Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. J. 2023 m. rugpjūčio 16 d. apie 9.48 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,57 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad D. J. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Bausmės skyrimas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis D. J. padarė nesunkų, baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (b.l.42,44), dirba (b.l. 41). D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Kadangi D. J. dirba, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pobūdį, skirtina mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis bauda. Minimali už nesunkų nusikaltimą nustatyta bauda yra 50 MGL (BK 45 str. 3 d. 2 p.).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas.

Kaltinamajam skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės: turto konfiskavimas (BK 72 str.) ir uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones (BK 68 str.).

D. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą. Atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant jo terminą – dvejus metus. Teismo vertinimu skirti trumpesnį uždraudimo naudotis specialia teise terminą nėra pagrindo. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d., kai D. J. buvo paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas (b.l.60).

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnyje, – turto konfiskavimas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-17-788/2019, 2K-50-303/2020).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. J. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas „SIA Citadele Leasing“, o valdytojas UAB „X“, ir kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui. Byloje nėra duomenų, jog transporto priemonės savininkui buvo žinoma, kad su jo automobiliu eisme dalyvavęs D. J. vartos alkoholį. Tai sudaro pagrindą iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę.

Teismas sutinka su prokuroro pozicija, kad 22.330,00 eurų sumos konfiskavimas iš kaltinamojo neatitiktų protingumo ir teisingumo principams, tačiau mano, kad ir pusės šios sumos konfiskavimas nebūtų teisingas ir proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, pilnai prisipažino savo kaltę. Jo padaryta nusikalstama veika nesukėlė turtinio pobūdžio pasekmių, neskaitant to, kad dėl vairavimo apsvaigus nukentėjo pats D. J.. Jis neteko teisės vairuoti transporto priemones, buvo pažemintas pareigose. Nebegalėdamas toliu dirbti kurjeriu buvo įdarbintas kurjerio padėjėju, todėl sumažėjo jo gaunamos pajamos. Iš esmės net ir pusės automobilio vertės konfiskavimas tokiu atveju neįgyvendintų bausmei keliamų tikslų, o atliktų tik nubaudimo funkciją. Teismo nuomone, ¼ konfiskuotino automobilio vertės sumos (5 582,5 Eur) yra proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį, bei kitas teismo įvertintas aplinkybes. Tokiu būdu iš D. J. išieškotina ¼ konfiskuotino turto - automobilio „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės – 5 582,5 Eur.

Sakydamas paskutinį žodį, bei įvertinęs savo gaunamas pajamas D. J. prašė teismo kuo ilgesniam laikui išdėstyti jam paskirtos piniginės baudos ir konfiskuotinos sumos sumokėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad nuosprendžiu nustatomos gana didelės finansinės prievolės, kad pagal Sodros duomenis D. J. darbo užmokestis mažesnis už vidutinį, tikslinga nustatyti ilgesnį, nei nustatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje, baudos sumokėjimo terminą.

Teismas pažymi, jog nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo (BPK VII dalis) nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotinos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, jog įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo pateikiamas vykdyti antstoliui arba ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai. BPK 357 straipsnio 6 dalis numato, jog BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuoto turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Turto konfiskavimą ir pinigų sumų išieškojimą antstolis vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Taigi įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, perduodamas šią baudžiamojo poveikio priemonę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

BVK 6 straipsnis nustato tik baudos sumokėjimo termino nustatymą (jos ilgesnį nustatymą). Turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartis 2020 m. balandžio 30 d. Nr. 1S-102-626/2020, 2018 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. 1S-408-315/2018, Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartis byloje Nr. T-62-485/2022). Atsižvelgiant į tai, nuteistojo prašymas dalyje dėl konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios sumos mokėjimo tam tikram terminui negali būti tenkinamas.

D. J. 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės: specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas, kurią vykdant paimtas D. J. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 60), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės naikintinos, baudžiamoje byloje Nr. 1-2584-369/2023 - voke esantis D. J. vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.

Civilinio ieškinio byloje ir proceso išlaidų byloje nėra.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš kaltinamojo atstovavimo išlaidas

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriame nurodoma, kad vadovaujantis už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364, antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant D. J. sudaro 126,67 eurų (b.l. 92) ir prašė jas priteisti iš kaltininko.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Pažymėtina, kad šioje byloje advokatas D. J. buvo paskirtas įvertinus BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą sąlygą, kai advokato dalyvavimas teisme yra būtinas (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka), todėl manytina, kad šiuo atveju teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimas iš kaltininko negalimas. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš D. J. atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 51 MGL, tai yra 2 550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu D. J. paskirti galutinę bausmę –34 MGL, tai yra 1 700 (vieno tūkstančio ir septynių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirti D. J. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d.,

2) turto konfiskavimą, ir iš jo išieškoti konfiskuotino turto ¼ vertės atitinkančią pinigų sumą – 5 582,5 Eur į valstybės biudžetą.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti, pranešant VĮ Regitra apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones D. J. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d., vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduodant VĮ „Regitra“.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atmesti.

Išaiškinti D. J., kad 1700 Eur bauda per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma (5582,5 Eur) nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti sumokėtos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“, ar atitinkamai „konfiskuotino turto vertė byloje“ (būtina nurodyti bylos numerį), baudos įmokos kodas 6801, o konfiskuotino turto įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą ir konfiskuotiną turtą atitinkančią sumą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda ar konfiskuota suma bus išieškota priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.