinimu 20 val. 49 min. – 1,73 promilės etilo alkoholio (b. l. 71-75).
VšĮ Emprekis duomenimis, automobilio BMW SERIE 3, gamybos metai – 2004-2008, kaina su PVM – 3430 Eur (b. l. 76).
Automobilis BMW SERIE 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas J. I.-A. vardu.
Remiantis Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nustatyta, kad 2022 m. balandžio 9 d. automobilis BMW SERIE 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos priverstinai nugabentas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Molėtai, Verslo g. 7. (b. l. 69-70).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad J. I.-A. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW SERIE 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,73 promilės etilo alkoholio koncentracija. J. I.-A. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padariusi nusikalstamą veiką. Jos nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojo M. A. parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, alkotesterio parodymai. Kaltinamoji parodė, kad vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas J. I.-A. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamoji J. I.-A. teismo posėdžio metu prašė ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant jos artimą draugę J. R..
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pažymėtina, jog visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro formalųjį pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99/2013 ir kitos). Taigi, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaip minėta, pirmoji iš būtinų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų – asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą. BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas (arba teistumas yra išnykęs ar panaikintas įstatymo nustatyta tvarka) ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Šiuo atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamoji J. I.-A. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, ankščiau nebuvo teista (b.l. 87-88). Šiuo atveju BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta pirmoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra.
Antroji būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą. Kaltinamoji J. I.-A., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje, kaltę dėl nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių pripažino visiškai, gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką, sutiko su kaltinime nurodytais faktais ir jų neginčijo. Jos nurodytos esminės veikos padarymo aplinkybės atitinka tas, kurios pripažintos įrodytomis. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta antroji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga taip pat yra. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltininkės prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis parodo mažesnį jos pavojingumą ir suteikia teismui galimybę švelninti tokio asmens baudžiamąją atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014).
Trečioji ir ketvirtoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktuose – konstatavimas, kad kaltinamasis bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš bylos duomenų nustatyta, kad turtinė ar neturtinė žala kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padaryta nebuvo. Kaltinamoji anksčiau neteista (b.l. 87-88), penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebausta (b.l. 89). Bylos duomenimis kaltinamoji dirba (duomenys neskelbtini)' operatore, darbe charakterizuojamas teigiamai (b.l. 90-91). Kaltinamoji J. I.-A. savo elgesį vertina kritiškai, supranta, kad tokį jos elgesį lėmė alkoholio vartojimas. Po nusikalstamos veikos padarymo apie įvykį papasakojo savo artimai draugei J. R., dėl to labai išgyveno. Teismo įsitikinimu nėra pagrįsto manymo, kad J. I. – A. nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas, todėl sprendžia, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos yra.
Vertinant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo galimybę, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi, laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi, iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018).
Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad J. R. pateikė prašymą atleisti J. I.-A. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. J. R. prašyme nurodė, jog J. I.-A. yra jos artima draugė. Ji labai dažnai atvažiuoja pas ją į namus. Tarp jų yra susiklostę labai nuoširdūs santykiai, todėl kartu bendrai sprendžia įvairias gyvenime iškilusias problemas, aptaria galimus jų sprendimų būdus. J. I.-A. yra doras ir sąžiningas, ramaus charakterio, atviras ir nuoširdus žmogus. J. R., kaip kaltinamosios J. I.-A. draugė, nurodo turinti galimybę daryti jai teigiamą įtaką, nes J. vertina jos nuomonę ir patarimus, visada į juos atsižvelgia, ja pasitiki. J. ji turi pakankamą autoritetą ir jai yra žinoma, kad ji labai pergyvena dėl įvykusio įvykio ir padarytos nusikalstamos veikos, dėl savo neapgalvoto poelgio, kas vertinant J. I.-A. asmenines savybes jai tikrai nėra būdinga, nes ji atsakingai žiūri į darbinius bei šeimyninius reikalus ir nepriima neapgalvotų, skubių ar lengvabūdiškų sprendimų, alkoholiniais gėrimais tikrai nepiktnaudžiauja. J. R. gyvena (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini) (b.l. 94). Taip pat nėra teista ar bausta administracine tvarka (b.l. 92; 93), neįrašyta į priklausomybės ligų kabineto įskaitą. Teismo posėdyje J. R. pakartojo ikiteisminio tyrimo metu ir prašyme išdėstytas aplinkybes, prašė atleisti jos draugę J. I.-A. pagal laidavimą be užstato. Aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, nekelia abejonių J. R. gebėjimu J. I.-A. daryti pakankamą įtaką bei teigiamą poveikį, nulemsiantį įstatymų nuostatas atitinkantį elgesį ateityje.
Kadangi yra visos BK 40 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje numatytos sąlygos atleisti J. I.-A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra gautas laiduotojos J. R., kuri pagal savo asmenines savybes yra verta pasitikėjimo ir turi realią galimybę daryti jai teigiamą įtaką, prašymas, kaltinamoji J. I.-A. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės už jos padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant ją pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų terminui jos draugės J. R. atsakomybei.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų (vidurkis – 3 metai). Kaltinamosios J. I.-A. padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji J. I.-A. vairavo būdama neblaivi (jos kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,73 promilės etilo alkoholio), padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkei toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant J. I.-A. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018). Atsižvelgiant į tai, J. I.-A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. balandžio 9 d., t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo - paskyrimo dienos.
Prokuroras taip pat prašo taikyti kaltinamajai J. I.-A. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį BMW SERIE 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nors automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Todėl įvykio metu vairuotas automobilis BMW SERIE 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso kaltinamajai J. I.-A., pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonė konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).
Kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas - baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 1 dalis) (b.l. 43-46).
Kardomoji priemonė – dokumento paėmimas - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtas dokumentas – J. I.-A. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2021 m. rugsėjo 30 d. VĮ „Regitra“ - perduotinas saugoti VĮ „Regitra“ (b.l. 43-46).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui BMW SERIE 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos (BPK 151 straipsnio 8 dalis) (b.l. 49-51).
BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – vokas su kompaktiniu disku– paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilio BMW SERIE 3 v/n (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, techninės apžiūros rezultatų kortelė bei vairuotojo pažymėjimas, pridėti prie baudžiamosios bylos bei automobilis BMW SERIE 3 v/n (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti į UAB „ARRO“ saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, adresu: Molėtai, Verslo g. 7, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotini valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuota transporto priemone. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Byloje 2022 m. balandžio 20 d. pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl teisinės pagalbos išlaidų, nurodyta, kad valstybės naudai iš kaltinamosios J. I.-A. priteistina 98,33 Eur suma advokato Valento Giriūno išlaidoms apmokėti. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes baudžiamoji byla teisme išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąją, nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 7 dalimi, 308 straipsniu,
nusprendė:
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 ir 2 dalimis, J. I.-A., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojos J. R. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. I.-A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 9 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, J. I.-A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį BMW SERIE 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Molėtai, Verslo g. 7, valstybės nuosavybėn kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą - baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.
Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą – J. I.-A. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2016 m. gegužės 24 d. VĮ „Regitra“ - perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: vokas su kompaktiniu disku, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilio BMW SERIE 3 v/n (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, techninės apžiūros rezultatų kortelė, kurie pridėti prie baudžiamosios bylos, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotini valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuota transporto priemone.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui BMW SERIE 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Išaiškinti J. I.-A., kad jei laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jei laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti J. R., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.