Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusiam (duomenys neskelbtini), turinčiam spec. vidurinį išsilavinimą, nevedusiam, nedirbančiam, teistam:

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 284 str., 187 str.1 d. - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2013 m. spalio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs,

kaltinamam padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, 2016-09-09, apie 13.30 val., išbėgęs iš Naujakiemio 19 namo antros laiptinės, Klaipėdos m., su savimi turėta medine lazda tyčia išdaužė Naujakiemio 19 namo kieme stovėjusio policijos automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 144 eurų vertės galinį stiklą ir 60 eurų vertės dešinės pusės priekinių durų stiklą.

Be to M. M. buvo kaltinamas tuo, kad grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, t.y. jis 2016-09-09 apie 13.30 val. Klaipėdos miesto, Naujakiemio 19 namo 2 laiptinėje, siekdamas išvengti teisėtų policijos pareigūnų reikalavimo vykti su jais į policijos komisariatą vykdant nutarimą ikiteisminiame tyrime dėl jo atvesdinimo, rankoje laikoma medine lazda grasino suduoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjams A. T. ir J. V., vykdantiems tiesiogines savo pareigas, nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams ir elgėsi agresyviai.

Kaltinamasis M. M. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino, parodė, kad prieš tą įvykį, maždaug dvi savaitės, gavo sms, kad turi grąžinti skolą 600 eurų. Tą dieną parėjo namo ir išgirdo triukšmą. Nenustebo, nes pas juos yra problematiški kaimynai, nuolatos reiškia jam pretenzijas. Galvojo, kad kažkas vyksta laiptinėje, išėjo pažiūrėti, su savimi pasiėmė savigynai turėtą lazdą, apie 80 cm ilgio. Iš penkto aukšto jis nusileido į aikštelę tarp 5 ir 4 aukšto. Laiptinėje pamatė du paprastai apsirengusius vyrus (vienas iš jų buvo su megztiniu ir džinsais, o antrasis su marškiniais ir džinsais) ir savo patėvį. Patėvis įėjo į butą, o asmenys sustojo netoli jo, apie 2-3 metrų atstumu nuo jo, jie neprisistatė, kas tokie yra, tik sakė: „važiuosi su mumis“. Iš pradžių jis aištelėje stovėjo, po to atsisėdo ant turėklų, kojas nuleido į apačią, rankoje laikė lazdą, su ja niekam negrasino, tokių minčių išvis neturėjo. Su tais asmenimis bendravo apie 2-3 min, nieko daug nekalbėjo, daugiau pauzių buvo. Jis jų klausė, ko jie nori, jie neatsakė. Jis jiems pasakė, kad šiandien turi važiuoti pas tyrėją, buvo susitaręs, o tie asmenys pasakė, kad privalo su jais važiuoti gražiuoju, kitaip nutemps. Tada jis pagalvojo, kad tie asmenys atvyko dėl tos žinutės telefone, kurioje liepė jam skolą grąžinti, supanikavo, peršoko turėklą laiptinėje ir nubėgo laiptais žemyn. Kai leidosi laiptais, nestebėjo, kas už nugaros vyksta, ar jį tie asmenys vejasi. Vyrų, nuo kurių jis bėgo, nematė. Išbėgo tiesiai į gatvę, su lazda jokių automobilių langų nedaužė, lazdą paskui numetė kažkur į krūmus, nes pavojaus nebebuvo. Jo du buto langai yra į gatvės pusę, jis turi galimybę matyti, kokie automobiliai privažiuoja prie namo. Tą dieną stovėjo daug automobilių.

Liudytojas A. T. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Klaipėdos miesto vyriausiajame policijos komisariate, kriminalinės policijos skyriuje. 2016-09-09 gavę rašytinį tyrėjos Ž. O. pavedimą pristatyti M. M. į apklausą, su kolega J. V. nuvyko pas minėtą asmenį. Automobilį pastatė lygiagrečiai su namu, esančiu Naujakiemio g. 19, tarp pirmos ir antros laiptinių priekiu į pirmą laiptinę. M. M. pro langą galėjo juos atvykusius matyti, tačiau jis nematė, ar šis žiūrėjo pro langą. Kadangi vėliau M. M. išbėgęs iš laiptinės tiesiai bėgo prie jų automobilio „Škoda Oktavia“, tikėtina, kad jis juos stebėjo. Kadangi prieš tai jau tris kartus su kolega buvo nuvažiavę pas M. M. į namus ir jų niekas neįsileido, todėl tąkart iškart nuvažiavo pas kaltinamojo mamą, į jos darbo vietą, Žardininkų g. 115, Klaipėda, batų taisyklą. Paprašė kaltinamojo mamos, kad ji juos įsileistų į butą. Kadangi kaltinamojo mama buvo užsiėmusi, ji paskambino savo vyrui, susitarė su juo, kad jis pareigūnus įleis adresu Naujakiemio g. 19, Klaipėda. Sulaukė atvykstant minėto asmens, su juo kartu įėjo pro laiptinės duris ir pakilo iki 4 aukšto. Patėvis nuėjo į butą, o tuo metu M. M. su lazda rankoje atsisėdo ant laiptinės turėklų tarp 5 ir 4 aukšto. Lazda buvo savos gamybos, medinė, nužievinta, natūralaus medžio spalvos, buku galu, nupjauta storėjančiai, tarsi beisbolo lazda atrodė. M. M. su lazda mosavo prie savo kojos. Atstumas nuo M. M. iki jų buvo apie metras ar šiek tiek daugiau nei metras. Kai M. M. atsisėdo ant turėklo, jie sustojo, laikėsi atstumo nuo jo, bijodami grasinimo ir, kad jam nešautų į galvą šokti į apačią, nežinojom jo veiksmų, šioje situacijoje jiems geriau buvo nesiimti jokių veiksmų. Fizinio kontakto su M. M. nebuvo. Jis koliojosi, grasino, grasinimai pasireiškė šaukiamais keiksmažodžiais rusų kalba, jo ištartus žodžius suprato kaip tiesioginius grasinimus. Po to, kai M. M. nutilo, prisistatė, parodė pažymėjimą, pasakė, kad atvyko tyrėjos nurodymu. Jis šaukė „kur advokatas?“, „niekur nevyksiu“. Jie M. M. pasakė, kad advokatą galės išsikviesti būdamas pas tyrėją. Tada M. M. peršoko turėklus tarp 3 ir 4 aukšto aikštelės ir nubėgo į apačią, o jie paskui. Pirmas bėgo jo kolega J. V., kuris tam tikru momentu buvo sustojęs prie laiptinės lango tarp 1-2 aukšto, pirmo smūgio į galinį langą jis nematė, tik girdėjo garsą, o išbėgęs iš laiptinės matė, kaip M. M. lazda išdaužė automobilio keleivio langą ir nubėgo link Naujakiemio g. 13 esančio namo. Su kolega J. V. nubėgo link to namo paskui, bet M. M. dingo iš akiračio. Po šio įvykio iškart pranešė savo tiesioginiam vadovui K. K. apie šį įvykį, greitai buvo iškviesti patruliai, kurie sugavo M. M.. Po to kolega sakė, kad per langą matė, kaip M. M. lazda išdaužė automobilio galinį langą.

Liudytojas policijos pareigūnas J. V. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį yra matęs iki šiol du kartus. Pirmą kartą buvo sutikęs kito ikiteisminio tyrimo dėl prokuratūros pastatui išdaužtų langų metu. Šiuo atveju buvo antras kartas. Kaltinamasis nepakluso jo reikalavimams. Buvo rugsėjo mėnuo. Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo poskyrio viršininkas Kęstutis Kubilius išsiuntė jį su kolega A. T. atvesdini kaltinamąjį M. M. pas tyrėją apklausai. Jiems buvo pasakyta, kad kaltinamasis nurodytu metu, žadėjo atvykti pas tyrėją, tačiau neatvyko. Žinodami, kad kaltinamasis vengia vykti pas tyrėją ir atvykus pareigūnams nedaro durų, iškart paskambino kaltinamojo mamai. Paskambinę paprašė jos, kad mus įleistų į butą. Moteris mums atsakė, kad ji yra darbe ir neturi galimybės išsiprašyti. Moteris pasakė, kad paskambins savo vyrui, jis atvažiuos ir juos įleis. Nuvažiavo į Naujakiemio gatvę, pasistatė automobilį prie įėjimo ir tada laukė vyro atvykstant. Atvykęs vyras juos pasitiko prie įėjimo ir kartu su juo įėjo į laiptinę. Pakilo iki ketvirto aukšto, o vyras jau tuo metu buvo pakilęs iki 5 aukšto. Būdamas 4 aukšte, išgirdo, kaip penktame aukšte atsidarė buto durys. M. M. išėjo ir atsisėdo ant turėklų, rankoje turėjo lazdą, jos dydis maždaug virš metro, didesnė už beisbolo lazdą, šviesiai rudos, natūralaus medžio spalvos, nedažyta. M. M. jam negrasino, tiesiog atsisakė kartu važiuoti. Jis sėdėjo ant turėklų, palei kojas mosikavo lazda, tačiau jis neužfiksavo asmeniškai jokių grasinimų. Jie M. M. iškart prisistatė, parodė pažymėjimus, pasakė, kad jis turi važiuoti su jais. M. M. jiems atsakė, kad niekur nevažiuos. Jis M. M. pasakė, kad šis atsitrauktų nuo turėklų, bet jis toliau sėdėjo tokioje pozicijoje. Jie nesiėmė jokių fizinių veiksmų M. M. sulaikyti, nes buvo per didelė rizika, kadangi jis sėdėjo ant laiptinės turėklų. Jei būtų priėjęs arčiau, M. M. būtų galėjęs šokti į apačią. Su kaltinamuoju nebuvo jokio fizinio kontakto ar tiesioginių, ar netiesioginių grasinimų. Asmuo jų atžvilgiu agresijos nereiškė, užsimojimų jokių neužfiksavo. M. M. pabėgo nuo jų, nes nenorėjo vykti pas tyrėją. M. M. pradėjo sakyti, kad jam reikalingas advokatas, kad niekur nevažiuos, kad jis pats jau yra susitaręs su tyrėja. Paskui viskas staigiai vyko. M. M. ant vienos kojos įsispyrė ant turėklo ir šoko į apačią, pradėjo bėgti, o jie paskui. Jis vienu aukštu atsiliko nuo jo. Kai kaltinamasis bėgo, girdėjo kaip laiptinės durys atsidarė, tuo metu jis buvo laiptinės 2 aukšte. M. M. jau buvo išbėgęs į lauką, jis pristojo ties laiptinės langu, nes pamatė, kad jis išdaužė galinį jų automobilio langą. Laiptinės durys užsidarė beveik tuo pačiu metu, kai kaltinamasis išdaužė jų automobilio langą. Praktiškai laiptinės durys užsidarė, kai jau išdaužęs stiklą kaltinamasis bėgo pro automobilį. Kur tuo metu buvo jo kolega jis nežino, tikriausiai aukščiau už jo, nes kolega jo neaplenkė. Jis pirmas išbėgo į gatvę, paskui tik jo kolega. Jie bandė M. M. vytis, dar pamatė jį prie namo kampo, paskui jis dingo iš akiračio. Jų automobilis buvo tarnybinis, tačiau nežymėtas jokiais specialiaisiais ženklais. M. M. galėjo žinoti, kad tai jų automobilis, nes prieš tai buvo situacija, kad kolegos prieš dieną buvo pas M. M. atvažiavę, nors ir kitu automobiliu, tačiau jis jiems durų nedarė, nes tikriausiai per langą pamatė, kad atvažiavo pareigūnai. M. M. galėjo tikėtis, kad atvyks pareigūnai, kadangi prieš tai jau tyrėja jam buvo priskambinusi ir informavusi, kad jis turi atvykti pas ją į apklausą. Jiems duris atidarė M. M. patėvis, surinkęs durų kodą. Mano, kad M. M. išgirdo, kai buvo suvedamas durų kodas ir atsidarė durys, nes negalėjo tiesiog šiaip be tikslo leistis laiptais žemyn su lazda. Šalia jų automobilio, berods, dar priekyje stovėjo vienas automobilis, o iš galo ir greta nestovėjo niekas, buvo laisvos vietos. Priekyje stovintis automobilis buvo tvarkingas, neapdaužytas.

Liudytojas V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad M. M. yra jo posūnis, žmonos sūnus, gyvena kartu viename bute. Tą dieną jam paskambino žmona ir paprašė nuvažiuoti į namus ir įleisti pareigūnus. Jis parvažiavo iš darbo iki namų atrakinti duris, ėjo kartu su pareigūnais. Užlipo visi iki 4 aukšto, jie sustojo ten, jis pakilo toliau į butą, esantį penktame aukšte. Į laiptinę su pareigūnais įėjo, kai jis atrakino laiptinės duris, suvedęs durų kodą. Kai pakilo iki 4 aukšto, jo posūnis pats pasitiko juos. Jis įėjo į butą, kol jie aiškinosi, toliau nematė nieko. Tik žino, kad atvykę pareigūnai norėjo jo posūnį kartu su savimi paimti, kad važiuotų su jais. Ką atsakė jiems posūnis, jis nežino, jie ten aiškinosi tarpusavyje. Jis praėjo pro posūnį ir nuėjo į butą. M. M. tarp 4-5 aukšto buvo, jis stovėjo. Matė, kad posūnis lazdą turėjo, išdrožtą, bet ne beisbolo, medinę su žieve, anksčiau niekada tos lazdos nebuvo matęs namuose. Laiptinėje tos lazdos taip pat anksčiau niekada nematė. Kai prasilenkė, M. M. kalbėjosi su pareigūnais, daugiau nieko nematė. Laiptinėje triukšmo jokio nebuvo, tik garsai, kaip kalbasi tarpusavyje vyrai. Jis negirdėjo, kad posūnis grasintų pareigūnams. Kad pareigūnai prisistatinėtų M. M., taip pat negirdėjo. Stiklų dūžių negirdėjo. Jų buto langai yra į abi namo puses, tačiau nematė tikrai nieko, kad M. M. išdaužtų automobilio stiklus. Nebuvo prie lango priėjęs ir jokių net garsų negirdėjo. Policijos automobilį su išdaužtais langais po įvykio matė. Matė, kad išdaužtas buvo galinis ir dešinės puses galinis stiklas. Mano, kad M. M. galėjo išdaužti langus, jo psichinė būsena nestabili, jis greitai susinervina.

Liudytoja D. G., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad šiuo metu M. M. jau beveik metai laiko yra gydomas. Tiek Utenoje, tiek Rokiškyje ekspertų jis yra pripažintas neveiksnus ir birželio mėnesį bus beveik metai kaip jis gydomas Rokiškyje. Prieš pusę metų buvo persvarstytas klausimas, bet jį vis tiek paliko sustiprintame rėžime.

Iš 2016 m. rugsėjo 9 d. tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 284 str. 1 d. dėl to, kad M. M. pribėgo prie policijos tarnybinio automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lazda išdaužė galinį ir dešinės pusės priekinių durų stiklus ir pabėgo, vėliau 2016-09-13 uždėta rezoliucija tęsti tyrimą pagal BK 286 str. ir 187 str. 1 d. (1 t., b.l. 1).

2016 m. rugsėjo 9 d. apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad atlikta automobilio „Škoda Octavia“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčio Naujakiemio 19, Klaipėdoje, apžiūra, užfiksuoti išdaužti galinis ir dešinės pusės priekinių durelių stiklai (1 t., b.l. 7–11).

2016 m. rugsėjo 13 d. darbų sąmatoje nurodoma, kad automobilio „Škoda Oktavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinio stiklo kaina su PVM – 144 Eur, stiklo montavimo darbų kaina su PVM – 30 Eur, šoninių priekinių dešinės pusės durų stiklo kaina su PVM – 60 Eur, stiklo montavimo darbų kaina su PVM 18 Eur (1 t., b.l. 63).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus 2017 m. spalio 17 d. – lapkričio 24 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 88TPK-114/2017 išvadoje nurodoma, kad veikos padarymo metu 2016 m. rugsėjo 9 d. M. M. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu, todėl negalėjo suvokti savo veiksmų pavojingumo ir jų valdyti. M. M. dėl nustatyto psichikos sutrikimo negali suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio ir negali savo veiksmų valdyti. Šiuo metu M. M. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu, todėl negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti. M. M. negali dalyvauti teismo posėdyje M. M. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones sustiprinto rėžimo stebėjimo sąlygomis specializuotojo psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrinės ligoninėje (3 t., b.l. 17–18).

Ekspertas J. M., apklaustas, teisiamajame posėdyje teismui patvirtino pateiktą išvadą ir patikslino, jog M. M. negalėjo suprasti savo veiksmų jų valdyti nei nusikalstamos veikos padarymo metu, t.y. 2016 m. rugsėjo 9 d., nei šiuo metu. M. M. tikslingiausia būtų taikyti priverčiamąsias medicinos priemones sustiprinto rėžimo stebėjimo sąlygomis specializuotojo psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje, kurioje M. M. kaltinamas pagal BK 286 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį, nutarta pradėti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus išdėstytus įrodymus teismas konstatuoja, kad M. M., tyčia sugadino svetimą turtą, tuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 str. 1 d.

Vertinant dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 str. padarymo. Pažymėtina tai, kad tarp kaltinamojo ir policijos pareigūnų jokio fizinio kontakto nebuvo, jie stovėjo atitolę vienas nuo kito per 2-3 metrus. Nors kaltinamasis kalbėdamas su policijos pareigūnais rankoje laikė lazdą ir keikėsi necenzūriniais žodžiais, tačiau jis visą laiką sėdėjo ant turėklų, jokių judesių link policijos pareigūnų nedarė, kaip parodė liudytojas J. V., jis jokių grasinimų iš kaltinamojo nei žodžiu, nei lazda negirdėjo ir nematė, paprasčiausiai kaltinamasis nuo jų pabėgo ir tiek. Kitas liudytojas policijos pareigūnas A. T. taip pat parodė, kad kaltinamasis lazda mosikavo tik ją nuleidęs šalia savo kojų, todėl tokioje situacijoje kaltinamojo išsakytus keiksmažodžius A. T. atžvilgiu, teismas negali įvertinti kaip realų grasinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš policijos pareigūną, kaip tai įvertino pats A. T. Pažymėtina ir tai, kad abu policijos pareigūnai parodė, kad juos nuo fizinių veiksmų prieš kaltinamąjį sulaikė ne jo agresyvus elgesys, o kaltinamojo pavojingas sėdėjimas ant turėklų, kai bet koks judesys galėjo sukelti mirtinas pasekmes, jei kaltinamasis būtų nukritęs nuo turėklų žemyn pro turėklų tarpą.

Esant išdėstytam, teismas, neturi pagrindo kaltinamojo veiksmus išdaužiant policijos pareigūnų automobilio langus vertinti kaip tęstinę pasipriešinimo policijos pareigūnams veiką, kadangi, jis paprasčiausiai pabėgo nuo policijos pareigūnų ir automobilio langus išdaužė prabėgdamas pro jį, kas rodo kaltinamojo tyčią ne pasipriešinti policijos pareigūnams, nes tokio reikalo tuo metu jau nebebuvo, o sugadinti jų turtą, kuri kilo spontaniška, įvertinus kaltinamojo psichinę būseną.

Įvertinus šioje byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo M. M. veiksmai savo pobūdžiu ir intensyvumu nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė, ir konstatuoja, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje, požymių, todėl šioje dalyje byla nautrauktina.

Dėl priverčiamųjų medicinos priemonių.

Nustatyta, kad M. M. nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d., padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, todėl negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, dėl to yra nepakaltinamas. Dėl psichikos sveikatos būsenos M. M. negali dalyvauti teismo posėdyje ir šiuo metu jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Nustatyta, kad M. M. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis VŠĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninėje.

BK 98 str. numatytas priverčiamųjų medicinos priemonių pagrindinis tikslas yra apsaugoti visuomenę nuo nepakaltinamų asmenų pavojingų veikų, gydyti linkusius daryti pavojingas veikas psichikos ligonius ir saugoti juos nuo galimybės padaryti pavojingą veiką. Teismas, atsižvelgdamas į padarytų veikų pobūdį – įvykdyta viena nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, į eksperto pateiktą išvadą ir eksperto parodymus teisme, konstatuoja, kad M. M. būtina paskirti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonę. Gydymo tikslai gali būti pasiekti taikant M. M. stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis (VŠĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninėje).

Vadovaujantis BK 17 straipsnio 2 dalimi, asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką, todėl M. M. atžvilgiu baudžiamoji byla pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nutrauktina, jam skiriant BK 98 straipsnyje numatytą vieną iš priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotojo psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Sprendžiant dėl civilinio ieškinio, liudytoja D. G., informavo, joj atlygino sūnaus padarytą žalą. Civilinis ieškovas nepateikė duomenų apie žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į kaltinamojo psichinę būseną, į informaciją apie žalos atlyginimą, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 392–394 straipsniais, 401, 403, 404 straipsnais,

nutaria:

Pripažinti, kad M. M. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

Taikyti M. M. priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninėje“.

M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

CD laikmeną su nuotraukomis, nutarčiai įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Baudžiamąją bylą dalyje dėl kaltinimo M. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį nutraukti nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo, o asmeniui, kurio atžvilgiu priimta nutartis – nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos – gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis ir prokuroras.