Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-2798-392/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-09-17
Bylos Nr.: 2A-2798-392/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-18159-2013-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginijus Kairevičius, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas: N. M.
Atsakovas: AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo: A. A.

Kategorijos

73.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-2798-392/2015Proceso Nr. 2-68-3-18159-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 73.1.; 73.2.6.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2015 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1006-631/2015 pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo A. A..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė N. M. pareikštu patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 17.456,60 Lt dydžio draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-12-02, vairuodama automobilį Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė pateko į eismo įvykį, kurio metu jos vairuojamas automobilis susidūrė su trečiojo asmens A. A. vairuojamu automobiliu Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio kaltininkas yra trečiasis asmuo. Apie eismo įvykį buvo pranešta atsakovui, trečiojo asmens civilinės atsakomybės draudikui. Kilus abejonėms dėl eismo įvykio aplinkybių, atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, kur 2012-01-24 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo metu gautoje 2012-09-13 specialisto išvadoje Nr. 11-1020(12) nurodyta, kad automobilio Mitsubishi Lancer priekinės dalies sugadinimai atsirado dėl sąlyčio su automobilio Peugeot 406 priekiniu kairiu kampu, todėl prokuratūra 2012-10-17 nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė. Nepaisant to, atsakovas 2012-11-12 raštu Nr. 1226606/849293 pranešė ieškovei, kad atsisako mokėti draudimo išmoką atsakovo darbuotojo, eksperto inžinieriaus R. L., 2012-11-09 atlikto tyrimo pagrindu. Atsakovo atsisakymas mokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas, kadangi atsakovas remiasi jo paties pasitelkto specialisto išvada, neatsižvelgdamas į nepriklausomo eksperto išvadą. Atsakovas nenuginčijo ieškovės ir trečiojo asmens deklaruoto eismo įvykio. Nėra pagrindų atsakovui atsisakyti mokėti draudimo išmoką, nustatytų Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje ir Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalyje (t. I, b.l. 20-21).

Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovo ekspertas R. L., atlikęs ekspertinį tyrimą, pateikė aiškią išvadą, jog ieškovės ir trečiojo asmens deklaruotas eismo įvykis negalėjo įvykti jų nurodytomis aplinkybėmis, kad eismo įvykio mechanizmas buvo kitoks. Atsižvelgiant į tai, kad kilo įtarimų dėl galimo eismo įvykio suklastojimo, atsakovas kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams netinkamai suformulavus klausimą Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertui, buvo ištirtos ne visos deklaruoto eismo įvykio aplinkybės, todėl gauti rezultatai skiriasi nuo eksperto R. L. rezultatų. Kadangi eismo įvykio dalyviai eismo įvykio deklaracijoje ir pateiktuose paaiškinimuose nurodė tikrojo eismo įvykio mechanizmo neatitinkančius faktus, šie neįgijo teisės į draudimo išmoką (t. I, b.l. 30-34).

Trečiasis asmuo A. A. su patikslintu ieškiniu sutiko. Nurodė, kad ieškovės minimas eismo įvykis buvo ir kad jis kaltas dėl šio įvykio, o atsakovas nepagrįstai atsisako ieškovei išmokėti draudimo išmoką (t. I, b.l. 119).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-08 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2011-12-05 atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ gavo pranešimą apie 2011-12-02 eismo įvykį Vilniaus mieste Viršupio-Šilo gatvių sankryžoje, kurio metu susidūrė ieškovės N. M. vairuojamas automobilis Mitsubishi Lancer Evolution, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens A. A. vairuojamas automobilis Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Trečiasis asmuo pripažino kaltę dėl įvykio (nesuteikiant pirmenybės teisės). Atsakovui, apdraudusiam trečiojo asmens vairuotojo civilinę atsakomybę, kilo pareiga išmokėti draudimo išmoką ieškovei. Atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, motyvuojant tuo, kad atlikus eismo įvykio aplinkybių tyrimą buvo nustatyta, jog automobiliai apgadinti ne vairuotojų nurodytomis 2011-12-02 eismo įvykio aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis. Atsakovo ekspertinėje pažymoje žalos byloje Nr. 1226606 nurodyta, kad su kompiuterine programa PC-Crash atlikus automobilių susidūrimo modeliavimą, gauti rezultatai leidžia teigti, jog esant vairuotojų nurodomam susidūrimo mechanizmui ir greičiams, automobiliai negalėjo susidurti taip, kaip nurodė dalyviai – automobilis Peugeot 406 turėjo būti atblokštas į dešinę ir pasisukti 70 laipsniu kampu pagal laikrodžio rodyklę, o automobilis Mitsubishi Lancer Evolution dar turėjo pajudėti į priekį ir šiek tiek į kairę apie 3 metrų atstumu ir pasisukti prieš laikrodžio rodyklę apie 135 laipsniu kampu, bei turėjo įvykti antrinis automobilių susidūrimas automobiliui Mitsubishi galiniu dešiniuoju kampu atsitrenkiant į automobilio Peugeot 406 kairiojo šono galinę dalį. Šios aplinkybės prieštarauja vairuotojų nurodytoms, dėl ko manytina, jog įvykis įvyko ne vairuotojų nurodytomis, bet kitomis aplinkybėmis. Prie civilinės bylos prijungtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-2-00070-12 esančioje Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nustatyta, kad tikėtina, jog automobilio Mitsubishi Lancer Evolution priekinės dalies sugadinimai atsirado dėl sąlyčio su automobilio Peugeot 406 priekiniu kairiu kampu. Išvadoje taip pat nurodyta, kad eismo įvykio deklaracijoje pavaizduoti automobiliai nėra įvardinti, jie nustatyti tik remiantis eismo dalyvių paaiškinimais; tyrimas atliktas tik iš automobilių fotografijų, įrašytų į skaitmeninę laikmeną; automobilio Peugeot 406 fotografijose matyti, jog šis automobilis jau dalinai suremontuotas, ant atskirų detalių yra kėbulo atstatymo darbų požymiai, be to, yra kitų sugadinimų, kurie galėjo atsirasti ne kontakto su automobiliu Mitsubishi Lancer Evolution metu. Išdavoje pažymėta, kad automobilių tarpusavio kontaktas priekinėmis dalimis galėjo įvykti, tačiau kategoriškai identifikuoti tarpusavio kontakto taškus (dalis) vien tik iš pateiktų nuotraukų, kurios nepakankamai informatyvios, negalima; atsakyti į klausimą, ar vairuotojų 2011-12-02 eismo įvykio deklaracijoje nurodytos eismo įvykio aplinkybės neprieštarauja transporto priemonių sugadinimo pobūdžiui, negalima, nes nei vienas iš eismo įvykio dalyvių smulkiau nenurodė eismo įvykio kilimo aplinkybių, be to, tyrimui pateiktoje medžiagoje nebuvo jokių duomenų apie eismo įvykio vietos geometrinius parametrus, automobiliai įvykio vietoje buvo pavaizduoti tik schematiškai, nebuvo nurodytos galutinio sustojimo padėtys, juos fiksuojant matmenimis kelio ilgio ir pločio atžvilgiu. 2014-06-25 teismo nutartimi byloje buvo paskirta ekspertizė, užduoti klausimai: „1. Kokios turėjo būti transporto priemonių Peugeot 406 ir Mitsubishi Lancer tarpusavio padėtys iš karto po eismo įvykio, jei automobiliai susidūrė važiuodami vairuotojų paaiškinimuose nurodytais greičiais (Peugeot 406 apie 20 km/val. greičiu nestabdomas, ir Mitsubishi Lancer apie 40-50 km/val. greičiu nestabdomas)? 2. Kokios turėjo būti transporto priemonių tarpusavio padėtys po eismo įvykio, jei Peugeot 406 eismo įvykio metu būtų stovėjęs, o Mitsubishi Lancer važiavęs nedideliu, apie 20 km/val. greičiu? 3. Palyginti automobilių sugadinimų išsidėstymo aukštį nuo žemės paviršiaus ir nustatyti, ar smūgio metu automobilio Mitsubishi Lancer priekinė dalis buvo nusvirusi žemyn dėl intensyvaus stabdymo?“. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-11-25 Ekspertizės akte Nr. 11-1810 (14) buvo grafiškai pavaizduotos automobilių susidūrimo galimos padėtys, priklausomai nuo automobilių judėjimo greičio, o į trečią klausimą nurodyta nesant galimybės atsakyti, nes stabdomo lengvojo automobilio priekinė dalis pažemėja apie 4-8 cm, o dėl kelio nelygumų ar dėl dinaminių jėgų poveikio kontrolinių taškų aukščiai gali skirtis nuo reikšmių, nustatytų statinėje būsenoje, ir vien sulyginus automobilių kontrolinių taškų aukščius, nustatytus statinėje būklėje, negalima nustatyti, ar vienas iš automobilių buvo stabdomas prieš pat susidūrimą. Teismo vertinimu, nei specialisto išvada, nei ekspertizės aktas kategoriškai nepatvirtina vykus patį eismo įvykį tokiomis aplinkybėmis, kokias nurodė jo dalyviai. Atsakovo atliktas tyrimas, kartu su kitais įrodymais byloje, teismui leido daryti išvadą, jog eismo įvykis, kurio pagrindu ieškovė siekia draudimo išmokos gavimo, įvyko kitomis aplinkybėmis nei nurodyta eismo įvykio deklaracijoje, kituose ieškovės ir trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose. Aplinkybės dėl eismo įvykio dalyvių prieštaringų paaiškinimų apie įvykio deklaracijos pildymą, pašalinių asmenų buvimą įvykio vietoje, su įvykiu nesusijusio asmens R. V. dalyvavimą pranešant atsakovui apie eismo įvykį, negalėjimo tiksliau prisiminti, kokiais greičiais automobiliai važiavo įvykstant įvykiui, ar automobilių vairuotojai stabdė automobilius įvykstant įvykiui, skubus automobilio remontas po įvykio, neįsitikinus, ar atsakovas yra surinkęs visą būtiną medžiagą žalos dydžiui nustatyti ir įvykio aplinkybėms ištirti, taip pat ieškovės sūnaus E. M. veikla, susijusi su automobilių ardymu ir remontu (būtent jis pateikė apžiūrai automobilį Mitsubishi Lancer Evolution atsakovo ekspertui po įvykio), pats automobilio modelis (sportinis, registracijos liudijime nurodyta galia 203 kW), sukeliantis abejonių ieškovės galimybe jį vairuoti, sudarė pagrindą teismui spręsti, jog eismo įvykio dalyviai nuslėpė tam tikrus duomenis nuo atsakovo, neatskleisdami visos informacijos, klaidindami jį, ir atsakovas, vertinant eismo įvykį kaip nedraudžiamąjį, atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo. Atsakovas, kaip draudikas, įvykdė savo pareigą, numatytą Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalyje, ir įrodė aplinkybes, atleidžiančias jį nuo pareigos išmokėti draudimo išmoką, o ieškovė ir trečiasis asmuo nepaneigė atsakovo pateiktų įrodymų tiriant eismo įvykio aplinkybes (t. I, b.l. 174-178).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė N. M. teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-00070-12 metu atliktos ekspertizės 2012-09-13 specialisto išvadoje Nr. 11-1020(12) ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-11-25 ekspertizės akte Nr. 11-1810(14) konstatuota, jog eismo įvykio deklaracijoje esantys eismo įvykio duomenys yra netikslūs ir nėra pakankami daryti kategoriškas išvadas. 2012-09-13 specialisto išvadoje Nr. 11-1020(12) konstatuota, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nebuvo jokių duomenų apie eismo įvykio vietos geometrinius parametrus, automobiliai įvykio vietoje buvo pavaizduoti tik schematiškai, nebuvo nurodytos galutinio sustojimo padėtys, juos fiksuojant matmenimis kelio ilgio ir pločio atžvilgiu. 2012-09-13 specialisto išvadoje Nr. 11-1020(12) ir 2014-11-25 ekspertizės akte Nr. 11-1810(14) nurodyta, kad tikėtina, jog automobilio Mitsubishi Lancer priekinės dalies sugadinimai atsirado dėl sąlyčio su automobiliu Peugeot 406 priekiniu kairiu kampu. Atsakovo ekspertas R. L. teigė, jog gavo kitokias išvadas, nes skirtingai, nei Lietuvos teismo ekspertizės centras, tyrė ne tik eismo įvykio deklaraciją, o įrodymų visumą, surinktą žalos bylos administravimo metu, taip pat tyrė kitokias aplinkybes. Ieškovės manymu, tokie argumentai prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes nors atsakovo ekspertas apžiūrėjo automobilius, tačiau jo išvada, jog eismo įvykis negalėjo atsitikti eismo įvykio deklaracijoje nurodytomis aplinkybės, yra pagrįsta būtent deklaracijos duomenų analize. Atsakovo eksperto pažymoje žalos byloje nurodyta, kad su kompiuterine programa PC-Crash atlikus automobilių susidūrimo modeliavimą, gauti rezultatai leidžia teigti, kad esant vairuotojų nurodomam susidūrimo mechanizmui ir greičiams, automobiliai negalėjo susidurti taip, kaip dalyviai nurodė. Taigi atsakovo ekspertas atliko ekspertinį tyrimą ir pateikė kategorišką išvadą vadovaudamasis tais pačiais eismo įvykio deklaracijos duomenimis, kuriuos Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas pripažino nepakankamais analogiško turinio kategoriškai išvadai daryti. Ieškovė taip pat nurodo, kad eismo įvykio schemą sudarė ne specialistai, o ieškovė ir trečiasis asmuo, kurie neturėdami specialių žinių, galėjo nežinoti, kaip tiksliai eismo įvykio schemoje fiksuoti įvykio mechanizmą ir automobilių padėtis, kas yra atskaitos taškai. Ieškovė ir trečiasis asmuo neslėpė, kad neatsimena konkrečių eismo įvykio detalių, nurodė, kad galėjo suklysti pildydami eismo įvykio deklaraciją. Teismas turėjo įvertinti, kad eismo įvykio dalyviai buvo susijaudinę ir galėjo netiksliai vertinti aplinkybes, suklysti jas fiksuodami deklaracijoje. Eismo įvykio deklaracijos duomenys turi būti vertinami atsižvelgiant į eismo įvykio netikėtumą, patiriamą stresą ir kitas deklaracijos pildymo aplinkybes. Atsakovo ekspertas, padaręs klaidingą prielaidą, jog eismo įvykio deklaracijoje pateikti duomenys yra be jokios paklaidos, o eismo įvykio schema visiškai tiksli, negalėjo gauti teisingos išvados. Aplinkybė, jog atsakovo ekspertas, suvokdamas, kad eismo įvykio duomenys yra netikslūs, vis tiek pateikė kategorišką išvadą, leidžia teigti, kad ekspertinis tyrimas nebuvo objektyvus. Ieškovės manymu, teismas turėjo prioritetą teikti nepriklausomo specialisto, Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto išvadai. Ieškovės vertinimu, tiek 2012-09-13 specialisto išvada Nr. 11-1020(12), tiek 2014-11-25 ekspertizės aktas Nr. 11-1810(14), tiek atsakovo eksperto atliktos ekspertizės išvados nepaneigia, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens vairuotų automobilių buvo eismo įvykis, kurio metu padaryti apgadinimai. Specialistų išvadose pripažįstama, kad automobilių apgadinimai atsiradę tarpusavio kontakto metu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad eismo įvykis neįvyko ar ieškovė su trečiuoju asmeniu jį inscenizavo. Ieškovė teigimu, teismo nurodytos aplinkybės – pašalinių asmenų buvimas eismo įvykio vietoje, su eismo įvykiu nesusijusio asmens R. V. dalyvavimas pranešant atsakovui apie eismo įvykį, eismo įvyko dalyvių negalėjimas tiksliau prisiminti, kokiais greičiais automobiliai važiavo įvykstant įvykiui, ar automobilių vairuotojai stabdė automobilius įvykstant įvykiui, skubus automobilio remontas po įvykio, neįsitikinus, ar atsakovas yra surinkęs visą būtiną medžiagą žalos dydžiui nustatyti ir įvykio aplinkybėms ištirti, taip pat ieškovės sūnaus E. M. veikla, susijusi su automobilių ardymu ir remontu (būtent jis pateikė apžiūrai automobilį Mitsubishi Lancer Evolution atsakovo ekspertui po įvykio), pats automobilio modelis (sportinis, registracijos liudijime nurodyta galia 203 kW) – neįrodo ieškovės ir trečiojo asmens nesąžiningumo. Aplinkybė, kad dėl šalių užimtumo buvo sudėtinga suderinti automobilių apžiūros laiką, nereiškia, jog ieškovė ir trečiasis asmuo bandė nuslėpti eismo įvykio pėdsakus. Nors buvo pradėtas automobilių remontas, tačiau atsakovui buvo užtikrintos sąlygos apžiūrėti automobilius, kol eismo įvykio metu padaryti apgadinimai nesuremontuoti, todėl ši pareiga nebuvo pažeista. Ieškovei nesuprantama, kodėl, teismo nuomone, R. V. dalyvavimas pranešant draudikui apie eismo įvykį ir ieškovės sūnaus veikla, susijusi su automobilių ardymu, rodo ieškovės nesąžiningumą. Priešingai nei konstatavo teismas, yra logiška, kad po eismo įvykio susijaudinusi ieškovė kreipėsi pagalbos į pažįstamą asmenį, o apgadintą automobilį paliko pas sūnų, kad vėliau būtų pradėtas jo remontas. Teismas pabrėžė ieškovės vairuoto automobilio modelį, nors neargumentavo, kodėl ši aplinkybė galėtų pagrįsti daromą išvadą dėl neteisingų duomenų apie eismo įvykį atsakovui pateikimo. Automobilio modelis nelemia specialių kriterijų vairuotojui. Automobilio pasirinkimas yra asmeninis vairuotojo pažymėjimą turinčio žmogaus sprendimas, priklausantis nuo labai individualių aplinkybių. Teismas, spręsdamas, kad ieškovė negalėjo vairuoti automobilio, nes jis yra sportinio modelio, vadovavosi ne objektyviais kriterijais, o galbūt stereotipais, kuriuos teismo proceso metu akcentavo atsakovo atstovas. Todėl yra pagrindas teigti, kad teismas turėjo išankstinį nusistatymą, byloje pateiktus duomenis vertino selektyviai ir šališkai. Atsakovas, atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką už apdraustu automobiliu, kurį vairavo trečiasis asmuo, padarytą žalą ieškovės automobiliui, pateikė formalų pagrindą – atsakovo eksperto tyrimo išvadą, kuri yra neobjektyvi ir kurioje nepagrįstai daromos kategoriškos išvados. Atsakovas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo pareigos išmokėti draudimo išmoką, o teismas priėmė sprendimą visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjęs faktinių aplinkybių (t. II, b.l. 1-5).

Atsiliepimas

Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ teismo prašė ieškovės N. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-08 sprendimą. Atsakovas nurodė, kad eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis nei nurodyta eismo įvykio deklaracijoje, todėl atsakovo priimtas sprendimas nemokėti draudimo išmokos yra pagrįstas. Automobilio Mitsubishi Lancer Evolution apžiūros metu nustatyta, jog didžiausių sugadinimų zona yra priekio vidurinėje dalyje. Čia iš priekio atgal deformuota variklio gaubto priekinė dalis, sulaužytas priekinis bamperis. Bamperio apatinėje dalyje buvo daugybė vertikalių įbrėžimų, nurodančių, kad smūginio kontakto metu kitas kietas kūnas nejudėjo. Tai patvirtina ir abiejų įvykio dalyvių nurodoma automobilių padėtis po įvykio. Tai leidžia teigti, jog vienas iš eismo įvykyje dalyvavusių automobilių nejudėjo (stovėjo), priešingai, nei nurodo eismo įvykio dalyviai. Apžiūros metu taip pat buvo nustatyta, kad didžiausios automobilio kėbulo deformacijos padarytos ne nurodomo eismo įvykio metu, o gerokai ankščiau, nes ant deformuotų dalių susidariusių raukšlių ir kitų pažeistų vietų susiformavęs storas rudžių sluoksnis. Atsakovo ekspertas, įvertinęs nurodytas eismo įvykio aplinkybes ir automobilių sugadinimo pobūdį, eismo įvykių tyrimo kompiuterine programa PC-Crash atliko šio susidūrimo modeliavimą. Modeliavimo rezultatai leidžia teigti, kad esant nurodomam susidūrimo mechanizmui ir greičiams automobiliai negalėjo sustoti taip, kaip nurodė dalyviai. Esant nurodomam mechanizmui automobilis Peugeot turėjo būti atmuštas į dešinę ir pasisukti apie 70 laipsniu kampu pagal laikrodžio rodyklę. Automobilis Mitsubishi smūginių jėgų poveikyje dar turėjo pajudėti į priekį ir šiek tiek į kairę apie 3 m. atstumu ir pasisukti prieš laikrodžio rodyklę 135 laipsniu kampu. Esant nurodomam susidūrimo mechanizmui turėjo įvykti antrinis automobilių susidūrimas, automobiliui Mitsubishi galiniu dešiniuoju kampu atsitrenkiant į automobilio Peugeot kairiojo šono galinę dalį, tačiau taip neįvyko. Ieškovė savo paaiškinimuose nurodė, kad po susidūrimo jos automobilis krypties nepakeitė, o automobilis Peugeot buvo pasuktas pagal laikrodžio rodyklę apie 30 laipsnių kampu ir atsidūrė 1,5 m. atstumu nuo jos automobilio. Teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, ekspertų išvadose išdėstytas nuostatas ir pagrįstai pripažino, kad eismo įvykis įvyko ne jo dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovo ekspertai atlikdami tyrimus įvertina ir galimas paklaidas ar neatitikimus, tačiau šiuo konkrečiu atveju neatitikimai tarp užfiksuotų automobilių padėčių po eismo įvykio ir turėjusių būti padėčių įvykus tokiam eismo įvykiui yra itin žymūs. Be to, atsakovas, žinodamas, kad eismo įvykio deklaracijoje pateikiama itin mažai duomenų apie patį įvykio mechanizmą, skirtingai, nei Lietuvos teismo ekspertizės centras, tyrė įrodymų visumą, surinktą žalos bylos administravimo metu, o ne tik eismo įvykio deklaracijoje pateiktus duomenis. Atsakovo ekspertas R. L. vertino paaiškinimus, kuriuose įvardintos automobilių judėjimo kryptys, taip pat padėtis vienas kito atžvilgiu, automobilių greičiai, vairuotojų veiksmai prieš įvykstant įvykiui, automobilių išsidėstymas po tariamo eismo įvykio. Be to 2014-11-25 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-1810(14) pabrėžiama, kad tikėtina, jog automobilio Peugeot priekinis valstybinio numerio ženklas, priekinio bamperio plastikinės apdailos apatinė dalis, priekinis dešinys žibintas, priekinis dešinys sparnas bei priekinės dešinės pusės durelės buvo apgadinti ne kontakto su automobiliu Mitsubishi metu. Ieškovės argumentai, kad eismo įvykio schemą sudarė ne specialistai, o ieškovė ir trečiasis asmuo, kurie neturėdami specialių žinių galėjo nežinoti, kaip tiksliai eismo įvykio schemoje fiksuoti įvykio mechanizmą ir automobilių padėtis, kas yra atskaitos taškai, yra nepagrįsti. Ieškovė, turėdama galimybę teismo posėdyje detaliai paaiškinti eismo įvykio aplinkybes, jokių objektyvių parodymų, iš ko būtų galima sužinoti naujų ir nežinomų aplinkybių, teismui nepateikė ir nepašalino kilusių abejonių. Ieškovės argumentai, kuriuose nurodyta, jog automobilių sugadinimai atsirado jų tarpusavio kontakto metu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad eismo įvykis neįvyko ar kad ieškovė su trečiuoju asmeniu jį inscenizavo, atmestini. Atsakovas ir nekvestionuoja fakto, kad automobiliai tarpusavyje galėjo kontaktuoti, tačiau iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad eismo įvykis įvyko ne vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis, todėl atsakovui nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką ieškovei (Draudimo įstatymo 86 straipsnio 6 dalis, CK 6.987, 6.1014 straipsniai). Atsakovas taip pat kritiškai vertina, kad eismo įvykyje nedalyvavusio R. V. pranešimą atsakovui apie eismo įvykį, taip pat skubų ieškovės automobilio remontą nelaukiant, kol byloje bus tinkamai administruota žala, bei pačios ieškovės teismo posėdžio metu duotus parodymus, jog ji nieko neatsimena ir nieko negali pakomentuoti. Su eismo įvykiu susijęs automobilio valdytojas ir pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jam nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų ir ieškovės posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad ieškovė ir kiti su eismo įvykiu nesusiję asmenys ne tik kad nepadėjo nustatyti įvykio aplinkybių, bet dar ir kliudė sužinoti visas su juo susijusias aplinkybes, kurios padėtų išsiaiškinti tikrąją įvykio schemą (t. II, b.l. 11-15).

Trečiasis asmuo A. A. atsiliepimo į ieškovės N. M. apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės N. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2011-12-02 ieškovė N. M. ir trečiasis asmuo A. A. užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje nurodė, kad 2011-12-02 11:30 val. Viršupio ir Šilo g., Vilniuje, sankryžoje susidūrė ieškovės vairuojamas automobilis Mitsubishi Lancer Evolution, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su trečiojo asmens vairuojamu automobiliu Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio deklaracijoje taip pat nurodyta, kad kaltas dėl šio eismo įvykio yra trečiasis asmuo, kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ (t. I, b.l. 8). Atsakovo Žalų išieškojimo ir tyrimo skyriaus ekspertas R. L. 2012-11-09 ekspertinėje pažymoje pateikė išvadą, kad automobilių Mitsubishi Lancer Evolution ir Peugeot 406 sugadinimai buvo padaryti ne 2011-12-02 eismo įvykio dalyvių nurodytomis, bet kitomis aplinkybėmis (t. I, b.l. 35-39). 2012-01-24 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje pagal atsakovo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-70-11 ieškovės ir trečiojo asmens atžvilgiu pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymius dėl sukčiavimo. Ikiteisminis tyrimas 2012-10-17 nutarimu buvo nutrauktas nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių (t. I, b.l. 10-12). Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-09-13 specialisto V. M. išvada Nr. 11-1020(12), kurioje nurodyta, kad tikėtina, jog automobilio Mitsubishi Lancer Evolution priekinės dalies sugadinimai atsirado dėl sąlyčio su automobilio Peugeot 406 priekiniu kairiu kampu, taip pat tikėtina, kad susidūrus su automobiliu Mitsubishi Lancer Evolution buvo sugadinti automobilio Peugeot 406 priekinio kairio sparno priekinė dalis, priekinis kairys žibintas bei priekinio bamperio plastikinės apdailos kairys kampas. Automobilio Peugeot 406 priekinis valstybinio numerio ženklas, priekinio bamperio plastikinės apdailos apatinė dalis, priekinis dešinys žibintas, priekinis dešinys sparnas bei priekinės dešinės pusės durelės buvo apgadinti ne kontakto su automobiliu Mitsubishi Lancer Evoliution metu. Išvadoje taip pat nurodyta, kad atsakyti į klausimą, ar 2011-12-02 eismo įvykio deklaracijoje vairuotojų nurodytos eismo įvykio aplinkybės neprieštarauja automobilių sugadinimų pobūdžiui, negalima (t. I, b.l. 40-45). 2012-11-12 pranešimu atsakovas informavo ieškovę, kad atsisako išmokėti jai draudimo išmoką dėl nurodyto eismo įvykio, nes atlikus eismo įvykio aplinkybių tyrimą nustatyta, jog automobiliai buvo sugadinti ne šio eismo įvykio dalyvių nurodytomis, bet kitomis aplinkybėmis (t. I, b.l. 9). 2013-05-29 ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl draudimo išmokos priteisimo iš atsakovo (t. I, b.l. 2-3). Byloje kilo ginčas dėl ieškovės deklaruoto eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju bei dėl atsakovo kaip draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-11-25 ekspertų V. M. ir I. G. ekspertizės aktas Nr. 11-1810(14), kuriame grafiškai pavaizduotos automobilių Mitsubishi Lancer Evolution ir Peugeot 406 galimos padėtys po susidūrimo, kai pirmasis automobilis prieš susidūrimą judėjo 40 km/h greičiu, o antrasis – 20 km/h greičiu (kaip kad nurodė eismo įvykio dalyviai) bei kai pirmasis automobilis prieš susidūrimą judėjo 20 km/h greičiu, o antrasis stovėjo (kaip nustatyta pagal padarytų automobilių pažeidimų pobūdį) (t. I, b.l. 134-137). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs gautą ekspertizės aktą ir kitus byloje esančius įrodymus, 2015-05-08 sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs, kad eismo įvykio dalyviai nuslėpė tam tikrus duomenis nuo atsakovo, neatskleisdami visos informacijos, klaidindami jį, todėl atsakovas, vertinant įvykį kaip nedraudžiamąjį, atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo (t. I, b.l. 174-178). Ieškovė, nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia netinkamu įrodymų vertinimu (t. II, b.l. 1-5).

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo funkcija yra kompensuoti draudėjo patirtą žalą, nustačius, kad ji padaryta draudimo objektui. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudiminio įvykio atveju, draudiminiam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas ir kitais įstatymo numatytais atvejais. Draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2004; 2006-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006; 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009). Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti, jeigu draudėjas ar jo įgaliotas asmuo pateikė klaidinančią, neteisingą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjį įvykį.

Minėtoje atsakovo Žalų išieškojimo ir tyrimo skyriaus eksperto R. L. 2012-11-09 ekspertinėje pažymoje nurodoma, kad iš eismo įvykio deklaracijos matyti, jog eismo įvykis kilo automobiliui Peugeot 406 sukant iš šalutinio kelio į pagrindinį į kairę ir susidūrus su pagrindiniu keliu iš kairės atvažiavusiu automobiliu Mitsubishi Lancer Evolution. Automobilio Mitsubishi Lancer Evolution vairuotoja, ieškovė, 2011-12-13 paaiškinime nurodė, kad Šilo ir Viršupio g., Vilniuje, sankryžoje staiga iš dešinės išvažiavo automobilis Peugeot 406 ir įvyko susidūrimas. Jokių veiksmų siekiant išvengti susidūrimo imtis nespėjo. Jos važiavimo greitis buvo 40-50 km/h. Susidūrimo metu kitas automobilis priekiniu kairiuoju kampu atsitrenkė į jos automobilio priekinės dalies vidurį. Susidūrimo metu tarp automobilių buvo apie 170 laipsnių kampas. Po susidūrimo jos automobilis krypties nepakeitė, o automobilis Peugeot 406 buvo pasuktas pagal laikrodžio rodyklę apie 30 laipsniu kampu ir atsidūrė 1,5 m atstumu nuo jos automobilio. Įvykio vietoje asfaltas buvo drėgnas. Automobilio Peugeot 406 vairuotojas, trečiasis asmuo, 2011-12-11 paaiškinime nurodė, kad sukdamas į kairę tikėjosi prašokti prieš iš kairės atvažiuojantį automobilį, tačiau automobiliui sutrūkčiojus nebespėjo. Jo važiavimo greitis prieš susidūrimą buvo 20 km/h, nestabdė. Automobiliai susidūrimo metu buvo išsidėstę taip, kaip pavaizduota deklaracijoje. Po susidūrimo automobiliai taip ir liko stovėti, kaip pavaizduota deklaracijoje. Įvykio vietoje asfaltas buvo sausas. Automobilis Peugeot 406 tyrimui pateiktas pradėtas remontuoti, kontakto su kita transporto priemone pėdsakai jau buvo sunaikinti. Automobilio Mitsubishi Lancer Evolution tyrimo metu nustatyta, kad didžiausių sugadinimų zona yra priekio vidurinėje dalyje. Čia iš priekio atgal deformuota variklio gaubto priekinė dalis, sulaužytas priekinis bamperis. Bamperio apatinėje dalyje yra daugybė vertikalių įbrėžimų, nurodančių, kad smūginio kontakto metu kitas kietas kūnas nejudėjo. Tai patvirtina ir abiejų eismo įvykio dalyvių nurodoma automobilių padėtis po įvykio. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad didžiausios automobilio kėbulo deformacijos padarytos ne nurodomo eismo įvykio metu, o gerokai anksčiau, nes ant deformuotų dalių susidariusių raukšlių ir kitų pažeistų vietų susiformavęs storas rūdžių sluoksnis. Atsižvelgiant į nurodomas eismo įvykio aplinkybes, automobilių sugadinimo pobūdį, eismo įvykių tyrimo kompiuterine programa PC-Crash buvo atliktas aptariamo eismo įvykio susidūrimo modeliavimas. Modeliavimo rezultatai leido teigti, kad esant nurodomam susidūrimo mechanizmui ir greičiams automobiliai negalėjo sustoti taip, kaip nurodė eismo įvykio dalyviai – esant nurodomam mechanizmui automobilis Peugeot 406 turėjo būti atmuštas į dešinę ir pasisukti apie 70 laipsniu kampu pagal laikrodžio rodyklę. Automobilis Mitsubishi Lancer Evolution smūginių jėgų poveikyje dar turėjo pajudėti į priekį ir šiek tiek į kairę apie 3 m atstumu ir pasisukti prieš laikrodžio rodyklę apie 135 laipsniu kampu. Esant nurodomam susidūrimo mechanizmui turėjo įvykti antrinis automobilių susidūrimas automobiliui Mitsubishi Lancer Evolution galiniu dešiniuoju kampu atsitrenkiant į automobilio Peugeot 406 kairiojo šono galinę dalį (t. I, b.l. 35-39).

Ikiteisminio tyrimo metu pateiktoje Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-09-13 specialisto V. M. išvadoje Nr. 11-1020(12) nurodyta, kad tikėtina, jog automobilio Mitsubishi Lancer Evolution priekinės dalies sugadinimai atsirado dėl sąlyčio su automobilio Peugeot 406 priekiniu kairiu kampu. Taip pat tikėtina, kad susidūrus su automobiliu Mitsubishi Lancer Evolution buvo sugadinti automobilio Peugeot 406 priekinio kairio sparno priekinė dalis, priekinis kairys žibintas bei priekinio bamperio plastikinės apdailos kairys kampas. Šiomis aplinkybėmis automobilių tarpusavio kontaktas priekinėmis dalimis galėjo įvykti, tačiau kategoriškai identifikuoti tarpusavio kontakto taškus (dalis) vien tik iš pateiktų nuotraukų, kurios nėra pakankamai informatyvios, negalima. Kadangi nėra kitų požymių, kad vyko kontaktas tarp automobilio Peugeot 406 priekinės dalies ir automobilio Mitsubishi Lancer Evoliution šono, darytina išvada, kad automobilio Peugeot 406 priekinis valstybinio numerio ženklas buvo apgadintas ne kontakto su automobiliu Mitsubishi Lancer Evoliution metu. Dėl šios priežasties automobilio Peugeot 406 priekinio bamperio plastikinės apdailos apatinės dalies sugadinimo taip pat negalima paaiškinti susidūrimu su automobiliu Mitsubishi Lancer Evoliution. Iš tyrimui pateiktų duomenų nėra jokių požymių, kad galėjo būti dar koks nors kitas kontaktas apart jau paminėto tarp automobilio Mitsubishi Lancer Evoliution priekinės dalies ir automobilio Peugeot 406 priekinio kairio kampo. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad pastarojo automobilio priekinis dešinys žibintas, priekinis dešinys sparnas bei priekinės dešinės pusės durelės buvo sugadinti ne kontakto su automobilio Mitsubishi Lancer Evoliution metu. Nei vienas iš eismo įvykio dalyvių smulkiau nenurodė eismo įvykio kilimo aplinkybių (tikslios automobilio judėjimo krypties, greičio ir kt.). Be to, tyrimui pateiktoje medžiagoje nebuvo jokių duomenų apie eismo įvykio vietos geometrinius parametrus, automobiliai įvykio vietoje buvo pavaizduoti tik schematiškai, nebuvo nurodytos automobilių galutinio sustojimo padėtys, juos fiksuojant matmenimis kelio ilgio ir pločio atžvilgiu. Dėl šių ir aukščiau išvardintų priežasčių negalima nustatyti, ar vairuotojų nurodytos eismo įvykio aplinkybės prieštarauja automobilių sugadinimo pobūdžiui (t. I, b.l. 40-45).

Bylos nagrinėjimo metu pateiktame Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-11-25 ekspertų V. M. ir I. G. ekspertizės akte Nr. 11-1810(14), be aukščiau nurodytų aplinkybių, buvo grafiškai pavaizduotos automobilių Mitsubishi Lancer Evolution ir Peugeot 406 galimos padėtys po susidūrimo, kai pirmasis automobilis prieš susidūrimą judėjo 40 km/h greičiu, o antrasis – 20 km/h greičiu (kaip nurodė eismo įvykio dalyviai) ir kai pirmasis automobilis prieš susidūrimą judėjo 20 km/h greičiu, o antrasis stovėjo (kaip nustatyta pagal padarytų automobilių pažeidimų pobūdį). Pateiktos grafiškai pavaizduotos automobilių Mitsubishi Lancer Evolution ir Peugeot 406 galimos padėtys nurodytomis skirtingomis aplinkybėmis po susidūrimo skiriasi (t. I, b.l. 134-137).

Iš aukščiau aptartų ekspertų R. L., V. M. ir I. G. išvadų matyti, kad, priešingai nei teigia ieškovė, ekspertai, pateikdami savo išvadas, tyrė ne tik 2011-12-02 eismo įvykio deklaraciją, bet ir duomenis, kuriuose užfiksuoti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių sugadinimai, taip pat eismo įvykio dalyvių paaiškinimus ir kitą turimą informaciją, susijusią su šiuo eismo įvykiu. Ekspertų išvados patvirtina, kad aptariamo eismo įvykio metu automobiliai buvo susidūrę, tačiau jų sugadinimai negalėjo būti padaryti eismo įvykio dalyvių nurodytomis šio įvykio aplinkybėmis, kad aptariamo eismo įvykio dalyvių nurodytos šio įvykio aplinkybės prieštarauja nustatytam automobilių sugadinimų pobūdžiui ir mechanizmui. Ieškovė teisingai nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog automobiliai tarpusavyje kontaktavo. Ginčas kilo dėl to, kad eismo įvykis galėjo būti inscenizuotas siekiant gauti draudimo išmoką. Tokią atsakovo išreikštą abejonę patvirtino ne tik minėtos ekspertų išvados, bet ir pirmosios instancijos teismo kritiškai vertinti ieškovės ir trečiojo parodymai apie eismo įvykio aplinkybes, kurie buvo prieštaringi, neišsamūs ir keliantys įtarimą (neišsamūs paaiškinimai apie eismo įvykio schemos braižymą ir deklaracijos pildymą, vengimas bendradarbiauti su atsakovu, skubus automobilių taisymas ir kt.). Sutiktina, kad ieškovė ir trečiasis asmuo neturi specialių žinių, reikalingų labai tiksliai atkurti eismo įvykio aplinkybes, tačiau tai nepaneigia jų gebėjimų paaiškinti ir nurodyti esmines eismo įvykio aplinkybes (apytikslius automobilių greičius iki susidūrimo, apytiksles automobilių padėtis po eismo įvykio ir kt.) bei taip pašalinti kilusias abejones, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.

Apibendrinus tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, jog ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausantys automobiliai buvo apgadinti ne jų nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, o atsakovas įrodė aplinkybes, atleidžiančias jį nuo pareigos išmokėti draudimo išmoką. Kadangi buvo paneigtas priežastinis ryšys tarp padarytos žalos automobiliams ir eismo įvykio, atsakovas pagrįstai šio eismo įvykio nepripažino draudžiamuoju. Nesant nustatyto draudžiamojo įvykio, neatsiranda ir draudiko prievolė sumokėti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 86 straipsnio 6 dalis, CK 6.987, 6.1014 straipsniai).

Aplinkybė, kad ieškovės netenkina teismo padarytos išvados ir priimtas sprendimas, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias nuostatas ar tinkamai priimto sprendimo nemotyvavo. Priešingai, iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išvadas darė vadovaudamasis įrodymų tikėtinumo taisykle. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, be kitų aplinkybių turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2013-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir jomis vadovavosi, priimdamas skundžiamą sprendimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas auksčiau išdėstyta, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai taikė draudimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, teismo sprendimas atmesti ieškinį yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, o pakeisti ar panaikinti šį sprendimą ieškovės apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.

Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis), tačiau atsakovas tokio prašymo nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-08 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginijus KairevičiusJelena ŠiškinaTatjana Žukauskienė