Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės D. A. patikslintą ieškinį atsakovui E. C. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. gegužės 18 d. teisme gautas šalių prašymas rašytinio proceso tvarka patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį. Šalys prašo taikos sutartį patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkinamas.

Dėl šalių sudarytos taikos sutarties tvirtinimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė šalims taikos sutartimi tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą, užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismas gali taikos sutartį patvirtinti (atsisakyti taikos sutartį tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą ir kurioje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos.

Susipažinus su šalių pateikta tvirtinti 2020 m. gegužės 14 d. taikos sutartimi, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susitarė taikiai užbaigti civilinę bylą Nr. e2-2642-1084/2019, tokiu būdu tarpusavio nuolaidomis išspręsdami kilusį teisminį ginčą. 2020 m. gegužės 14 d. taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia šalių ir jų nepilnametės dukters teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Byloje nesant duomenų, leidžiančių abejoti, kad šalių sudaryta taikos sutartis neatitinka jų tikrosios valios, nenustačius aplinkybių ir pagrindų, dėl kurių nebūtų galima tvirtinti šalių pateiktos taikos sutarties, šalių sudaryta taikos sutartis tvirtintina, o civilinė byla nutrauktina (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnis).

Šalims išaiškintinos taikos sutarties sudarymo pasekmės, t. y. kad patvirtinus taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukus CPK 293 straipsnio 5 punkto pagrindu ir tvarka, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnis). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis), todėl vienai iš šalių nevykdant taikos sutarties sąlygų, kita šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, o gavusi vykdomąjį raštą – į antstolį dėl priverstinio vykdymo.

Kadangi teismo nutartimi yra tvirtinama sutartis, kurioje šalys išsprendė nepilnamečio vaiko materialinio išlaikymo klausimą, pagrindas ir toliau taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnyksta. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, priimdamas nutartį panaikina 2019 m. lapkričio 28 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 3 straipsnio 6 dalis, 149, 150 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 5 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-19-T-4860-17327 ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, ieškovė yra atleista ir nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Pagal ieškinyje pareikštus reikalavimus, už ieškinį mokėtinas viso 185,00 Eur dydžio žyminis mokestis, t. y. už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui mokėtinas 73,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo mokėtinas 37,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), o už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo 75,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

Žyminio mokesčio paskirtis - perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, jei ieškovas buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos valstybei yra atlyginamos iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Bet kuriuo atveju, net ir tuo atveju jei žyminis mokestis byloje nebuvo sumokėtas, minėtas mokestis turi būti priteisiamas.

CPK 94 straipsnyje, reglamentuojančiame bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, numatyta, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad šalių procesinis elgesys būtų netinkamas, nenustatyta, kad ieškovė ar atsakovas būtų piktnaudžiavę procesinėmis teisėmis, priešingai, ėmėsi priemonių ginčą išspręsti taikiai, todėl sprendžiant bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo klausimą, esminę reikšmę turi priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo t. y. atsakovas neteikė paramos nepilnamečiam vaikui, todėl tai lėmė ieškovės kreipimąsi į teismą siekiant apginti savo teises, dėl ko ir susidarė šios bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo.

Taikos sutartimi šalys susitarė, jog ieškovė sumažina savo reikalavimo apimtį nuo reikalaujamo priteisti 270,00 Eur išlaikymo dydžio iki 170,00 Eur, taip pat reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo sumažintas nuo 1 665,00 Eur iki 1 050,00 Eur, reikalavimai dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo tenkinti pilna apimtimi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimai tenkinti 75,34 procentų. Kadangi už pareikštą ieškinį iš viso mokėtinas 185,00 Eur žyminis mokestis, tenkinus 75,34 procentų ieškovės reikalavimų, valstybei iš atsakovo turėtų būti priteisiamas 139,38 Eur žyminis mokestis.

Tačiau CPK 87 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Kadangi šalys kilusį ginčą išsprendė taikiai ir sudarė taikos sutartį, vadovaujantis pirmiau nurodytomis CPK nuostatomis, iš atsakovo valstybei priteistina 25 procentai žyminio mokesčio, atsižvelgiant į proporcingai patenkintų reikalavimų dalį – 34,85 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 11,85 Eur. Šalys taikos sutarties 2.7 punktu susitarė, kad teismo turėtas dokumentų siuntimo išlaidas padengs lygiomis dalimis, todėl valstybei iš ieškovės priteistina 5,93 Eur, o iš atsakovo 5,92 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Taigi viso iš atsakovo valstybei priteistina 40,77 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu). Iš ieškovės valstybei priteistina 5,93 Eur bylinėjimosi išlaidų.

CPK 99 straipsnyje, reglamentuojančiame valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir išlaidų atlyginimo tvarką, numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje numatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

Teismui pateikta 2019 m. sausio 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje yra 203,12 Eur. Teismas, vadovaudamasis CPK 94, 96 straipsnių nuostatomis, sprendžia, kad šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo. Kadangi taikos sutartimi buvo tenkinta 75,34 procentų visų reikalavimų, iš atsakovo priteistina 153,03 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 99 straipsniu, 140 straipsnio 3 dalimi, 291 straipsniu, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Patvirtinti ieškovės D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir atsakovo E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 14 d. sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje, pagal kurią:

1. Nepilnametės M. C. (gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina – D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

2. E. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamete M. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dalyvauja jos auklėjime be apribojimų, nepažeidžiant nepilnamečio vaiko interesų. Apie planuojamą pasimatymo su vaiku laiką ir vietą šalys susitaria ne vėliau kaip prieš tris dienas iki susitikimo.

3. E. C. skiria 170,00 Eur (vieno šimto septyniasdešimties eurų 00 ct) dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nepilnamečiam vaikui – M. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą remiantis vyriausybės nustatyta tvarka.

4. E. C. išmoka bendrą 1 050,00 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų 00 ct) išlaikymo mažamečiams vaikams įsiskolinimą iki 2021 m. gegužės mėn. 1 d.

5. D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise paskiriama M. C. lėšų tvarkytoja iki vaiko pilnametystės.

6. E. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlygina išlaidas už D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) suteiktą Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

7. Šalys susitaria, kad teismo turėtas dokumentų siuntimo išlaidas šalys padengia lygiomis dalimis.

8. Šalys, vadovaujantis LR CPK 140 straipsnio 3 dalimi ir LR CK 6.983 straipsnio nuostatomis pareiškia ir patvirtina, kad ši Sutartis yra priimtinas susitarimas, pasiektas abipusių nuolaidų būdu, kuriuo yra išspręstas tarp Šalių kilęs ginčas.

9. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos ir išaiškintos taikos sutarties sudarymo civilinės bylos nutraukimo tvarka bei pasekmės, numatytos LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte (teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti šalių taikos sutartį), 294 straipsnio 2 dalis (bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama) ir LR CK 6.985 straipsnio 1 dalis (teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią).

10. Ši sutartis sudaryta trimis vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais, kuriu po vieną atitenka Ieškovei, Atsakovui ir Teismui. Sutartis įsigalioja nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta ši sutartis, įsiteisėjimo dienos.

11. Šalys prašo teismo patvirtinti šią taikos sutartį rašytinio proceso būdu, šalims nedalyvaujant teismo posėdyje ir civilinę bylą nutraukti.

Nutraukti civilinę bylą Nr. e2-2642-359/2020 pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovui E. C. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 153,03 Eur (vieno šimto penkiasdešimt trijų eurų 03 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir 40,77 Eur (keturiasdešimties eurų 77 ct) bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti valstybei iš ieškovės D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) 2, 5,93 Eur (penkių eurų 93 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui M. C., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 00 ct) nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. lapkričio 28 d.) iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo..

Nutarties kopijas išsiųsti šalims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.