- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-19
- Bylos Nr.
- 1-804-903/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42877-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Civilinis ieškovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kaltinamasis
- M. M.
- Advokatai
- Jovita Usonytė
- Kategorijos
civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui A. V.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. M., gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-08 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-09 nutartimi pakeista į 90 parų arešto, arešto bausmę atlikęs 2015-02-10,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. 1 d., 187 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2016-09-09, apie 13.30 val., išbėgęs iš (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės, Klaipėdos m., su savimi turėta medine lazda tyčia išdaužė (duomenys neskelbtini) namo kieme stovėjusio policijos automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 144 eurų vertės galinį stiklą ir 60 eurų vertės dešinės pusės priekinių durų stiklą.
Kaltinamasis M. M. teismo posėdžio metu kaltu dėl kaltinimo neprisipažino, parodė, kad prieš tą įvykį, maždaug dvi savaitės, gavo sms, kad turi grąžinti skolą 600 eurų. Tą dieną parėjo namo ir išgirdo triukšmą. Nenustebo, nes pas juos yra problematiški kaimynai, nuolatos reiškia jam pretenzijas. Galvojo, kad kažkas vyksta laiptinėje, išėjo pažiūrėti, su savimi pasiėmė savigynai turėtą lazdą, apie 80 cm ilgio. Iš penkto aukšto jis nusileido į aikštelę tarp 5 ir 4 aukšto. Laiptinėje pamatė du paprastai apsirengusius vyrus (vienas iš jų buvo su megztiniu ir džinsais, o antrasis su marškiniais ir džinsais) ir savo patėvį. Patėvis įėjo į butą, o asmenys sustojo netoli jo, apie 2-3 metrų atstumu nuo jo, jie neprisistatė, kas tokie yra, tik sakė: „važiuosi su mumis“. Iš pradžių jis aištelėje stovėjo, po to atsisėdo ant turėklų, kojas nuleido į apačią, rankoje laikė lazdą, su ja niekam negrasino, tokių minčių išvis neturėjo. Su tais asmenimis bendravo apie 2-3 min, nieko daug nekalbėjo, daugiau pauzių buvo. Jis jų klausė, ko jie nori, jie neatsakė. Jis jiems pasakė, kad šiandien turi važiuoti pas tyrėją, buvo susitaręs, o tie asmenys pasakė, kad privalo su jais važiuoti gražiuoju, kitaip nutemps. Tada jis pagalvojo, kad tie asmenys atvyko dėl tos žinutės telefone, kurioje liepė jam skolą grąžinti, supanikavo, peršoko turėklą laiptinėje ir nubėgo laiptais žemyn. Kai leidosi laiptais, nestebėjo, kas už nugaros vyksta, ar jį tie asmenys vejasi. Vyrų, nuo kurių jis bėgo, nematė. Išbėgo tiesiai į gatvę, su lazda jokių automobilių langų nedaužė, lazdą paskui numetė kažkur į krūmus, nes pavojaus nebebuvo. Jo du buto langai yra į gatvės pusę, jis turi galimybę matyti, kokie automobiliai privažiuoja prie namo. Tą dieną stovėjo daug automobilių.
Liudytojas A. T. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Klaipėdos miesto vyriausiajame policijos komisariate, kriminalinės policijos skyriuje. 2016-09-09 gavę rašytinį tyrėjos Ž. O. pavedimą pristatyti M. M. į apklausą, su kolega J. V. nuvyko pas minėtą asmenį. Automobilį pastatė lygiagrečiai su namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tarp pirmos ir antros laiptinių priekiu į pirmą laiptinę. M. M. pro langą galėjo juos atvykusius matyti, tačiau jis nematė, ar šis žiūrėjo pro langą. Kadangi vėliau M. M. išbėgęs iš laiptinės tiesiai bėgo prie jų automobilio „Škoda Oktavia“, tikėtina, kad jis juos stebėjo. Kadangi prieš tai jau tris kartus su kolega buvo nuvažiavę pas M. M. į namus ir jų niekas neįsileido, todėl tąkart iškart nuvažiavo pas kaltinamojo mamą, į jos darbo vietą, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, batų taisyklą. Paprašė kaltinamojo mamos, kad ji juos įsileistų į butą. Kadangi kaltinamojo mama buvo užsiėmusi, ji paskambino savo vyrui, susitarė su juo, kad jis pareigūnus įleis adresu (duomenys neskelbtini). Sulaukė atvykstant minėto asmens, su juo kartu įėjo pro laiptinės duris ir pakilo iki 4 aukšto. Patėvis nuėjo į butą, o tuo metu M. M. su lazda rankoje atsisėdo ant laiptinės turėklų tarp 5 ir 4 aukšto. Lazda buvo savos gamybos, medinė, nužievinta, natūralaus medžio spalvos, buku galu, nupjauta storėjančiai, tarsi beisbolo lazda atrodė. M. M. su lazda mosavo prie savo kojos. Atstumas nuo M. M. iki jų buvo apie metras ar šiek tiek daugiau nei metras. Kai M. M. atsisėdo ant turėklo, jie sustojo, laikėsi atstumo nuo jo, bijodami grasinimo ir, kad jam nešautų į galvą šokti į apačią, nežinojom jo veiksmų, šioje situacijoje jiems geriau buvo nesiimti jokių veiksmų. Fizinio kontakto su M. M. nebuvo. Jis koliojosi, grasino, grasinimai pasireiškė šaukiamais keiksmažodžiais rusų kalba, jo ištartus žodžius suprato kaip tiesioginius grasinimus. Po to, kai M. M. nutilo, prisistatė, parodė pažymėjimą, pasakė, kad atvyko tyrėjos nurodymu. Jis šaukė „kur advokatas?“, „niekur nevyksiu“. Jie M. M. pasakė, kad advokatą galės išsikviesti būdamas pas tyrėją. Tada M. M. peršoko turėklus tarp 3 ir 4 aukšto aikštelės ir nubėgo į apačią, o jie paskui. Pirmas bėgo jo kolega J. V., kuris tam tikru momentu buvo sustojęs prie laiptinės lango tarp 1-2 aukšto, pirmo smūgio į galinį langą jis nematė, tik girdėjo garsą, o išbėgęs iš laiptinės matė, kaip M. M. lazda išdaužė automobilio keleivio langą ir nubėgo link (duomenys neskelbtini) esančio namo. Su kolega J. V. nubėgo link to namo paskui, bet M. M. dingo iš akiračio. Po šio įvykio iškart pranešė savo tiesioginiam vadovui K. K. apie šį įvykį, greitai buvo iškviesti patruliai, kurie sugavo M. M.. Po to kolega sakė, kad per langą matė, kaip M. M. lazda išdaužė automobilio galinį langą.
Liudytojas policijos pareigūnas J. V. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį yra matęs iki šiol du kartus. Pirmą kartą buvo sutikęs kito ikiteisminio tyrimo dėl prokuratūros pastatui išdaužtų langų metu. Šiuo atveju buvo antras kartas. Kaltinamasis nepakluso jo reikalavimams. Buvo rugsėjo mėnuo. Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo poskyrio viršininkas K. K. išsiuntė jį su kolega A. T. atvesdini kaltinamąjį M. M. pas tyrėją apklausai. Jiems buvo pasakyta, kad kaltinamasis nurodytu metu, žadėjo atvykti pas tyrėją, tačiau neatvyko. Žinodami, kad kaltinamasis vengia vykti pas tyrėją ir atvykus pareigūnams nedaro durų, iškart paskambino kaltinamojo mamai. Paskambinę paprašė jos, kad mus įleistų į butą. Moteris mums atsakė, kad ji yra darbe ir neturi galimybės išsiprašyti. Moteris pasakė, kad paskambins savo vyrui, jis atvažiuos ir juos įleis. Nuvažiavo į Naujakiemio gatvę, pasistatė automobilį prie įėjimo ir tada laukė vyro atvykstant. Atvykęs vyras juos pasitiko prie įėjimo ir kartu su juo įėjo į laiptinę. Pakilo iki ketvirto aukšto, o vyras jau tuo metu buvo pakilęs iki 5 aukšto. Būdamas 4 aukšte, išgirdo, kaip penktame aukšte atsidarė buto durys. M. M. išėjo ir atsisėdo ant turėklų, rankoje turėjo lazdą, jos dydis maždaug virš metro, didesnė už beisbolo lazdą, šviesiai rudos, natūralaus medžio spalvos, nedažyta. M. M. jam negrasino, tiesiog atsisakė kartu važiuoti. Jis sėdėjo ant turėklų, palei kojas mosikavo lazda, tačiau jis neužfiksavo asmeniškai jokių grasinimų. Jie M. M. iškart prisistatė, parodė pažymėjimus, pasakė, kad jis turi važiuoti su jais. M. M. jiems atsakė, kad niekur nevažiuos. Jis M. M. pasakė, kad šis atsitrauktų nuo turėklų, bet jis toliau sėdėjo tokioje pozicijoje. Jie nesiėmė jokių fizinių veiksmų M. M. sulaikyti, nes buvo per didelė rizika, kadangi jis sėdėjo ant laiptinės turėklų. Jei būtų priėjęs arčiau, M. M. būtų galėjęs šokti į apačią. Su kaltinamuoju nebuvo jokio fizinio kontakto ar tiesioginių, ar netiesioginių grasinimų. Asmuo jų atžvilgiu agresijos nereiškė, užsimojimų jokių neužfiksavo. M. M. pabėgo nuo jų, nes nenorėjo vykti pas tyrėją. M. M. pradėjo sakyti, kad jam reikalingas advokatas, kad niekur nevažiuos, kad jis pats jau yra susitaręs su tyrėja. Paskui viskas staigiai vyko. M. M. ant vienos kojos įsispyrė ant turėklo ir šoko į apačią, pradėjo bėgti, o jie paskui. Jis vienu aukštu atsiliko nuo jo. Kai kaltinamasis bėgo, girdėjo kaip laiptinės durys atsidarė, tuo metu jis buvo laiptinės 2 aukšte. M. M. jau buvo išbėgęs į lauką, jis pristojo ties laiptinės langu, nes pamatė, kad jis išdaužė galinį jų automobilio langą. Laiptinės durys užsidarė beveik tuo pačiu metu, kai kaltinamasis išdaužė jų automobilio langą. Praktiškai laiptinės durys užsidarė, kai jau išdaužęs stiklą kaltinamasis bėgo pro automobilį. Kur tuo metu buvo jo kolega jis nežino, tikriausiai aukščiau už jo, nes kolega jo neaplenkė. Jis pirmas išbėgo į gatvę, paskui tik jo kolega. Jie bandė M. M. vytis, dar pamatė jį prie namo kampo, paskui jis dingo iš akiračio. Jų automobilis buvo tarnybinis, tačiau nežymėtas jokiais specialiaisiais ženklais. M. M. galėjo žinoti, kad tai jų automobilis, nes prieš tai buvo situacija, kad kolegos prieš dieną buvo pas M. M. atvažiavę, nors ir kitu automobiliu, tačiau jis jiems durų nedarė, nes tikriausiai per langą pamatė, kad atvažiavo pareigūnai. M. M. galėjo tikėtis, kad atvyks pareigūnai, kadangi prieš tai jau tyrėja jam buvo priskambinusi ir informavusi, kad jis turi atvykti pas ją į apklausą. Jiems duris atidarė M. M. patėvis, surinkęs durų kodą. Mano, kad M. M. išgirdo, kai buvo suvedamas durų kodas ir atsidarė durys, nes negalėjo tiesiog šiaip be tikslo leistis laiptais žemyn su lazda. Šalia jų automobilio, berods, dar priekyje stovėjo vienas automobilis, o iš galo ir greta nestovėjo niekas, buvo laisvos vietos. Priekyje stovintis automobilis buvo tvarkingas, neapdaužytas.
Liudytojas V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad M. M. yra jo posūnis, žmonos sūnus, gyvena kartu viename bute. Tą dieną jam paskambino žmona ir paprašė nuvažiuoti į namus ir įleisti pareigūnus. Jis parvažiavo iš darbo iki namų atrakinti duris, ėjo kartu su pareigūnais. Užlipo visi iki 4 aukšto, jie sustojo ten, jis pakilo toliau į butą, esantį penktame aukšte. Į laiptinę su pareigūnais įėjo, kai jis atrakino laiptinės duris, suvedęs durų kodą. Kai pakilo iki 4 aukšto, jo posūnis pats pasitiko juos. Jis įėjo į butą, kol jie aiškinosi, toliau nematė nieko. Tik žino, kad atvykę pareigūnai norėjo jo posūnį kartu su savimi paimti, kad važiuotų su jais. Ką atsakė jiems posūnis, jis nežino, jie ten aiškinosi tarpusavyje. Jis praėjo pro posūnį ir nuėjo į butą. M. M. tarp 4-5 aukšto buvo, jis stovėjo. Matė, kad posūnis lazdą turėjo, išdrožtą, bet ne beisbolo, medinę su žieve, anksčiau niekada tos lazdos nebuvo matęs namuose. Laiptinėje tos lazdos taip pat anksčiau niekada nematė. Kai prasilenkė, M. M. kalbėjosi su pareigūnais, daugiau nieko nematė. Laiptinėje triukšmo jokio nebuvo, tik garsai, kaip kalbasi tarpusavyje vyrai. Jis negirdėjo, kad posūnis grasintų pareigūnams. Kad pareigūnai prisistatinėtų M. M., taip pat negirdėjo. Stiklų dūžių negirdėjo. Jų buto langai yra į abi namo puses, tačiau nematė tikrai nieko, kad M. M. išdaužtų automobilio stiklus. Nebuvo prie lango priėjęs ir jokių net garsų negirdėjo. Policijos automobilį su išdaužtais langais po įvykio matė. Matė, kad išdaužtas buvo galinis ir dešinės puses galinis stiklas. Mano, kad M. M. galėjo išdaužti langus, jo psichinė būsena nestabili, jis greitai susinervina.
Liudytoja D. G. teismo posėdžio metu parodė, kad M. M. yra jos sūnus, kartu gyvena. Ji nieko nematė, nes tuo metu darbe buvo. Paskambino savo vyrui, kad įleistų pareigūnus, nes ji negalėjo iš darbo išeiti. Paskambino tądien jai tyrėja ir pasakė, kad jos sūnus neatėjo į apklausą pas ją ir paprašė, kad įleistų pareigūnus, kai šie atvyks. Atvažiavo berniukai, kurie buvo skambinę ir prašė su jais važiuoti. Ji paprašė vyro, kad vietoj jos nuvyktų ir įleistų pareigūnus. Apie įvykį nieko nežino. Tyrėja jai tik po viso šio įvykio, kai pradėjo vykti tyrimas, pasakė, kad langai buvo išdaužyti pareigūnų automobiliui. Jos vyras minėjo apie išdaužtus langus, bet sakė, kad nematė, kas juos išdaužė. Jos sūnaus psichinė būklė yra nestabili. Jis nėra nusikaltėlis, tiesiog turi psichinių sutrikimų. Tyrėja jį vežė pas psichologą, nes jam matėsi, kad yra depresija, kartais nebevaldo savęs. Jį erzina garsai, triukšmas.
Civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities policijos komisariato įgaliotas atstovas A. V. parodė, kad kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais padarė žalą, sugadino tarnybinį automobilį, kuris priklauso Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Šiuo metu automobilis jau yra sutvarkytas, pateikti dokumentai, patvirtinantys realias patirtas išlaidas, prašė tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš M. M. 252,00 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Iš 2016-09-09 tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dėl to, kad M. M. pribėgo prie policijos tarnybinio automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lazda išdaužė galinį ir dešinės pusės priekinių durų stiklus ir pabėgo, vėliau 2016-09-13 uždėta rezoliucija tęsti tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir 187 str. 1 d. (1 b.l.).
Iš 2016-09-13 prokuroro reikalavimo matyti, kad prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą ir pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. (3 b.l.).
Iš 2016-09-09 apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad atlikta automobilio „Škoda Octavia“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., apžiūra, užfiksuoti išdaužti galinis ir dešinės pusės priekinių durelių stiklai (7-11 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone, kaltinamojo M. M. versija, jog jis policijos pareigūnų automobilio langų su lazda nedaužė, yra iš esmės paneigta liudytojų policijos pareigūnų A. T. ir J. V. teismo posėdžio metu duotais parodymais, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo.
Iš minėtų liudytojų parodymų matyti, kad laiptinės aikštelėje tarp 5 ir 4 aukštų M. M. buvo su lazda, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir pats kaltinamasis, policijos pareigūnams reikalaujant vykti su jais, M. M. tokiems reikalavimams nepakluso ir, bėgdamas nuo jų, staiga peršoko per turėklą ir pasileido laiptais žemyn. Tada policijos pareigūnai pradėjo jį vytis, tačiau nuo jo ženkliai atsiliko (pasak kaltinamojo, jis nematė paskui bėgančių policjos pareigūnų). Pirmas bėgo J. V., o jam iš paskos A. T.. Pasak J. V. jis būdamas antrame aukšte išgirdo durų atidarymą, tada stabtelėjo prie tarp 2 ir 1 aukšto esančio laiptinės lango ir pamatė, kaip M. M. su lazda išdaužė automobilio galinį langą. Abejoti tokiais liudytojo J. V. parodymais nėra pagrindo, kadangi policijos pareigūnai išties buvo ženkliai atsilikę nuo kaltinamojo, o per tą laiką, kol J. V. iš antro aukšto nusileido iki aikštelės tarp antro ir pimo aukšto, kaltinamasis galėjo fiziškai nuo durų nubėgti iki policijos pareigūnų automobilio, stovėjusio šalia šaligatvio, ir prabėgdamas lazda išdaužti galinį langą. Nors kitas policijos pareigūnas A. T. nematė šio momento, tačiau jis girdėjo dūžtančio stiklo garsą, kuo abejoti teismas neturi pagrindo. Nors liudytojų parodymai dėl tolimesnių jų veiksmų tarpusavyje nesutampa (A. T. parodė, kad jis aplenkė stabtelėjusį J. V. ir pirmas išbėgo iš laiptinės, tačiau J. V. parodė, kad būtent jis pirmas išbėgo, o A. T. paskui, nes jis jo nebuvo aplenkęs), tačiau teismas visgi patikimesniais laiko būtent A. T. parodymus, kadangi susidariusioje situacijoje J. V. stabtelėjęs prie lango ir stebėjęs M. M. veiksmus, galėjo nepastebėti jį aplenkusio kolegos, juolab, kad jie susitiko lauke prie laiptinės ir toliau vijosi M. M.. Taigi, pasak A. T., jis bėgdamas pro laiptinės duris į lauką dar pamatė, kaip M. M. savo bėgimo kryptimi lazda išdaužė ir automobilio priekinį keleivio langą. Iš automobilio apžiūros metu darytose fotonuotraukose užfiksuotų vaizdų teismui nekyla abejonių, kad automobilio langai buvo išdaužti lazda.
Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis M. M. tyčia sugadino svetimą turtą, t.y. jis 2016-09-09, apie 13.30 val., išbėgęs iš (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., su savimi turėta medine lazda tyčia išdaužė (duomenys neskelbtini) namo kieme stovėjusio policijos automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 144 eurų vertės galinį stiklą ir 60 eurų vertės dešinės pusės priekinių durų stiklą. Kaltinamojo M. M. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką yra įrodyta ir abejonių nekelia, veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., kadangi sugadinto turto vertė viršija 5 MGL (188,30 Eur) dydžio sumą.
M. M. buvo kaltinamas tuo, kad grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, t.y. jis 2016-09-09 apie 13.30 val. Klaipėdos miesto, (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti teisėtų policijos pareigūnų reikalavimo vykti su jais į policijos komisariatą vykdant nutarimą ikiteisminiame tyrime dėl jo atvesdinimo, rankoje laikoma medine lazda grasino suduoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjams A. T. ir J. V., vykdantiems tiesiogines savo pareigas, nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams ir elgėsi agresyviai.
Teismo nuomone, kaltinimas M. M. dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui, grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Baudžiamajame įstatyme numatyti du pasipriešinimo veikos būdai – fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu - tyčiniu smūgių sudavimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, taip pat dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį bei grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015 ir kt.). Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas pagrindžiant, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013 ir kt.).
Motyvuojamoji dalis
Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui. Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyti pasipriešinimo veiksmai nustatomi tada, kai savo pobūdžiu jie nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinę atsakomybę užtraukia tokie atvejai, kai kaltininkas priešinasi policijos pareigūnui nenaudodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti, pvz., grasina susidoroti ateityje, padaryti materialinės žalos, nepaklūsta teisėtiems nurodymams ir jų nevykdo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298/2009, 2K-324/2013).
Kaltinamasis M. M. dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams, grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino, paaiškino, kad į laiptinę su lazda išėjo dėl sukelto triukšmo, atsisėdo ant turėklo, išsigando asmenų, kurie jį norėjo išsivesti, galvodamas, kad jie yra skolų išmušinėtojai, peršoko turėklą, ir pabėgo, su lazda niekam negrasino, fizinio kontakto su tais asmenimis neturėjo.
Teismo nuomone, kaltinamojo versija, kad jis nesuprato, jog laiptinėje kalbasi su policijos pareigūnais yra visiškai neįtikima. Pirmiausia, kaip jau aptarta, teismas neturi jokio pagrindo abejoti liudytojų policijos pareigūnų A. T. ir J. V. teismo posėdžio metu duotais parodymais, o šie parodė, kad kaltinamajam prisistatė esantys policijos pareigūnai ir nurodė savo atvykimo tikslą. Antra, policijos pareigūnus į laiptinę įleido kaltinamojo patėvis, kuris su jais pakilo į 5 aukštą matant kaltinamajam, iš ko kaltinamasis turėjo suprasti, kad patėvis įleido būtent policijos pareigūnus, kurie, beje, ne pirmą kartą bandė patekti į kaltinamojo namus. Trečia, pats kaltinamasis teismo posėdžio metu parodė, kad jis, atsakydamas į jų reikalavimą vykti su jais, tiems asmenims pasakė, kad yra susitaręs ir pats šiandien nuvažiuos pas tyrėją, iš ko seka, kad kaltinamajam buvo aišku, kad pas jį atvyko policijos pareigūnai, kurių tikslas atvesdinti jį pas tyrėją. Iš tyrėjos Ž. O. 2016-09-08 nutarimo atvesdinti matyti, kad nutarta M. M. atvesdinti 2016-09-09 pas tyrėją ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-13678-16, nes pastarasis be pateisinamos priežasties netavyksta pas tyrėją (57 b.l.), kas rodo, kad policijos pareigūnai reikalaudami iš kaltinamojo vykti su jais veikė teisėtai. Tiek kaltinamojo, tiek liudytojų policijos pareigūnų parodymais patikimai nustatyta, kad kaltinamasis teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų neįvykdė, t.y. nuo jų pabėgo.
Nepaisant išdėstyto, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad aptartoje situacijoje kaltinamojo veiksmai buvo tokio pavojingumo ir kryptingumo, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę už pasipriešinimą policijos pareigūnams, grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą.
Pirmiausia pažymėtina tai, kad tarp kaltinamojo ir policijos pareigūnų jokio fizinio kontakto nebuvo, jie stovėjo atitolę vienas nuo kito per 2-3 metrus. Nors kaltinamasis kalbėdamas su policijos pareigūnais rankoje laikė lazdą ir keikėsi necenzūriniais žodžiais, tačiau jis visą laiką sėdėjo ant turėklų, jokių judesių link policijos pareigūnų nedarė, kaip parodė liudytojas J. V., jis jokių grasinimų iš kaltinamojo nei žodžiu, nei lazda negirdėjo ir nematė, paprasčiausiai kaltinamasis nuo jų pabėgo ir tiek. Kitas liudytojas policijos pareigūnas A. T. taip pat parodė, kad kaltinamasis lazda mosikavo tik ją nuleidęs šalia savo kojų, todėl tokioje situacijoje kaltinamojo išsakytus keiksmažodžius A. T. atžvilgiu, teismas negali įvertinti kaip realų grasinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš policijos pareigūną, kaip tai įvertino pats A. T., juolab, kad teismų praktikoje laikoma, kad policijos pareigūnų profesinis pasirengimas įpareigoja sugebėti šalinti ir spręsti bręstančias ar jau kilusias konfliktines situacijas, kurių metu viešosios tvarkos pažeidėjų veiksmų toleravimo laipsnis turi būti daug aukštesnis. Pažymėtina ir tai, kad abu policijos pareigūnai parodė, kad juos nuo fizinių veiksmų prieš kaltinamajį sulaikė ne jo agresyvus elgesys, o kaltinamojo pavojingas sėdėjimas ant turėklų, kai bet koks judesys galėjo sukelti mirtinas pasekmes, jei kaltinamsis būtų nukritęs nuo turėklų žemyn pro turėklų tarpą.
Esant išdėstytam, teismas, priešingai nei prokuroras, neturi pagrindo kaltinamojo veiksmus išdaužiant policijos pareigūnų automobilio langus vertinti kaip tęstinę pasipriešinimo policijos pareigūnams veiką, kadangi, kaip jau aptarta, jis paprasčiausiai pabėgo nuo policijos pareigūnų ir automobilio langus išdaužė prabėgdamas pro jį, kas rodo kaltinamojo tyčią ne pasipriešinti policijos pareigūnams, nes tokio reikalo tuo metu jau nebebuvo, o sugadinti jų turtą, kuri kilo spontaniškai, įvertinus kaltinamojo psichinę būseną, apie kurią teismo posėdžio metu paaiškino gyvenantys kartu kaltinamojo mama ir patėvis.
Įvertinus šioje byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo M. M. veiksmai savo pobūdžiu ir intensyvumu nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė, ir konstatuoja, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje, požymių, o jo veiksmai galėtų būti vertinami kaip turintys administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 187 straipsnyje, požymių. Taigi M. M. išteisintinas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str., nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Skirdamas bausmę už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., padarymą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis M. M. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą nuosavybei, anksčiau vieną kartą teistas už chuliganizmą ir svetimo turo sugadinimą laisvės apribojimo bausme, kuri buvo pakeista į areštą, arešto bausmę atlikęs, jo atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo, paskutiniu metu ne kartą baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus, niekur nedirba, gyvena pas mamą ir patėvį. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, kadangi manytina, jog bausmės tikslai M. M. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir jį dar galima pataisyti neizoliuojant nuo visuomenės. M. M. įpareigotinas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis darbo biržoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str., jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą civiliam ieškovui (nukentėjusiam asmeniui).
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė civilinį ieškinį dėl 252,00 Eur turtinės žalos, susijusios su turto sugadinimu, atlyginimo, kurį civilinio ieškovo atstovas A. V. palaikė ir prašė minėtą sumą priteisti iš kaltinamojo, paaiškino, kad šiuo metu automobilis jau yra sutvarkytas, pakeisti išdaužti langai, pateikti dokumentai, patvirtinantys realias patirtas išlaidas. Nors kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir civilinio ieškinio nepripažino, tačiau šioje byloje patikimai nustatyta, kad būtent kaltinamasis išdaužė civiliniam ieškovui priklausančio automobilio langus, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi jis laikytinas pagrįstu ir įrodytu UAB(duomenys neskelbtini) sąskaita-faktūra bei mokėjimo nurodymu.
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016-09-28 pažymą Nr. NTP-7-10305, patvirtinančią 34,74 Eur išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam M. M. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą.
Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad, pripažinęs valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje baudžiamojoje byloje yra duomenys, kad kaltinamasis niekur nedirba, pašalpų iš valstybės negauna, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas
nusprendžia:
M. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir jam paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str., 69 str., M. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą civiliam ieškovui.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016-09-12 iki 2016-09-30 (19 dienų).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
M. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir civiliniam ieškovui priteisti iš M. M. 252,00 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.