Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. d. nuosprendžio, kuriuo:

M. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str., 69 str., M. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą civiliam ieškovui.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016-09-12 iki 2016-09-30 (19 dienų).

Civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir civiliniam ieškovui iš M. M. priteista 252,00 Eur turtinės žalos atlyginimo.

M. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad tyčia sugadino svetimą turtą: jis 2016-09-09, apie 13.30 val., išbėgęs iš Naujakiemio 19 namo antros laiptinės, Klaipėdos m., su savimi turėta medine lazda tyčia išdaužė (duomenys neskelbtini) namo kieme stovėjusio policijos automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 144 Eur vertės galinį stiklą ir 60 Eur vertės dešinės pusės priekinių durų stiklą.

M. M. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis 2016-09-09, apie 13.30 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) namo 2 laiptinėje, siekdamas išvengti teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų vykti su jais į policijos komisariatą vykdant nutarimą ikiteisminiame tyrime dėl jo atvesdinimo, rankoje laikoma medine lazda grasino suduoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjams A. T. ir J. V., vykdantiems tiesiogines savo pareigas, nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, elgėsi agresyviai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo M. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d., medine lazda tyčia išdaužiant policijos automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinį stiklą ir dešinės pusės priekinių durų stiklą, ginčijama liudytojų policijos pareigūnų A. T. ir J. V. parodymų nenuoseklumu bei tuo, kad nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į nuteistojo M. M. parodymus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. nuostata įtvirtina išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose (kasacinė nutartis Nr. 2K-436-697/2015).

Teisėjų kolegija sutinka, kad tarp liudytojų policijos pareigūnų A. T. ir J. V. parodymų yra tam tikrų neatitikimų, tačiau jie nesuponuoja esminių loginių prieštaravimų bei nepaneigia skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu konstatuoto įvykio mechanizmo – to, kad M. M. medine lazda tyčia išdaužė policijos automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinį stiklą ir dešinės pusės priekinių durų stiklą. Be to, apygardos teismo vertinimu, liudytojų A. T. ir J. V. parodymų neatitikimų teisingą analizę pateikė pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nurodydamas, kad nors liudytojas A. T. parodė, kad jis aplenkė stabtelėjusį J. V. ir pirmas išbėgo iš laiptinės, tačiau J. V. parodė, kad būtent jis pirmas išbėgo, o A. T. paskui, nes jis jo nebuvo aplenkęs, tačiau, susidariusioje situacijoje, J. V., stabtelėjęs prie lango ir stebėjęs M. M. veiksmus, galėjo nepastebėti jį aplenkusio kolegos, juolab, kad jie susitiko lauke prie laiptinės ir toliau vijosi M. M..

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aplinkybę, jog nuteistasis M. M., išbėgęs iš namo laiptinės medine lazda išdaužė minėto automobilio galinį ir šoninį stiklus, liudytojai A. T. ir J. V. nurodė tiek duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 19-20, 26-27), tiek pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje (t. 1, 149-152), o taip pat iškarto po įvykio surašytose tarnybiniuose pranešimuose (t. 1, b. l. 5-6). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nuteistasis M. M. ikiteisminio tyrimo metu apskritai neigė įvykio metu su savimi turėjęs lazdą, nors tai prieštarauja ne tik liudytojų policijos pareigūnų A. T. ir J. V. nurodytoms aplinkybėms, tačiau ir nuteistojo M. M. patėvio liudytojo V. G. parodymams tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje (t. 1, b. l. 46-47, 152-153), kuriais liudytojas be kita ko nurodė, jog nuteistasis M. M. išeidamas iš buto išsinešė lazdą, o policijos pareigūnai vėliau jam pasakė, kad nuteistasis M. M. su lazda išdaužė automobilio stiklus. Pastebėtina ir tai, kad nuteistasis M. M., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, toliau neigė išdaužęs minėto automobilio stiklus, tačiau jau pripažino įvykio metu su savimi turėjęs medinę lazdą (t. 1, b. l. 146-148). Išdėstytos aplinkybės apygardos teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistojo M. M. parodymai yra nenuoseklūs, taip pat neatitinkantys kitų baudžiamosios bylos įrodymų, todėl laikytini nuteistojo M. M. nepagrįsta gynybine pozicija.

Klaipėdos apygardos teisme 2016 m. gruodžio 29 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo M. M.. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 1 d., kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų apie nuteistojo turtinę padėtį. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė teismui duomenų apie nuteistojo, kurio byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį. Tokie duomenys yra esminiai sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Dėl šių aplinkybių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d., 1 p.,

nutaria:

nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš M. M. atmesti.