Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant ieškovei D. P., atsakovės antstolės Audronės Muzikevičienės atstovei advokatei Astai Astrauskienei, atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje atstovui Antanui Bimbiriui teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovams antstolei Audronei Muzikevičienei, draudimo bendrovės „BTA Baltic Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė D. P. ieškinį palaikė ir prašė tenkinti pilnai. Ji nurodė, kad dėl antstolės neteisėtų veiksmų jai buvo padaryta neturtinė žala, kurią įvertina 2000 Eur. Nurodė, kad antstolė nei raštu nei žodžiu nepranešusi pradėjo išieškojimą. Išieškojimas buvo vykdomas pagal teismo nuosprendį - ji turėjo sumokėti B. 434,00 Eur. Antstolė persivedė lėšas iš jos sąskaitos – 2015-02-05 – 348,84 Eur, 2015-02-10 – 254,70 Eur. Antstolė areštavo jos automobilį bei (duomenys neskelbtini) sąskaitas. Kai jos teiktas kasacinis skundas nebuvo priimtas ir nenagrinėtas ir ji kitą dieną pervedė pinigus B..

Ji patyrusi insultą ir infarktą, dirba tik 1/4 etato. Su gyvybės draudimo įmone ir TEO buvo sudariusi tiesioginio debeto sutartis, todėl ji turėjo mokėti delspinigius, kadangi nepakako pinigų apmokėjimui dėl to, jog antstolė juos persivedė. Ji – gydytoja odontologė, turi ir teisinį išsilavinimą. Dirba (duomenys neskelbtini) gydytoja-odontologe. Likusi negrąžinta suma 18 Eur, kitas sumas antstolė grąžinusi.

Nurodė, kad antstolės veiksmus skundė teismui iš karto po pradėto vykdymo. Ji nežinojo, kad buvo pradėtas vykdymo procesas. Raginimą ji gavusi jau po to, kai pervedė pinigus B.. Visi antstolės siųsti dokumentai ją pasiekė kovo mėnesį, apie areštuotą jos automobilį sužinojo vėliau. Visi antstolės veiksmai buvo vykdomi žaibo greitumu.

2015 m. birželio 30 d. civilinė byla dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo išnagrinėta ir Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjo D. Žilionio sprendimu ieškovės ieškinys buvo atmestas, tačiau išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovės D. P. skundas buvo patenkintas iš dalies – Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-06-30 sprendimas panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Asta Astrauskienė prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad prašoma priteisti 2000 Eur suma yra nepagrįsta ir neprotinga. Ieškovė yra teisininkė, todėl ji turėjo žinoti, kad vykdymo procesas turėjo vykti. Tai, kad ji žinojo vykdymo procesą ir kad ji siekė išvengti neopageuidaujamų padarinių, patvirtina jos kreipimasis į kreditorių nepradėti vykdymo veiksmų. Tačiau antstolė apie skolininkės veiksmus nebuvo informuota ir antstolė gavusi vykdomąjį dokumentą ėmėsi priverstinių vykdymo priemonių. Raginimą su pirminėmis vykdymo išlaidomis skolininkei siuntė 2014-12-16, bet nepavyko jų įteikti. Vadovaujantis LR CPK 660 str. raginimą su pirminėmis vykdymo išlaidomis paskelbė viešai 2015-01-05 16:49 val. ir suėjus nustatytam dienų terminui antstolė pradėjo vykdymo veiksmus. Antstolė, pradėjusi vykdymo veiksmus, juk nežino, kokios žmogaus pajamos, todėl darė užklausimus apie turtą, pajamas ir jį areštavo. Antstolei areštuojant turtą nėra žinoma ir areštuojamo turto vertė bei jo būklė. Šiuo atveju net ir pritaikytas piniginių lėšų išskaitymas iš darbo užmokesčio nedavė rezultatų, nes darbovietė pateikė atsisakymą išieškoti iš darbo užmokesčio. Atsovė nurodė, kad antstolė veikė pagal teisės aktus ir savo įgaliojimų neviršijo.

Skolininkas turi būti aktyvus vykdymo procese ir jis pats turi informuoti antstolį, kad iš tam tikros sąskaitos negalima nurašyti visų sumų. Areštuota ir pervesta į antstolės sąskaitą iš viso 651,70 Eur. Antstolė ieškovei grąžino 428,29 Eur. Skola ir vykdymo išlaidos sudaro areštuotiną sumą. Vykdymo išlaidos skolininkei nebuvo grąžintos pagrįstai, nes antstolė, atlikusi vykdymo veiksmus, patyrė išlaidas, kurias jai privalo atlyginti vykdymo proceso dalyviai.

Teismo posėdžio metu atsakovo darudimo bendrovės atstovas Antanas Bimbiris nurodė, kad apie įvykį jiems gali pranešti tiek ieškovė, tiek atsakovė per 5 d., bet jiems niekas nepranešė.

Išieškojimui pradėti nebuvo jokių kliūčių. Antstolio įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė šiuo atveju įrodinėja neteisėtus antstolės veiksmus, o kur žalos dydis ir priežastinis ryšys – šito ji neįrodinėja. Nėra priežastinio ryšio neturtinei žalai atsirasti, todėl ieškinys atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus kildina iš antstolio veiksmų visumos, atsiradusių vykdymo pasekoje konkrečioje vykdomojoje byloje, kurioje išieškotojas buvo A. B.. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas antstolio reikalavimų privalomumas, t. y. antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. CPK 688 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų.

LR Antstolių įstatymo 16 str. 1 d. nustatyta, kad antstolis už savo paties padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad, sprendžiant ginčą dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką.

Būtinosios sąlygos deliktinei atsakomybei taikyti yra : 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.).

Byloje nustatyta, kad 2014-12-03 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-799-582-2014 buvo panaikintas Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo A. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiosios D. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu. Nukentėjusiosios D. P. prašymas dėl 393,64 Lt proceso išlaidų priteisimo atmestas, o iš D. P. priteista A. B. 1500 Lt (434 Eur) jo patirtų proceso išlaidų.

BPK 346 str. 1 d. numato, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra privalomas visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

BPK 336 str. 3 d. numato, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos, šiuo atveju Ieškovės nurodomas 2014-12-03 Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo nuo jo priėmimo.

BPK 336 str. 1 d. numato, kad įsiteisėjusį nuosprendį, išskyrus šio Kodekso 337 straipsnyje numatytus atvejus, pateikia vykdyti jį priėmęs teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba nuo bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos teismo dienos.

Tokiu atveju realus yra pagrindas pradėti išieškojimą (vykdomojo dokumento gavimas) 2014-12-09, bei pateikti antstolei vykdyti 2014-12-16. Tad nuo šio momento ir prasidėjo priverstinis vykdymo procesas. Vien ta aplinkybė, jog ieškovė teikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nesudarė teisinio pagrindo nepradėti vykdymo proceso.

BPK 374 str. numato, kad Atrankos kolegija, priėmusi kasacinį skundą nagrinėti, arba teisėjų kolegija, kuriai pavesta nagrinėti kasacinę bylą, arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko paskirtas teisėjas nutartimi gali sustabdyti bet kurio Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžio ir nutarties ar jų dalies vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje. Tik toks priimtas teismo dokumentas yra pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus. Tačiau kaip nurodė ieškovė, jos kasacinis skundas apskritai nebuvo priimtas.

Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad ji siuntė raštą išieškotojui (b. l. 41) dėl išieškojimo vykdymo sustabdymo, rodo, kad ieškovė suvokė, jog gali prasidėti vykdymo procesas ir gali kilti pareiga jai sumokėti priteistas sumas, tačiau ji tikėjosi, kad jai pasikreipus į išieškotoją, jis nepradės išieškojimo. Bet toks ieškovės kreipimąsis nebuvo pagrindas antstolei sustabdyti priteistų proceso išlaidų išieškojimą iš D. P..

CPK 510 str. nuostatos numato, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti skundžiami civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad ieškovė turėjo galimybę skųsti antstolės veiksmus, jeigu laikė, kad jie yra neteisėti ar nepagrįsti. Ieškovė buvo padavusi pareiškimą dėl antstolės veiksmų, tačiau kadangi buvo konstatuoti pateikto skundo trūkumai, kurių ieškovė nutartyje nustatytu terminu nepašalino, skundas dėl antstolės veiksmų nebuvo priimtas ir nagrinėjamas. Liteko sistemos duomenimis D. P. daugiau jokių skundų dėl antstolės veiksmų ar neveikimo neteikė. Be to tokių veiksmų apskundimui įstatymas numato terminus.

Antstolė, priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti, ieškovei išsiuntė patvarkymą ir raginimą įvykdyti sprendimą. Kadangi šie dokumentai į antstolės kontorą grįžo neįteikti skolininkei, tai antstolė vadovaudamasi CPK 660 str. Raginimą įvykdyti sprendimą gera valia paskelbė skolininkei viešo paskelbimo tvarka, t. y. specialiame interneto tinklapyje. Nuo paskelbimo dienos yra laikoma, kad skolininkui yra žinoma apie raginimą įvykdyti reikalavimą gera valia. Neįvykdžius sprendimo gera valia, kyla padariniai, t. y. pradedamas priverstinis išieškojimas su visais iš to kylančiais padariniais.

Antstolės civilinės atsakomybės kvalifikavimo klausimu kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ginčo (dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo) sprendimui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę. Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos, atlyginant nuostolius. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M., UAB DK „PZU Lietuva“, byla Nr. 3K-3-409/2008; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. J. v. antstolis A. B., byla Nr. 3K-3-454/2010).

Pagal CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Ieškovė su ieškiniu teismui pateikė 2015-02-04 antstolės patvarkymus areštuoti skolininkės D. P. pinigines lėšas ir turtą, 2015-02-17 pranešimą dėl išskaitymų iš gaunamos pensijos, vykdant išieškojimą A. B. pagal teismo išduotą vykdomąjį dokumentą. Pateikti dokumentai patvirtina, jog ieškovė žinojo, kad vykdomas išieškojimas, tačiau skolą pervedė išieškotojui tik 2015-03-02 pašto perlaida, neinformuojant antstolės. Kadangi antstolei nebuvo žinoma apie priteistos sumos sumokėjimą, tad ji turėjo pagrindą atlikti vykdymo veiksmus, o vykdant priverstinį išieškojimą atsirado ir su tokiu išieškojimu susijusios išlaidos.

Konkrečiu atveju skolininkei neįvykdžius sprendimo gera valia, antstolė ėmėsi įstatyme numatytų procesinių prievartos priemonių, siekdama surasti ir areštuoti atsakovės turtą, nes tik tokiu būdu ji turi galimybę įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Antstolis, areštuodamas asmens turtą, tuo momentu iš esmės nežino, ar realiai toks turtas yra pas skolininką, kokia to turto vertė, kokia jo būklė, jis tik iš registrų duomenų mato informaciją, jog turtas yra skolininko vardu ir jį areštuoja. Tik atliekant vėlesnius veiksmus, antstolis gali įsitikinti to turto realiu buvimu, jo būkle, verte ir pan.

Skolininkė D. P. su antstole susisiekė tik 2015-02-06, t. y. po to, kai buvo taikytas areštas lėšoms ir turtui, nurodydama, kad antstolė nepagrįstai pradėjo priverstinius išieškojimo veiksmus. Tuo tarpu skolininkė tik 2015-03-02 sumokėjo A. B. priteistą sumą ir tai patvirtinantį kvitą išsiuntė į antstolės kontorą, kur jis 2015-03-04 buvo užregistruotas. Taigi, darytina išvada, kad tik 2015-03-04 antstolei tapo žinoma, jog skolininkė D. P. įvykdė teismo sprendimą. Iš vykdomosios bylos matyti, kad iš karto po to antstolė priėmė patvarkymus dėl lėšų išmokėjimo sustabdymo panaikinimo ir vykdomąją bylą užbaigė.

Iš byloje esančių dokumentų ir bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų, teismas negali padaryti išvados, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, pažeidė CPK normas ar Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Kitaip tariant, neturtine žala yra laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialiosioms vertybėms – asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui ir pan. Rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama būtinybė. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas, tačiau nagrinėjamos bylos duomenys neįgalina to konstatuoti. Šioje byloje nėra įrodymų, kad atsakovė nurodomą neturtinę žalą – didelį stresą, pažeminimą, paniekinimą, nepatogumus, sveikatos pablogėjimą, emocinę depresiją ir kt. – patyrė būtent dėl antstolės Audronės Muzikevičienės neteisėtų veiksmų, o ne dėl savo kaltų veiksmų, nes ieškovė žinojo arba turėjo žinoti, kad priėmus išteisinamąjį nuosprendį ir iš jos priteisus proceso išlaidas kitam asmeniui, jai kils turtinės pasekmės, jeigu neįvykdys priimto nuosprendžio laiku. Įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas gera valia arba priverstinai, šiuo atveju vykdymo sustabdymas galimas tik teismui priėmus sprendimą sustabdyti vykdyti nuosprendį arba skolininkei susitarus su išieškotoju. Ieškovė D. P. neturėjo teisinio pagrindo nevykdyti teismo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio.

Kasacinio teismo praktikoje antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos pobūdis aiškinamas ir jos dydis nustatomas atsižvelgiant į konkrečios situacijos vykdymo procese aplinkybes. Neįrodžius antstolio neteisėtų veiksmų, negali būti taikoma ir atsakomybė. Nenustačius deliktinės atsakomybės sąlygų arba bent vienos, tokia atsakomybė netaikoma. Šioje byloje nenustatytos civilinės atsakomybės sąlygos pagal šalių pateiktus įrodymus, t.y. antstolės neteisėti veiksmai, padaryta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Nusikalstama veika nebuvo nustatyta. Nors ieškovė nurodo, kad antstolės veiksmai turėjo įtakos jos sveikatai, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Ji nurodė, kad jos sveikata buvo bloga, nes ji yra patyrusi ir infarktą ir insultą. Tačiau teismui nebuvo pateikti dokumentai, kad kokie rimti sveikatos sutrikimai įvyko būtent priverstinio vykdymo metu.

Teismui nėra žinoma apie jokį dokumentą, kuriuo būtų konstatuotas, kurio nors antstolės veiksmo neteisėtumas. Nesant įvertinimo, jog antstolės atlikti neteisėti veiksmai, negali būti sprendžiamas ir atsakomybės, tuo pačiu ir neturtinės žalos, buvimo klausimas.

Iš LR Civilinio kodekso XXII skyriuje įtvirtintų ir civilinę atsakomybę reglamentuojančių normų akivaizdu, kad neturtinės žalos, kaip civilinės atsakomybės, atsiradimo bei dydžio klausimas gali būti sprendžiams tik esant neteisėtiems kaltos šalies veiksmams. Tik esant konstatuotiems konkretiems neteisėtiems veiksmams galima dėl jų pasisakyti, o taip pat spręsti, kuris iš tų neteisėtų veiksmų ir kokia apimtimi, kokio dydžio žalą galėjo sukelti, jei išvis tokią žalą sukėlė.

Antstolės kontoroje 2014 m. gruodžio 16 d. pagal Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. PK-60-308/2014 užvesta vykdomoji byla Nr. 0151/14/01910 dėl 1500 Lt išieškojimo iš skolininkės D. P. išieškotojo A. B. naudai. Vykdomoji byla 2015 m. kovo 5 d. užbaigta kaip pilnai įvykdyta. Vykdomojoje byloje visi veiksmai atlikti teisėtai, vadovaujantis priverstinį išieškojimo procesą bei antstolių veiklą reguluojančiomis teisės normomis.

Iš prie civilinės bylos pateiktos antstolės kontoroje vykdytos vykdomosios bylos Nr. 0151/14/01910 matyti, kad vykdomoji byla užvesta teisėtai, joje atlikti įstatymais leistini vykdymo proceso veiksmai. Antstolė negali atsakyti už skolininkui kilusias neigiamas pasekmes dėl teisėtai atliktų veiksmų. Kiekvienas asmuo, netinkamai vykdydamas savo pareigas įgyvendinant teismų sprendimus, turi suvokti, jog tokie jo veiksmai ar neveikimas sukels papildomų negatyvių pasekmių, už kurias atsakingas tik jis asmeniškai. Nesant jokių paneigiančių duomenų, pagrįstai teigtina, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovė netinkamai įgyvendino įstatymais jai numatytas pareigas, ko pasekoje buvo išduotas bei vykdymui pateiktas vykdomasis raštas, pagal kurį pradėtas vykdymo procesas antstolės kontoroje, išduotas apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo pagrindu. Ieškovė, turėdama teisinį išsilavinimą, turėjo žinoti bei suprasti, kad apeliacinės instancijos sprendimai įsiteisėja bei vykdomi nuo jų paskelbimo momento. Ieškovės išsilavinimas leido jai pakankamai orientuotis vykdymo procese. Šiuo atveju tai, kad ieškovė apskundė sprendimą kasacine tvarka nestabdo apeliacinės instancijos sprendimų pagrindu išduotų vykdomųjų dokumentų vykdymo, išskyrus atvejus, jei vykdymo veiksmai būtų sustabdyti atskiru kasacinės instancijos teismo sprendimu. Šių teisės normų nežinojimas neatleidžia skolininkės (ieškovės) nuo vykdymo proceso metu kylančių papildomų skolininkui neigiamų padarinių.

Todėl teismas laiko, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

CPK 42 str. 5 d. numato, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Ieškovė, paduodama ieškinį, sumokėjo pusę mokėtino žyminio mokesčio pagal ieškinį, prašydama teismą ją atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio, nurodydama į savo sveikatos būklę, sunkią turtinę padėtį. 2015-03-24 nutartimi teismas patenkino ieškovės prašymą ir iš dalies atleido nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkios turtinės padėties. Atsižvelgiant į teismo priimtą nutartį ir išsprendus ginčą, likusi žyminio mokesčio dalis iš ieškovės nepriteistina, kaip ir nepriteistinos pašto išlaidos valstybei.

Iš ieškovės priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos 363 Eur advokato pagalbai apmokėti (93 str. 1 d.). Nurodyta advokatės kvite suma nėra per didelė ir neatitinkanti Rekomendacijose nurodytų dydžių. Advokatė šioje byloje susipažino su byla ir dalyvavo teismo posėdyje, kuris truko 2 val.18 min. Į teismo posėdį ji turėjo vykti iš kitos vietovės, nes kontora yra Vilniuje. Vidutinis darbo užmokesčio bruto užpraėjusio ketvirčio pagal statistikos departamentą yra 735,1 Eur. Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmoeksčio už advokato ae advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalus dydis yra 0,1 už kiekvieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą (8.19 p.). Tad 735,1x0,1=73.51x2 val. teisme=147.02+73.51 1 val. susipažinimas su byla=220.53 Eur. Atsižvelgiant į dydžius, kurie numatomi komandiruočių atveju, dėl to, kad advokatė turėjo vykti į kitą miestą ir sugaišo apie 3 val. kelionėje, tai advokato sąskaitoje nurodyta 363 Eur suma su PVM yra reali ir tenkintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259-260, 263-267, 269-270 str., teismas

nutaria:

Atmesti ieškinį.

Priteisti antstolei Audronei Muzikevičienei iš D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 363,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris euro 00 euro centų) advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.