Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-09-20 · Civilinė byla Nr. e2S-2570-656/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-20
Bylos Nr.
e2S-2570-656/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24435-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Ieškovas
A. Ž.
Atsakovas
R. K.
Kategorijos
  • 3.4.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.e2S-2570-656/2018Teisminio proceso Nr.2-68-3-24435-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETRUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) A. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui R. K., prašydamas priteisti iš atsakovo 3000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą tam teismui. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CPK 29 straipsniu ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškovo teiktais duomenimis atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl, teismo vertinimu, byla teisminga Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmams (CPK 29 straipsnis).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį. Atskirojo skundo argumentai:Ieškinys pagal CPK 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklę gali būti paduotas ir Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes ieškinio reikalavimas kildinamas iš ieškovo ir atsakovo pasirašyto paprastojo vekselio, kurio išrašymo vieta buvo Vilniuje bei vekselio apmokėjimo vieta nustatyta Vilniuje.Ieškovo tvirtinimu, praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tokia išvada atitinka Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamą praktiką. Pasirašytas skolos raštelis prilyginamas paskolos sutarčiai, kuri apibrėžiama kaip sutartis kai viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Teigia, kad vekselis yra vienašalis sandoris, tačiau sandoris, ar jis būtų vienašalis, ar daugiašalis (sutartis), sukelia tam tikras pasekmes ir prievolinius santykius. Taigi, vekselis atsakovui sukelia prievolę mokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą (CK 6.1 straipsnis).Ieškovas mano, kad teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, reglamentuojančias teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui, pagrįstumas ir teisėtumas.Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį motyvuodamas tuo, kad pagal teismingumo taisyklę ieškiniai yra pareiškiami pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis).Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Nors pagal bendrą teismingumo taisyklę, įtvirtintą CPK 29 straipsnyje, ieškiniai yra pareiškiami pagal atsakovo gyvenamąją vietą, tačiau CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos ir alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės. Alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. CPK 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas vienas iš tokių atvejų, kai ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad reikšminga yra ne aplinkybė, kurioje vietoje ar kuriose vietose šalys vykdo atskiras sutartines prievoles, o esminę reikšmę turi sutarties pagrindinių prievolių įvykdymo vieta (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-560/2013, 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-921-381/2015).Iš ieškovo pateikto vekselio matyti, kad vekselis išrašytas 2017-10-31, vekselio apmokėjimo vieta numatyta Vilniuje. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad, nors vekselis yra vienašalis sandoris, tačiau jis sukelia tam tikras pasekmes ir prievolinius santykius. Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Prievolė yra teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų prievolę (CK 6. 1 straipsnis). Ginčijamas vekselis atsakovui sukelia prievolę mokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju vekselis atsirado iš paskolos teisinių santykių, paskola suteikta Vilniuje, pinigai turi būti grąžinami taip pat Vilniuje. Todėl darytina išvada, kad apelianto ieškinys dėl skolos priteisimo jo pasirinkimu gali būti paduotas ne tik pagal atsakovo gyvenamąją vietą, bet ir pagal CPK 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklę, t. y. pagal sutarties įvykdymo vietą – Vilniaus miesto apylinkės teismui.Atsižvelgiant į aptartą reglamentavimą, įvertinus atskirojo skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teismingumą reglamentuojančias procesinės teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, dėl ko yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 137 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas ieškinio priėmimo klausimą perduoda nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir perduoti A. Ž. ieškinio priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo.

Teisėjas Andrius Ignotas