Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų E. C. ir E. C. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2VP-3768-359/2023, pagal pareiškėjos D. A., atstovaujančios išieškotojai M. C., pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis D. J., E. C. ir E. C..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. CPK 666 straipsnio 1 dalis numato, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Tuo tarpu pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, kai per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis D. J. vykdomojoje byloje Nr. 0117/20/00667 vykdo Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-2642-359/2020 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko E. C. išieškotojos M. C. naudai.

16. Nustatęs, kad skolininkas nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. yra santuokoje su E. C. ir kad sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, antstolis 2022 m. rugsėjo 26 d. surašė turto aprašą, kuriame aprašė areštuotiną turtą, t. y. 271,29 Eur pinigines lėšas iš E. C. sąskaitos, transporto priemonę Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė skolininkui E. C. bei jo sutuoktinei E. C. per 20 dienų pateikti antstoliui sutikimą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

17. 2022 m. spalio 26 d. antstolis sudarė patikslintą turto aprašą, kuriuo patikslino suinteresuoto asmens E. C. areštuotą pinigų sumą – 2 100,00 Eur. 2022 m. lapkričio 9 d. patvarkymu dėl turto atidalijimo, antstolis pasiūlė suinteresuotoms šalims per 30 dienų kreiptis dėl skolininkui E. C. tenkančios turto dalies nustatymo.

18. 2022 m. gruodžio 30 d. antstolis dar kartą surašė patikslintą turto aprašą, kuriame aprašė E. C. pinigines lėšas – 3 028,38 Eur, transporto priemonę Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 386,62 Eur dydžio nedarbo draudimo išmoką, taip pat nedarbo socialinio draudimo išmoką pagal VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimą.

19. 2022 m. gruodžio 30 d. patikslintu patvarkymu Nr. S-22-117-44349 antstolis pasiūlė pareiškėjai per 14 d. kreiptis į teismą dėl skolininkui tenkančios turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

20. Apeliantė skunde nurodo, kad išieškotojos pareiškimas teismui pateiktas praleidus CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Skolininko ir apeliantės turtas antstolio buvo areštuotas dar 2022 m. rugsėjo 14 d., todėl pareiškėja negalėjo remtis antstolio 2022 m. gruodžio 30 d. patikslintu patvarkymu dėl turto atidalijimo Nr. S-22-117-44349.

21. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos atskirojo skundo argumentus kaip nepagrįstus, kadangi tik sudarius antstoliui patikslintą suinteresuotų asmenų turto aprašą ir 2022 m. gruodžio 30 d. pasiūlius pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininkui tenkančios turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo, nuo šio momento pastaroji galėjo realizuoti CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą jos teisę kreiptis į teismą per antstolio pasiūlytą 14 dienų terminą, kuris šiuo atveju nebuvo praleistas.

22. Apeliantė skunde nurodo, kad skundžiama nutartimi pažeidžiamas suinteresuotų asmenų E. C. ir E. C. nepilnamečių vaikų interesai, kadangi pagal CPK 739 straipsnio nuostatas negalimas išieškojimas iš motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų bei kitų išmokų.

23. Pažymėtina, kad teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be to, materialinės teisės normose įtvirtinta galimybė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnis).

24. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje.

25. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas niekur nedirba, jokių pajamų negauna, turto, į kurį galima būtų nukreipti skolos išieškojimą, neturi. Skolininkas 2020 m. rugpjūčio 29 d. sudarė santuoką su E. C.. Antstolis 2022 m. gruodžio 30 d. nustatė, kad E. C. banko sąskaitoje atsirado 3 415 Eur piniginių lėšų, be to, po santuokos sudarymo (2021 metais) apeliantės E. C. vardu buvo registruota transporto priemonė Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo gauta 386,62 Eur nedarbo draudimo išmoka. Visą ši turtą antstolis ir areštavo.

26. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą bei pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

27. Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog šiuo metu nedirba, jos pajamų šaltinis yra socialinės išmokos. Pažymėtina, kad išieškodamas skolą tiek iš skolininko, tiek ir iš jo sutuoktinio, antstolis turi vadovautis CPK 739 straipsnio nuostatomis, t. y. išspręsti klausimą, ar galima vykdyti išieškojimą iš atitinkamų piniginių išmokų ir nustatyti, ar šios išmokos nepatenka į piniginių sumų, iš kurių išieškojimas yra draudžiamas, sąrašą.

28. Apeliantai nurodo, kad E. C. gaunamos piniginės lėšos yra socialinio pobūdžio – už du mažamečius vaikus mokami taip vadinami vaiko pinigai, kiekvienam po 85,75 Eur, bedarbio pašalpa ir išmokos už (duomenys neskelbtini) gimusį vaiką.

29. CPK 739 straipsnyje nurodytas sąrašas sumų, iš kurių negalima išieškoti, t. y. sumos, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi šio Kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai; laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.

30. Iš pateiktų į bylą duomenų matyti, kad VSDFV Panevėžio skyriaus 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimu E. C. paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, mokama periodinėmis išmokomis kas mėnesį už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. iki 2023 m. gegužės 10 d. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas matyti, jog apeliantė E. C. iš VSDFV Panevėžio skyriaus kas mėnesį gauna nedarbo draudimo išmokas tokiomis sumomis, kurios nurodytos minėtame sprendime.

31. Pažymėtina, kad CPK 738 straipsnyje yra nustatytos pajamos (laikinojo nedarbingumo atvejais mokamos socialinio draudimo išmokos, nedarbo socialinio draudimo išmokos), iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, t. y. tik pagal teismo sprendimą. Iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo išmokų, nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo. Nagrinėjamu atveju yra priimtas teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo, todėl, vadovaujantis šia teisės norma, išieškojimas iš nedarbo socialinio draudimo išmokos yra galimas.

32. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad suinteresuoti asmenys E. C. ir E. C. augina du mažamečius vaikus: A. C., gimusią (duomenys neskelbtini), ir V. C., gimusią (duomenys neskelbtini). Iš prieš tai minėto išrašo matyti, kad E. C. yra apdrausta kaip asmuo, auginanti vaiką iki trejų metų valstybės lėšomis laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Apeliantai nepateikė įrodymų, kad išskaitos būtų daromos iš vaiko priežiūros išmokų (CPK 178 straipsnis).

33. Be to, apeliantė E. C. nepateikė teismui duomenų, jog antstolio areštuota minėta 3415 Eur suma yra gauta už vaikų priežiūrą, todėl laikytina, kad ši pinigų suma nėra priskiriama prie išmokų, iš kurių išieškojimas pagal CPK 739 straipsnio nuostatas nėra galimas, nes šios aplinkybės apeliantė taip pat neįrodė (CPK 178 straipsnis).

34. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantės santuoka su skolininku nėra nutraukta, vedybų sutartis iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo nebuvo sudaryta, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnis). Apeliantė nurodė, kad nors kartu su skolininku ji negyvena, tačiau santuoka teisiškai nėra nutraukta. Kadangi teismui nenurodyta aplinkybių ir nepateikta CK 3.117 straipsnyje numatytą lygių sutuoktinių turto dalių prezumpciją paneigiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą.

Dėl procesinės bylos baigties

35. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.