- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-22
- Bylos Nr.
- e2S-1059-640/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- J. T.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, R. T., V. S., G. A. B.
- Kategorijos
- 3.2.3.6.1.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė - Jankūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. T., R. T. ir G. A. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui J. T., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, R. T., V. S., G. A. B. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir išardyti savavališkai perstatytas ir pertvarkytas pastato dalis, išardyti iš kiemo pusės įrengtą 2,05 m. sieną, šonines sienas ir naujai įrengtą stogą ir sutvarkyti statybvietę. 2017 m. spalio 26 d. teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas išreiškė prašymą svarstyti klausimą dėl bylos stabdymo. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, jog stabdyti bylos neprašo, kadangi nėra susipažinus su bylomis, dėl kurių yra prašoma stabdyti šią bylą. Atsakovo atstovas nurodė, jog prieštarauja bylos sustabdymui, kadangi jokio ryšio tarp bylų nėra.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. e2-13148-808/2017 nagrinėjimą iki įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-933-541/2017.Nustatė, kad be šios civilinės bylos yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-933-541/2017 dėl pastato rekonstrukcijos atlikimo be žemės sklypo bendrasavininkio sutikimo, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą. Sprendimas 2017 m. birželio 21 d. apeliaciniu skundu yra apskųstas ir civilinė byla 2017 m. liepos 14 d išsiųsta į apeliacinę instanciją. Byloje Nr. e2-933-541/2017 yra sprendžiamas klausimas tarp ieškovų R. T. ir J. T. ir atsakovės V. S. dėl gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini)rekonstrukcijos atlikimo be bendrasavininkės sutikimo. To yra prašoma siekiant, kad būtų pašalinti savavališkos statybos padariniai (parengus projektą reikia gauti bendrasavininkų sutikimą, kurio V. S. neduoda), ketinama kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Kadangi šioje civilinėje byloje Nr. e2-13148-808/2017 yra sprendžiamas klausimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, teismas darė išvadą, jog šios dvi bylos yra tampriai susijusios. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-933-808/2017 turės reikšmę sprendžiant ieškovo reikalavimo šioje byloje pagrįstumo klausimą. Ieškinio patenkinimas ir leidimas atlikti gyvenamojo namo rekonstravimo darbus be bendraturčio sutikimo nagrinėjamoje civilinėje byloje turės įtakos šiai civilinei bylai, kadangi šioje byloje yra nagrinėjami savavališkos statybos padarinių pašalinimo klausimai ir šios statybos darbų įteisinimas turės teisinę reikšmę priimant sprendimą šioje byloje. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu taip pat iškėlė klausimą dėl šios civilinės bylos stabdymo iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2888-432/2017, pagal ieškovės V. S. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, pareikštą atsakovams V. P., E. D., D. V., J. T., R. T., tretieji asmenys: R. D., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, G. A. B., Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarė S. K.. Pirmosios instancijos teismas susipažinęs su minima civiline byla darė išvadą, jog jos išnagrinėjimas ir sprendimo priėmimas neturės įtakos šiai civilinei bylai. Minimoje civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl žemės pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiom ir restitucijos taikymo. Kadangi šioje byloje žemės nuosavybės teisė nėra aktuali, nes sprendžiami klausimai yra susiję su pastatu (duomenys neskelbtini)ir savavališkos statybos padarinių pašalinimu. Teismas nenustatė pagrindo stabdyti šią civilinę bylą iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2888-432/2017, kadangi joje priimtas sprendimas neturės teisinės reikšmės priimant sprendimą šioje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantai J. T., R. T. ir G. A. B. atskiraisiais skundais prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį.Nurodė, kad trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos yra tik buto Nr. 2, esančio daugiabučiame gyvenamajame name savininkas ir daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų bendrasavininkas. Atsakovas J. T. ir tretieji asmenys R. T., G. A. B., V. S. ir Nacionalinė žemės tarnyba yra žemės sklypo bendrasavininkai. Tačiau tretieji asmenys G. A. B., V. S., Nacionalinė žemės tarnyba ir Kultūros paveldo departamentas neturi jokių nuosavybės teisių į vienbutį gyvenamąjį namą. Kadangi šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovui tik dėl vienbučio gyvenamojo namo savavališkos statybos padarinių pašalinimo, priimtas teismo sprendimas G. A. B., V. S., Nacionalinės Žemės tarnybos ir Kultūros paveldo departamento teisėms ir pareigoms neturės jokios įtakos ar reikmės.Atsakovas ir trečiasis asmuo R. T. siekia gauti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatytus bei privalomus statybą įteisinančius dokumentus. 2018 m. lapkričio 24 d. 24 val. pasibaigs terminas dėl vienbučio gyvenamojo namo statybos padarinių pašalinimo, todėl tik jo nepratęsus ir neparengus statinio projekto, negavus vienbučio gyvenamojo namo statybą (rekonstrukciją) leidžiančio dokumento, ieškovė įgis teisę inicijuoti vienbučio gyvenamojo namo savavališkos statybos padarinių pašalinimą teismine tvarka. Šiuo metu ieškovė neturi reikalavimo teisės šioje byloje, todėl nepriklausomai nuo civilinės bylos Nr. e2-933-541/2017 baigties, šią bylą nagrinėti galima. Taigi, šios bylos esmės atskleidimui, t. y. tinkamam, teisingam ir objektyviam išnagrinėjimui, teisiškai reikšmingos yra aplinkybės, susijusios su atsakovui nustatytu terminu įteisinti vienbučio gyvenamojo namo savavališką statybą (pašalinti tokios statybos padarinius), t. y. jo tokio termino pasibaigimu, pratęsimu ir pan., o ne su vienbučio gyvenamojo namo savininkų atsakovo ir R. T. teisės į statybą įgyvendinimu ir dėl to kilusiais galimais ginčais su žemės sklypo, kuriame yra šis vienbutis gyvenamasis namas, kitais bendrasavininkais.Atsakovas atsiliepime sutiko su R. T. atskiruoju skundu, R. T. su J. T. ir G. A. B. atskiraisiais skundais, o G. A. B. su J. T. ir R. T. atskiraisiais skundais. Asmenys atsiliepimuose nurodė iš esmės tapačius atskiruosiuose skunduose išdėstytiems motyvams argumentus.Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atsakovo J. T. atskirąjį skundą prašė įvertinti atsiliepime nurodytus motyvus.Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje 2017 m. lapkričio 3 d. nutartyje pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje pagrindinė kliūtis savavališkos statybos padarinių pašalinimui yra žemės sklypo bendrasavininkių gavimas, dėl kurio yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-933-541/2017, kurioje sprendžiamas klausimas tarp ieškovų R. T. ir J. T. ir atsakovės V. S. dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos be bendrasavininkų sutikimo. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentu, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nepagrįstą nutartį, nes neva jokios įtakos civilinė byla Nr. e2-933-541/2017 neturės nagrinėjimai bylai, nors atsakovas pripažįsta, kad ketina savavališkos statybos padarinius įteisinti ir tam yra parengęs projektą, bei ketina gauti statybą leidžiantį dokumentą. Iš bylos aplinkybių aišku, kad nagrinėjant ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo bus sprendžiamas klausimas dėl galimumo ją įteisinti, todėl civilinėje byloje Nr.e2-933-541/2017 nustačius, kad bendraturčių sutikimas savavališkų statybos darbų įteisinimui neduodamas pagrįstai, šios aplinkybės turės įtakos nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismui sprendžiant klausimą dėl to, kokiu būdu galėtų būti šalinami savavališkos statybos padariniai.Tretysis asmuo V. S. atsiliepime nurodė, jog atskirieji skundai turi būti atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis dėl civilinės bylos Nr. e2-13148-808/2017 sustabdymo paliktina nepakeista. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl civilinės bylos sustabdymo yra pagrįsta ir teisėta, o atsakovo ir trečiojo asmens G. A. B. atskiruosiuose skunduose nurodytos aplinkybės ir juose išdėstyti tapatūs argumentai bei motyvai pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti nesudaro. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog civilinės bylos Nr. e2-933-541/2017 ir e2-13148-808/2017 yra tarpusavyje susijusios. Įpareigojimas išardyti savavališkai perstatytas ir pertvarkytas pastato (duomenys neskelbtini), dalis – išardyti iš kiemo pusės įrengtą 2,05 m sieną, šonines sienas ir naujai įrengtą stogą ir sutvarkyti statybvietę – yra vienintelis nagrinėjamu atveju galimas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas. Atsakovas teigia, jog statinį galima įteisinti. Kadangi V. S. atsisako duoti sutikimą atsakovui J. T. rekonstruoti ginčo statinį (šalinti savavališkos statybos padarinius), o šios bylos nagrinėjimo dalykas yra atsakovo savavališkos statybos padarinių šalinimas, darytina išvada, jog šios bylos neįmanoma išnagrinėti iki tol, kol įsiteisės sprendimas šiuo metu apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal J. T. ieškinį atsakovei V. S.. Atsižvelgiant į tai, jog šis klausimas yra nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje, darytina išvada, jog teismas pagrįstai taikė LR CPK 163 straipsnio nuostatas ir sustabdė šią civilinę bylą. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą, prašė atsižvelgti į atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvus.Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas neturėdamas normatyviniuose techniniuose dokumentuose nurodytų privalomųjų techninių dokumentų, vykdė gyvenamojo namo, esančio žemės sklype rekonstrukcijos darbus. Iš pateikto ieškinio matyti, kad atsakovas savavališkos statybos aklo surašymo metu statybų priežiūrą vykdančiam pareigūnui nepateikė teisės aktuose nurodytų statybą leidžiančių dokumentų, suteikiančių galimybę realizuoti teisę būti statytoju. Taip pat trečiasis asmuo mano, kad ginčijamoje nutartyje yra nagrinėjamas savavališkos statybos padarinių pašalinimo klausimas bei šių darbų įteisinimas, be kita ko, turės teisinę reikšmę priimant sprendimą šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. vasario 15 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui J. T., prašydama: 1) įpareigoti atsakovą J. T. savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti savavališkai perstatytas ir pertvarkytas pastato (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini) dalis – išardyti iš kiemo pusės įrengtą 2,05 m sieną, šonines sienas ir naujai įrengtą stogą ir sutvarkyti statybvietę; ir 2) jei atsakovas J. T. per prašomą terminą neįvykdys nustatyto reikalavimo, įpareigoti atsakovą J. T. mokėti 30 eurų baudą į ieškinio sąskaitą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo. Šio ieškinio pagrindu pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. e2-1528-808/2018 (proceso Nr. 2-68-3-07005-2017-1). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi ši civilinė byla buvo sustabdyta iki įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-933-541/2017. Teismas pažymėjo, jog civilinėje byloje Nr. e2-933-541/2017 yra sprendžiamas klausimas tarp ieškovų R. T. ir J. T. ir atsakovės V. S. dėl gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos atlikimo be bendrasavininkės sutikimo. To yra prašoma siekiant, kad būtų pašalinti savavališkos statybos padariniai (parengus projektą reikia gauti bendrasavininkų sutikimą, kurio V. S. neduoda), ketinama kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimo šioje byloje negalima išspręsti, kol nepaaiškės, ar pagrįstai V. S. atsisako duoti sutikimą ginčo savavališkos statybos darbų įteisinimui.Atskiraisiais skundais atsakovas ir tretieji asmenys R. T., bei G. A. B. teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Todėl apeliacijos objektą šiuo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, todėl nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – toliau CPK 7 str. 1d.). Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinės bylos nagrinėjimas šiuo pagrindu sustabdomas šiuo pagrindu, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Įstatymų leidėjo nustatyta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. T. ir R. T. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 2015 m. vasario 19 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. SK-1451 ir 2015 m. balandžio 27 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. SK-3769 pagrindu. Žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra minėtas gyvenamasis namas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso J. T. ir R. T. (263/953 dalys), V. S. (129/953 dalys), Lietuvos Respublikai (131,953 dalys) ir G. A. B. (430/953 dalys). 2016 m. balandžio 6 d. prašymu ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo atlikti minėto gyvenamojo namo rekonstrukciją. V. S. 2016 m. balandžio 13 d. pareiškimu per Vilniaus m. 20-ąjį notaro biurą pareikalavo sutvarkyti jai atsiųstą dokumentaciją. 2016 m. kovo 21 d. sutikimu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos leido ieškovams atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją. 2016 m. gegužės 4 d. G. A. B. davė rašytinį sutikimą ieškovams atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją. Architektas V. K. parengė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą, bei parengė patikslintą 2017 metų rekonstravimo projektą. V. S. nesutikus duoti leidimą rekonstrukcijai, J. T. ir R. T. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kurio pagrindu teisme užvesta civilinė bylą Nr. e2-933-541/2017 dėl pastato rekonstrukcijos atlikimo be žemės sklypo bendrasavininkio (V. S.) sutikimo. Šioje civilinėje byloje ieškovai įrodinėja, jog atsakovės atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas, kadangi jos teisės atlikus rekonstrukciją niekaip nebus pažeistos. Atsakovė laikosi pozicijos, jog ginčo pastato rekonstrukcija pažeidžia jos teises į oro erdvę virš atsakovės nuosavybės teise valdomo ūkinio pastato-sandėliuko, o ieškovų projekte numatyti sprendiniai pakeis bendrąja daline nuosavybės teise valdomo žemės sklypo tankį bei jo intensyvumą. Taigi, šio ginčo nagrinėjimo objektą sudaro aplinkybės dėl ieškovų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto sprendinių atitikimo teisės aktų reikalavimams ir jų įtakos atsakovės teisėms ir teisėtiems interesams. Šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys, kad civilinėje byloje Nr. e2-1528-808/2018 jau yra sprendžiamas klausimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kuriuos įrengti/statyti leidimo nedavė trečiasis asmuo V. S.. Kaip minėta, V. S. yra bendrasavininkė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame stovinčiame daugiabutyje name ir yra atlikti galimai neteisėti statybos darbai.Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo įpareigoti atsakovą J. T. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – t. y. išardyti savavališkai perstatytas ir pertvarkytas pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus (duomenys neskelbtini)), esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini)dalis – išardyti iš kiemo pusės įrengtą 2,05 m sieną, šonines sienas ir naujai įrengtą stogą ir sutvarkyti statybvietę, pirmosios instancijos teismas negali nagrinėti civilinės bylos Nr. e2-1528-808/2018 ir priimti vienareikšmišką sprendimą joje, kol civilinėje byloje Nr. e2-933-541/2017 nebus galutinai išspręstas ginčas tarp ieškovų R. T. ir J. T. ir atsakovės V. S. dėl gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), dėl rekonstrukcijos atlikimo be bendrasavininkės sutikimo.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog minėtos civilinės bylos tampriai susijusios, todėl yra pagrindas stabdyti civilinės bylos Nr. e2-1528-808/2018 nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-933-541/2017. Nėra pagrindo sutikti su atskirajame skunde nurodomais motyvais, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nepagrįstą nutartį, nes neva jokios įtakos civilinė byla Nr. e2-933-541/2017 neturės nagrinėjimai bylai, nors atsakovas pripažįsta, kad ketina savavališkos statybos padarinius įteisinti ir tam yra parengęs projektą, bei ketina gauti statybą leidžiantį dokumentą. Iš bylos aplinkybių aišku, kad nagrinėjant ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo bus sprendžiamas klausimas dėl galimumo ją įteisinti, todėl civilinėje byloje Nr.e2-933-541/2017 nustačius, kad bendraturčių sutikimas savavališkų statybos darbų įteisinimui neduodamas pagrįstai, šios aplinkybės turės įtakos nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismui sprendžiant klausimą dėl to, kokiu būdu galėtų būti šalinami savavališkos statybos padariniai.Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylos iš esmės, todėl nevertina ieškinio pagrįstumo ir aplinkybės, ar ieškovė turi reikalavimo teises šioje byloje.Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bylos nagrinėjimo sustabdymą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kuri paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Atsakovo J. T. ir trečiųjų asmenų R. T., bei G. A. B. skundus atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.