Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Linai Pleskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mechel Nemunas“ dėl nuostolių tvarkant aplinką atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Mechel Nemunas“ (toliau – ir atsakovė) valstybės naudai 5 962,25 Eur nuostolių, patirtų tvarkant aplinką, atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau - Kauno RAAD) 2017 m. patikrinimo metu nustatė, kad atsakovės UAB „Mechel Nemunas“ gamybinėje veikloje susidariusios absorbentų, filtrų medžiagų, pašluosčių atliekos (atliekų kodas 15 02 02*), naudotų padangų atliekos (atliekų kodas 16 01 03), kitų variklio, pavarų dėžės ir tepalinės alyvos atliekos (atliekų kodas 13 02 08*) buvo perduotos UAB „Jukneda“, neturinčiai teisės tvarkyti šalinimui skirtų atliekų. Šios atliekos buvo rastos UAB „Jukneda“ nelegaliame atliekų sandėlyje ir teritorijoje (duomenys neskelbtini). Nurodytos atliekos nebuvo perduotos galutiniam atliekų tvarkytojui, buvo laikomos neteisėtai, dėl ko kilo grėsmė žmonių sveikatai ir buvo padaryta žala aplinkai.

6. UAB „Mechel Nemunas“, numatydama sutartyje su UAB „Jukneda“ pavojingų ir nepavojingų atliekų perdavimą utilizavimui, privalėjo įsitikinti šio subjekto teise tvarkyti perduodamas atliekas šalinimui (D9) būdu. Perduodama tvarkyti atliekas įmonei, kuri neturėjo teisės jų laikyti ar šalinti, neturėdamas susitarimo su įmone, kuri turi teisę šalinti pavojingas atliekas, atsakovė nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Tokie veiksmai negali būti laikomi tinkamais tvarkant atliekas ir užtikrinant jų pašalinimą aplinkai saugiu būdu, todėl jai išlieka atsakomybė už netinkamai perduotų pavojingų atliekų sutvarkymą.

7. Kauno RAAD, įvertinęs turimus ir pateiktus duomenis, 2017 m. spalio 3 d. raštu Nr. (KM)-D2- 2662 „Dėl neteisėtai sandėliuojamų bendrovės atliekų sutvarkymo (duomenys neskelbtini) “, kreipėsi į UAB „Mechel Nemunas“, prašydamas geranoriškai skubos tvarka išspręsti klausimą dėl neteisėtai sandėliuojamų bendrovės atliekų sutvarkymo. UAB „Mechel Nemunas“ 2017 m. spalio 11 d. raštu Nr. 19-2-691 „Dėl bendrovės atliekų sutvarkymo“ šį prašymą vykdyti atsisakė.

8. Kauno RAAD pagal 2017 m. lapkričio 21 d. pavojingų ir nepavojingų atliekų sutvarkymo (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo sutartį Nr. S-1137 (toliau - Sutartis) organizavo ir įvykdė pavojingų ir nepavojingų atliekų, neteisėtai laikytų sandėlyje, (duomenys neskelbtini) sutvarkymą iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. Pagal Sutartį iš sandėlio, (duomenys neskelbtini) buvo surinka, išvežta ir perduota sutvarkymui UAB „Mechel Nemunas“ priklausančios atliekos: 4,560 t absorbentų, filtrų medžiagų, pašluosčių atliekų (atliekų kodas 15 02 02*), 0,607 t naudotų padangų (atliekų kodas 16 01 03), 0,075 t kitos variklio, pavarų dėžės ir tepalinės alyvos atliekų (atliekų kodas 13 02 08*). Už šių atliekų sutvarkymą Kauno RAAD patyrė 5 962,25 Eur išlaidas, kurias atlyginti privalo atsakovė.

II. Atsakovės argumentai

13. Atsakovės ir UAB „Jukneda“ sudarytos Sutarties Priede Nr. 1 buvo susitarta, kad UAB “Jukneda“ tvarkys atliekas pagal sąrašo kodą, t.y.: 13 02 08* kitą variklio, pavarų dėžės ir tepalinės alyvą, 16 01 03 naudotas padangas, 15 02 02* absorbentus, filtrų medžiagas, pašluostes, apsauginius drabužius, užterštas pavojingomis cheminėmis medžiagomis pjuvenas, popierių. Sutartimi atsakovė įsipareigojo UAB “Jukneda“ perduoti atliekas, kurios atitinka atliekų deginimui nustatytas teršalų normas.

14. Sutarties su tvarkytoju UAB „Jukneda“ sudarymo metu galiojusių Atliekų tvarkymo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2012-05-01 iki 2014-03-03) 7 punktas reglamentavo, jog atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atliekas turi perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo arba tvarkyti pats, išskyrus atvejus, kai nepavojingosios atliekos, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu. LR Atliekų tvarkymo įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2013-06-01 - 2014-01-30) 2 straipsnio 18 dalyje buvo nustatyta, kad atliekų tvarkymas - atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas.

15. UAB „Jukneda“ turėjo Aplinkos ministerijos 2012 m. rugpjūčio 20 d. išduotą Pavojingų atliekų tvarkymo licenciją Nr. 000656, TIPK leidimą, kuriame buvo pateikta informacija apie suteiktus leidimus ir sąlygas dėl atliekų naudojimo būdus, taigi atitiko visus teisės aktų nustatytus reikalavimus atliekų tvarkymo veiklai vykdyti. Be to, sutarties su UAB „Jukneda“ sudarymo ir vykdymo metu galiojančiuose teisės aktuose nebuvo nustatyta atliekų gamintojo (turėtojo) pareigos patikrinti kito ūkio subjekto išduodamų dokumentų (šiuo atveju TIPK leidimo) tikrumą, detaliai kontroliuoti kitos sutarties šalies veiklą.

17. Atsakovė ėmėsi visų būtinų priemonių, kad perduodant tvarkyti atliekas būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams: atliekų tvarkytojas buvo pasirinktas šiam praėjus griežtą konkurso atranką, ir buvo pasirinktas didžiąja dalimi dėl to, kad turėjo TIPK leidimą atliekas tvarkyti eksporto būdu, atsakovė įsitikino, kad tvarkytojas turėjo galiojančius ir tuo metu privalomus dokumentus, įrodančius teisę verstis atliekų tvarkymo veikla, susijusia su sutarties vykdymu, t. y. atsakovė atidžiai ir rūpestingai laikėsi pareigos užtikrinti, kad jos pavojingos atliekos būtų saugiai sutvarkytos.

20. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė atliekas perdavė tvarkytojui UAB “Jukneda“ teisėtai, t. y. pagal šalių pasirašytą atliekų tvarkymo sutartį ir nepažeidžiant jokių tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, o UAB “Jukneda“ buvo laikoma tinkamu atliekų tvarkytoju. UAB “Mechel Nemunas“ šiuo atveju neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Tik išregistravus UAB “Jukneda“ iš atliekų tvarkytojų ir šiai įmonei iškėlus bankroto bylą, buvo be jokio pagrindo konstatuota, jog atsakovė neva neteisėtai perdavė atliekas UAB “Jukneda“. Atsakovė pagal 2013 m. birželio 25 d. sudarytą su tvarkytoju BUAB „Jukneda“ sutartį, įsipareigojo perduoti išrūšiuotas atliekas (pavojingas ir nepavojingas). Visos atliekos tvarkytojui BUAB „Jukneda“ buvo perduodamos su užklijuotomis etiketėmis. UAB „Jukneda“ savo transportu pasiimdavo atsakovo atliekas. Taigi, atsakovė neturėjo galimybių kontroliuoti, kur UAB „Jukneda“ išveždavo perduotas tvarkyti atliekas.

23. Atsakovė tvarkytojui UAB „Jukneda“ perdavė tepaluotų pašluosčių atliekas, supakuotas į 60 l. polietileninius maišus, kurių turėjo būti ne mažiau kaip 20 vnt. pagal perdavimo aktus. Tuo tarpu į bylą nėra pateiktos nė vienos fotonuotraukos, patvirtinančios, kad tokiuose maišuose supakuotos ir atsakovo lipdukais pažymėtos atliekos apskritai buvo rastos nelegaliame sandėlyje. Taip pat ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokių transporto priemonių naudotų padangų buvo rasta nelegaliame sandėlyje.

25. Ieškovas atsakovei UAB „Mechel Nemunas“ yra pareiškęs tapačius reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo kaip ir baudžiamojoje byloje, kurioje vėliau Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pripažino ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ir Kauno rajono savivaldybės administracijos teisę į kitos civilinio ieškinio dalies patenkinimą, ir klausimą dėl šių civilinių ieškinių perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taigi, ieškovas iš esmės siekia prisiteisti dvigubą sumą už atliekų sutvarkymą tiek iš UAB „Jukneda“ atsakingų asmenų, kurie netinkamai atliekas sandėliavo, tiek iš atsakovo, kuris jau yra apmokėjęs UAB „Jukneda“ už atliekų sutvarkymą. Atsakovė nurodė, kad ji neginčija ieškinio sumos, tiesiog nepripažįsta pačio fakto, kad yra skolinga.

27. Be to, atsakovės nuomone, ieškovo ieškinio reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo šiuo atveju turi būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kadangi kasacinio teismo praktikoje laikoma, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu). Kaip matyti iš ieškovo prie ieškinio pateiktų dokumentų, ieškovas su raštu „Dėl neteisėtai sandėliuojamų bendrovės atliekų sutvarkymo“ į atsakovą kreipėsi 2017 m. spalio 3 d, pareikalavo atsakovą geranoriškai susigrąžinti ir/arba perduoti galimai atsakovo neteisėtai sandėliuojamas atliekas teisėtam atliekų tvarkytojui, o atsakovei nesutikus geranoriškai susigrąžinti pavojingų atliekų, ieškovas nurodė, kad patirtos išlaidos, susijusios su tinkamu atliekų tvarkymu, bus išieškotos iš atsakovės teismo nustatyta tvarka. Ieškinio senaties terminas dėl šio reikalavimo prasidėjo 2017 m. spalio 3 d., ir atitinkamai baigėsi 2020 m. spalio 3 d. Tuo tarpu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovas į teismą kreipėsi tik 2020 m. gruodžio 14 d. (civilinės bylos Nr. eL2-5037-1041/2021), t. y. jau praleidęs nustatytą trijų metų ieškinio senaties terminą. Jeigu teismas laikys, kad šiuo atveju turi būti taikomas penkerių metų senaties terminas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui apie galimai nelegalų tvarkytojo UAB “Jukneda” atliekų sandėlį buvo žinoma dar 2015 m. balandžio 1 d., kada buvo atliktas patikrinimas, šiuo atveju ieškovas yra praleidęs ir šį senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės UAB „Mechel Nemunas“ pareigos atlyginti valstybei nuostolius, kurie buvo patirti sutvarkant atliekas, kai atsakovė netinkamai vykdė pareigą perduoti tvarkyti atliekas tik tokiai įmonei, kuri turi teisę tokias atliekas tvarkyti (šalinti). Pažymėtina, jog byloje atsakovė neginčija fakto, jog žala aplinkai dėl netinkamo atliekų laikymo ir tvarkymo atsirado, taip pat atsakovė neginčija ieškovo paskaičiuotų nuostolių dydžio. Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindžia tik tuo, jog atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, t.y. atliekas perdavė įmonei, kuri atliekų perdavimo metu turėjo galiojančius ir tuo metu privalomus dokumentus, įrodančius teisę verstis atliekų tvarkymo veikla.

29. Byloje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2012 m. rugpjūčio 20 d. UAB „Jukneda“ išdavė Pavojingų atliekų tvarkymo licenciją Nr. 00065, kuri suteikė įmonei teisę rinkti, laikyti pavojingas atliekas. Licencijoje nurodyta, kad pavojingos atliekos renkamos apvažiavimo būdu. Pavojingų atliekų tvarkymo įrenginių ir/ar aikštelių (tvarkymo vietų) adresas nurodytas (duomenys neskelbtini) .

30. Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2012 m. liepos 13 d. UAB „Jukneda“ išdavė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 1/68 , kuriame nurodyta, kad UAB „Jukneda“ leista atliekas naudoti tokiu naudojimo būdu: (S1 - surinkimas, S2 - vežimas, S4 - eksportas, R13 - R1-R12 veikloms naudoti skirtų atliekų laikymas (išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo). Leidime nurodytos leidžiamos naudoti atliekos, tarp kurių kita variklio, pavarų dėžės ir tepalinės alyva (kodas 13 02 08*), absorbentai, filtrų medžiagos ir kt. (kodas 15 02 02*), naudotos padangos (kodas 16 01 03). Taip pat leidime nurodytas didžiausias leidžiamas naudoti kiekis, t/m. (vienu metu saugomas kiekis, t (R13) 1) kita variklio, pavarų dėžės ir tepalinės alyvos atliekas (kodas 13 02 08*), kurių didžiausias leidžiamas naudoti kiekis t./m. (vienu metu saugomas kiekis, t. (R13) yra 150 (5,0); 2) absorbentai, filtrų medžiagų ir kt. (kodas 15 02 02*), kurių didžiausias leidžiamas naudoti kiekis t./m. (vienu metu saugomas kiekis, t. (R13) yra 15 (1,0); 3) naudotos padangos (kodas 16 01 03), kurių didžiausias leidžiamas naudoti kiekis t./m. (vienu metu saugomas kiekis, t. (R13) yra 120 (1,0).

31. 2015 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau - Kauno RAAD) atliko UAB „Jukneda“ veiklos patikrą, adresu (duomenys neskelbtini) bei nustatė, jog minėtu adresu esančiame sandėlyje UAB „Jukneda“ saugo didelį kiekį pavojingų ir nepavojingų atliekų, neturėdama šiai veiklai leidimo. Patikrinimo metu tarp rastų atliekų buvo rasta ir atsakovės perduotos pavojingos ir nepavojingos atliekos.

32. Byloje nustatyta, kad UAB „Mechel Nemunas“ su UAB „Jukneda“ 2013 m. birželio 25 d. sudarė sutartį Nr. K-13/06-25, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pateikti išrūšiuotas atliekas, o UAB “Jukneda“ įsipareigojo atliekas priimti, išvežti savo transportu. Sutarties Priede Nr. 1 buvo susitarta, kad UAB “Jukneda“ tvarkys atliekas pagal sąrašo kodą, t.y.: 13 02 08* kitą variklio, pavarų dėžės ir tepalinės alyvą, 16 01 03 naudotas padangas, 15 02 02* absorbentus, filtrų medžiagas, pašluostes, apsauginius drabužius, užterštas pavojingomis cheminėmis medžiagomis pjuvenas, popierių. Kaip matyti iš sutarties 3.7. p., 3.9.1 p., atsakovė įsipareigojo UAB “Jukneda“ perduoti atliekas, kurios atitinka atliekų deginimui nustatytas teršalų normas.

33. Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas vykdant 2014 m. atliekų apskaitos metinės UAB „Mechel Nemunas“ ataskaitos analizę, nustatė, kad atsakovė 2014 metais perdavė tvarkyti UAB „Jukneda“ viso 5,335 t atliekų ( atliekos kodas 15 02 02* - absorbentai, filtrų medžiagos, pašluostės - 4 ,560 t, atliekos kodas 16 0103* - naudotos padangos - 0,700 t, atliekos kodas 13 02 08* - kita variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva – 0,075 t.). 2017 m. rugsėjo 4 d. Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas pareikalavo atsakovės iki 2017 m. rugsėjo 12 d. pateikti 2014 m. atliekų perdavimą UAB „Jukneda“ patvirtinančius dokumentus. Vykdant šį nurodymą atsakovė 2017 m. rugsėjo 12 d. pateikė 2013 m. birželio 25 d. sutartį Nr. K-13/06-25, sudarytą su UAB „Jukneda“, pavojingų atliekų lydraščius, atliekų priėmimo-perdavimo aktus, PVM sąskaitas-faktūras, krovinio gabenimo važtaraščius.

34. Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017 m. spalio 3 d. kreipėsi į atsakovę raštu „Dėl neteisėtai sandėliuojamų bendrovės atliekų sutvarkymo“, kuriuo pasiūlė atsakovei geranoriškai susigrąžinti ir/ar perduoti neteisėtai sandėliuojamas (duomenys neskelbtini) bendrovės atliekas kodu 15 02 02* - 4,560 t., kodu 16 01 03 - 0,700 t ir kodu 13 02 08* - 0,075 t. teisėtam atliekų tvarkytojui. Nurodyta, jog atsakovei nesutikus geranoriškai susigrąžinti pavojingas atliekas, patirtos išlaidos, susijusios su tinkamu atliekų sutvarkymu bus išieškotos iš UAB „Mechel Nemunas“ teismo nustatyta tvarka. Atsakovė į šį raštą atsakė, jog šiuo metu atlieka dokumentų, išduotų UAB „Jukneda“ ir įrodančių rašte minimų atliekų teisėtą perdavimą ir sutvarkymą, paiešką, o tokių dokumentų nesuradus, įvykdys rašte nurodytus reikalavimus, jeigu jie neprieštarauja galiojantiems teisės aktams.

35. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūra, dalyvaujant UAB „Žalvaris“ ir UAB „Toksita“ atstovams 2017 m. lapkričio 20 d. patikrino BUAB „Jukneda“ sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) ir surašė aptikrinimo aktą Nr. 556, kuriame nustatė koks kiekis, kokių atliekų ir kokioms įmonėms buvo grąžintos buvusiems savininkams. Dar kartą sandėlyje buvusios atliekos buvo grąžintos buvusiems savininkams pagal 2017 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo aktą Nr. KP-351.

36. Kauno rajono savivaldybės administracija, Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas ir UAB „Žalvaris“ 2017 m. lapkričio 21 d. sudarė Pavojingų ir nepavojingų atliekų sutvarkymo (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo sutartį Nr. S-l, pagal kurią buvo surinka, išvežta ir perduota sutvarkymui, teritorijoje buvusios atliekos. 2017 m. gruodžio 22 d. Patikrinimo akte Nr. KP-669 nurodyta, kad UAB „Žalvaris“ atliekas iš sandėlio pradėjo vežti 2017 m. lapkričio 23 d., baigė – 2017 m. gruodžio 15 d. Iš BUAB „Jukneda“ sandėlio buvo surinkta, išvežta ir perduota sutvarkyti/šalinti: buvusių preliminariai identifikuotų atliekų – 114,675 t., užteršto grunto – 89,637 t., užteršto skysčio – 31,208 t., nežinomų ir preliminariai identifikuotų atliekų – 282,452 t. iš viso – 517,972 t pavojingų ir nepavojingų atliekų. Kad sutartyje nurodytos paslaugos suteiktos, patvirtina į bylą pateiktas 2017 m. gruodžio 22 d. Atliekų tvarkymo paslaugų pagal 2017 m. lapkričio 21 d. sutartį Nr. S-1137 „Dėl pavojingų ir nepavojingų atliekų sutvarkymo (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo“ priėmimo-perdavimo aktas.

40. Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindžia ir tuo, jog UAB „Jukneda“ turėjo Aplinkos ministerijos 2012 m. rugpjūčio 20 d. išduotą Pavojingų atliekų tvarkymo licenciją Nr. 000656, TIPK leidimą, kuriame buvo pateikta informacija apie suteiktus leidimus ir sąlygas dėl atliekų naudojimo būdų, taigi UAB „Jukneda“ atitiko visus teisės aktų nustatytus reikalavimus atliekų tvarkymo veiklai vykdyti. Be to, sutarties su UAB „Jukneda“ sudarymo ir vykdymo metu galiojančiuose teisės aktuose nebuvo nustatyta atliekų gamintojo (turėtojo) pareigos patikrinti kito ūkio subjekto išduodamų dokumentų (šiuo atveju TIPK leidimo) tikrumą, detaliai kontroliuoti kitos sutarties šalies veiklą.

41. Pažymėtina, jog ieškovas byloje nurodė, kad atlikus UAB „Jukneda“ sandėlyje neteisėtai laikomų atliekų patikrą, šiame sandėlyje buvo rasta ne tik UAB „Mechel Nemunas“, bet ir kitų juridinių asmenų perduotos UAB „Jukneda“ atliekos. Išimtai visoms nustatytoms pagal atliekų priklausymo požymius įmonėms buvo išsiųsti raginimai atliekas susitvarkyti. Kaip matyti, nagrinėjamoje byloje atsakovei taip pat 2017 m. spalio 3 d. buvo išsiųstas raštas „Dėl neteisėtai sandėliuojamų bendrovės atliekų sutvarkymo“, kuriuo atsakovei buvo pasiūlyta geranoriškai susigrąžinti ir/ar perduoti neteisėtai sandėliuojamas (duomenys neskelbtini) bendrovės atliekas kodu 15 02 02* - 4,560 t., kodu 16 01 03 - 0,700 t ir kodu 13 02 08* - 0,075 t. teisėtam atliekų tvarkytojui. Pasak ieškovo, kai kurios įmonės atliekas susigrąžino ir susitvarkė, kai kurios skundė ieškovo privalomuosius nurodymus administracine tvarka.

42. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyta, jog UAB „Jukneda“ 2012 m. rugpjūčio 20 d. buvo išduota pavojingų atliekų tvarkymo licencija Nr. 000656, suteikianti teisę rinkti ir laikyti pavojingas atliekas. Šios licencijos priede nurodyti pavojingų atliekų technologiniai srautai, kuriuos leidžiama rinkti, technologiniai srautai, kuriuos leidžiama laikyti, pavojingų atliekų tvarkymo įrenginių ir aikštelių (tvarkymo vietos) adresas – (duomenys neskelbtini), bei RAAD pavadinimai, kurių kontroliuojamoje teritorijoje bus vykdoma tokia veikla. Įmonė nuo 2012 m. rugpjūčio 24 d. yra registruota Atliekas tvarkančių įmonių registre, šiai įmonei pagal paraišką Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti 2012 m. liepos 3 d. išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. 1/68. Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priede apibrėžtas atliekų tvarkymo veiklų sąrašas, kuriame nustatytos atliekų šalinimo, atliekų naudojimo veiklos, atliekų tvarkymo veiklos, neapimančios naudojimo ar šalinimo, jų kodai ir pavadinimai. TIPK leidime nustatyta, kad UAB „Jukneda“ vykdo pavojingų ir nepavojingų atliekų surinkimo (S1), vežimo (S2) išvežimo (eksporto) (S4) ir R1- R12 veikloms naudoti skirtų atliekų laikymo (išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo) veiklą (R13) patalpose adresu (duomenys neskelbtini) , iki perdavimo kitiems atliekų tvarkytojams. Atliekų šalinimo veikla TIPK leidime nenumatyta.

43. Nagrinėdami juridinių asmenų, perdavusių UAB „Jukneda“ atliekas, kurios buvo rastos nelegaliame sandėlyje, skundus, bei ieškovų ieškinius tuo pačiu pagrindu, koks nurodytas ir nagrinėjamoje byloje, teismai jau yra konstatavę, jog teisės aktuose tiesiogiai nėra nustatyta atliekų gamintojo (turėtojo) pareiga patikrinti kito ūkio subjekto išduodamų dokumentų (ginčo atveju TIPK leidimo) tikrumo, detaliai kontroliuoti kitos sutarties šalies veiklą, tačiau tokia pareiga atsiranda iš ginčo teisiniams santykiams aktualiuose teisės aktuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo, tarptautiniu lygiu taikomo principo „teršėjas moka“ ir pareiškėjo, kaip atliekų gamintojo ir turėtojo, prievolės tinkamai organizuoti ir stebėti visą atliekų tvarkymo veiklą nuo atliekų surinkimo iki jų pašalinimo. Priešingu atveju, atliekų gamintojui perduodant pavojingas atliekas tokiam atliekų vežimą ir laikymą vykdančiam atliekų tvarkytojui, kuris neturėjo teisės priimti šalinimui skirtas ėsdinimo rūgšties atliekas (nagrinėjamu atveju taip pat pavojingas atliekas, pažymėtas kodais 15 02 02*; 16 01 03; 13 02 08*) ir nežinant šios aplinkybės, bet, atsižvelgiant į teisiškai reikšmingas aplinkybes, turint galimybę žinoti, jog šios pavojingos atliekos bus perduotos tokiam ūkio subjektui, kurio veikla TIPK leidime atitinkamai nenumatyta ar ribojama bei nebus pašalintos, toks elgesys būtų nesąžiningas ir atliekų gamintojas turėtų prisiimti riziką dėl kylančių neigiamų pasekmių (2018 m. balandžio 5 d. Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-1542-492/2018; 2024 m. rugsėjo 18 d. Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-2110-624/2024, 2018 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3893-258/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-241/2020 ).

44. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, jog UAB „Jukneda“ pagal TIPK leidimą turėjo teisę tik vykdyti šias funkcijas - (S1), vežimo, (S2) išvežimo (eksporto), (S4) ir R1- R12 veikloms naudoti skirtų atliekų laikymo (išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo) veiklą (R13) patalpose adresu (duomenys neskelbtini), tuo tarpu šalinti atsakovės perduotas atliekas su kodais 15 02 02* ;16 01 03; 13 02 08* UAB „Jukneda‘ neturėjo teisės.

45. Kaip byloje liudijo O. Ž., buvusi atsakovės UAB „Mechel Nemunas“ ekologė, sudarant sutartį UAB „Jukneda“ galėjo surinkti, vežti, eksportuoti ir laikyti atliekas, kurios būdavo pas atsakovę. UAB „Jukneda“ galėjo surinkti atliekas ir jas eksportuoti, arba perduoti kitai įmonei, kuri jas panaudotų energijos gavimui, kadangi visos atsakovės atliekos galėjo būti naudojamos energijos gavimui. Liudytoja pažymėjo, jog UAB „Mechel Nemunas“ nekontroliavo kur UAB „Jukneda“ ruošiasi laikyti jai perduotas atliekas ir kada jos galutinai bus utilizuotos.

46. Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Ši nuostata atkartoja 2008 m. lapkričio 19 d. Europos parlamento ir tarybos direktyva Nr. 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas preambulės 26 punkte pateiktą išaiškinimą, kad principas „teršėjas moka“ yra pagrindinis Europos ir tarptautiniu lygiu taikomas principas; atliekų gamintojas ir turėtojas atliekas turėtų tvarkyti taip, kad būtų užtikrinta aukšto lygio aplinkos ir žmogaus sveikatos apsauga. Minėtos direktyvos 15 straipsnis, reglamentuojantis atsakomybę už atliekų tvarkymą, 2 dalyje įtvirtina nuostatą, kad kai pirminis gamintojas ar turėtojas perduoda atliekas vienam iš 1 dalyje nurodytų fizinių ar juridinių asmenų preliminariam apdorojimui (t. y. prekiautojui, įstaigai ar įmonei, kuri atlieka atliekų apdorojimo operacijas, <...> privačiam arba valstybiniam atliekų surinkėjui), atsakomybė už visiško panaudojimo ar šalinimo operaciją paprastai nėra panaikinama.

47. Teisingumo Teismas 2004 m. rugsėjo 7 d. sprendime Van de Walle ir kt., C-l/03 pabrėžė, kad „Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nagrinėdamas bylas ir priimdamas prejudicinius sprendimus yra akcentavęs, kad „pagal principą „teršėjas moka“ atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti ankstesni turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado gamintojai, taip pat [...] panaudojimo ar pašalinimo operacijų faktinis įvykdymas, už kurį atsako kiekvienas atliekų turėtojas, nesvarbu, ar jis yra jų gamintojas, ar valdytojas, atskirtas nuo pareigos padengti šių operacijų išlaidas, pagal principą „teršėjas moka“ nustatytą asmenims, dėl kurių atsirado atliekos, nesvarbu, ar jie yra atliekų turėtojai, ar ankstesni turėtojai, ar produktų, dėl kurių atsirado atliekos, gamintojai“. Principu „teršėjas moka“ siekiama teisingai paskirstyti dėl aplinkos taršos patirtas išlaidas. Šios išlaidos neturi būti užkraunamos tretiesiems asmenims, ypač visuomenei, ir nepamirštamos, bet priskiriamos už taršą atsakingiems asmenims. Teisingumo Teismas nurodo, kad „su principu „teršėjas moka“ būtų nesuderinama tai, jeigu tokie asmenys, dėl kurių susidarė atliekos, galėtų išvengti Pagrindų direktyvoje dėl atliekų numatytų finansinių pareigų; ir kad niekas neturi būti įpareigotas padengti išlaidas, susijusias su teršalų, prie kurių susidarymo jis neprisidėjo, šalinimu. Darytina išvada, kad neturi būti nurodoma padengti dėl kitų asmenų veiklos susidariusių atliekų šalinimo išlaidas, nes kitaip atliekų gamintojai butų atleisti nuo pareigos, kuri jiems tenka pagal principą „teršėjas moka“ (Teisingumo Teismo 2009 m. balandžio 23 sprendimas Futura Immobiliare srl Hotel Futura, Meeting Hotel, Hotel Blanc, Hotel Clyton und Business srl prieš Comune di Casoria, C-254/08).

48. 1975 m. liepos 15 d. Tarybos Direktyvos (75/442/EEB) dėl atliekų 8 straipsnyje įtvirtinta, kad siekiant įvykdyti 4 straipsnyje numatytas priemones (t. y. kad atliekos būtų šalinamos nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nepakenkiant aplinkai), bet kuris objektas ar įmonė, apdorojanti, rūšiuojanti arba išverčianti atliekas trečiųjų asmenų vardu, privalo gauti 5 straipsnyje nurodytos institucijos (Valstybės narės įsteigta arba paskirta kompetentinga institucija arba institucijos, atsakingos už atliekų šalinimo operacijų planavimą, organizavimą, leidimų šioms operacijos suteikimą ir šių operacijų priežiūrą konkrečioje zonoje) leidimą, kuriame visų pirma nurodoma: apdorotinų atliekų rūšis ir kiekis, bendrieji techniniai reikalavimai, atsargumo priemonės, kurių reikia imtis, informacija, kuri turi būti kompetentingai institucijai jos prašymu dėl atliekų kilmės, paskirties vietos, apdorojimo, rūšies ir kiekio. Europos parlamento ir tarybos 2006 m. birželio 14 d. reglamento Nr. 1013/2006 2 straipsnio, apibrėžiančio sąvokas, 8 punkte nurodoma, kad tvarkymas aplinkai saugiu būdu reiškia visų tinkamų veiksmų, užtikrinančių, kad atliekos tvarkomos tokiu būdu, kurios apsaugos žmonių sveikatą ir aplinką nugalimo neigiamo šių atliekų poveikio, ėmimąsi. Teisingumo Teismas 2005 m. balandžio 26 d. sprendime Komisija prieš Airiją, C-494/01 taip pat konstatavo, kad „pagal Direktyvos 75/442 8 straipsnį bet kuris, atliekų turėtojas turi pasirūpinti, kad atliekas sutvarkytų privatus ar valstybinis atliekų surinkėjas arba įmonė, vykdanti IIA arba IIB prieduose nurodytas operacijas, arba pats panaudoti ar pašalinti atliekas pagal šios direktyvos nuostatas“.

49. Atliekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnis, kuriuo įgyvendinamos reglamentų nuostatos dėl tinkamų veiksmų tvarkant atliekas aplinkai saugiu būdu, nustato, kad įmonės, kurios surenka, laiko, šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją. Reikalavimus atliekų rūšiavimui, laikinajam laikymui, surinkimui, vežimui, apdorojimui, taip pat reikalavimus produktų platintojams, priimantiems vartotojų atiduodamas produktų atliekas, papildomus biologinių ir pavojingųjų atliekų (įskaitant alyvos atliekų) tvarkymo reikalavimus, prekybos atliekomis ir tarpininkavimo organizuojant atliekų naudojimą ar šalinimą ypatumus, reikalavimus atliekų naudojimo ar šalinimo techniniam reglamentui, atliekų apskaitos ir tvarkymo dokumentų saugojimo tvarką nustato Atliekų tvarkymo taisyklės. Šių taisyklių 33 punkte taip pat įtvirtinta, kad įmonės, kurios surenka pavojingąsias atliekas, turi gauti pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublik?s aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684 „Dėl Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių bei Pavojingas atliekas tvarkančių įmonių darbuotojams taikomų kvalifikacinių reikalavimų ir atestavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 18-552), nustatyta tvarka. Įmonės, kurios surenka ir (ar) veža pavojingąsias atliekas, apdraudžia savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri, vykdant šią veiklą, gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai. Taisyklių 42 punktas įtvirtina, kad įmonės, kurios šalina ir (ar) naudoja pavojingąsias atliekas, turi gauti pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją, išduotą Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka, ir apdrausti savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri, vykdant šią veiklą, gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai.

50. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei į aukščiau nurodytą teisinį byloje nagrinėjamų santykių reglamentavimą, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad atsakovė nėra atsakinga už žalą, kuri buvo padaryta aplinkai UAB “ Jukneda“ vykdant veiklą ar kad žala aplinkai buvo padaryta UAB „Jukneda“ atsakingų asmenų nusikalstama veika netinkamai tvarkant UAB „Jukneda“ perduotas atliekas, dėl ko, pasak atsakovės, nėra teisinio priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos (nuostolių) už atliekų, buvusių nelegaliame sandėlyje, sutvarkymą. Teismas konstatuoja, jog nustačius, kad UAB „Jukneda“ nepašalino atsakovės jai perduotų pavojingų atliekų, atsakovei taip pat tenka rizika dėl kylančių neigiamų pasekmių, todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovui jo patirtus nuostolius, šalinant grėsmę žmonėms ir aplinkai.

51. Atsakovė byloje taip pat nurodo, jog ieškovas šiuo ieškiniu siekia prisiteisti dvigubą sumą už atliekų sutvarkymą tiek iš UAB „Jukneda“ atsakingų asmenų, kurie netinkamai sandėliavo atliekas, tiek iš atsakovės, kuris jau yra apmokėjusi UAB „Jukneda“ už atliekų sutvarkymą. Su šiais atsakovės argumentais, teismas taip pat nesutinka. Kaip matyti, Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A- 11-1020/2023 Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 21 d. nuosprendį pakeitė ir panaikino Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 21 d. nuosprendžio dalį dėl iš nuteistųjų D. J. ir V. D. solidariai civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos naudai priteistų 6 091 148,97 Eur nusikaltimu padarytai žalai aplinkai atlyginti ir 387 157,52 Eur turtiniams nuostoliams atlyginti, taip pat dėl iš nuteistojo D. J. civilinei ieškovei Kauno rajono savivaldybės administracijai priteistų 153 100,45 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą: iš nuteistojo D. J. civiliniam ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos priteisė 250 224,00 Eur nusikaltimu padarytai žalai aplinkai atlyginti bei pripažino Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisę į kitos civilinio ieškinio dalies patenkinimą, taip pat pripažino Kauno rajono savivaldybės administracijos teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl šių civilinių ieškinių perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nuosprendyje, be kita ko, konstatuota, kad << Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinių skundų argumentais, tačiau pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl civilinių ieškinių yra nemotyvuotas, išspręstas netinkamai, nevertinant kiekvieno iš nuteistųjų individualiai atliktų neteisėtų veiksmų ir neatsižvelgiant į teismų praktiką vertinant aplinkybes dėl gamtai padarytos žalos, taip pat neįvertinus kitų subjektų galimos civilinės atsakomybės>>. Taigi, siekdamas, kad būtų įvertinti ir pavojingas atliekas UAB „Jukneda“ perdavusios UAB „Mechel Nemunas“ veiksmai, kaip teigia ieškovas, minėtoje byloje sumažino ieškinio reikalavimus ne tik šioje byloje prašoma priteisti suma iš atsakovės, bet ir suma, kuri jau yra priteista iš kitų įmonių. Taigi, atsakovė visiškai nepagrįstai byloje teigia, jog ieškovas šiuo ieškiniu siekia prisiteisti dvigubą sumą už atliekų sutvarkymą.

52. Atsakovė byloje taip pat prašo taikyti ieškinio senaties terminą bei nurodo, jog ieškovo ieškinio reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo šiuo atveju turi būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kadangi kasacinio teismo praktikoje laikoma, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu). Kaip matyti iš ieškovo prie ieškinio pateiktų dokumentų, ieškovas su raštu „Dėl neteisėtai sandėliuojamų bendrovės atliekų sutvarkymo“ į atsakovę kreipėsi 2017 m. spalio 3 d. reikalaudamas geranoriškai susigrąžinti ir/arba perduoti galimai neteisėtai sandėliuojamas atliekas teisėtam atliekų tvarkytojui, o atsakovei nesutikus geranoriškai susigrąžinti pavojingų atliekų, patirtos išlaidos, susijusios su tinkamu atliekų tvarkymu, bus išieškotos iš atsakovės teismo nustatyta tvarka. Atsakovės vertinimu, ieškinio senaties terminas dėl šio reikalavimo prasidėjo būtent 2017 m. spalio 3 d., ir atitinkamai baigėsi 2020 m. spalio 3 d. Tuo tarpu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovas į teismą kreipėsi tik 2020 m. gruodžio 14 d. (civilinės bylos Nr. eL2-5037-1041/2021), t. y. jau praleidęs nustatytą trijų metų ieškinio senaties terminą. Jeigu teismas laikys, kad šiuo atveju turi būti taikomas penkerių metų senaties terminas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui apie galimai nelegalų tvarkytojo UAB “Jukneda” atliekų sandėlį buvo žinoma dar 2015 m. balandžio 1 d., kada buvo atliktas patikrinimas, atsakovė prašo laikyti, kad ieškovas yra praleidęs ir šį senaties terminą.

53. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnį Aplinkos ministerija, jai pavaldžios ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, per penkerius metus nuo dienos, kurią buvo nustatytas atsakingas ūkio subjektas ar kitas asmuo arba buvo baigtos taikyti žalos aplinkai prevencijos priemonės, veiksmai, užtikrinantys teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, arba aplinkos atkūrimo priemonės, atsižvelgus į tai, kuri iš minėtų aplinkybių atsirado vėliau. Ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba neišvengiamą žalos aplinkai grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (34 straipsnis).

54. Byloje nustatyta, jog Kauno RAAD, įvertinęs turimus ir pateiktus duomenis, 2017 m. spalio 3 d. raštu Nr. (KM)-D2- 2662 „Dėl neteisėtai sandėliuojamų bendrovės atliekų sutvarkymo (duomenys neskelbtini) “, kreipėsi į UAB „Mechel Nemunas“, prašydamas geranoriškai skubos tvarka išspręsti klausimą dėl neteisėtai sandėliuojamų bendrovės atliekų sutvarkymo. UAB „Mechel Nemunas“ 2017 m. spalio 11 d. raštu Nr. 19-2-691 „Dėl bendrovės atliekų sutvarkymo“ šį prašymą vykdyti atsisakė. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog būtent 2017 m. spalio 3 d. ieškovui kreipusis į atsakovę ir atsakovei 2017 m. spalio 11 d. pateikus nesutikimą vykdyti nurodymą, t. y. nuo 2017 m. spalio 11 d. ieškovui kilo pareiga ginti ieškovo saugomus interesus kreipiantis gynybos į teismą.

55. Teismas nesutinka, kad šiuo atveju byloje taikytinas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, kadangi terminą byloje kilusiam ginčui nagrinėti reglamentuoja specialusis įstatymas - Aplinkos apsaugos įstatymas, kuris numato 5 metų senaties terminą tokio pobūdžio ginčams. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi 2020 m. gruodžio 14 d. (civilinės bylos Nr. eL2-5037-1041/2021), laikytina, jog ieškovas nėra praleidęs Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnyje įtvirtinto 5 metų ieškinio senaties termino.

56. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, jog byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė yra atsakinga už žalą, kuri buvo padaryta aplinkai tuo, jog UAB „Mechel Nemunas“ perdavė pavojingas atliekas jų vežimą ir laikymą vykdančiam atliekų tvarkytojui UAB „Jukneda“, kuris neturėjo teisės priimti šalinimui šių atliekų, ir dėl tokio elgesio atsakovei taip pat tenka neigiamų pasekmių rizika. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

57. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės valstybei priteisiama 134,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

58. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mechel Nemunas“, juridinio asmens kodas 111790066, ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, 5 962,25 Eur (penkių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų ir 25 ct) nuostolių, patirtų tvarkant aplinką, atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mechel Nemunas“, juridinio asmens kodas 111790066, 134,00 Eur (vieno šimto trisdešimt keturių eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.