Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, dalyvaujant ieškovei R. L. ir ieškovės atstovei advokatei Galinai Korabliovai, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovei antstolei Linai Uniokaitei, tretiesiems asmenims V. L. (V. L. ), antstolio padėjėjai Alionai Baranovai, UAB „BTA Draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei ieškovės R. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-07-03 sprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Antstolio atsakomybė už neigiamus turtinius padarinius, kilusius dėl įstatymų pažeidimo vykdant profesinę veiklą, yra civilinė deliktinė atsakomybė. Sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės turi būti taikomos bendrosios LR CK šeštosios knygos XXII skyriaus nuostatos kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais turi būti įvertinta tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai.

Civilinės atsakomybės prievolei atsirasti būtina įstatyme numatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje numatytas išimtis), žala (nuostoliai) (LR CK 6.246–6.249 str.). Išvardytos įstatymo numatytos prielaidos būtinos ir antstolio civilinės atsakomybės atveju, todėl bylose, kuriose antstoliui reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo, teismai turi spręsti dėl kiekvienos iš jų buvimo.

Teisėjų kolegija nurodo, kad bendrieji veiksmų neteisėtumo kriterijai nustatyti LR CK 6.246 str. 1 d.: civilinė atsakomybė atsiranda dėl įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymo, veiksmų, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad asmens veiksmais (veikimu, neveikimu) nebūtų padaryta žala kitam asmeniui). Išaiškintina, kad antstolio, kaip valstybės įgalioto atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas asmens, veikla privalo būti teisėta ir nepažeisti vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, taip pat aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (LR CPK 634 str. 2 d. LR antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Taigi, be bendrosios teisinių santykių subjektų pareigos elgtis teisėtai, antstolis turi įstatymo nustatytą profesinę pareigą užtikrinti vykdymo veiksmų teisėtumą.

Nagrinėjamu atveju apeliantė skundžia antstolės neveikimą, t. y. kad ji nenukreipė išieškojimo į jos nurodytą turtą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad antstolė pagrįstai nenukreipė išieškojimo į ieškovės nurodytą turtą, nes pagal tuo metu buvusį įsiskolinimą, t. y. 485 Lt, išieškojimo nukreipimas vadovaujantis LR CPK 668 str. nebuvo galimas. Apeliantė taip pat ginčija antstolės nusišalinimą. LR CPK 636 str. reglamentuoja antstolio nušalinimo pagrindus ir tvarką. Vadovaujantis minėta teisės norma, nušalinimo pareiškimas pateikiamas pačiam antstoliui ir jis sprendžia nusišalinimo klausimą. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad išieškotoja pareiškė antstolei nušalinimą. Šio pareiškimo pagrindu antstolė nusišalino, todėl laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad atsakovės nusišalinimas nepagrįstais jokiais įrodymais. Išaiškintina, kad atsakovei nusišalinus tolesni priverstinio sprendimo vykdymo veiksmai yra draudžiami, todėl antstolė pagrįstai grąžino vykdomąjį dokumentą, baigė vykdomąją bylą (LR CPK 631 str. 1 d. 7 p., 632 str. 2 p.) bei panaikino turto areštus, taikytus skolininko turtui. Ieškovės nuomone, antstolis neteisingai skaičiavo įsiskolinimą. Šis apeliacinio skundo argumentas, teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas, nes iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolės apskaičiuotas įsiskolinimas atitinka vykdomojoje byloje esančius duomenis, todėl šie antstolės veiksmai nelaikytini neteisėtais. Ieškovės nuomone, antstolė nepagrįstai gavo jos banko sąskaitų išrašus. Pažymėtina, kad LR antstolių įstatymo 22 str. ,,Antstolio teisė gauti informaciją“ įtvirtintos antstolio teisės vykdant įstatymo numatytas funkcijas neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Vykdomojoje byloje pateiktos atsakovės užklausos susijusios ne su informacija apie ieškovės bankų sąskaitų išrašus, bet su skolininko pervestomis sumomis išieškotojai. Konstatuotina, kad antstolė pateikdama užklausas bankams nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad antstolės veiksmai ar neveikimas negali būti kvalifikuoti kaip neteisėti.

Vadovaujantis LR CK 6.248 str. 1 d., įrodžius asmens neteisėtus veiksmus, kaltė yra preziumuojama. Nagrinėjamu atveju nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo nagrinėti ir kaltės klausimo.

Teisėjų kolegija nurodo, kad žala, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga, reiškiasi vienu iš LR CK 6.249 str. 1 d. nustatytų būdų: asmens turto netekimu arba sužalojimu, jo turėtomis išlaidomis (tiesioginiais nuostoliais), taip pat negautomis pajamomis. Ieškovės nuomone, padaryta žala sudaro 100 Lt, ją ji patyrė dėl bendradarbiavimo su antstole. Išaiškintina, kad išieškotojui yra įstatymo nustatyta pareiga bendradarbiauti su antstoliu vykdymo procese (LR CPK 640 str. 1 p.). Pabrėžtina, kad nustatyta bendradarbiavimo pareiga suponuoja šalis pasirinkti patį ekonomiškiausią bendradarbiavimo būdą, tokiu būdu užtikrinant tiek savo, tiek kitų vykdymo proceso dalyvių interesus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, kad transporto išlaidas ieškovė patyrė vykdama pas antstolę. Be to, jokių duomenų apie patirtas išlaidas už telefoninius pokalbius taip pat nėra pateikta. Darytina išvada, kad apeliantė neįrodė žalos buvimo fakto (LR CPK 178 str.).

Paskutinė civilinės atsakomybės sąlyga yra priežastinis ryšys. LR CK 6.247 str. numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė nė vienos civilinės atsakomybės sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagristai nepriteisė turtinės žalos.

Pažymėtina, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (LR CK 6.250 str. 2 d.), o teisės aktai nenumato, kad dėl antstolės neteisėtų veiksmų būtų galimas neturtinės žalos atlyginimo priteisimas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentų, susijusių su neturtinės žalos atlyginimu, nenagrinėja ir plačiau dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (LR CPK 328 str.) ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-07-03 sprendimą palikti nepakeistą.