Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-09-19 · Administracinė byla Nr. I-2963-789/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-19
Bylos Nr.
I-2963-789/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01169-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rasa Ragulskytė-Markovienė, Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
A. N.
Atsakovas
Vilniaus pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2963-789/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01169-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 37.6, 20.2.3.2, 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau - Vilniaus PN) 2019-01-08 sprendimą Nr. 42A56 „Dėl bausmės vykdymo pabaigos patikslinimo“; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau - Kalėjimų departamentas) 2019-02-05 sprendimą Nr. 2S-892 „Dėl bausmės termino skaičiavimo“; 3) įpareigoti Vilniaus PN administraciją pašalinti pažeidimą; 4) priteisti 500 Eur neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN (b. l. 35-38).

Pareiškėjas skunde paaiškina, kad jis sutinka, kad jam apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos 7 metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžia laikytina 2017-02-22, tačiau nesutinka, kad bausmės atlikimo pabaiga laikytina 2023-12-21. Mano, kad bausmės pabaiga laikytina 2023-12-20. Nurodo, kad Vilniaus PN administracija savarankiškai ir neteisėtai viena diena prailgino jam skirtą 7 metų laisvės atėmimo bausmės terminą. Pareiškėjo teigimu, skaičiuojant jam skirto laisvės atėmimo bausmės termino pabaigos datą, Vilniaus PN ir Kalėjimų departamentas nesivadovauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017-12-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2237-642/2017 pateiktu sulaikymo ir suėmimo terminų skaičiavimo išaiškinimu, šį išaiškinimą ignoruoja. Vilniaus PN 2019-01-08 sprendimu Nr. 42-156 ir Kalėjimų departamentas 2019-02-25 sprendimu Nr. 2S-892 tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo ir neatsakė į iškeltus prašyme reikalavimus. Abi institucijos nepateikė argumentų, kuriais remiantis skaičiuoja laisvės atėmimo bausmės terminus.

Pareiškėjo teigimu, įvertinus teisinį reglamentavimą, susijusį su jam teismo skirtos 7 metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos data, yra akivaizdžiai matyti, kad Vilniaus PN administracija, nustatydama Vilniaus apygardos teismo 2016-08-31 apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-198-870/2016 jam skirtą 7 metų laisvės atėmimo bausmės termino pabaigą, savarankiškai ir neteisėtai prailgino jam skirtą bausmės atlikimo terminą, todėl viršijo įstaigai suteiktus įgaliojimus.

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus PN administracija, nustatydama jam skirtos laisvės atėmimo bausmės termino pabaigos datą, ilgą laiką ir nesivadovaudama LVAT išaiškinimu veikė neteisėtai, dėl ko jis patyrė papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą ir pažeminimą, kurių nebūtų patyręs, jei valstybės institucijos tinkamai atliktų joms įstatymo deleguotas funkcijas.

Atsiliepimas

Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 64-68) nurodo, kad LVAT 2017-12-12 nutartyje išnagrinėjo situaciją dėl pareiškėjui taikyto kardomojo kalinimo - suėmimo - terminų skaičiavimo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatomis. Klausimo dėl laisvės atėmimo bausmės termino skaičiavimo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) kontekste teismas nenagrinėjo. Pareiškėjui skirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia laikytina 2017-02-22. Į 7 metų laisvės atėmimo bausmę įskaičius sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2015-03-21 iki 2015-05-21 (du mėnesius ir vieną dieną, LVAT 2017-12-12 nutartis), pareiškėjui skirtos laisvės atėmimo bausmės pabaiga laikytina 2023-12-21, o ne 2023-12-20, kaip teigia pareiškėjas. Tos pačios pozicijos laikosi ir Kalėjimų departamentas. Mano, kad tiek Vilniaus PN 2019-02-08 raštas Nr. 42-156, tiek Kalėjimų departamento 2019-02-25 sprendimas Nr. 2S-892 yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

Pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais. Pareiškėjas nepateikia įrodymų ir argumentų, kad skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą. Pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą nukreiptas į ateitį ir nepriskirtinas administracinių teismų nagrinėjamoms byloms, kurių sąrašas išsamus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnis), todėl šis reikalavimas taip pat yra nepagrįstas. Vilniaus PN administracija savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam žalos nepadarė, todėl nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 45-48) nurodo, kad 2018-05-18 raštu Nr. 2S-1615 pareiškėją yra informavo, kad nei pataisos įstaigos, nei Kalėjimų departamentas neturi teisės keisti pareiškėjo teismo sprendime numatytos bausmės termino, savarankiškai vykdyti suėmimo terminų įskaitymo. Pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės šiuo klausimu yra pažeistos, privalo nedelsiant kreiptis į teismą, kuris ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį bei paskyrė bausmę, nustatydamas į bausmės laiką įskaitytinus terminus. Kalėjimų departamentas nesprendžia bausmės laiko įskaitymo klausimų, atitinkamai ir negali būti pripažintas kaip subjektas, dėl kurio veiksmų ar neveikimo asmeniui kilo žala.

Pažymėjo, kad Kalėjimų departamentas 2018-12-28 sprendimu Nr. 2S-4250 tenkino pareiškėjo prašymą ir pagal LVAT 2017-12-12 nutartį terminą perskaičiavo (Vilniaus apygardos teismas 2018-06-21 nutartyje konstatavo, kad visas laikas, kurį asmuo praleido tardymo izoliatoriuje (nuo 2015-03-21 iki 2015-05-21, t. y. du mėnesiai ir viena diena) yra įskaičiuotinas į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką). Kalėjimų departamentas 2019-02-25 raštu Nr. 2S-892 papildomai pareiškėją informavo, kad Vilniaus PN administracija jau patikslino bausmės pabaigą ir įskaitė 2 mėnesius ir 1 dieną, kaip nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2018-06-21 nutartyje.

Su pareiškėjo terminų skaičiavimu Kalėjimų departamentas negali sutikti, kadangi bausmės terminai yra skaičiuojami vadovaujantis BK 50 straipsnio 1 dalimi ir BPK 100 straipsniu. Šiuo atveju terminas pasibaigia 2023-12-21.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento sprendimų, kuriais pareiškėjui apskaičiuotas bausmės terminas, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl žalos, kuri kildinama iš galimai neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, kuriais prailgintas bausmės atlikimo terminas, atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019-01-22 prašymu kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, prašydamas, kad, skaičiuojant bausmės atlikimo pabaigos datą, būtų atsižvelgta į LVAT nutarties 42 punkte pateiktą įstatymo taikymo išaiškinimą dėl sulaikymo ir suėmimo termino skaičiavimo ir, vadovaujantis šiuo išaiškinimu, teisingai paskaičiuoti ir nustatyti teisingą jam skirtos 7 metų laisvės atėmimo bausmės pabaigos datą (b. l. 77-78).

Vilniaus PN 2019-01-08 atsakyme Nr. 42-156 pareiškėjui išaiškino, kad, vadovaudamasis LVAT 2017-12-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2237-624/2017 bei Vilniaus apygardos teismo 2018-06-21 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-198-870/2016 (teikimo Nr. 1-135-870/2018) pateiktais teismų išaiškinimais dėl pareiškėjui taikytos kardomosios priemonės suėmimo dviem mėnesiams termino skaičiavimo, Vilniaus PN 2018-06-26 patikslino jam skirtos 7 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo pabaigos datą, t. y. į skirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitė ne 2 mėnesius suėmimo, o 2 mėnesius ir 1 dieną, kaip kad nurodė LVAT 2017-12-12 nutartyje (b. l. 75-76).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus PN 2019-01-08 raštu Nr. 42-156, pateikė skundą Kalėjimų departamentui (b. l. 57-60), kuris 2019-02-25 sprendimu Nr. 2S-892 pareiškėjo skundo netenkino, konstatavo, kad panaikinti Vilniaus PN atsakymą nėra teisinio pagrindo (b. l. 56).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2015-04-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015).

Išanalizavęs ir įvertinęs ginčijamų sprendimų turinį, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju negalima vertinti, kad Vilniaus PN išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo pateiktą skundą. Atsakyme pareiškėjui tik nurodyta, kad į pareiškėjui skirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitė ne 2 mėnesius suėmimo, o 2 mėnesius ir 1 dieną, kaip nurodyta LVAT 2017-12-12 nutartyje. Tačiau sprendime detaliai nenurodyta laisvės atėmimo bausmės pradžia ir pabaiga, todėl nėra aišku, kokia diena yra bausmės atlikimo termino pabaiga. Iš Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento sprendimų pareiškėjui nėra žinomi ir suprantami laisvės atėmimo bausmės termino apskaičiavimai, todėl šie sprendimų turinio trūkumai yra esminiai, kliudantys pareiškėjui įgyvendinti bei ginti savo teises ir įstatymo saugomus interesus. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ginčijamuose sprendimuose aiškiai nepasisakius dėl bausmės atlikimo termino pabaigos datos, teismas neturi galimybės patikrinti, ar laisvės atėmimo terminas paskaičiuotas pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento sprendimai negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais, jie naikintini, Vilniaus PN įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

Dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

LVAT yra nurodęs, kad CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti būtinos trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirta žala (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (LVAT 2015-05-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015). Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas (ieškovas) (LVAT 2011-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011).

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu teisiniu reguliavimu, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nustatyti ginčijamų sprendimų trūkumai, t. y. aiškus bausmės atlikimo termino pabaigos datos nenurodymas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tokiais veiksmais yra padaryta žala pareiškėjui. Nustatytas trūkumas gali būti ištaisytas, priimant naują sprendimą ir aiškiai nurodant bausmės atlikimo termino pabaigos datą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu pareiškėjui buvo neaišku, kokia yra jam skirta bausmės atlikimo pabaigos data, jis turėjo teisę kreiptis į Vilniaus PN , kad jų atsakymas į jo prašymą būtų patikslintas. Be to, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad jis patyrė neturtinę žalą. Teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. N. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus pataisos namų 2019-01-08 sprendimą Nr. 42A56 „Dėl bausmės vykdymo pabaigos patikslinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019-02-05 sprendimą Nr. 2S-892 „Dėl bausmės termino skaičiavimo“;

Įpareigoti Vilniaus pataisos namus pareiškėjo 2019-01-22 prašymą išnagrinėti iš naujo.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja iRasa Ragulskytė-MarkovienėEgidija PuzinskaitėEglė Žulytė- Janulionienė