Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas A. N. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) sprendimą Nr. 22-207; 2) įpareigoti Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Lukiškių TI-K administracijos ir pareigūnų padarytų teisės pažeidimų, pažeistų jo teisių ir neteisėto laisvės atėmimo; 3) įpareigoti Lukiškių TI-K administraciją dėl neveikimo atlyginti padarytą turtinę žalą, grąžinant nusavintus, paštu siųstus grynuosius pinigus (50 Eur); 4) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti 3 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 36–43).Pareiškėjas nurodė, kad jis 2015 m. kovo 27 d. Lukiškių sveikatos priežiūros tarnybą informavo, jog serga sunkios formos cukriniu debetu, yra priklausomas nuo insulino injekcijų ir gydymui yra paskirti kompensuojami insulinai bei cukraus kiekio kraujyje nustatymui diagnostinės juostelės. Pareiškėjas pažymėjo, jog pataisos įstaiga nurodė, kad tokių insulininių preparatų neturi, todėl pasiūlė naudoti kitus ir nurodė, kad cukraus kiekį kraujyje galės tikrinti tik kartą per mėnesį. Pareiškėjas akcentavo, kad dėl sveikatos priežiūros tarnybos aplaidumo be gyvybiškai svarbių medikamentų jam teko būti nuo 2015 m. balandžio 6 d. vakaro iki 2015 m. balandžio 9 d. pietų. Sūnus jam pristatė reikalingus medikamentus, kuriuos jis naudojo iki išleidimo iš kalinimo įstaigos, tačiau išleidžiant jam nebuvo grąžinti likę medikamentai (insulino 6 vnt.). Pareiškėjas teigė, kad įstaiga nesiėmė būtinų priemonių užtikrinti jo sveikatos priežiūrą ir aprūpinti gyvybiškai būtinais medikamentais. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. balandžio 17 d. gavo jam adresuotą laišką, kuris prieš įteikimą buvo tikrinamas ir kuriame buvo aptikta 50 Eur. Šie pinigai turėjo būti pervesti į jo kalinimo įstaigoje esančią sąskaitą, tačiau apie priimtą sprendimą dėl grynųjų piniginių lėšų panaudojimo ar saugojimo Lukiškių TI-K jo neinformavo. Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl Lukiškių TI-K administracijos kaltės parą laiko neteisėtai buvo atimta jam laisvė. Pareiškėjas taip pat teigė, jog jo prašymai ir skundai įstatymų nustatyta tvarka nebuvo registruojami ir nagrinėjami. Pareiškėjas reiškė pretenziją kalinimo įstaigos pareigūnams dėl to, kad apie paleidimą iš įstaigos sužinojo tik jau vedamas į išleidimo boksą, taip pat nebuvo informuotas apie daiktų ir dokumentų susigrąžinimo tvarką, suimtųjų teises, draudimus ir dienotvarkę. Kalėjimų departamentas ir Lukiškių TI-K administracija bei įstaigai pavaldūs pareigūnai, naudodamiesi tarnybine padėtimi, savo veikimu ir neveikimu grubiai pažeidė teisės aktus reglamentuojančius suimtųjų teises bei teisėtus interesus. Pareiškėjo nuomone, Lukiškių TI-K administracijos pareigūnų veiksmai jo atžvilgiu buvo neteisėti, todėl prašo priteisti 3 000 Eur neturinės ir 50 Eur turtinės žalos atlyginimą.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą (b. l. 48–52) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui atvykus į kalinimo įstaigą, 2015 m. kovo 27 d. buvo atlikta pirminė gydytojų apžiūra, kurios metu nuteistasis informavo, kad serga cukriniu debetu ir kad insulino jam užteks iki 2015 m. balandžio 6 d., o diagnostinių juostelių cukraus kiekyje matuoti – iki gegužės mėnesio. 2015 m. kovo 31 d. pareiškėjas lankėsi pas šeimos gydytoją. Po šio apsilankymo buvo rekomenduota gydytojo endokrinologo konsultacija planine tvarka Laivės atėmimo vietų ligoninėje, tą pačią dieną buvo užsakytas ir gautas insulinas, todėl teiginiai, kad pareiškėjas keletą dienų buvo be medikamentų, neatitinka tikrovės. 2015 m. balandžio 23 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl leidimo artimiesiems perduoti namuose likusias diagnostines juosteles. 2015 m. gegužės 5 d. pareiškėjo sūnus kartu su juostelėmis perdavė ir insuliną (2 dėžutes). Pareiškėjas, išeidamas į laisvę, nei žodžiu, nei raštu neinformavo sveikatos priežiūros specialistų dėl likusio insulino grąžinimo. Atsakovas pažymėjo, kad šie medikamentai yra saugomi Sveikatos priežiūros tarnyboje, į kurią pareiškėjas gali kreiptis dėl jų grąžinimo. Lukiškių TI-K teigė, kad pareiškėjui siųstame voke aptikti pinigai buvo įdėti į suimtojo A. N. neliečiamąją sąskaitą bei apie rastus pinigus informuotas suimtojo A. N. ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis pareigūnas. Dėl rastų pinigų buvo priimtas sprendimas, tačiau apie priimtą sprendimą atsakovas duomenų neturi. Lukiškių TI-K akcentavo, jog 2015 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtas dviejų mėnesių terminas baigėsi 2015 m. gegužės 21 d., todėl pareiškėjas šią dieną ir buvo paleistas iš Lukiškių TI-K. Atsakovas teigė, kad iš būrio viršininkų vedamų žurnalų įrašų matyti, kad pareiškėjas siuntė tris registruotus laiškus advokatei G. Šimkutei, vieną registruotą laišką – Vilniaus apygardos prokuratūrai, du kartus kreipėsi į administraciją su rašytiniais prašymais, skundais, pareiškimais adresuotais direktoriui. Daugiau pareiškėjo rašytų prašymų, skundų, pareiškimų įstaigos direktorius nėra gavęs. Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjui išeinant į laisvę, kalinimo įstaiga nebuvo gavusi pareiškėjo prašymo leisti pranešti telefonu artimiesiems apie paleidimą. Atsakovo nuomone, pareiškėjas savo skunde nurodė nekonkrečius, abstrakčius, deklaratyvius teiginius, nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų, todėl prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime (b. l. 122–124) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas nurodė, kad 2015 m. birželio 9 d. pareiškėjas su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl galimai neteisėtų Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų ir sprendimų. Kalėjimų departamentas persiuntė šį skundą pagal kompetenciją nagrinėti Lukiškių TI-K direktoriui. Neskųsdamas priimto Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. 22-207 Kalėjimų departamento direktoriui, pareiškėjas nesilaikė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnyje nustatyto privalomos pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarkos. Akcentavo, jog valstybės civilinė atsakomybė dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK ) 6.271 straipsnis) galima esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (turtinę ar neturtinę). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas jokių įrodymų nepateikė, aplinkybių, kurios paliudytų apie jam padarytą neturtinę žala, nedetalizavo.