Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovui G. J., atsakovei N. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovei N. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės priešieškinį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su atsakovės pozicija, jog šalių santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės, mano, kad santuoka iširo dėl atsakovės girtavimo, konfliktiško elgesio, nesutiko su atsakovės reikalavimu priteisti jos naudai iš ieškovo 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teismo posėdžio metu atsakovė iš dalies palaikė priešieškinio reikalavimus – prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės, priteisti iš ieškovo jos naudai 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, priteisti iš ieškovo pusę (400 Lt) automobilio AUDI 100, valst. (duomenys neskelbtini), vertės, nurodė, jog sutinka, su ieškiniu dalyje dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo, tik prašo priteisti pusę vertės -400 Lt už transporto priemonę. Teigė, kad ieškovas yra kaltas dėl šalių santuokos iširimo, kadangi, gyvenant santuokoje, girtavo, atsakovės atžvilgiu naudojo ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą – yra ne kartą atsakovę sumušęs, sulaužęs šonkaulius. Ji dėl sumušimo kreipėsi į policiją, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jokių liudytojų, kurie patvirtintų, jos nurodomas aplinkybes, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (9 b. l.), šalys santuokoje susilaukė dukters K. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuri bylos nagrinėjimo teisme metu yra pilnametė (10 b. l.). Nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, šalys santuokoje neįgijo (11 b. l.). Santuokos metu šalys įgijo transporto priemonę AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas G. J. vardu (12, 13 b. l.). 2014-10-01 Kauno apskrities moterų krizių centro pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad N. J. keletą kartų lankėsi Kauno apskrities moterų krizių centre, jai buvo suteikiama psichologo pagalba, nes po sutuoktinio smurto jautėsi sugniuždyta (47 b. l.). (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities VPK Kauno miesto PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 145 str. 1 d. (48, 79 b. l.). 2015-02-02 duomenimis ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) atliekamas pagal LR BK 140 str. 2 d., ikiteisminio tyrimo byloje nukentėjusiąja pripažinta N. J., gim. (duomenys neskelbtini), įtariamasis G. J., gim. (duomenys neskelbtini) (85 b. l.). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2014-08-18 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tiriamajai N. J. galimai (duomenys neskelbtini) padaryti kūno sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (90 b. l.). Teismui pateiktos 2011-09-01, 2014-09-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad N. J. perduota laikinai naudotis negyvenamosios patalpos, skirtos prekybai maisto prekėmis (26-34, 35, 36, 37-44, 45-46 b. l.). Nuo 2011 m. N. J. išduoti verslo liudijimai prekybai turgavietėse (49 b. l.).

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26 -3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011). Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Ieškovas atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėja aplinkybe, kad atsakovė santuokos metu vartojo alkoholį, konfliktuodavo, žemindavo ieškovą šalių dukters ir kitų asmenų akivaizdoje, nedėjo pastangų išsaugoti šeimą, visi konfliktai šeimoje kildavo dėl atsakovės polinkio vartoti alkoholį. Ieškovas daugiau jokių kitų aplinkybių, patvirtinančių atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo nenurodė, papildomų duomenų dėl atsakovės netinkamo elgesio nepateikė, atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog nesutinka, kad šalių santuoka iširo tik dėl jo kaltės, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad ji iširo ir dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovei esant neblaiviai, tarp šalių kildavo dideli konfliktai, dėl ko šalių bendras gyvenimas tapo neįmanomas.

Atsakovė teigė, jog dėl šalių santuokos iširimo išimtinai kaltas yra ieškovas, kadangi, gyvenant santuokoje, ieškovas girtavo, keldavo triukšmą namuose, atsakovės atžvilgiu nuolat naudojo psichologinį smurtą, be to, ne kartą yra atsakovę sumušęs. Atsakovės pateikti duomenys patvirtina, kad galimai (duomenys neskelbtini) N. J. kietu buku daiktu padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (90 b. l.), taip pat kad Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 140 str. 2 d., kuriame nukentėjusiąja pripažinta N. J., įtariamasis – G. J. (85 b. l.). Teismo posėdžio metu šalys viena kitą kaltino girtavimu bei konfliktišku elgesiu, atsakovė teigė, kad ieškovas ne kartą jos atžvilgiu naudojo ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą, konflikto metu yra sulaužęs atsakovei šonkaulius, tačiau daugiau jokių įrodymų, be pirmiau nurodytų, atsakovė nepateikė. Vertindamas šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes bei atsakovės pateiktus įrodymus, teismas negali padaryti išvados, kad šalių santuoka iširo išimtinai dėl vienos kurios iš šalių kaltės.

CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių. Vertinant į byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, jog nei vienas iš sutuoktinių nedėjo pastangų išsaugoti šeimą, juos tenkino esama situacija. Teismas pripažįsta, kad šalims gyvenant santuokoje šalys nebuvo viena kitai lojalios, nevykdė pareigos remti viena kitą moraliai. Nei viena iš šalių nepateikė įrodymų, patvirtinančių kitos šalies girtavimą, nesirūpinimą šeima, atsakovės pateikti įrodymai dėl jai padarytų sužalojimų ir ieškovo atžvilgiu dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus atsakovės sveikatos sutrikdymo atliekamo ikiteisminio tyrimo neįrodo G. J. kaltės dėl N. J. sužalojimo, nes šių dokumentų turinys surašytas pagal pačios atsakovės paaiškinimus, juose nėra tyrimo išvadų. Todėl, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas laiko jog nagrinėjamoje byloje nėra teisinių prielaidų konstatuoti kurio nors vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, nes abiejų sutuoktinių nepagarba vienas kitam, konfliktai, nesugebėjimas kylančius konfliktus spręsti civilizuotais būdais ir lėmė santuokos iširimą. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia esant pagrindą pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Vieno iš sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo yra pagrindas priteisti iš kaltojo sutuoktinio neturtinę žalą (CK 3.70 str. 2 d.). Teismui pripažinus, jog šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimą priteisti jai iš ieškovo neturtinės žalos atlyginimą, kadangi CK 3.70 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nurodyta, kad nuostata dėl neturtinės žalos atlyginimo netaikoma, jeigu santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo jos naudai iš ieškovo atmestinas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje, t. y. santuokos nutraukimo byloje privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 str. 1 ir 2 d., kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nekilnojamojo turto ieškovo ir atsakovės vardu Lietuvos Respublikoje neregistruota (11 b. l.). Šalys santuokos metu įgijo automobilį AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas G. J. vardu (12, 13 b. l.).

Ieškovas ieškinyje prašė priteisti jam pirmiau minėtą transporto priemonę, atsakovė su tokiu ieškovu reikalavimu sutiko, tuo pačiu reiškė reikalavimą priteisti jai iš ieškovo pusę minėto automobilio vertės – 400 Lt, ieškovas atsiliepime į priešieškinį ir teismo posėdžio metu neprieštaravo atsakovės reikalavimui dėl kompensacijos priteisimo. Nesant ginčo tarp šalių, ieškinys ir priešieškinis dalyje dėl transporto priemonės priteisimo ieškovui išmokant atsakovei 115,85 Eur / 400 Lt kompensaciją.

Ieškovas ieškinyje prašė padalinti tarp sutuoktinių namų apyvokos daiktus tokiu būdu: ieškovui priteisti skalbimo mašiną „Samsung“, kurios rinkos vertė 50 Lt, šaldytuvą „Snaigė“, kurio rinkos vertė 50 Lt, dujinę viryklę, kurios rinkos vertė 50 Lt, atsakovei priteisti televizorių „Šilelis“, kurio rinkos vertė yra 50 Lt, viengulį sudedamą miegamojo fotelį, kurio vertė 250 Lt, televizorių „JVS“, kurio vertė 250 Lt, sofą lovą, kurios rinkos vertė 200 Lt, mikrobangų krosnelę „Vido“, kurios rinkos vertė 100 Lt, audiomagnetolą „Sony“, kurios rinkos vertė 100 Lt. Teismo posėdyje atsakovė dėl tokio kilnojamųjų daiktų padalinimo būdo neprieštaravo, su juo sutiko. todėl ieškinys dalyje dėl namų apyvokos daiktų padalinimo tarp šalių tenkintinas iš dalies.

Dėl nepilnamečių vaikų.

Bylos nagrinėjimo metu šalys nepilnamečių vaikų neturi, todėl klausimai, susiję su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo priteisimu, nespręstini.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

Ieškovas nurodė, kad ieškovas ir atsakovė yra veiksnūs ir darbingi, todėl išlaikymas nereikalingas ir nereiškiamas reikalavimas, susijęs su išlaikymu, atsakovė savo pozicijos dėl išlaikymo jai priteisimo iš ieškovo nereiškė. Byloje nėra duomenų, jog atsakovei santuokos nutraukimo momentu būtų reikalingas išlaikymas, atsakovė yra darbingo amžiaus, sveika (kitokių duomenų byloje nėra), šalys santuokoje nepilnamečių vaikų neturi, todėl, nutraukus šalių santuoką, išlaikymas atsakovei iš ieškovo nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Dėl kreditorinių prievolių paskirstymo

Šalys nurodė, kad kreditorių neturi, todėl klausimai, susiję su kreditorinių prievolių padalijimu po santuokos nutraukimo, nespręstini.

Dėl sutuoktinių pavardžių

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 str. 2 d.).

Ieškovas pageidavo, kad jam liktų santuokinė pavardė „J.“ ir neprieštaravo, kad atsakovei liktų santuokinė pavardė „J.“, atsakovė atsiliepime į ieškinį sutiko, kad po santuokos nutraukimo jai būtų palikta J. pavardė (18 b. l.). Atsižvelgiant į aplinkybę, jog byloje nustatyta, kad yra pagrindas pripažinti šalių santuoką iširus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovui neprieštaraujant, atsakovei po santuokos nutraukimo paliekama santuokinė pavardė – J., ieškovui po santuokos nutraukimo jo prašymu paliekama prigimtinė pavardė – J.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas prašė ieškinį patenkinus priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal byloje pateiktus duomenis ieškovas patyrė 62,56 Eur / 216 Lt sumokėto žyminio mokesčio (8 b. l.). Atsakovė prašė priteisti jai iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, byloje pateikti įrodymai apie šias atsakovės patirtas 219,25 Eur / 757 Lt bylinėjimosi išlaidas: 132,36 Eur / 457 Lt žyminis mokestis (22, 23, 54 b. l.), 86,89 Eur / 300 Lt teisinės pagalbos išlaidos (25 b. l.)

Teismui ieškinio ir priešieškinio reikalavimus patenkinus dalinai, remiantis CPK 93 str. 2 d., šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš priešingos šalies proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Ieškovas prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės, ieškinyje nurodytu būdu padalinti santuokoje įgytą turtą, atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, priteisti jai iš ieškovo 400 Lt dydžio kompensaciją už ieškovui atitenkantį automobilį, taip pat priteisti atsakovei iš ieškovo 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teismas ieškovo reikalavimus tenkino 50 % (nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalijo namų apyvokos daiktus ieškinyje nurodytu būdu), todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 31,28 Eur bylinėjimosi išlaidos. Priešieškinio reikalavimai patenkinti 45 % (santuoka nutraukta dėl abiejų šalių kaltės, atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, tenkintas reikalavimas dėl kompensacijos už ieškovui priteistiną automobilį priteisimo), todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos 98,66 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į santykių tarp šalių konfliktiškumą, siekiant išvengti galimai atsirasiančių vykdymo išlaidų, vienam iš kito priteistos sumos įskaitytinos ir iš ieškovo atsakovei priteistina 67,38 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Byloje susidarė 5,37 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (2 b. l.), kurios iš šalių nepriteistinos, kadangi paskirstant jas tarp šalių yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), todėl jos iš pareiškėjų nepriteistinos (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės N. J. (iki santuokos sudarymo M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui G. J. palikti prigimtinę pavardę J., atsakovei N. J. – santuokinę pavardę J.

Ieškovui G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti: automobilį AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 231,70 Eur / 800 Lt, skalbimo mašiną „Samsung“, kurios rinkos vertė 14,48 Eur / 50 Lt, šaldytuvą „Snaigė“, kurio rinkos vertė 14,48 Eur / 50 Lt, dujinę viryklę, kurios rinkos vertė 14,48 Eur / 50 Lt.

Atsakovei N. J. a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti: televizorių „Šilelis“, kurio rinkos vertė yra 14,48 Eur / 50 Lt, viengulį sudedamą miegamojo fotelį, kurio vertė 72,41 Eur / 250 Lt, televizorių „JVS“, kurio vertė 72,41 Eur / 250 Lt, sofą lovą, kurios rinkos vertė 57,92 Eur / 200 Lt, mikrobangų krosnelę „Vido“, kurios rinkos vertė 28,96 / 100 Lt, audiomagnetolą „Sony“, kurios rinkos vertė 28,96 / 100 Lt.

Priteisti iš ieškovo G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 115,85 Eur (vienas šimtas penkiolika eurų 85 ct) / 400 Lt (keturi šimtai litų) kompensaciją už ieškovui atitenkantį automobilį AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 67,38 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 38 centus) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.